Susidurdami su nerimą keliančiais klimato kaitą liudijančiais faktais, temperatūros svyravimo anomalijomis, vis dažniau susimąstome apie tai, kaip kiekvienas mūsų galėtų prisidėti prie supančios gamtos išsaugojimo. Palaipsniui įsitikiname, kaip svarbu atsakingai vartoti, tausoti energiją, vandenį, kitus gamtos išteklius. Svarbūs aplinkosauginiai pokyčiai vyksta ir žemės ūkio sektoriuje – daugėja žemdirbių, kurie renkasi ekstensyvų ūkininkavimo būdą. 2021 m. deklaravimo duomenimis, dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosauga ir klimatas“ veiklose nusprendė 8 tūkst. žemdirbių. O tai visu tūkstančiu daugiau nei prieš metus. Šie žmonės daro nepaprastai gerą darbą šalies gamtai, o taip pat ir mums visiems.
KPP įgyvendinimo laikotarpiu Lietuvos ūkininkai, dalyvaudami priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklose, turėjo puikias galimybes vykdyti aplinkai draugišką ūkininkavimą, prisidėti prie biologinės įvairovės atkūrimo bei jos išsaugojimo. Pareiškėjai galėjo rinktis iš 13 šios priemonės veiklų.
Šiais metais pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ iš viso pateikta 7 912 paraiškų, deklaruota 126 569 ha ploto. Palyginus su 2020 m., daugiau kaip tūkstančiu išaugo paraiškų skaičius, deklaruotas plotas padidėjo per 17,5 tūkst. ha.
Tarp didžiausią proveržį pasiekusių priemonės veiklų – „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“. Dalyvauti veikloje pasirinko 1 170 žemdirbių, tuo tarpu praėjusiais metais buvo pateiktos 824 paraiškos. Deklaruotas plotas siekia 35 523 ha (2020 m. 28 225 ha). Paminėtina, kad ši veikla buvo viena populiariausių ir praėjusiais metais.
Ypač populiaria išlieka dirvožemio kokybę gerinanti bei jį nuo degradacijos ir erozijos padedanti apsaugoti veikla „Ražienų laukai per žiemą“. Pateiktos 2 843 paraiškos, palyginti su praėjusiais metais, šia veikla papildomai susidomėjo apie 400 pareiškėjų. Pagal veiklą deklaruotas plotas siekia 40 570 ha.
Natūralių, pusiau natūralių pievų ar ganyklų turintys ūkininkai bei ekstensyviai jose ūkininkaujantys, gyvendami santarvėje su gamta padaro didžiulį gerą darbą ne tik gamtai, bet ir mums visiems. Šiais metais tarp populiariausių veiklų išlieka veiklos „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“. Atitinkamai pateiktos 1 365 paraiškos (2020 m. 1 277) ir 876 paraiškos (2020 m. 764). Tad pareiškėjų skaičius padidėjo pagal abi veiklas. Pievų tvarkymo plotas šiais metais sudaro 19 699 ha ploto, šlapynių – 8 366 ha (2020 m. atitinkamai 17 938 ha ir 7 646 ha).
Daugiau pateikta paraiškų ir pagal veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“. Šioje veikloje galėjo dalyvauti ūkininkai, kurių deklaruojami žemės ūkio naudmenų plotai patenka į Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytas „Rizikos“ vandens telkinio baseino teritorijas. Dalyvauti veikloje pasirinko 524 ūkininkai, deklaruota 7 154 ha ploto. Šiemet pateikta 130 paraiškų daugiau negu praėjusiais metais.
Ūkininkai, vykdantys ūkinę veiklą Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytuose Europos Bendrijos svarbos natūralių ir saugomų rūšių buveinių plotuose – specifinių pievų plotuose – ir prisiėmę įsipareigojimus pagal veiklą „Specifinių pievų tvarkymas“, gamtininkų galėtų būti vadinami pagrindiniais nykstančios bioįvairovės problemos sprendimo pagalbininkais. Nors 2021 m. pateiktų paraiškų skaičius nėra įspūdingas, pateiktos 327 paraiškos, tačiau prisiimti įsipareigojimai 2 266 ha plote padeda išsaugoti tuos, kam gresia pavojus išnykti, kam sunku įsitvirtinti ir išsilaikyti, kam sunku išlikti. Praėjusiais metais buvo pateikta 311 paraiškų, deklaruota 2 166 ha ploto.
Dalyvaudami veiklose „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ bei „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“ ūkininkai gali prisidėti prie gamtos vertybių išlikimo. Šių ūkininkų dėka mažėja grėsmė netekti nors ir sunkiai paprastam žmogui pastebimos, bet turinčios be galo svarbią reikšmę gamtos dalelės. Iš viso šiais metais dalyvauti minėtose veiklose pasiryžo 196 ūkininkai, deklaruojamas 3 963 ha nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių pievų bei šlapynių plotas. Tad meldinės nendrinukės galės jaustis saugiai beveik 300 ha padidėjusiame natūralių ir pusiau natūralių pievų bei šlapynių plote.
Nors veiklos „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ išliko mažiau populiarios, tačiau ir jomis susidomėjimas truputį išaugo. Pagal veiklą „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ pateiktos 69 paraiškos, 11 paraiškų daugiau negu pernai. Deklaruotas plotas siekia 350 ha. 4 paraiškomis daugiau pateikta ir pagal veiklą „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, šiais metais dalyvauti veikloje nusprendė 11 pareiškėjų. Tiesa, sumažėjo susidomėjimas veiklomis „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ ir „Dirvožemio apsauga“. Melioracijos griovių priežiūrą pasirinko 245, dirvožemio apsaugą – 22 pareiškėjai. Atitinkamai 38 ir 2 pareiškėjais mažiau negu pernai.
2021 m. aktyviausiai paraiškas teikė ūkininkaujantys Panevėžio apskrityje (1 247), toliau rikiuojasi Vilniaus (1 134), Utenos (961), Šiaulių (825), Kauno (809), Klaipėdos (753), Tauragės (682), Telšių (548), Alytaus (526), Marijampolės (427) apskritys. Su paraiškų surinkimo statistika pagal rajonus galima susipažinti čia.
Daugiau apie NMA paramas.