Žemės ūkio naujienos: 2021-07-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Agrosektoriaus transformacija – kaip bus sprendžiamas žmonių trūkumas
Agrosektorius šandien stovi ant didelių transformacijų slenksčio. Iš jo tikimasi augančio produktyvumo, sveikesnių ir pigesnių produktų, mažiau taršos ir daugiau tvaraus požiūrio. Šie nelengvai suderinami lūkesčiai kuria milžinišką poreikį naujiems inovatyviems sprendimams ir atveria plačias veiklos nišas specialistams, turintiems reikiamų kompetencijų.
Specialistų trūksta
Vienas pagrindinių iššūkių žemės ūkyje yra naudojamų herbicidų, pesticidų ir trąšų kiekio subalansavimas. Nuo jo priklauso ir aplinkos tarša, ir ūkio konkurencingumas. Todėl vis didesnio dėmesio sulaukia sumaniosios precizinės (tiksliosios) žemdirbystės technologijos, leidžiančios šias medžiagas naudoti tiksliai tiek, kiek reikia, ir ten, kur konkrečiai reikia. „Naujos kartos žemės ūkio technika gali būti pritaikyta tiksliajai žemdirbystei, tačiau tam reikia atitinkamų žinių. Be gilesnių žinių, kurios įgyjamos aukštosiose mokyklose, vargu ar galima kalbėti apie ilgalaikius sprendimus, analizę, išmanų valdymą, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius Egidijus Šarauskis. – Kitas labai svarbus aspektas: aukšto lygio išsilavinimas turi būti iš tos pačios srities. Procesų automatizavimas neišmanant dirvožemyje ir augale vykstančių procesų gali atvesti prie liūdnų pasekmių.“
Rinkai jau artimoje ateityje reikės ir dronų bei robotų kūrėjų. Prognozuojama, kad net 80 proc. visų dronų dirbs žemės ūkyje, kur jų darbas bus tiksliai purkšti ir tręšti pasėlius, neužteršiant greta esančių apylinkių. Tačiau kol kas dar trūksta žinių, kaip efektyviausiai juos panaudoti. Laukuose atsiras ir robotų, kurie perims sunkius fiziškai ir imlius laikui „juodus“ darbus. „Apie kurią žemės ūkio technikos sritį bekalbėtume, jai reikalingos kompetencijos neapsieis be sumaniųjų technologijų ir joms valdyti reikalingų IT žinių“, – sako vienas iš naujos VDU ŽŪA studijų programos – Sumaniosios inžinerijos – rengėjų E. Šarauskis. „Ateities specialistai pirmiausia turės gebėti sistemiškai mąstyti, matyti visą procesą, bendrą vaizdą. Jei esi agronomas, reikės ir inžinerinių žinių, inžinieriams – agronomijos ir panašiai. Siaurą specializaciją dabar keičia kompleksinės žinios, gebėjimas integruoti įvairias kompetencijas ir mokytis visą gyvenimą,“ – priduria D. Dailidė.
Jo įsitikinimu, rengiant gerus specialistus būtina verslo, akademinės bendruomenės bei valstybės partnerystė. Daugelį metų su VDU ŽŪA glaudžiai bendradarbiaujantis D. Dailidės vadovaujama bendrovė prisideda ir formuojant studijų programas, ir vėliau, ugdant studentus, yra akademijos mecenatai, inžinerijos klasterio nariai. „Mūsų žmonės atvyksta į universitetą skaityti paskaitų, dalyvauja magistrinių darbų gynimuose, studentai pas mus – susipažinti su naujausiomis technologijomis ar atlikti praktiką, po kurios nemaža dalis įsidarbina. Mums labai svarbu, kokie specialistai ruošiami. Didžioji dalis mūsų bendrovės darbuotojų yra ŽŪA absolventai, nes akademija išugdo gerus profesionalus šiam gana specifiniam sektoriui“, – sako D. Dailidė.
Erdvė kūrybai ir realiems pokyčiams
„Būtinybė greičiau transformuoti žemės ūkį bei jo produktus perdirbančią biopramonę formuoja ir naujų kokybiškų kompetencijų poreikį, – teigia VDU ŽŪA ekonomistė, Lietuvos biotechnologų asociacijos (LTBA) viceprezidentė Virginija Kargytė. – Čia itin svarbus tarpdiscipliniškumas: gebėjimas įvertinti naujas technologijas ir inovacijas per ekonominės naudos bei tvarumo prizmę, suvokti jomis grįstus verslo modelius.“ Verslo modelių inovacijos, stiprinančios konkurencingumą rinkoje – ne nauja sritis, tačiau šiandien ji įgauna vis didesnę reikšmę dėl spartaus technologijų vystymo tempo, poreikio jas diegti ir nykstančių ribų tarp skirtingų sektorių, pavyzdžiui, žemės ūkio, energetikos, apdirbamosios gamybos. Su tuo susijusi ir būsimiems žemės ūkio specialistams aktuali kompetencija: gebėjimas kritiškai vertinti naujų sprendimų naudą.
Anot V. Kargytės, būtina mokėti atsirinkti, kurios technologijos išties duos ūkiui teigiamą efektą. Klimato kaitos ir aplinkos taršos valdymas skatina ir naujas biožaliavų panaudojimo idėjas, įvairių bioproduktų (biodegalų, bioplastikų, kt.) kūrimą, tačiau nebūtinai visi šie sprendimai išties atitinka ekologiškumo kriterijus. Ji pabrėžia, kad universitetai pirmiausia yra vieta, kur nauji technologiniai sprendimai ne tik adaptuojami, bet ir kuriami.
Pavyzdžiui, be naujų biotechnologinių sprendimų vargiai bus įmanoma pasiekti ambicingus žemės ūkiui ir kitiems bioekonomikos sektoriams keliamus „žalinimo“ tikslus. Nors Lietuva ir išsiskiria pramoninės biotechnologijos augimo tempais (per pastarąjį dešimtmetį jos produkcijos vertė išaugo 75 proc., kai Europos vidurkis – apie 16 proc.), biotechnologinių produktų poreikis išlieka labai didelis, ypač dėl Europos žaliojo kurso įgyvendinimo. „Tai – dinamiška, naujoms žinioms ir inovacijoms imli, labai įdomi sritis, į kurią pasinėrus galima padaryti didelį ir prasmingą pokytį“, – tikina V. Kargytė.
VDU Žemės ūkio akademija vienintelė Lietuvoje teikia aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus žemės ūkio, miškininkystės, vandens ir žemės išteklių valdymo, bioenergetikos, bioekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio mechanikos inžinerijos, klimato kaitos ir tvaraus gamtos išteklių naudojimo srityse. Šie laipsniai pripažįstami visame pasaulyje ir turi aukščiausią ekvivalentiškumo standartą.
2019 metais susijungus Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetams, VDU tapo plačiausios aprėpties universitetu šalyje, taip dar labiau sustiprinant universiteto mokslinį ir tarpdisciplininį potencialą. Siekiant efektyviai spręsti aktualiausius visuomenės iššūkius, dažnai gimstančius disciplinų sandūroje, studijos ir tyrimai vykdomi kompleksiškai, sujungus tarpdisciplinines žinias ir išteklius tokiose aktualiose temose kaip bioekonomika, biotechnologijos, dirbtinis intelektas, agroinovacijos, technologijų teisė, klimato kaita, darnus vystymasis, pedagogika ir kt.
Šaltinis: delfi.lt, 2021-07-18
„Linas Agro“ jau dairosi ir kitų verslų: paaiškino, ką darys su „KG Group“
„Linas Agro group“ spaudos konferencijoje pristatė „Kauno grūdų“ pirkimo sandorį ir paaiškino, ką planuoja daryti su šia įmonių grupe bei kas laukia darbuotojų ir vadovų.
Be to, mažesni mokesčiai, lankstus valiutos kursas, arti didieji Europos uostai. Lenkai maisto sektoriuje didžiausi ir konkurencingiausi visoje Europoje. „Sandoris neeilinis mūsų grupės istorijoje. Jis reikšmingas visai žemės ūkio ir maisto gamybos pramonei, nes tai didžiausias sandoris Lietuvos istorijoje. Mums džiugu, kad jis su tapo su mūsų įmonės 30 metų jubiliejumi“, – sako AB „Linas Agro group“ valdybos pirmininkas Darius Zubas ir neslepia, kad vyksta derybos su keliomis įmonėmis dėl įsigijimo, tačiau dabar nori susitvarkyti savo savo kieme. Šia sutartimi buvo įsigyta 34 įmonių akcijų paketai ir dabar grupę sudarys 76 įmonės. Be to išsiplėtė geografija į Rusiją, Baltarusiją, Lenkiją. Baltijos šalyse grupė jau veikė. Be geografijos plečiasi ir veiklos sritis. Iki šiol „Linas Agro“ gamino tik paukštieną ir užsiėmė žemės ūkio gamyba bei šiai sričiai reikalingų produktų prekyba. „KG Group“ stipri gamybininkė.
Dabar bus gaminami produktai nuo lauko iki stalo. „Iki šio tikslo, kad apimti pilną grandinę, ėjome septynis metus. Įsigijimą lėmė trys priežastys. Pirma strateginė. Norėjome praplėsti savo veiklos sritį perdirbime ir kurti didesnę pridėtinę vertę. „KG group“ atitiko šiuos kriterijus. Antra priežastis ekonominė – matome daug sinergijos galimybių. Buvome konkurentai, dabar būsime viena įmonė. Trečia priežastis – konkuruojame su gerokai didesnėmis įmonėmis, kurios veikia žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriuje. Jos kartais didesnės už mus. Įsigijus „KG Group“ tampame gerokai didesni ir galėsime pasiekti masto ekonomiką ir konkurencingesni“, – pabrėžia D. Zubas. Mažvydas Šileika „Linas Agro group“ finansų direktorius sako, kad tai vienas didžiausių sandorių Lietuvos istorijoje, kai viena įmonių grupė perka kitą.
Pasiruošimas šiam sandoriui užtruko daugiau nei metus. Teko paruošti tūkstančius puslapių informacijos Baltijos šalių, Rusijos ir Lenkijos konkurencijos taryboms. Paskolą dvejiems metams suteikė trys bankai. Pačios įmonės dalis 30 proc. „Linas Agro group“ konsoliduota apyvarta turėtų siekti 1,3 mlrd. eurų, EBIDTA 60 mln. Eurų. Mes tapsime pagal apyvartą viena didžiausių bendrovių Baltijos šalių biržose. Vertinsime įsigytas įmones ir matysime, kur investuoti“, – sako M. Šileika.
Andrius Pranckevičius „Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas sakė, kad šis sandoris reikšmingai tiek maisto pramonei, tiek agro sektoriui. „Konkurencinė aplinka labai sudėtinga. Lietuva ir Baltijos šalys priverstos konkuruoti su didžiulėmis įmonėmis iš didelių rinkų, kur veikia įmonės su milijardine apyvarta. Be to, per paskutinius kelis metus konkuruojame ne tik eksporto rinkose, bet ir savo šalyje. Jos jau mūsų parduotuvių lentynose ir vietiniams gamintojams tai sukelia rimtų iššūkių“, – apie verslo aplinką aiškina A. Pranckevičius, nuo pirmadienio tapsiantis „Kauno grūdų“ generaliniu direktoriumi. Darbą pradės nuo pirmadienio. Pasak jo, tai tvirta įmonių grupė, kurioje dirba 4 tūkst, darbuotojų. „Linas Agro“ dirba kiek mažiau nei 2 tūkst.
Masiškai mažinti darbuotojų nenumatoma, tik ten, kur veiklos dubliuojasi. A. Pranckevičius sako, kad remsis vadovais, kurie yra dabar. Liks pareigose ir paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas. Nebus ir didelių reorganizacijų. „Ne tas atvejis, kai yra krizė ir reikia pagalbos iš šalies“, – sako A. Pranckevičius. Bus vienijama grūdų prekyba ir prekyba su ūkininkais bei paukštininkystės veikla. Šios sritys siejasi ir bus konsoliduojami kiekiai, ieškoma geresnių sąlygų ir jas bandoma perteikti ūkininkams. Be to, grūdų versle svarbu mastas – didesni laivai, didesni geležinkelių užsakymai ir tuo pačiu geresnės kainos. Prioritetinė rinka tai šalys aplink Baltijos jūrą. Bus dirbama su abiejų grupių valdomais prekės ženklais. Bus pertvarkoma ir paukštienos gamyba. Pavyzdžiui, „Linas Agro“ jau negali gaminti kai kurių paklausių produktų, tačiau tą gali daryti „Kauno grūda“. Įdomi sritis ir gaminiai iš grūdų, su kuriais galima eiti į Skandinaviją.
„Vizijos aiškios, rimtas planas bus sukurtas per 3-6 mėn., tačiau kai kuriuos dalykus pradėsime daryti nuo pirmos dienos“, – prisipažįsta A. Pranckevičius ir sako, kad sutampa abiejų grupių vizija, kad reikia kurti naujus inovatyvius produktus ir mėginti įsitvirtinti premium rinkose, pavyzdžiui Skandinavijoje. Kaip rašoma pranešime spaudai, liepos 15 d. AB „Linas Agro Group“ užbaigė vieną didžiausių verslo įsigijimo sandorių Lietuvos istorijoje: įsigijo iš akcininkų kontrolinius akcijų paketus AB „Kauno grūdai“, AB „Kaišiadorių paukštynas“, AB „Vilniaus paukštynas“ ir su jomis susijusiose bendrovėse, kartu veikiančiose kaip „KG Group“. Sandorio suma negali būti atskleista šalių susitarimu. Šiuo sandoriu AB „Linas Agro Group“ iš viso įsigijo kontrolinius akcijų paketus 34 įmonėse, veikiančiose paukštininkystės, grūdų, miltų, greitai paruošiamų produktų gamybos, pašarų ir premiksų gamybos, veterinarijos preparatų prekybos srityse. Įmonės yra registruotos ir veiklą vykdo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir Nyderlanduose.
Sandoriui finansuoti AB „Linas Agro Group“ sindikuotą paskolą suteikė 3 bankai – „Luminor“, „Swedbank“ bei SEB bankas, trečdalį sandorio sumos įmonė finansavo savo lėšomis. „Šiemet liepos mėnesį pažymime grupės veiklos trisdešimtmetį, ir labai simboliška, kad naują dešimtmetį pradedame dvigubai didesnėmis pajėgomis ir darbuotojų kolektyvu. Mūsų gretas papildo stiprios įmonės ir jose dirbančios profesionalios komandos. Siekiame kurti ir įgyvendinti pozityvius pokyčius žemės ūkyje ir maisto pramonėje, užtikrinti didesnį stabilumą Baltijos šalių ūkininkams ir kur kas efektyviau konkuruoti atviroje ES rinkoje.
Dabar mūsų laukia pereinamasis laikotarpis. Tikime, kad jis bus sklandus, ir abi grupės, kurios lig šiol buvo konkurentės, dirbs kaip viena komanda“, – pažymi Darius Zubas, AB „Linas Agro Group“ valdybos pirmininkas. Po šio įsigijimo sandorio AB „Linas Agro Group“ Baltijos šalių regione tampa vertikaliai integruota žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupe, vykdančia veiklą visoje gamybos grandinėje ir gaminančia produktus nuo lauko iki stalo. Grupės prognozuojamos metinės pajamos gali siekti apie 1,3 mlrd. eurų, o EBITDA – apie 50–60 mln. eurų. Darbuotojų skaičius išaugs nuo 2 100 iki 6 000. Po sandorio AB „Linas Agro Group“ valdys 76 įmones.
„Šis susijungimas – didelis ir svarbus žingsnis, suvienijantis dvi stiprias panašaus tipo ir mąstymo organizacijas. Per kelis veiklos dešimtmečius „KG Group“ sėkmingai vystėsi ir augo. Esu dėkingas kolektyvui už tai, ką per tą laiką mums kartu pavyko sukurti ir pasiekti. Tikiu, kad sujungus „Linas Agro Group“ ir „KG Group“ pajėgas mano pradėtas darbas bus sėkmingai tęsiamas, įmonės tik dar labiau stiprės ir net aktyvios konkurencijos sąlygomis kurs lietuviškų produktų sėkmės istorijas ne tik vietinėje, bet ir užsienio rinkose“, – sako „KG Group“ įkūrėjas Tautvydas Barštys. Pasak D. Zubo, po sandorio bus tęsiama visų įsigytų įmonių veikla su jose iki šiol dirbančių darbuotojų komandomis.
„Pirmasis žingsnis, kurį sieksime įgyvendinti per kuo trumpesnį laikotarpį – išnaudoti sinergijos galimybes, konsoliduojant pirkimus ir auginant eksporto apimtis. Tokios sinergijos sieksime paukštininkystės bei grūdų eksporto versluose“, – pažymi D.Zubas. Įgyvendinant šį įsigijimo sandorį AB „Linas Agro Group“ teisės klausimais konsultavo ir atstovavo advokatų kontora „Motieka ir Audzevičius“, jie kartu su „Ellex Valiūnas ir partneriai“ teisininkais teikė ir konsultacijas koncentracijos teisės klausimais. Sandorio patarėjai ekonomikos ir koncentracijos klausimais buvo viena didžiausių Europoje ekonomikos konsultacijų kompanija „Copenhagen Economics“. „Swedbank“ investicinės bankininkystės komanda teikė konsultacijas finansiniais klausimais, o finansinius ir mokestinius įsigyjamų įmonių patikrinimus atliko „EY“ specialistai.
Apie AB „Linas Agro Group“ AB „Linas Agro Group“ kartu su valdomomis įmonėmis bendrai sudaro 1991 metais įkurtą įmonių grupę, veikiančią keturiose valstybėse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Ukrainoje. Grupės įmonės gamina, ruošia ir parduoda žemės ūkio žaliavas ir maisto produktus, tiekia prekes ir paslaugas žemdirbiams. Grupė yra vienas didžiausių lietuviškų ir latviškų grūdų eksportuotojų, turi nuosavą trylikos grūdų elevatorių tinklą. Taip pat yra vienas iš prekių žemdirbiams (sertifikuotų sėklų, trąšų, augalų priežiūros produktų bei žemės ūkio technikos) tiekimo lyderių Lietuvoje, turi sėklų paruošimo gamyklą. Grupė Lietuvoje valdo septynias žemės ūkio bendroves ir yra stambi pieno gamintoja. Taip pat yra didžiausia paukštienos gamintoja Latvijoje, kur jai priklauso keturios paukštininkystės įmonės. AB „Linas Agro Group“ 2020–2021 finansinių metų devynių mėnesių konsoliduotos pajamos siekė 712 mln. Eur, bendrasis pelnas – 29,2 mln. Eur. Konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė 17,1 mln. Eur.
Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-07-16
Šienaujant pievą užkliudė stirną: perspėja, kad visų gyvūnų gelbėti nereikėtų – sulauksite baudos
Intensyvus pievų šienavimas gali prišaukti nelaimę gamtoje prieglobsčio ieškantiems laukiniams gyvūnams. Krekenavos veterinarijos gydytojui Algimantui Lūžai teko gelbėti į bėdą pakliuvusį stirniuką. Sodybos šienavęs kaimynas nepastebėjo aukštoje žolėje pasislėpusio jauniklio ir stipriai jam sužalojo priekinę koją. Bet veterinarijos gydytojas surizikavo ir stirniuką išoperavo, taip išgelbėdamas žvėrelį nuo liūdnos baigties.
Atvykęs A. Lūža sodyboje rado stipriai sužalotą maždaug dviejų trijų savaičių stirnaitę: „Ir užpakalinės kelios galūnės ir priekinė kita buvo sužeistas, su žoliapjove kaip ėjo, nes turi madą laukinis ar kiškiukas, stirniukas, elniukas, jis spaudžiasi prie žemės, jeigu artėja garsas ir dar pažįstamas šiek tiek, jis galvoja, kad jį apeis. Nu ir žmogus net negalvodamas.“
Labiausiai gyvūnui žoliapjovė sužalojo dešinę priekinę koją. Patyrusiam veterinarijos gydytojui dalį jos teko amputuoti. Operacijai pasiryžęs veterinaras patyręs laukinių žvėrių žinovas. Mat ilgus metus darbavosi Krekenavos girininkijoje prižiūrėdamas stumbrus, muflonus, danielius.
Asociatyvi nuotr.
„Pati savijauta buvo jos pusėtinai gera ir truputį primigdžius apžiūrėjus, visas galūnes pasižiūrėjau, kad vieną tikrai reikia amputuoti. O visas kitas apsiuvome, likusią odos dalį nuo galūnės užlenkėme ir tokią kaip dirbtinę kojinę padarėme“, – sako A. Lūža.
Sodybos gyventojai veterinarui pasakojo, net nematę sodyboje stirnos su jaunikliu. Matyt stirną atviliojo rami ir mažai lankoma vieta, kol sodybos šeimininkams neprireikė nusišienauti. Po nelaimės stirnaitę sodybos šeimininkai padėjo rūpintis ir gydyti.
Veterinarijos gydytojas net savaitę kūrė vaizdo dienoraščius, stebėdamas ir fotografuodamas mažylio būklę. Bet kojos netekusi stirnytė stebėtinai greitai sveiko. „Pasveiko, apetitas atsirado, radome Krekenavoje ožką ir girdėme jos pienu. Šiaip laukiniai žvėrys geriausiai būtų girdyti arba kumelės arba ožkos pienu. Kai pasveiko, pradėjo lakstyti po kiemą pradėjo nebeužtekti pieno“, – sako A. Lūža.
Kad žolės šienavimas gali būti pražūtingas laukiniams gyvūnams persėja ir gamtosaugininkai. Ypač kaimiškose vietovėse, arčiau sodybų mėgsta laikytis stirnos, jauniklius vestis ir lapės.
Gamtosaugininkas Marius Kazlauskas teigia: „Prieš pjaunant žolę, reikėtų apeiti sodybose apžiūrėti, kad neatsitiktų tiems gyvūnams ko nors negero.“ Vis dėlto gelbėti visų gamtoje sutiktų jauniklių tikrai nereikėtų, sako gamtosaugininkai. Dažnai pasitaiko atvejų, kai žmonės vaikščiodami randa sveikus mažylius ar iš lizdo skraidyti išmestus paukštelius, nori tuoj pat juos imti ir vežtis.
Tačiau paėmę žvėrelį iš gamtos prieglobsčio žmonės padaro neatitaisomą klaidą, už kurią gali tekti sumokėti ir baudą. „Mama dažniausiai stovi greta miške, kur nemato žmogus jau. Bet ji stebi savo jauniklį ir pasitraukus žmogui, grįžta. Tai tikrai rekomenduoju neliesti jauniklių ir palikti gamtoje, kur jie yra. Bauda iki 150 eurų gresia“, – sako M. Kazlauskas.
Na, o stirnaitei pasisekė pasveikti, nors su tokia trauma žvėrelis niekada nebegrįš į gamtą. Mažylę auginti paėmė laukinių gyvūnų prieglauda.
Šaltinis: valstietis.lt, 2021-07-20
Ūkiams modernizuoti paprašyta paramos gerokai daugiau, negu buvo skirta
Šiais metais dėl paramos modernizuoti savo ūkius ūkininkai galėjo kreiptis nuo gegužės 3 d. iki birželio 30 d. Skirtingai nei ankstesniais metais žemės ūkio produktų gamintojai, perdirbėjai galėjo pretenduoti ne tik į ES investicinę paramą, bet ir į lengvatinę paskolą. Pateiktose paraiškose bendra prašoma investicinės paramos suma viršijo skirtąją beveik pusantro karto, tuo tarpu lengvatinių paskolų suma – daugiau nei 2 kartus.
investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) – pirmoji paramos forma;
investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) ir lengvatinės paskolos investicijoms bei apyvartiniam kapitalui – antroji paramos forma;
tik lengvatinės paskolos investicijoms ir apyvartiniam kapitalui – trečioji paramos forma;
lengvatinės paskolos tik apyvartiniam kapitalui – ketvirtoji paramos forma.
Norintys investicinės paramos (pirmoji paramos forma ir antrosios paramos formos investicinė dalis) pateikė 633 paraiškas, bendra prašoma suma sudaro beveik 82 mln. Eur. Lengvatinių paskolų paprašė 140 pareiškėjų, bendra prašoma suma – per 16 mln. Eur. Didžioji dauguma pareiškėjų (138) paprašė lengvatinių paskolų investicijoms ir apyvartiniam kapitalui (antrosios paramos formos paskolinė dalis), 2 pareiškėjai paprašė lengvatinės paskolos tik apyvartiniam kapitalui (ketvirtoji paramos forma). Nė vienoje paraiškoje nebuvo paprašyta lengvatinės paskolos investicijoms ir apyvartiniam kapitalui (trečioji paramos forma).
Išsamiau apie paramos teikimo sąlygas ir reikalavimus pareiškėjams NMA straipsnyje.
Paraiškų vertinimo etapai
Paraiškos pagal investicines priemones vertinamos keliais etapais: pirmame etape atliekamas paraiškų prioritetinis vertinimas, antrame etape – tinkamumo skirti paramą vertinimas. Pirmame etape sudaroma paraiškų pirmumo eilė įvertinus jų atitiktį atrankos kriterijams pagal paramos paraiškoje, jos prieduose ir registruose esančią informaciją.
Paminėtina, kad projektų atranka vykdoma tik, kai investicinės paramos prašoma pagal pirmąją ir antrąją paramos formą. Kai paramos prašoma lengvatinei paskolai, projektų atranka nevykdoma. Tačiau svarbu žinoti, kad pareiškėjams, kurių paraiškoms finansuoti nepakanka investicinei paramai skirtų lėšų arba kurių paraiškos nesurinko mažiausio privalomo atrankos balų skaičiaus, lengvatinė paskola negali būti suteikta.
Veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse nustatyti 7 paraiškų atrankos kriterijai, už atitiktį kiekvienam iš jų suteikiamas tam tikras balų skaičius. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius yra 35 privalomi balai. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 35 balų skaičiaus, paraiška atmetama. Projektų atrankos kriterijai išsamiai aprašyti veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse.
Šiuo metu atliekamas prioritetinis pateiktų paraiškų vertinimas, sudaroma paraiškų pirmumo eilė. Pirmumo eilė turėtų būti sudaryta iki rugpjūčio vidurio.
Šaltinis: nma.lt, 2021-07-20
ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba: nuo ekologijos iki gyvūnų gerovės
Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos žemės ūkio ministrų pirmajame susitikime patvirtintos Tarybos išvados dėl ekologinio ūkininkavimo plėtros, aptartos tarptautinės prekybos aktualijos, gyvūnų gerovės klausimai.
Žemės ūkio ministerija aktyviai prisideda prie to, kad šalies piliečius, ypač mažuosius, pasiektų sveikatai palankus ir saugus maistas. Jau keleri metai įgyvendinama ekologiško maisto darželiams programa, kuri remiama nacionalinio biudžeto lėšomis.
Su prekyba susiję žemės ūkio klausimai
Žemės ūkio komisaras Janušas Vojciechovskis (Janusz Wojciechowski) pateikė ministrams aktualią informaciją apie tarptautinę prekybą. Ministras K. Navickas palankiai vertino Europos Komisijos pastangas atveriant naujas eksporto galimybes. Taip pat gerėjančius ES ir JAV prekybinius santykius.
„JAV rinka svarbi Lietuvos gamintojams, ypač eksportuojantiems pieno ir mėsos produktus. Norime sugrįžti prie aktyvios prekybos“, – sakė ministras.
K. Navickas palaikė žaliosios krypties, tvarumo aspektų įtraukimą į esamus ir būsimus prekybos susitarimus. „Eidami šia kryptimi to paties tikimės ir iš mūsų prekybos partnerių. Reikia užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas ES žemės ūkio gamintojams. Importuojami produktai turi atitikti aukštus ES standartus aplinkosaugos, sveikatos, maisto saugos, kokybės, gyvūnų gerovės srityse, kurių laikosi mūsų ūkininkai“, – mano ministras.
Dėmesys – gyvūnų gerovės klausimams
Tarybos metu aptarti ir gyvūnų gerovės klausimai. Vienas jų – Europos piliečių iniciatyva drausti gyvūnus laikyti narvuose. Ministras K. Navickas palankiai vertino piliečių susirūpinimą gyvūnų gerove. Jis akcentavo, kad priimant sprendimus būtina atlikti visapusišką vertinimą, kiek dėl šių pokyčių brangtų maisto produktai. Tai svarbu, kad nebūtų paveiktos pažeidžiamos grupės, skurdą patiriantys žmonės.
Ministras taip pat pažymėjo, kad naujų reikalavimų įgyvendinimui turi būti nustatyti realūs terminai, atsižvelgiant į valstybių narių padėtį ir reikalingas investicijas. Turi būti užtikrintos lygios konkurencinės sąlygos prekyboje ir ES rinkoje, ir su kitomis šalimis.
Šaltinis: 2021-07-20
Savivaldybės domisi trumpųjų maisto tiekimo grandžių logistikos centrų steigimu
Galimybe kurti regioninius trumpųjų maisto tiekimo grandinių logistikos centrus domisi ne tik potencialūs jų steigėjai, bet ir savivaldybėse dirbantys politikai. Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas, susitikęs su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskiene ir Kretingos rajono mero pavaduotoju Dangiru Samaliumi, aptarė tokių centrų steigimo galimybes pajūryje.
Kodėl tai naudinga?
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Petrauskienė domėjosi kitų šalių patirtimi kuriant tokius centrus. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių modelio skatinimas steigiant regioninius logistikos centrus, jau veikia kitose šalyse – Lenkijoje, Italijoje, Čekijoje.
Tokiuose logistikos centruose pagal vartotojų užsakymus sudaromi maisto krepšeliai. Taip ūkininkams gali paprasčiau dalyvauti savivaldybių arba valstybės įstaigų bei įmonių organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, o vartotojams tiekiami švieži ir sveiki vietos gamintojų produktai. Pasak ministro patarėjo D. Rybakovo, nuo 2023–iųjų „žalieji“ viešieji pirkimai turės sudaryti 50 proc. visų pirkimų. Tai, anot R. Petrauskienės, yra didelė paskata jau dabar kurti regioninio lygmens logistikos centrus ir ruoštis būsimiems pokyčiams.
Anot D. Rybakovo, Žemės ūkio ministerija, skatindama tokių logistikos centrų įkūrimą, iškėlė du pagrindinius tikslus. Vienas jų – bendradarbiavimo ir kooperacijos skatinimas.
„Po vieną nieko nepadarysime, turime būti kaip kumštis, tuomet daugiau galimybių ir apčiuopiamas rezultatas. Todėl vertinant paraiškas daugiau balų (20) bus skiriama viename projekte bendradarbiaujantiems 5-iems ir daugiau ūkių. 3-4-iems projekto dalyviams tektų mažiau – 15 balų. Žemės ūkio kooperatyvams arba tokio kooperatyvo nariui bus suteikiami 5 balai. Daugiau galimybių gaus bendradarbiaujantys“, – teigia patarėjas.
Kitas tikslas – kad vietoje užauginti produktai būtų tiekiami to rajono ar regiono vartotojams, ypač švietimo įstaigoms, ligoninėms.
„Džiugu, kad jau turime darželių, kurie savo ugdytinius maitina patiekalais iš ekologiškų vietos ūkininkų produktų. Ekologiškų produktų vartojimas augs. Regioninio lygmens logistikos centrų steigimui šiame kvietime teikti paraiškas iš viso numatoma skirti beveik 3 mln. eurų“, – teigia D. Rybakovas.
Kiek, kam ir kaip?
Paramos dydis priklausys nuo steigiamo logistikos centro dydžio. Maksimali paramos suma vienam projektui –700 tūkst. Eur be PVM. Tokia didžiausia parama numatyta regioninių logistikos centrų prie Klaipėdos, Kauno ar Vilniaus steigimui. Mažesnių, vietos ar rajoninio lygmens, logistikos centrų kūrimui būtų skiriama iki 120 tūkst. Eur, ar 200 tūkst. Eur.
Regioninio lygmens logistikos centrams statyti ar nuomotis jau esamas patalpas, paramos intensyvumas sieks 60 proc. Logistikos centrų darbuotojams darbo užmokesčiui – 100 procentų. Tokiu pačiu intensyvumu – 100 proc. – būtų kompensuojama ir už logistikos centrų patiriamas komunalines išlaidas.
Prioritetas bus teikiamas turintiems patirties trumpųjų maisto tiekimo grandžių veikloje. Parama teikiama tuo atveju, jei logistikos centrai bus steigiami savivaldybėse, kurios ribojasi su miestais, turinčiais ne mažiau kaip149 tūkst. nuolatinių gyventojų.
Centruose būtų privalomas pagrindinių produktų grupių (grūdų produktų, daržovių, vaisių ir uogų, riebalų, pieno produktų, mėsos ir kiaušinių) asortimentas, kuris gali būti plečiamas laipsniškai.
„Kviečiame ūkininkus, kooperatyvus ir žemės ūkio bendroves teikti paraiškas šiai paramai gauti. O savivaldybes – aktyviau bendradarbiauti su ministerija, parenkant vietas, kur tokie centrai būtų kuriami“, – sako patarėjas D. Rybakovas.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Petrauskienė ir Kretingos rajono mero pavaduotojas D. Samalius pritarė, kad savivaldybės gali prisidėti prie ūkininkų, kooperatyvų, žemės ūkio bendrovių skatinimo kurti tokius logistikos centrus savo iniciatyva.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-20
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
