Žemės ūkio naujienos: 2021-07-23

„Žemdirbiai šiemet laukia rekordinio grūdų ir rapsų derliaus. Dėl palankių oro sąlygų šiemet derlius gali būti didesnis nei pernai, kai ūkininkai džiaugėsi rekordu. Gera žinia, kad grūdų kainos pasaulinėje rinkoje taip pat išlieka aukštos nepaisant to, jog augintojai savo aruoduose tebeturi 2020 metų derliaus likučių“, – rašoma Žemės ūkio ministerijos išplatintame pranešime.
Teigiama, jog šiemet pasėlių plotas šiek tiek mažesnis, tačiau bendras grūdinių kultūrų derlius turėtų būti didesnis dėl geresnio derlingumo.
Lietuvoje daugiausia pasėta kviečių, kurių derlingums turėtų siekti 5,6 t iš ha. Pernai – 5,4 t/ha. Rapsų prognozuojamas derlius – 3,7 t/ha. O ką kalba Klaipėdos rajono žemdirbiai?

Į laukus – su nauju kombainu

Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė (KŽŪB) praėjusią savaitę nukūlė 150 ha žieminių miežių. Šiemet kretingališkiai javapjūtę pradėjo keliomis dienomis anksčiau nei pernai. „Derlius svyruoja: smėlingose dirvose išdegė – prikūlėme apie 3 tonas iš hektaro, o kitose – po 6 t. Vidurkis – apie 5 t iš hektaro. Pernai žieminių miežių prikūlėme apie 4,5 t iš ha, – dėstė Kretingalės KŽŪB pirmininkas Valdemaras Liorenšaitis. – Taigi žieminių javų derlius neblogas, nes užteko drėgmės, o vasarinių bus menkesnis. Netoli pajūrio, ypač Kretingalės apylinkėse, labai trūko drėgmės, kitur kritulių iškrito daugiau“.
Šią savaitę kretingališkiai žemdirbiai pradėjo kulti žirnius, o pernai juos doroti pradėjo liepos 27 dieną. „Jau prinokę, drėgnumas normalus“, – patikino bendrovės vadovas. Vėliau kombainai važiuos į žieminių kviečių laukus.
Šiemet bendrovė augina 600 ha žieminių javų ir 400 ha rapsų. Dar pusė tiek – vasarinių kultūrų.
Sekmadienį žieminius kviečius kulti pradėjęs daupariškis Rytis Kernagis neslėpė, jog tikėjosi žymiai didesnio derliaus. „Nukūlus pirmuosius 10 hektarų sunku prognozuoti, koks bus pabaigus nukulti, tačiau vilties yra, kad javapjūtė pavyks, – kalbėjo ūkininkas, auginantis 240 ha kultūrų, iš jų du trečdalius– žieminių. – Birželį neiškrito nė lašo lietaus – buvo graudu. Tokia kaitra nepalanki ne tik žmonėms, bet ir augalams. Visgi pirmosios javapjūtės dienos žadina optimizmą“.
R. Kernagis šį darbymetį pradėjo su nauju galingu „Massey Ferguson“ firmos kombainu, kurį įsigyti padėjo europinė parama, skirta ūkio modernizavimui.

Išdžiovino, bet neišguldė

Venckų kaimo ūkininkas Gintautas Prišmontas įprastai javapjūtę pradeda liepos pabaigoje, o šiemet teks savaite anksčiau. Tačiau pirmadienį dar nebuvo išvažiavęs į javų laukus. „Žieminių kvietrugių grūdai dar drėgnoki – reikia palaukti, juolab kad lietaus neprognozuojama, – kalbėjo ūkininkas. – Pasėliai neprastai atrodo, bet grūdai smulkesni, gali atsiliepti kokybei – dėl sausros per anksti džiūti pradėjo. Anksčiau būdavo sausros, bet nekaitindavo iki 30̊ C ir daugiau, kai augalas nebegali vystytis“.

Iš 300 hektarų – apie 120ha žieminiai javai. „Jau keleri metai jie gerai išsilaiko, bet nespėjome rudenį daugiau pasėti, – prisipažino ūkininkas. – Vasarą lietaus beveik nebuvo, tik kartą nušniokštė trumpalaikė liūtis, mažai naudos davusi. Bet geriau toks oras, nei skandinančios, niokojančios, javus guldančios liūtys“.
Sekmadienį žieminį rapsą pradėjęs kulti Petras Montvydas iš Dauparų tikisi, jog vidutinis derlius bus apie 3,5 t/ha. „Anksčiau prikuldavau 4 tonas, bet pasitaikė, kai prikūliau tik dvi, – sakė ūkininkas. – Betgi dar tik pradžia – nukūliau prastesnį lauką, o iš viso žieminių rapsų – 90 hektarų“.

P. Montvydas neabejoja, kad žieminių javų derlius bus mažesnis nei įprastai, nes nelijo, kai pasėliams labai reikėjo.
Vasarojus visai menkas. Iš viso augina 500 hektarų įvairių kultūrų. „Gerai, kad škvalas nedaug žalos padarė – tik pupas 20 hektarų suplakė. Javų per daug neišguldė“, – guodėsi P. Montvydas.

Pradės nuo žieminių rapsų

Giedrius Lapinskas iš Girininkų kaimo javapjūtę pradės savaitės viduryje – nauju kombainu „John Deere“ išvairuos į žieminių rapsų laukus. Jį įsigijo lizingo būdu. „Pasėliai žada gerą derlių, – džiaugėsi ūkininkas. – Žieminiai kviečiai irgi neblogai atrodo. Gal derlius ir mažesnis, bet kokybė turėtų būti geresnė“.

Žiemines kultūras auginantis 270 ha plote G. Lapinskas tikisi laimėjęs ūkininko „loterijoje“. Jis šiemet pasėjo tik 100 ha pupų ir šiek tiek vasarinių rapsų. „Žieminės kultūros ne tokios jautrios sausrai, pupos – irgi. Be to, mano laukuose – lengvo priemolio žemė, atsparesnė sausrai. Taigi tikiuosi, kad viskas bus gerai“.
Tilvikų kaime ūkininkaujantis Fartunatas Vaitkus šiemet pirmiausia nukūlė žirnius – apie 10 ha. Ankštinių kultūrų derliumi nesidžiaugia, anot jo, neaišku, kaip užderėjo pupos. Savaitgalį pradės kulti žieminius kviečius – šiame krašte viskas savaite vėliau – ir sėja, ir javapjūtė. „Reikia tikėtis, kad prikulsime apie 4 tonas iš hektaro, – vylėsi ūkininkas. – Žiema buvo palanki, pavasaris – irgi, bet prasidėję karščiai išdžiovino“.

Savaite anksčiau

Anot ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininko Vidmanto Buivydo, ūkininkui nėra vienodų metų – vis kitokie išbandymai. „Ūkininkas labai susietas su gamta – jos išdaigas sudėtinga suvaldyti. Jeigu kas būtų pasakę, jog šiemet ištiks sausra, geriau būtų buvę sėti daugiau žieminių kultūrų, nes pavasarį drėgmės užteko, – kalbėjo ūkininkų skyriaus vadovas. – Šiemet tokia sausra – nėra buvę, jog melioracijos grioviai taip išdžiūtų. Sausra atsilieps grūdų kokybei – jie smulkūs, suprastėjusios maistinės savybės“.

Pasak V. Buivydo, rajone javapjūtė įsibėgės liepos pabaigoje – savaite anksčiau nei įprastai. „Kai kurie ūkininkai jau išbando kombainus javų laukuose, o kiti tik svarsto apie javapjūtę“, – sakė jis.

Šaltinis: valstietis.lt, Virginija LAPIENĖ,2021-07-22

Liepos 8 dieną praūžusi stipri liūtis nemažai nuostolių pridarė Zanavykijoje. Pasak Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos Irenos Žemaitienės, itin išvartyti, išguldyti javų laukai ties Plokščiais. „Kai kur mūsų rajone javai visiškai guli ant žemės. Būna taip, kad net sudygsta, jeigu ilgai taip sugulę pabūna. Suguldyti jie praranda ir kokybę“, – sakė I.Žemaitienė.

Ji minėjo, kad yra nukentėjęs itin didelis vienos ūkininkės plotas – 112 ha žieminių kviečių. Apie patirtą žalą ūkininkė pranešė draudimo bendrovei. „Tačiau ne tik pas ūkininkę Aldoną Naujokaitienę Veršių kaime (Sintautų sen.) javai išvartyti ir išguldyti, šiame rajono krašte yra nukentėję ir daugiau ūkininkų laukų. Mūsų rajonas patekęs į nukentėjusių zoną“, – pabrėžė I.Žemaitienė.

VL pakalbinta ūkininkė A.Naujokaitienė pasakojo, kad jų ūkio pasėliai yra apdrausti, tad tikisi sulaukti draudimo pagalbos. „Apie jokį derliaus prognozavimą šiandien negaliu pasakoti, kai jau nukulsime, tada ir pasakysime, koks tas derlius bus“, – sakė ūkininkė.

A.Naujokaitienė nežino, ar dar bus galima kažkiek derliaus išgelbėti, bet ir nepraranda vilties. „O kas dabar gali pasakyti apie tą išgelbėjimą. Tie pasėliai guli. Jeigu lis ir lis, jo jau niekas neišgelbės, nes tas, kas gulės apačioje, grūdo nesubrandins – supus. O kas viršuje, jeigu saulės negaus, jeigu lis, taip pat nieko gero nebus. Tame mūsų dideliame lauke, kuris nukentėjo, pasėti žieminiai kviečiai. Dabar jau eilę metų draudžiame pasėlius ir kažkiek, jeigu nukenčia, mums kompensuoja draudimas“, – nedžiugiomis nuotaikomis VL pasakojo ūkininkė.

Nors Šakių rajone žemės yra vienos derlingiausių ir dažnai derliai būna rekordiniai, šiemet pasitaikė visko, todėl ir derlingumai, manoma, bus labai skirtingi. Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos I.Žemaitienės teigimu, kai kur Šakių rajone po liūčių laukai telkšojo, nes labai daug prilijo, o kitur – labai sausa. „Savaitgaliais būnu Lukšių seniūnijoje palei mišką – tai nė lašo, absoliučiai neliję. Tuo tarpu Šakiuose iš darbo negalėjom išeiti, liepos 8 dieną Šakiuose buvo stipri liūtis. Kol iki mašinos priėjom – permirkom. Tai ir laukuose drėgmės kiekis labai skirtingas“, – pastebėjo vedėja.

Pjūties darbai įsivažiuoja

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė pirmiausia pasidžiaugė, kad jų rajone liepos pirmą dešimtadienį prasidėjo javapjūtė, kuliami žieminiai miežiai. Anot jos, derlingumą įvardinti sudėtinga, nes tai tik javapjūtės pradžia ir ji prasidėjusi lengvose žemėse. Bet grūdų drėgmė džiugina: nuo 13 iki 15 proc. „Kokio derliaus tikisi Vilkaviškio rajono žemdirbiai? Manome, kad šiemet derlius turėtų būti bent 10 proc. mažesnis nei praėjusiais metais. Mano nuomone, tai šaltos žiemos pasekmė. Tačiau mūsų rajono žemdirbių laukai gražūs, ūkininkai nedejuoja ir laukia javapjūtės su viltimi“, – VL situaciją rajone pakomentavo L.Grygelaitienė.

Anot vedėjos, ar daug išguldytų javų bus Vilkaviškio rajone, jai kol kas sunku pasakyti, nes dabar situacija viena, o po valandos ji gali labai pasikeisti. Javapjūtės pradžioje, kai buvo kuliami žieminiai miežiai, grūdinių kultūrų laukuose išguldytų plotų Vilkaviškio krašte buvo nedaug.

Apie javapjūtės pradžią jau svarsto ir dzūkai. Alytaus rajono ūkininkai pradėti kulti rapsus žada liepos viduryje, o rapsų derlius, anot ūkininkų, turėtų būti ne prastesnis nei praėjusiais metais. Vietomis yra paguldytų, bet jie tvirtesni. Tuo tarpu žiemkenčių kūlimą planuoja pradėti kiek vėliau – vieni nuo liepos 19 d., kiti nuo liepos 22 d., o treti nepradės be liepos 24 d.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Irmos Stenionienės teigimu, apklausus ūkininkus ir atsižvelgus į žemės derlingumą (rajone jis tikrai skirtingas), Alytaus rajono ūkininkai vietomis tikisi kulti 6–7 tonas iš 1 ha, o kur žemės prastesnės, tai spėja, kad turėtų kulti 3–4 tonas iš 1 ha, tačiau bendra kokybė prastesnė nei 2020 metais.

„Išguldytų pasėlių vietomis yra ir, pasak ūkininkų, jie siekia nuo 5 iki 10 proc. viso ploto“, – situaciją rajone apibendrino I.Stenionienė.

Beveik idealios sąlygos

Žemės ūkio rūmų atstovas Marijampolėje Sigutis Jundulas taip pat nepeikė šių metų. Jo teigimu, Marijampolėje šiemet idealios sąlygos javams. Kalvarijoje irgi neblogai. O Kazlų Rūdoje – truputėlį prasčiau. „Užtenka ir drėgmės, rimtų škvalų pas mus dar nebuvo. Pas kelis ūkininkus ir UAB „Lifrania“ (Marijampolės sav.) yra išgulusių javų, o kitur dar viskas gerai“, – sakė S.Jundulas.

ŽŪR atstovas Suvalkijos krašte VL pasakojo, kad jam teko būti pasitarime Kėdainių rajone, tai jo pastebėjimu, Kėdainių rajone laukuose viskas jau baigia nunokti kiek nenormaliu laiku. „Ten sausra jau tikrai didžiulė ir paveikė laukus. O pas mus, Marijampolės apylinkėse, kol kas dar vis palijo, todėl viskas gerai. Mano tėviškėje Plungės rajone, kur neseniai teko lankytis, tai irgi viskas laukuose jau nudžiūvę. Labai sausa, nurudę“, – Suvalkijos, Kėdainių ir Plungės rajonų situaciją laukuose lygino S.Jundulas.

Jis mano, kad lyginant su Plungės bei Kėdainių rajonais, tai pas suvalkiečius dabar tikrai geriausia padėtis, net nesigiriant. „Manau, kad visi ūkininkai tą patį pasakys, nes Marijampolės krašte palyja reguliariai, kas dvi savaites būtinai gausiau, ir nebūtinai liūtys, kurios pridaro žalos“, – atsargiai kalbėjo S.Jundulas, bijodamas prisikalbėti nepalankaus oro.

ŽŪR atstovas Marijampolės krašte viliasi, kad jei nepasitaikys škvalų, tai suvalkiečiai Marijampolės krašte galės tikėtis normalaus derliaus. Jis sakė, kad rekordinio derliaus nesitikima, nes šią karštą vasarą yra labai daug kenkėjų. „Kenkėjų paplitimas šiemet yra masinis, nes oras vis tiek tropinis, o žiema buvo tokia, kad po sniegu niekas neiššalo. Kenkėjai, be abejonių, kažkiek derliaus sunaikins. Tačiau augimo sąlygos yra tropinės, labai geros. Manau, kad kenkėjai gali pasiimti apie 10–15 proc. derliaus, jeigu kas laiku nespėjo nupurkšti. Ekologiniams ūkiams iš viso sunkiau kovoti su kenkėjais, nes jie neturi gerų priemonių sugaudyti ligas ir kenkėjus“, – žemdirbių rūpesčiais pasidalino S.Jundulas, teigdamas, kad šiemet laukams reikia kur kas daugiau dėmesio.

Žemaitijoje atsilaikė

Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Januška VL sakė, kad Plungės rajonas ne grūdininkų, pas juos javai sudaro tik kokius 15 proc. nuo viso deklaruoto ploto. Vertinant pagal tai grūdus augina vienetai, bet apie 20 ūkininkų vis tiek draudėsi pasėlius.

„Turiu pasakyti, kad pas mus nelabai buvo didelių škvalų. Aišku, yra kur javai pagulę. Važiavome pažiūrėti į vieną ūkį, bet palikom nevertinę. Tam konkrečiam ūkininkui dar nesiekia žalos masto rodiklių. Nepasakyčiau, kad ypač alino ir sausra. Šiemet normalūs metai. Neturime nė vieno nuo sausros apsidraudusio ūkininko, bet kad būtume labai nukentėję irgi nepasakysime. Grūdų derliaus tikimės gero. Dar neaišku, koks bus iš tikrųjų. O žolės, žemaitiškai pasakius, tai ėjo iš proto. Žolės derlius buvo dvigubas. Ir žolinių pašarų, kurių mums ypač reikia gyvuliams, turime apsirūpinę pakankamai. Jeigu žolės derėjo, tai sausros nebuvo“, – išvadą daro V.Januška.

Jis atkreipė dėmesį, kad jų krašte vieni pirmųjų į žieminių miežių laukus kombainus išvairavo kaimynai – gretimos Rietavo savivaldybės žemės ūkio bendrovė Daugėduose. Vedėjas prognozavo, kad masinis darbymetis pas juos pačius prasidės rugpjūčio pradžioje.

VL pakalbintas bendrovės „Žemaitijos sėklos“ vadovas Rolandas Mačiuitis, kuris dažnai lankosi ūkininkų laukuose, nes stebi išgulimus, ar padaryta žalos, patikino, kad jų krašte, kur jis lankosi, gamta buvo dėkinga, derliai pernelyg nenukentėjo.

„Yra tokių, kurie nukentėję, bet nepasakyčiau, kad labai. Nedaug prigludusių yra pas tuos, kurie apsidraudė, o daugiau pas tuos, kurie nesidraudė. Pats mačiau visus išgulimus, nors maniau, kad po tokio stipraus lietaus jie bus didesni“, – sakė jis.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2021-07-22

Birželio mėnesį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno apskr. VPK) Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Tyrimo metu gauta duomenų, kad trys asmenys, neturėdami Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduoto leidimo įvežti augalų apsaugos produktus (pesticidus), organizuoja didelių kiekių, nelegalių ir galimai falsifikuotų pesticidų įvežimą į Lietuvos Respubliką bei, neturėdami leidimo juos laikyti ir jais prekiauti, stambiu mastu vykdo šių produktų prekybą.

Policijos nuotr.

Sulaikyti trys vyrai

Kauno apskr. VPK ir Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA) praneša, kad praėjusią savaitę, liepos 5 d., Kauno ir Vilniaus kriminalistai, bendradarbiaudami su Lietuvos augalų apsaugos asociacija, Kaune, Kauno, Širvintų ir Raseinių rajonuose atliko 11 kratų pas fizinius asmenis jų namuose, automobiliuose, ūkiniuose pastatuose ir sandėliavimo patalpose. Kratų metu policijos pareigūnai rado ir paėmė apie 4 tonas pesticidų, kuriems įvežti ir jais prekiauti reikalingas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos leidimas. Be mažos dozės herbicidų, kurie yra labai patrauklūs nelegaliems prekiautojams, policijos pareigūnų atliktų kratų metu buvo rasti visoje Europos Sąjungoje uždrausti naudoti produktai, dalis jų – nepaženklinti. Operacijos metu buvo sulaikyti trys vyrai – anksčiau neteisti Kauno rajono gyventojai (gim. 1972 m. ir 1964 m.) bei Širvintų rajono gyventojas (gim. 1958 m.). Visiems trims asmenims paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Galimas neigiamas poveikis

Pasak LAAA vadovės Zitos Varanavičienės, nelegalių augalų apsaugos produktų naudojimas, visų pirma, yra šešėlinė ekonomika ir intelektinės nuosavybės vagystė. Tačiau daug didesnė bėda yra ta, kad į aplinką patenka neaiškios cheminės sudėties mišiniai, dažnai turintys tokių sudedamųjų dalių arba priemaišų, kurios Europos Sąjungoje yra draudžiamos: „Į aplinką patenka nekontroliuojamomis sąlygomis susintetinti neištirti mišiniai arba „pusfabrikačiai“ – iki galo nepagaminti produktai, tik techninė medžiaga“, – teigia Z.Varanavičienė, pridurdama, jog dėl tokios veiklos pagrįstai galima sunerimti dėl neigiamo poveikio aplinkai ir galutiniam produktui, kuris pasiekia Lietuvos gyventojų stalus.

Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d. Už šią nusikalstamą veiką gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-07-22

Paraiškas galės teikti labiausiai nuo vilkų kenčiančių savivaldybių sklypų savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir teisėtais pagrindais valdantys žemės sklypus, kuriuose numatoma įrengti apsaugos nuo vilkų priemones.

Reikalavimai pareiškėjams

Pareiškėjai turi užsiimti žemės ūkio veikla, t. y. deklaruoti pasėlius ir žemės ūkio naudmenas bei turėti įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodytų ir Ūkinių gyvūnų registre užregistruotų ūkinių gyvūnų – ne mažiau kaip 1 SG (pareiškėjo ūkinių gyvūnų laikymo vietoje laikomų ūkinių gyvūnų vidutinis metinis skaičius, išreikštas sutartiniais gyvuliais), VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro apskaičiuotą įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Skirtingų rūšių gyvūnų vieneto atitikties SG prilyginimas pateiktas įgyvendinimo taisyklių 2 priedo Skirtingų rūšių gyvūnų vieneto atitikties sutartiniam gyvuliui lentelėje.

Pareiškėjo laikomas SG/1 ha kiekis turi atitikti jo deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, kuriuose bus įgyvendinamos apsaugos priemonės. Pareiškėjas gali nurodyti ir mažesnį SG skaičių, jei jo nurodytas žemės ūkio naudmenų plotas hektarais, kuriame bus įgyvendinamos apsaugos priemonės, yra mažesnis nei turimas SG skaičius, tačiau jis turi užtikrinti, kad nenurodytas SG bus laikomas / saugomas naudojant pareiškėjo turimas priemones, kurioms parama nebuvo skirta.

Taip pat pareiškėjo laikomi ūkiniai gyvūnai turi būti suženklinti ir registruoti Ūkinių gyvūnų registre, kaip numatyta Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos apraše.

Paramos galima kreiptis, jei žemės ūkio veikla vykdoma valdos valdytojo ir (ar) partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario vardu. Taigi paraiškas gali teikti ir smulkūs šeimos ūkiai, kai šeimos nariai valdoje veikia partnerystės sutarties pagrindu.

Paramos galės kreiptis pareiškėjai iš daugiau savivaldybių

Dėl paramos galės kreiptis pareiškėjai iš šių savivaldybių:

I savivaldybių grupė: Anykščių r., Lazdijų r., Molėtų r.;
II savivaldybių grupė: Alytaus r., Klaipėdos r., Kupiškio r., Rokiškio r., Šilalės r., Utenos r., Varėnos r., Vilkaviškio r.;
III savivaldybių grupė: Ignalinos r., Biržų r., Kalvarijos, Kaišiadorių r., Ukmergės r., Trakų r., Tauragės r., Elektrėnų, Širvintų r., Prienų r., Jurbarko r., Kėdainių r., Šalčininkų r., Telšių r., Zarasų r., Druskininkų, Kazlų Rūdos, Kelmės r., Marijampolės, Pagėgių, Pakruojo r., Panevėžio r., Pasvalio r., Plungės r., Radviliškio r., Raseinių r., Rietavo, Šakių r., Šiaulių r., Šilutės r., Švenčionių r. ir Vilniaus r.

Šiose savivaldybėse žalos atvejų fiksuota ne mažiau kaip 5 kartus per paskutinius 5 metus, t. y. daugiausia žalos atvejų per 5 metus.

Paramos suma

Šiam KPP priemonės paraiškų rinkimo etapui skirta 529 603 Eur paramos lėšų.

Vienam paramos gavėjui numatyta skirti iki 5 000 Eur paramos, tinkamas finansuoti išlaidas kompensuojant 100 proc. Žinotina, jog paramos lėšomis PVM nekompensuojamas.

Išskirtos savivaldybių grupės bei laikomas ūkinių gyvūnų skaičius bus svarbus, jei prašoma paramos suma viršys skirtąją. Tokiu atveju bus atliekamas papildomas paraiškų vertinimas jas reitinguojant pagal tai, kurioje savivaldybėje bus įgyvendinamas projektas bei kiek laikoma ūkinių gyvūnų, t. y. pirmiausia parama bus teikiama:
1. investicijoms, kurios įgyvendinamos I savivaldybių grupės teritorijose;
2. investicijoms, kurios įgyvendinamos II savivaldybių grupės teritorijose;
3. pareiškėjams, kurie laiko didesnį SG skaičių (nurodytą 2 priede) paraiškos pateikimo dieną.

Tinkamos finansuoti išlaidos

Pareiškėjams bus kompensuojamos šios patirtos išlaidos už gyvulių apsaugos nuo vilkų priemones:

už vielinį elektrinį aptvarą ir (arba) jo dalis;
juostinį elektrinį aptvarą ir (arba) jo dalis;
tinklinį elektrinį aptvarą ir (arba) jo dalis;
elektros tiekimo ir palaikymo įrenginį (-ius) ir (arba) jo (-ų) dalis.

Įgytas apsaugos nuo vilkų priemones būtina įrengti laikantis įgyvendinimo taisyklėse nustatytų techninių reikalavimų ir rekomendacijų. Apsaugos priemones reikės išlaikyti bei užtikrinti, kad jos tinkamai veiktų, iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, t. y. 5 metus po paskutinio paramos išmokėjimo dienos.

Atsitikus įvykiui, kurio metu būtų sugadintos ar sunaikintos paramos lėšomis įsigytos apsaugos priemonės, jas privaloma atkurti savo lėšomis ne mažesne negu atkuriamąja verte ir ne mažesnių techninių parametrų.

Projektą reikia įgyvendinti ir NMA pateikti mokėjimo prašymą per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.

Iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos faktiškai išlaikyti ne mažiau negu paraiškos pateikimo metu turėtą metinį vidutinį SG skaičių.

Šaltinis: nma.lt, 2021-07-22

Vilkai – gudrūs, todėl saugotis būtina

Daugelyje ūkių, kur įsisuka vilkai, apsaugos priemonių arba nėra, arba jos minimalios. Elektrinis piemuo gyvuliams neleidžia pabėgti, bet ne itin saugo nuo plėšrūnų. Tokią apsaugą turintis avis laikantis Anykščių rajono ūkininkas Žilvinas Augustinavičius sako, kad elektrinis piemuo yra daug geriau negu nieko, tačiau pripažįsta, kad visiškai nuo vilkų neapsaugo. Jis teigia – tik atsitiktinumas, kad jo ūkyje vilkų išpuolių nėra jau kelerius metus.

Medžiotojų būrelio „Balandinė“ vadovas Ramūnas Alminas pritaria, kad nuo vilko apsaugoti gyvulius yra labai sunku.

„Jie labai gudrūs. Jie kasa, peršoka netinkamai įrengtas tvoras. Žinoma, apsaugos priemonės ar specialiai apmokyti šunys – reikalingi. Kai buvo šernų maras, vilkai turėjo ką ėsti, kaip bus dabar – neaišku. Vilkų populiacija didoka, šernai beveik nebeserga ir sugeba apsiginti nuo vilkų. Tad gali būti, kad nelikus šio raciono, vilkai patrauks link ganomų gyvulių“, – teigia R. Alminas.

Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas ir aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis taip pat sako, kad vien elektros tvora – ne išeitis, tačiau saugoti savo galvijus – būtina. Kompensacijos už patirtą žalą, jų manymu, turėtų būti skiriamos tiems ūkininkams, kurie turi pakankamai apsaugos priemonių.

Apsaugos priemonės turi būti efektyvios

Vilkų padarytą žalą ūkininkams kompensuoja valstybė, tačiau ieškoma būdų, kaip paskatinti ūkininkus įsirengti efektyvias apsaugas. Tuomet vilkų keliamas pavojus būtų menkesnis.

„Reikalingas aiškumas, taisyklėse turi būti numatytos konkrečios ūkinių gyvūnų apsaugos priemonės. Vilkai privalo likti mūsų miškuose. O jei yra alternatyvių priemonių išsaugoti vilkus ir apsaugoti galvijus – tai jos turi būti panaudotos. Norime, kad ūkininkai naudotų efektyvias priemones ir saugotų savo turtą, o vilkų medžiojimui be limito nepritariame. Limitas turi būti nustatomas atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijomis“, – teigia žemės ūkio ministro patarėjas D. Rybakovas.

Medžiotojų būrelio „Balandinė“ vadovas R. Alminas siūlo vilkų sumedžiojimo limitus padidinti dar bent jau iki 200 vilkų.

„Teisingas limitų medžioklei nustatymas yra labai svarbus, nes kitaip išsikreipia populiacijos vystymasis. Šiuo metu tendencijos rodo, kad vilkų daugėja. Mes stebime vilkus. Pats medžioju jau apie aštuonerius metus ir dar prieš 5 metus vilkų nesutikdavau. Dabar sėdėdamas medžiotojo bokštelyje stebiu pasirodančius vilkus, to anksčiau nebūdavo. Matosi – jų gerokai padaugėjo. Manau, kad nustatytas 175 vilkų sumedžiojimo limitas per metus – mažokas. Neabejoju, kad šiemet ūkininkams bus pridaryta daugiau žalos, nes vilkų gyvenamasis arealas mažėja, o jų daugėja. Galbūt reiktų skirti dėmesio vilkų natūralių buveinių išsaugojimui“, – sako medžiotojų būrelio vadovas.

Anot kinologo ir medžiotojo, Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininko Petro Adeikio, vilkai yra ekosistemos dalis ir turi gyventi, o tai, kiek jų kasmet galima sumedžioti, turi pasakyti ne medžiotojai, bet mokslininkai. Jis sako, kad ne visais atvejais kalti vien vilkai. Gyvulius sudrasko ir palaidi šunys.

Siūlo keisti vilkų medžiojimo tvarką

Vilkų sumedžiojimo limitai, kuriuos nustato Aplinkos ministerija, kasmet auga ir kelia daug diskusijų. Tačiau ir vilkų užtarėjai, ir jiems oponuojantieji dažnai linksta į kraštutinumus. „Reikia ugdyti suvokimą, kad medžioklė nėra šiaip sau šaudymas, o gamtosauginė veikla. Aiškėja, kad medžiotojų klubai kartais net nepateikia privalomos vilkų apskaitos duomenų. Tad tikrasis vilkų skaičius iki galo neaiškus“, – sako aplinkos ministro patarėjas M. Čepulis.

Kinologas ir medžiotojas P. Adeikis siūlo keisti sumedžiojamų vilkų limito tvarką. Anot jo, medžioti reiktų ne pagal nustatytus limitus, bet probleminėse vietose.

„Tai yra, daugiau medžioti jų ten, kur jie daro žalą. Vilkai elgiasi taip, kaip jie elgiasi – čia mums tai netinka“, – tuo, kad būtina nustatyti vilkų medžiojimo kvotas pagal rajonus, kuriuose jie kelia daugiausia rūpesčių, neabejoja P. Adeikis.

Šiam siūlymui medžiotojas R. Alminas nepritaria, nes vilkai, anot jo, yra gudrūs gyvūnai, turintys savo arealą, tačiau pajutę pavojų, jie gali nukeliauti gana toli ir greitai keisti buveines.

Akivaizdu, kad pokyčiai, atlyginant vilkų padarytą žalą ūkininkams, būtini. Žadama rasti optimaliausius sprendimus.

Apsaugai nuo vilkų ūkininkai gali gauti paramą

Šiuo metu vilkų jaunikliai yra pusmetinukai, tad jų mokymai medžioti prasideda, o visa jėga smogs rudenį. Nors elektrinės tvoros negarantuoja, kad vilkas nepateks į ganyklas, tačiau visi sutinka, kad tai kur kas geriau nei nieko.

Ūkininkai nuo rugpjūčio 2 d. iki spalio 15 d. bus kviečiami teikti paraiškas paramai įsigyti apsaugos priemonėms nuo vilkų.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ paraiškas pateikę ir numatytus reikalavimus atitikę ūkininkai galės gauti 100 proc. kompensaciją elektriniams aptvarams įsigyti. Vienam paramos gavėjui skiriama iki 5 tūkst. Eur be PVM.

Šiam paraiškų etapui planuojama skirti 1,66 mln. Eur. Praėjusiais metais šiai priemonei buvo skirta 1 mln. Eur, o paraiškose prašoma suma siekė beveik 900 tūkst. Eur.

Vilkų padaryta žala auga kasmet: iki 2018 metų vilkų padaryta žala per metus nesiekdavo 100 tūkst. eurų, 2019 m. vilkai pridarė žalos jau už beveik 150 tūkst. eurų, o pernai – už beveik 170 tūkst. eurų. Šiemet ši žala jau siekia 32 479,27 Eur.

Medžioti vilkus leidžiama nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-22