Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-07-22

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-07-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Olandams paruoštas ekoschemas guldo ant lietuvių pečių

Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų bei joms pavaldžių institucijų atstovai parengė ir pristatė viziją, kaip naujoji ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) „žalioji architektūra“ transformuos Lietuvos žemės ūkį. Šio laikotarpio naujiena – ekoschemos – nukopijuota nuo Nyderlandų. Žemdirbių organizacijų atstovai tai, kad intensyviausios gamybos šalies aplinkosauginiai reikalavimai metami ant Lietuvos žemdirbių pečių, pavadino cinišku pasityčiojimu iš mūsų žemės ūkio.

Neatsitiktiniai sutapimai?

Įdomu tai, kad darbo grupė, kuri praėjusią savaitę viešai nuotoliniu būdu pristatė naujosios BŽŪP „žaliąją architektūrą“ ir paramos sąlygų sistemą, sukurta ne žemės ūkio, bet aplinkos ministro įsakymu. Tai rodo, kad žemdirbiai turės šokti pagal naujo dirigento lazdelę, kurios mostelėjimai iš esmės keis mūsų žemės ūkio veidą.

Dar pavasarį žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė memorandumą, kuriuo susitarta dėl Aplinkos ministerijos lyderystės ir ekspertinės pagalbos rengiant agrarinės aplinkosaugos priemones. Dabar pasirodė šio bendradarbiavimo vaisiai, pribloškę žemdirbius, kurie susipažino su pristatytos „žaliosios architektūros“ vizija.

Žemdirbių organizacijų atstovai pasakojo, kad medžiagą gavo pristatymo išvakarėse, tad įsigilinti į pateikiamas naujoves, kurios iki 2027 m. lems žemdirbių gyvenimą, paprasčiausiai nebuvo laiko. „Ar taip elgiamasi su socialiniais partneriais? Negaliu nepastebėti ir to, kad teorinis pristatymas vyko tą dieną, kai daug ūkininkų dalyvavo lauko dienoje, kur praktiškai buvo pristatoma tvari ir biologinę įvairovę sauganti žemdirbystė. Ar tai sutapimas? Apskritai įdomu tai, kad žemės ūkiui labai svarbius dokumentus Lietuvoje mėgstama pristatyti per darbymetį. Suprantama, kad tuo metu, kai ūkininkai būna labai užsiėmę, politikai ir valdininkai susiruošia nagrinėti mums esminius dalykus. Tokiu atveju peršasi vienintelė mintis – tai daroma neatsitiktinai“, – samprotavo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Raimundas Juknevičius.

Jis pabrėžė, kad apie būsimas ekoschemas ŽŪM buvo prašyta diskutuoti dar praėjusių metų gruodį, bet išgirdo atsakymą: „Dar anksti.“

Darbo grupė per plačiai užsimojo

Žemdirbiams į akį krenta tai, kad į darbo grupę nebuvo įtrauktas nė vienas žemės ūkio mokslininkas. Ten – tik dviejų ministerijų ir jai pavaldžių įstaigų, rezervato, nacionalinių ir regioninių parkų atstovai. Buvo numatyta, kad į darbo grupės posėdžius gali būti kviečiami ir socialinių partnerių atstovai, bet jų, kaip jie patys tvirtina, niekas nekvietė.

Darbo grupė parengė ir pristatė ne tik naujas ekoschemas, bet ir vieną iš kertinių BŽŪP „žaliosios architektūros“ elementų – paramos sąlygų sistemą, kuri keičia dabar esančius žalinimo ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimus. Paramos sąlygų sistema apima valdymo reikalavimus bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartus. Kitaip tariant, šių sąlygų reikės laikytis norint gauti bazines tiesiogines išmokas. Šios sistemos reikalavimai bus privalomi ir valstybėms narėms, ir ūkininkams, už jų nesilaikymą bus taikomos sankcijos.

Gana dviprasmiška situacija dėl naujų ekoschemų, kurioms turi būti skirta bent 25 proc. tiesioginių išmokų voko, taikymo – jos privalomos ES valstybėms, bet ne ūkininkams. Jie turėtų būti neva patraukliai viliojami, kad dalyvautų ekoschemų veiklose. Dalyvavimas neprivalomas, bet kas norėtų netekti ketvirtadalio išmokų, kurios ir taip yra vienos mažiausių ES?

„Kai uždara grupė daro tai, kas jiems priimtina, ir nepasikviečia žemės ūkio atstovų, tai jau rimtas nerimo signalas, nors tokia galimybė buvo numatyta tiek memorandume, tiek įsakyme dėl grupės sudarymo. Aplinkos ministro įsakyme nėra jokios užuominos į sąlygiškumo (dabartinio kompleksinio paramos susiejimo) reikalavimų parengimą. Todėl, manau, darbo grupė, dėliodama valdymo ir GAAB reikalavimus, šiek tiek viršijo jai suteiktas kompetencijas. Beje, abiejų ministrų pasirašytame memorandume valdymo ir GAAB reikalavimai taip pat neminimi. Ir vandens direktyvos valdymo reikalavimai, surašyti darbo grupės, nėra nei biologinės įvairovės, nei ekosistemų ar buveinių, nei kraštovaizdžio srities klausimas… Panašu, kad darbo grupės nariai įsijautė ir per plačiai užsimojo“, – svarstė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas.

Vadina cinišku pasityčiojimu

Žemdirbių organizacijų atstovai cinišku akibrokštu vadina tai, kad Lietuvai pritaikyti norimos ekoschemos nukopijuotos iš Nyderlandų. „Tai praktiškai ES lyderė pagal gamybos intensyvumą, atitinkamai ir pagal taršą. O Lietuva pagal gamybos intensyvumą iš hektaro velkasi ES uodegoje. Tad kopijuoti Nyderlandų ekoschemas – ciniškas pasityčiojimas iš mūsų žemės ūkio“, – be užuolankų apibūdino LŽŪBA atstovas.

Pasak R.Juknevičiaus, susidaro įspūdis, kad lietuviai nieko nedarė ir laukė, kol ES kas nors kažką nuveiks, tada nusikopijavo. „Nyderlanduose yra pati intensyviausia gamyba, dešimteriopai didesnė nei Lietuvoje, taip pat ir tarša. Taigi, mes turime gerokai mažiau pajamų, bet kopijuojame tuos, kuriems reikia pasistengti dėl taršos mažinimo ir kurie turi iš ko susimokėti. Akivaizdu, kad mūsų politikai linkę prisiimti pačius griežčiausius įsipareigojimas dėl Europos žaliojo kurso“, – konstatavo LŪS vadovas.

Pristatyme buvo aiškinama, kad kiekvienas Lietuvos ūkis, dalyvaujantis ekoschemoje, turi įnešti bent minimalų indėlį įgyvendinant visus aplinkosauginius BŽŪP tikslus: kovoti su klimato kaita, apsaugoti dirvožemį ir vandenį, išsaugoti kraštovaizdžius ir biologinę įvairovę (saugomas rūšis ir buveines). Buvo pasiūlyta 12 ekoschemoje numatytų veiklų.

Ekoschemų labirintai

Tie, kurie įsitrauks į ekoschemas, bus reitinguojami, rinks taškus, kurie reikš aplinkosaugos efekto lygį, ir gaus bronzines, sidabrines ar auksines išmokas. Kitaip tariant, žemdirbiams siūlomas „žaliasis“ žaidimas. „Skaičiuoti moku, bet iš to, kas buvo pateikta, toje sistemoje susigaudyti sunku. Sako, kad bus parengta skaičiuoklė, tačiau mechaniškai suvedami skaičiai neatspindės esmės. Kabinetinė komanda prikūrė turbūt tik jiems vieniems suprantamų schemų“, – stebėjosi. E.Pranauskas.

R.Juknevičius neabejoja, kad klaidžioti po prikurtų ekoschemų veiklų vertinimo labirintus bus sudėtinga nemažai daliai ūkininkų. „Mums pirmiausia reikės konkuruoti su lenkais, latviais, todėl reikėtų ekoschemų, panašių į kaimynų“, – pastebėjo jis.

Ūkininkai pasakojo, kad latviai yra numatę rūgščioms dirvoms labai reikalingą kalkinimo priemonę. To verkiant reikia ir Lietuvoje. Kadangi Europos Komisija (EK) tokiai priemonei nepritaria, ją kaimynai bandys pridengti kitomis veiklomis.

Gali sužlugdyti smulkiuosius

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas „žaliojoje architektūroje“ įžvelgia nemažai prieštaringų ir nelogiškų dalykų. „Įgyvendinant Europos žaliąjį kursą siekiama, kad būtų tvaresnė gamyba, švaresnė aplinka ir oras, geresnės kokybės maistas, todėl keliami didesni reikalavimai ūkininkams. Tikrai nėra gerai, kai intensyvios gamybos ūkyje per javapjūtę raundapu apdorojami grūdai, iš kurių kepama duona. Tokiems ūkiams turi būti kitokie reikalavimai, aišku, neperlenkiant lazdos. Ir maisto sauga turi būti labiausiai kontroliuojama pramoniniuose ūkiuose, kur vyksta intensyvi gamyba“, – sakė ŽŪR vicepirmininkas.

Tačiau, pasak jo, jeigu nauji iššūkiai visa galia užguls smulkius ir vidutinius ūkius, kurių yra dauguma, kaimas bus galutinai sužlugdytas. „Didieji valdo didelius plotus ir pasiima didžiąją dalį paramos. Smulkių ūkininkų valdomi plotai nedideli, bet jų yra dauguma – visoje ES 70 proc. ūkininkų dirba iki 10 ha. Kai esi mažai intensyvus, o tau reikės atitikti tuos reikalavimus, užgrius didelė biurokratinė našta. Daugelis mūsų smulkių ūkių gamina ekologišką produkciją, tik sertifikato neturi, nes sertifikavimas – brangi procedūra. Tai aplinkai draugiški ūkiai, leiskime jiems kvėpuoti“, – kalbėjo V.Buivydas.

Jam kyla daug klausimų dėl ketinimų reitinguoti ūkius ir skirti jiems bronzinius, sidabrinius ir auksinius taškus. „Jeigu nedideli ūkiai jau dabar gamina ekologišką produkciją, nenaudodami chemikalų, sintetinių trąšų, tai ko dar iš jų reikalauti?“ – svarstė jaunimo organizacijos vadovas.

Lietuviški nesusipratimai

ŽŪR vicepirmininkas įvardijo akis badančius prieštaravimus: „Esame įsipareigoję išlaikyti 5 proc. daugiamečių pievų. Keista girdėti, kai sakoma, kad jei jų suarsime daugiau, reikės atkurti. Tai kur čia ta „žalioji“ logika? Daugiametėje pievoje kelis dešimtmečius kūrėsi biologinė įvairovė, tai kaip ją galima suarti, o paskui atkurti? Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra natūralių daugiamečių pievų, turime jas išsaugoti“, – teigė jis.

Anot V.Buivydo, kitas lietuviškas nesusipratimas, neatitinkantis BŽŪP, – draudimas mulčiuoti pievas. „Turime EK atsakymą, kad pievų žolės smulkinimas gerina dirvožemį. Kitose šalyse tai remiama, o pas mus draudžiama“, – dviprasmybių sukėlusį sprendimą priminė jis.

Pasak pašnekovo, tiesioginėms išmokoms pinigų bus daugiau, kaimo plėtrai – mažiau. „Labai svarbu, kad parama atitektų tiems, kuriems jos labiausiai reikia, nes iki šiol ji nutekėdavo stambiesiems, kurių rankose telkiasi vis daugiau žemių. Jeigu bus iškelti labai dideli reikalavimai smulkiesiems ūkiams, juos prarasime, jaunimui bus sunku įsitvirtinti kaime. Jau dabar daug kur kaimuose graudūs vaizdai – aplink tuščias sodybas plyti įmonių grupių valdos. Parama turi skatinti ne stambių ūkių, bet kaimo gyvybingumą“, – konstatavo V.Buivydas.

Aplinkosauga stipriai išpučiama

R.Juknevičius teigė, kad dėl „žaliosios architektūros“ didės plotai, kur nebus gaminama žemės ūkio produkcija, ir tai turės pasekmių. „Tokių plotų didės iki 10 proc. Iš pradžių bus mažiau, nes kaip ir šunį prie grandinės pratins iš lėto. Gamybininkai ir be politikų nustatyto Žaliojo kurso jau seniai modernizuoja ūkius, taiko tiksliąją žemdirbystę, taupo žaliavas, energiją ir t. t. Dabar mes pagrįstai baiminamės, kad pernelyg sureikšminta aplinkosauga gali išbalansuoti visą maisto gamybos grandinę“, – aiškino jis.

LŪS vadovas pateikė statistikos: per labai trumpą laiką – 2018 ir 2019 m. – badaujančiųjų pasaulyje išaugo 4 kartus. „Pabėgėliai bėga nuo skurdo ir bado. Štai Brazilijoje karo nėra, 2014 m. ši šalis skelbė, kad įveikė šimtmečių problemą – neliko badaujančiųjų. Bet po kelerių metų vėl imta intensyviai kirsti atogrąžų miškus, ir tai daugiausiai daroma nelegaliai. Jeigu stinga maisto, to neįmanoma sustabdyti, nes reikia ploto maisto gamybai. Štai tokia prieštaringa kova su klimato kaita“, – pastebėjo ūkininkas.

Pasak jo, iki šiol BŽŪP buvo subalansuota, visi trys pagrindiniai jos banginiai – socialiniai dalykai, gamyba ir aplinkosauga – vieni kitus daugmaž atsvėrė. „Bet dabar aplinkosauga išpučiama tiek, kad visas plaustas perkrypsta, ir kyla didelis pavojus, kad grims į dugną“, – tvirtino LŪS vadovas.

BŽŪP finansavimas

2023–2027 m. Lietuvai tiesioginėms išmokoms numatyta 3 012,3 mln. eurų, iš kurių bent 25 proc. (753 mln. eurų) turi būti skirta ekoschemoms. Iš 753 mln. eurų 327 mln. eurų ŽŪM ketina skirti ekologiniams ūkiams.

Kaimo plėtrai numatyta 977,5 mln. eurų, iš kurių minimaliausiai 35 proc. – 342,1 mln. eurų – turi būti skirti aplinkosaugos ir klimato priemonėms.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-07-21

Nuo 2023 m. žemės ūkiui – nauji reikalavimai

Žemės ūkis vis labiau įtraukiamas į kovą su klimato kaita. 2021 m. birželio 25 d. Europos parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą dėl naujos bendros žemės ūkio politikos, kurios esminis tikslas yra tvarus žemės ūkis, o vienas iš specifinių tikslų – žemės ūkio prisidėjimas prie klimato kaitos mažinimo arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų mažinimo.

Naujojoje bendrojoje žemės ūkio politikoje numatoma, kad nuo 2023 m. Europos sąjungos paramą siekiantis gauti žemės ūkis privalės taikyti aplinkosaugos ir poveikio klimato kaitai mažinimo priemones – šioms priemonėms turės būti skiriama ne mažiau 25 proc. nuo bendros šalies gaunamos paramos žemės ūkiui. Tai itin palies dideles išmokas gaunančias žemės ūkio bendroves.

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2019 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,4 mln. tonų ŠESD – apie 1 proc. daugiau nei 2017 m. Didžiausi aplinkos teršėjai buvo transporto (30,9 proc.) ir energetikos (27,5 proc.) sektoriai, trečioje vietoje – žemės ūkis (20,9 proc.).

Pasak „Vesta Consulting“ tvarumo konsultantės dr. Sigitos Židonienės, žemės ūkio bendrovės Lietuvoje yra jau pribrendusios imtis ŠESD mažinimo savo veikloje, tam tereikia tik paskatinimo.

„Naujoje ES žemės ūkio politikoje, kaip bazinis kriterijus gauti finansavimą, yra numatytas poveikio aplinkai mažinimo priemonių taikymas. Žemės ūkis, netaikydamas poveikio klimato kaitai ar bioįvairovei mažinimo priemonių, tiesiog nebegalės funkcionuoti. Būtent ši sritis turi daug potencialo kovojant su klimato kaita – apskaičiuota, kad žemės ūkiui taikyti poveikio klimato kaitai mažinimo priemones kainuoja kur kas mažiau, nei, pavyzdžiui, ŠESD mažinimas transporto sektoriuje“, – teigia dr. S. Židonienė.

Norint mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, pirmiausią reikia turėti atskaitos tašką – apskaičiuoti esamą ŠESD kiekį ir tik tuomet galima kurti ŠESD mažinimo strategiją ir numatyti poveikio mažinimo priemones. Žemės ūkyje didžiausią potencialą ŠESD išmetimų mažinimui turi žemės apdirbimo būdo keitimas nuo intensyvaus arimo iki sumažinto arimo ar beariminės žemdirbystės, sėjomainos taikymas, trąšų ir pesticidų naudojimo optimizavimas ir laipsninis mažinimas, galvijų mitybos koregavimas ir pan.

„Skaičiuojant žemės ūkio išskiriamas ŠESD, atsižvelgiama į daugybę skirtingų parametrų. Gyvulininkystės sektoriuje vertinamas galvijų skaičius, jų svoris ir mityba, kiek jų priežiūrai sunaudojama energijos, mėšlo tvarkymo praktika. Augalininkystėje vertinami pasėlių plotai, naudojamos trąšos, žemės apdirbimo intensyvumas, pasėlių likučių tvarkymo praktika ir t.t.“, – vardija dr. S. Židonienė.

Nuo šios vasaros žemės ūkio bendrovėms ŠESD skaičiavimo paslaugą siūlanti „Vesta Consulting“ kartu su skaičiavimų rezultatais pateikia bendro pobūdžio rekomendacijas, kaip mažinti ŠESD išmetimus. Specialistų naudojamos ŠESD skaičiuoklės yra pagrįstos tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) metodais.

„Poveikio klimato kaitai mažinimas vis dėlto yra įvairiapusiškas ir ilgalaikis procesas. Mažinant ŠESD žemės ūkyje nėra kalbama apie tai, ką verta auginti – dobilus ar avižas, jaučius ar avis. Tai yra žemės ūkio bendrovės pasirenkama veiklos kryptis. Mūsų, kaip konsultantų, tikslas – padėti joms įsivertinti esamas veiklas ir pateikti rekomendacijas, kurios leistų koreguoti veiklos procesus, kad išmetamų ŠESD kiekis kasmet būtų vis mažesnis“, – sako dr. S. Židonienė.

Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvos žemės ūkyje daugiausia ŠESD emisijų susidaro iš ariamos žemės – 2016 m. šis rodiklis siekė 53 proc. visų šalies žemės ūkio išskiriamų ŠESD. Iš galvijų virškinamojo trakto išskiriamos metano dujos (CH4) sudarė apie 40 proc. gyvulininkystės emisijų, iš mėšlo – apie 8 proc.

Tvaresnį ūkininkavimą skatina ne tik naujoji žemės ūkio politika, į kurią integruoti 2019 m. Europos Komisijos priimto Europos žaliojo kurso tikslai žemės ūkiui, bet ir auganti paklausa tvariai užaugintai ir pagamintai žemės ūkio produkcijai.

„Klimato kaitos perspektyvoje net pačios mažiausios iniciatyvos yra sveikintinos. Jei vartotojai rinksis žemės ūkio produkciją, kuri yra tvariai užauginta, kurios tiekėjas žino ir deklaruoja savo poveikį aplinkai ir imasi poveikio aplinkai mažinimo priemonių, jie darys poveikį tokios produkcijos pasiūlai. Kiekvienas mūsų pasirinkimas yra svarbus“, – teigia dr. S. Židonienė.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-07-21

Smarvės nebeapsikenčiantys gyventojai ėmėsi linčo teismo

Stojus itin karštai vasarai švarus ir gaivus oras tapo tikra prabanga. Nors galima teigti, kad Kėdainiuose gaivus oras jau seniai yra prabangos ir atsitiktinumo reikalas. Žemės ūkio ir stiprių pramonės įmonių apsupty įsitaisęs miestas jau ne vieną dešimtmetį kenčia nuo prastų kvapų. Vieno kaltininko čia nėra – nemalonius kvapus darbo metu sukuriančių įmonių ir ūkių yra dešimtys, tačiau ieškant kaltų paprastai atsisukama į keletą pagrindinių įmonių. 

Nufilmavo

Visai neseniai šalia Kėdainių pajutus nemalonius kvapus kėdainietis Marius Stundžia pasišovė išsiaiškinti, iš kur jie sklinda. Pakeltas į orą dronas užfiksavo vaizdus, kuriuose matoma, kaip ūkininko laukuose „Nordic sugar Kėdainiai“ technika išverčia žemes. Kadangi kitos įtartinos veiklos apylinkėse dronas neužfiksavo, buvo prieita vienašališkos išvados – Kėdainius smardina cukraus gamykla. Karščio ir smarvės iškamuotiems gyventojams tiek ir tereikėjo – viešojoje erdvėje pasklidusios nuotraukos ir pati įmonė bei rajono valdžia sulaukė milžiniško pasipiktinimo ir kaltinimų.

Tačiau pati įmonė, nors ir pripažįsta, kad drono užfiksuotas žemių iškratymas ūkininko laukuose išties gali sukelti nemalonius kvapus, primena, kad gamybos procesuose nemalonūs kvapai atsiranda toli gražu ne tik pas juos. Ir, skirtingai nei kai kurie kiti, cukraus fabrikas tikina darantis daug daugiau, nei priklauso, kad maksimaliai sumažintų tų nemalonių kvapų sklaidą. „Nordic sugar Kėdainiai“ vadovai „Rinkos aikštei“ sutiko išsamiai atsakyti į kėdainiečiams kylančius klausimus apie įmonės gamybos proceso metu atsirandančius nemalonius kvapus bei kas, kaip ir kodėl yra daroma cukraus gamybos metu.

Ne dumblas, o žemės

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad viešojoje erdvėje pasklidusios nuotraukos ir kaltinimai iš save naujienų portalu vadinančio puslapio yra klaidinantys. Ten teigiama, jog „Nordic sugar Kėdainiai“ verčia dumblą, tačiau faktas tas, kad joks dumblas cukraus gamybos metu išvis nesusidaro. Dronas užfiksavo išverčiamas žemes – tas pačias, su kuriomis cukriniai runkeliai atkeliauja į fabriką. Jos negali būti išbarstomos niekur kitur, tik ūkininko, iš kurio į fabriką keliauja cukriniai runkeliai, laukuose.

„Nuo cukrinių runkelių nupurtomos žemės keliauja į tam skirtas aikšteles, o gautos plovimo metu – į tam skirtas duobes. Tai yra tos pačios žemės, kurios atkeliavo iš laukų, todėl jos ir grąžinamos atgal – į dirbamus laukus. Kartu su organinėmis medžiagomis, jos praturtina dirvą ir per mėnesį-pusantro galutinai įsikomponuoja į dirvos struktūrą. Tai yra praktika, kurią taiko dauguma ūkininkų“, – paaiškino Saulius Mozeris, „Nordic Sugar Kėdainiai“ Žemės ūkio direktorius.

Jam antrino ir įmonės generalinė direktorė Eglė Adomavičienė, kuri pridūrė, kad leidimą vežti žemes į ūkininko laukus duoda pats ūkininkas. Ūkininko reikalas yra ir kuo greičiau išverstas žemes paskleisti bei apkasti, tą padarius iš lauko jokie kvapai nebesklinda. „Mes negalime šių žemių išvežti bet kur. Mes negalime jų iškratyti palei autostradą, į kokius griovius, pamiškes ar kitas vietas, kurios yra toli nuo apgyvendintos teritorijos. Šių žemių išvežimas yra reglamentuojamas. Su ūkininkais pasirašomos sutartys ir pats ūkininkas nurodo mums, kada ir į kurį lauką galima įvežti tas žemes. Žemės turi grįžti į tas pačias teritorijas, iš kurių buvo paimtos“, – akcentavo įmonės vadovė.

Nesislepia, todėl ir puola

E. Adomavičienė sako, kad žemės ir toliau bus vežamos ir barstomos ūkininkų laukuose. Tokia yra cukraus gamybos dalis, taip pat procesai vyksta ir kitose šalyse, kuriose auginami cukriniai runkeliai ir gaminamas cukrus. „Mes nieko neslepiame, dirbame dienos metu, darbo dienomis. Nedirbame nei savaitgaliais, nei po darbo, kai žmonės ilsisi. Mus nuolat linksniuoja, nors tikrai visi žino, kad nemalonaus kvapo šaltinių Kėdainių rajone yra gerokai daugiau. Manome, kad mus linksniuoja nepelnytai, nes mes tikrai dedame daug pastangų, kad tuos kvapus sumažintume“, – neslepia E. Adomavičienė.

S. Mozeris taip pat išreiškė nusivylimą, kad spekuliuojama absoliučiai normaliu cukraus gamybos fabriko darbo procesu. Žemės turi būti išvežamos – tai reikalinga ir fabrikui, ir ūkininkams, kuriems šios žemės yra itin gera trąša, praturtinanti laukus naudingomis medžiagomis visam ateinančiam sezonui. Mažas žiedinės ekonomikos pavyzdys, kai siekiama panaudoti kuo daugiau, ir išmesti kuo mažiau. Natūralios trąšos, kurios leidžia sumažinti taip žmonių bijomos „chemijos“ laukuose. Vyksta natūralūs procesai, kurie kartais, deja, turi nemalonų kvapą. „Telieka apgailestauti, kad kalbant apie kvapų situaciją linksniuojamas įmonės vardas ir spekuliuojama būtinu žemės išvežimu iš fabriko kaip kvapų šaltiniu.

Žemių išvežimas iš fabriko teritorijos vyko darbo dienomis ir darbo metu – pats procesas buvo skaidrus, o darbai – atitinkantys tokiems darbams keliamus reikalavimus, apie juos iš anksto buvome informavę ir savivaldybę“, – teigė įmonės Žemės ūkio direktorius.

Kodėl tokiu metu?

Kėdainiečiams pagrįstai kyla klausimas, dėl ko žemės barstomos tokiu metu, kai taip karšta. . Visų pirma suprantamas kiekvieno žmogaus poreikis gyventi, ilsėtis ir miegoti gerai vėdinamoje patalpoje. Ypač aktualu tokių karščių metu. Juk ne visi gyventojai gali džiaugtis turintys kondicionierius

Kadangi žemių vežimą į laukus kontroliuoja ūkininkai, ir tik su jų leidimu tas žemes atvežti galima, reikia atsiminti, kas yra pagrindinis faktorius, lemiantis bet kokius darbus žemės ūkyje. Oras. Įprastai žemės laukuose barstomos pavasarį, tačiau šis pavasaris buvo toks šlapias, kad liūtims pasibaigus dar ilgai į laukus nebuvo įmanoma įvažiuoti. „Žemių vežimas iš duobių derinamas pagal orus – kai labiau atvėsta arba lyja. Paprastai vežama pavasarį. Šis pavasaris pasitaikė itin drėgnas – žiemą iškrito daug sniego, kuris pavasarį tirpdamas sukėlė potvynius – laukai buvo pažliugę, klampūs. Maža to, pavasarį iškrito rekordinis kiekis kritulių. Bandėme vežti žemes įprastu laiku, tačiau technika klimpo, stojo, taip pat buvo gadinama infrastruktūra – po kelių bandymų buvo aišku, kad reikia sulaukti kol viskas pradžius“, – akcentavo S. Mozeris. Įmonės generalinė direktorė priminė, kad žemių vežimas derinamas pagal ūkininkų leidimą tą daryti, o ūkininkai visuomet derinasi prie oro sąlygų.

Ėmėsi priemonių

„Nordic sugar Kėdainiai“ įvertinę, kad žemes vežti teks vasaros laiku, iš karto ėmėsi veiksmų plano, kaip reikės sumažinti nemalonių kvapų sklidimą. Ir drono užfiksuoti kadrai buvo padaryti ne prie Kėdainių miesto, o tolimesnėje teritorijoje. „Mes suprantame, kad barstant žemes sklinda nemalonus kvapas. Todėl mes pasirinkome teritoriją, kuri yra toli nuo miesto. Žemės ūkio paskirties sklypai, esantys keliolikos kilometrų atstumu nuo miesto. Mes tą šiemet darėme sąmoningai“, – sakė E. Adomavičienė.

Tiesa, nuo ūkininko laukų iki gyvenvietės – apie pusė kilometro, o tokį atstumą kvapui įveikti nebuvo sunku. Tad įmonės vadovai kitą žemių barstymą planuoja vykdyti dar toliau nuo gyvenviečių. Vis dėlto reikia suprasti, kad kažkas kvapą vis tiek jaus. Juk ūkininkų laukai yra ne kažkokiose dykvietėse, o šalia apgyvendintų teritorijų…„Nuoširdžiai atsiprašome tų gyventojų, kuriems tai sukėlė nepatogumų. Peržiūrėjome procesus ir kiti būtini žemių išvežimai bus nukreipiami ir į kitus laukus, kurie yra nutolę gerokai didesniu atstumu nuo artimiausių gyvenviečių“, – žada S. Mozeris. O štai nei oras, nei vėjas nesiderina prie nieko.

Tačiau ne tik atstumas nuo lauko iki miesto buvo apsvarstytas. Įmonė ėmėsi ir daugiau veiksmų, taro kitko, solidžiai kainuojančių, kad tik gyventojai patirtų kuo mažiau diskomforto.

„Priėmėme sprendimą vežti šlapias žemes, kurios skleidžia intensyvesnį kvapą, kuomet orai atvėsta arba lyja. Žemes vežame uždengtose hermetiškose priekabose, kad vežimo metu kvapas sklistų kaip įmanoma mažiau. Taip pat išsinuomavome kvapų nusodintuvus, kad kasimo metu purškiamos specialios kvapus neutralizuojančios medžiagos tuos žemės kvapus nusodintų ir jie sklistų kaip įmanoma mažiau“, – vardijo E. Adomavičienė.

S. Mozeris akcentavo, kad įmonė nesikrato atsakomybės ir dalyvauja situacijos gerinimo sprendimų paieškose. „Remiame atsakingų institucijų bandymus išsiaiškinti kvapų taršos šaltinius – esame ir jaučiamės vietos bendruomenės dalimi, todėl negalime likti nuošalyje nuo bendrų problemų. Skaidriai vykdydami savo veiklą, pakvietėme savivaldybės atstovus apsilankyti įmonėje ir įsitikinti, kad mūsų gamybos procesas yra saugus ir vykdoma veikla atitinka visas higienos normas. Kartu su kitomis Kėdainių krašto įmonėmis įsitraukėme į pasitarimus dėl situacijos, kurias organizavo atsakingos institucijos. Ir toliau esame pasiruošę bendradarbiauti“, – tikino jis.

Tik ar tikrai už atvirumą įmonė sulaukia daugiau neigiamo dėmesio? Veikiausiai gyventojai dar nepamiršo du metus iš eilės Kėdainius supurčiusias vandens užteršimo istorijas. Įmonės vadovė neslepia: dėl to jiems labai gėda ir nemalonu, tačiau, pasak jos, tokios nelaimės gali nutikti bet kam. „Mums labai skauda dėl to, kas nutiko sausio pirmąją dieną. Puikiai matome, koks padidintas dėmesys aplinkosaugai skiriamas Lietuvoje ir visame pasaulyje, ir suprantame, kad tokios istorijos bendruomenei ypač skaudžios. Taip, mūsų įmonėje įvyko nelaimė, kuri gali įvykti bet kur ir bet kada. Ačiū Dievui, kad pavyko taip greitai sustabdyti tą tekantį vandenį.

Esu labai dėkinga darbuotojams, kurie šventinę sausio pirmąją dieną atvyko, dirbo, maksimaliai greitai sustabdė vandens išsiliejimą ir tik jų dėka pavyko išvengti didelės taršos ir žalos gamtai. Ir skauda, ir gėda, ir negerai jaučiamės bet tai buvo nelaimingas atsitikimas“, – kalbėjo E. Adomavičienė.

Šaltinis: valstietis.lt, Eglė KUKTIENĖ, 2021-07-21

Vasara tik įpusėjo, o žaibai jau pleškina ūkinius pastatus ir šieną

Pastaruoju metu visą Lietuvą, o kartu ir pamario kraštą niokoja ekstremalūs orai: jau būta ir stichinės kaitros, ir griaustinio, ir žaibų. Žaibai jau spėjo pridaryti pamariškiams ir nuostolių: ūkiniai pastatai jau liepsnojo Uostadvaryje ir Palendriuose, o Saugose užsidegė viena iš trijų priekabų su šienu, kurias tempė traktorius.

Vienas gaisras Uostadvario kaime (Rusnės sen.) kilo dar birželio 23-iosios naktį, apie 2 val., jo priežastis – žaibo iškrova. Žaibas tuomet trenkė į dvi senas pašiūres, kurios tuoj pat užsiliepsnojo. Nors pastatėliai sudegė, laimė, jie stovėjo atokiai nuo kitų pastatų, tad nei vietos gyventojai, nei jų namai nenukentėjo.

Liepos 5-ąją ugniagesiai skubėjo į Saugas, kur užsidegė viena iš trijų priekabų su šienu, kurias tempė senas „Belorus“ traktorius. Spėjama, kad liepsnų priežastis buvo sausutėlį šieną pasiekusi žiežirba, kurios tikrai galėjo užtekti ypač karštą dieną.

Šįkart rimtų nuostolių išvengta tik todėl, kad pats ūkininkas greit sureagavo – pasukęs į pievą jis atkabino priekabą ir išvertė šieną, todėl liepsnos nespėjo išplisti. Apdegė tik keli šieno rulonai.
Jau vakarop – 19.22 val. ugniagesiams pranešta apie gaisrą Žemaičių Naumiesčio sen. Palendrių kaimo Ąžuolų g. Čia irgi nuo žaibo iškrovos užsidegė medinė ūkinio pastato dalis. Į gaisravietę išskubėjo Šilutės, Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio ugniagesių cisternos, gesinti padėjo ir keli savanoriai, tačiau pastatėlis supleškėjo. Užtat pavyko apsaugoti gyvenamuosius ir kitus sodybos pastatus. Ūkiniame pastate buvo sukrautos 3 tonos šieno, 30 kub. m malkų.

Liepos 6-osios popietę, apie 16.12 val. dar vienas gaisras kilo Uostadvario k. Atvykę ugniagesiai nustatė, kad degė traktorius CASE. Gaisras kilo variklio skyriuje, bet jis buvo likviduotas iki atvykstant PGT vyrams. Įvykio metu apdegė variklio skyriaus degios dalys.

Šilutės PGT atstovas Arūnas Ališauskas sako, kad kol kas žaibai pamario gyventojams ypač didelių nuostolių dar nepadarė. Tačiau jis įspėja, kad šiemet žaibai yra ypač „pikti“. Todėl tokiomis karštomis dienomis laukuose dirbantys ūkininkai turi ypač prižiūrėti savo techniką. O senesnės gamybos traktoriai turėtų turėti papildomus kibirkščių gaudiklius, sumontuotus ant dūmų išmetimo vamzdžio.

Be to, individualių namų savininkai turėtų įsirengti ir pastatų žaibosaugą. „Vasara dar tik įpusėjo, ir gamtos stichija dar gali padaryti milžiniškų nuostolių“, – sako A. Ališauskas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-07-20

Prieš derliaus nuėmimą stebės glifosato naudojimą

Valstybinė augalininkystės tarnyba, siekdama užtikrindama efektyvią augalinio maisto ir pašarų gamybos kontrolę dėl atsakingo augalų apsaugos produktų (toliau – AAP) naudojimo prieš nuimant derlių, kaip ir kasmet vykdo javų, rapsų, pupinių augalų ir grikių pasėlių stebėjimą.

Todėl prasidedant derliaus nuėmimo laikui Augalininkystės tarnybos specialistai papildomai stebi pasėlius, kad nustatytų, ar laikomasi reikalavimų, kai pasėliai yra apdorojami glifosato veikliosios medžiagos turinčiais herbicidais, fiksuojami pasėlių purškimai, analizuojama kita informacija, sudaranti prielaidas identifikuoti galimus pažeidimus. 2019 metų spalį Žemės ūkio ministerija, Augalininkystės tarnyba, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir Lietuvos grūdų augintojų asociacija pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką, siekiančią tausaus ir atsakingo AAP, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos glifosato, naudojimo.

Pasak Augalininkystės tarnybos direktoriaus, Sergejaus Fedotovo, šis saugaus AAP naudojimo siekis atsispindi ir žemės ūkio produktų gamyboje: „Pastaruoju metu stebėjimai rodo, kad ūkininkai rūpinasi derliaus kokybe – pažeidimų dėl glifosato naudojimo daug nenustatoma, nors vis dar tenka su jais susidurti. Dabar augintojai, naudodami naujas veisles ir šiuolaikines auginimo technologijas, dažnai išvengia problemų su piktžolėmis. Prie teigiamų veiksnių prisideda ir sausi šių metų orai.“ Primename, kad glifosato veikliosios medžiagos turinčius herbicidus prieš derliaus dorojimą leidžiama naudoti tik piktžolėtuose pasėliuose ir ne vėliau kaip likus 10–14 kalendorinių dienų iki pjūties.

Konkretaus AAP etiketėje yra nurodytas individualus laikotarpis, kurio privalu laikytis. Ypatingas dėmesys kreipiamas į tai, ar augintojai šiuos produktus naudoja pagal paskirtį ir jais nepiktnaudžiauja prieš derliaus nuėmimą apdorodami nepiktžolėtus pasėlius, ar derlių nuima išlaukę AAP etiketėje nustatytą laikotarpį. Atkreipiame dėmesį, kad glifosato turintys herbicidai negali būti naudojami apdoroti grikių pasėliams.

Pastebėjus ar įtarus pažeidimus, gavus konkrečių skundų dėl netinkamo glifosato turinčių AAP naudojimo prieš derliaus nuėmimą, atliekami išsamūs patikrinimai. Pasitvirtinus pažeidimams, ūkininkams taikoma administracinė atsakomybė, be to, informacija apie pažeidimus ir galimai užterštą žemės ūkio produkciją perduodama Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei Nacionalinei mokėjimo agentūrai, o jei ūkis ekologinis – VšĮ „Ekoagros“. Visuomenę raginame nebūti abejingą ir pranešti apie pastebėtus AAP naudojimo (ypač javų purkšimą glifosato turinčiais AAP derliaus nuėmimo laikotarpiu) pažeidimus Augalininkystės tarnybos regioniniams skyriams.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-07-21

Žemaitis įdarbins avis

Estrėja Eglė ir Gintautas Odinai Margininkų kaime (Ylakių sen., Skuodo r.) plėtoja atskirus ekologinius gyvulininkystės ūkius. Jiedu ūkinę veiklą pradėję 1997 metais, dabar jau dirba apie 220 ha žemės, laiko 600 avių, 150 mėsinių galvijų. Ūkio šeimininkai planuoja mėsinių galvijų veislininkystės plėtrą, kurioje ketina įdarbinti ir savo avis.

Kryžminimas duoda gerų rezultatų

G. Odinas, siekdamas įgyti patirties avių ir mėsinių galvijų veislininkystės srityje, ne kartą pats vyko į Šiaurės Airiją padirbėti pas ūkininkus, kurie specializuojasi būtent šioje srityje. Dabar šią patirtį sėkmingai pritaiko savo ūkyje, kuriame darniai triūsia visa šeima: žmona, sūnus Rapolas, dukra Ieva. Vaikai nuo mažens ūkyje padeda tėveliams, todėl ateityje perimti ūkį planuoja Rapolas.

Ekologinio gyvulininkystės ūkio savininkas Gintautas „Ūkininko patarėjui“ pasakojo apie sėkmę Lietuvos juodgalvių ir šiurkščiavilnių veislių avis kergiant su tekselių veislės avinais. „Tai gerina ir mėsos kokybę, ir ėriukų sveikatingumą. Turiu nedidelę tekselių bandą, kurią kryžminu su tos pačios veislės tekselių avinais, bet ėriukai nebūna tokie atsparūs ligoms kaip minėti mišrūnai. Pastarųjų mėsos kokybė – nuostabi.

Tik truputį gaila, kad visa mano užauginta aviena išvažiuoja į Nyderlandus ir Vokietiją“, – kalba avių augintojas. Po kelių dienų viena avių partija, tikriausiai, penkių ūkininkų užaugintos avys, bus išvežta į Nyderlandus. G. Odinas sakė, kad ir jam buvo pasiūlyta galimybė eksportuoti būrį avių, bet jis nesutiko, mat dar galima jas paauginti iki lapkričio. Gintautas teigė, kad už avis, išvežtas į tas šalis, gauna dvigubai brangiau nei Lietuvos rinkoje. Už gyvojo svorio kilogramą mokama maždaug po tris eurus.

Avys – vietoj žoliapjovės

Ūkininkas svarsto galimybę po kelerių metų atsisakyti avininkystės verslo. Jo teigimu, žemės Skuodo rajone nėra labai našios, bet auginti avis vis tiek yra nerentabilu. Vilnos iš tikrųjų nėra kur dėti, avių priežiūra atima daug laiko. Ypač kai prasideda ėriavimasis, reikia kontroliuoti, dieną ir naktį nemiegoti.

Aptvarų tvėrimas, avių pervarymas į naujas ganyklas irgi reikalauja daug laiko. Jis yra visiškai apsirūpinęs elektriniais avių ganymo tinklais, todėl neturi problemų dėl vilkų. Gerų darbininkų, kuriuos būtų galima pasamdyti, kaime nebėra, todėl vieni šeimos nariai turi nudirbti visus darbus.

„Ateityje užsiimsiu tik ekologine gyvulininkyste ir ekologine augalininkyste, – ŪP pasakojo G. Odinas. – Pasiliksiu gal tik penkiasdešimt avių, nes turiu įsigijęs keletą sodybų, o ten jos kuo puikiausiai atlieka ekologinį nušienavimą. Jokia žoliapjove taip dailiai nenupjausi. Auginti grūdines kultūras, manau, bus lengviau, jei palyginsime avims auginti įdedamą darbą ir laiką.“

Įdarbintos avys – papildomas pelnas

Gintautas teigė, kad Šiaurės Airijoje avių augintojai tiek daug rūpesčių neturi. Avys ištisus metus ganosi lauke. Ūkininkai, kurie ten augina mėsinius galvijus, žiemą – nuo lapkričio iki kovo – samdo avių augintojus, kad jų avys „nuvalgytų“ galvijų ganyklas. Beveik pusę metų avys ganomos kitų ūkininkų laukuose ir už tai avių savininkai dar gauna pinigų.

„Visą žiemą ten būna pliusinė temperatūra. Galvijų leisti į pievas negalima, nes yra per daug šlapia, o avys jokių purvynų nepadaro. Airiai neturi problemų ne tik dėl ganyklų, bet nereikia ir tvartų avims“, – neslėpė pavydo Gintautas. Mat kuo daugiau avys per žiemą nutrumpina žolės, tuo geriau ji krūmijasi ir pavasarį darosi vešlesnė. Ir dar tų pačių avių patręšta.

—-
Avys per karščius reikalauja atidesnės priežiūros

Meteorologai prognozuoja, kad vėsesni orai ilgai neužsibus ir jau po savaitės gali sugrįžti karščiai, oro temperatūra pakils iki 30 laipsnių. Tokie karščiai sukelia nemažai rūpesčių avių augintojams. 20 laipsnių šiluma jokios bėdos šiems gyvūnams nedaro, šiokios tokios rizikos kelia, kai oras sušyla iki 25 laipsnių. Dar didesnė rizika, kai lauko temperatūra pasiekia 30 ir daugiau laipsnių. Tada reikia skubiai imtis priemonių siekiant avis apsaugoti nuo karščio. Pirmiausia būtina pasirūpinti, kad avys galėtų laiku atsigerti, kad joms nepritrūktų vandens. Jeigu temperatūra – apie 25 laipsnius, ganykloje viena girdykla priskiriama ne daugiau kaip 30 avių, o kai temperatūra pakyla daugiau nei 30 laipsnių, viena girdykla priskiriama ne daugiau kaip 20 avių. Suprantama, kad esant tokiai kaitrai avys daugiau geria vandens ir būtina sudaryti sąlygas visoms joms atsigerti.

Antras dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, – būtina įrengti pavėsines. Jos gali būti natūralios – krūmai arba medžiai, po kuriais avys pasislėptų nuo tiesioginių saulės spindulių. Jeigu jų nėra, būtina ganyklose įrengti pavėsines. Jos turėtų stovėti nuolat, saugoti ne tik nuo saulės spindulių, bet rudenį ir nuo šlapdribos, krušos. Pavėsinių plotas vienai aviai turi būti apie pusė kvadratinio metro. O jeigu avys didesnės (mėsinės, sveria 80–100 kg), pavėsinės plotas vienai aviai turėtų siekti apie kvadratinį metrą. Tai lengva patikrinti – padarius pavėsinę reikia žiūrėti, ar visos avys gali pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Jeigu nėra galimybių įrengti pavėsinių, lauko temperatūrai pakilus daugiau nei 30 laipsnių rekomenduojama avis parvaryti į tvartą. Prieš tai jis turi būti išvalytas, kad nebūtų mėšlo. Reikia atidaryti langus ir duris, tada tvartuose bus vėsiau. Jei nėra oro judėjimo, patartina įrengti ventiliatorius. Taip apsaugosime avis nuo neigiamo aukštos temperatūros poveikio.

Ūkininkai gali įsigyti ir specialių preparatų dehidratacijai mažinti bei vandeniui avių organizme sulaikyti. Tai cinko ir kitokie preparatai, kuriuos pardavinėja įvairios įmonės, prekiaujančios pašarų priedais ir papildais. Šitų preparatų būna miltelinių ir skystų formų. Rekomenduojama juos išmaišyti vandenyje ir taip girdyti avis. Taip pat šios priemonės neleidžia iš gyvulių organizmo pasišalinti mineralams ir yra labai naudingos. Pvz., jeigu iš organizmo šalinasi kalis, avims gali sustoti širdis, sutrikti kraujagyslių veikla.

Preparatai, mažinantys neigiamą karščio poveikį, naudojami dviem būdais. Jeigu vanduo atvežamas cisterna, šie preparatai pagal gamintojo pateiktą instrukciją įdedami tiesiogiai į talpyklą, atsižvelgiant į vandens kiekį, ir tokiu vandeniu girdomos avys. Jeigu vanduo tiekiamas iš vandentiekio, galima naudoti specialius dozatorius, kurie į vandentiekio sistemą automatiškai įterpia reikiamą preparato kiekį ir taip vanduo papildomas reikiamais mineralais.

Avims reikia duoti ir laižomios druskos. Bet vasarą, per karščius, geriausia ją pakeisti laižalais su mikroelementais. Jų sudėtyje yra ne tik natrio chlorido, bet ir įvairiausių mikroelementų, geležies, kalcio, fosforo, magnio, mangano, cinko ir t. t. Taip pat noriu pabrėžti, kad nepakanka naudoti tik vandenyje tirpinamus preparatus, nes juose kartais yra ne visi mikroelementai. Todėl atsižvelgiant į girdomų skystų mineralų sudėtį reikia avims papildomai duoti laižalų, kuriuose yra ir kitų mikroelementų. Geriausias teigiamas rezultatas gaunamas naudojant abi sveikatinimo priemones kartu.

Jokiu būdu avims negalima duoti laižalų, skirtų galvijams ar kitiems gyvūnams. Tai daryti griežtai draudžiama, nes galvijų ir kitų gyvūnų laižaluose yra vario ir juo galime apnuodyti avis.

Dr. Artūras ŠIUKŠČIUS, LSMU Gyvulininkystės instituto direktoriaus pavaduotojas

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Stasys BIELSKIS, 2021-07-20

Dėl produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio (VED) apskaičiavimo 2021 m. liepos 1 d.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-382 „Dėl Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (ir vėlesniais jo pakeitimais), apskaičiavo 2021 m. liepos 1 d. produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį (VED).

Žemės ūkio valdų valdytojai (fiziniai asmenys) peržiūrėti savo VED rodiklius (jei jie yra jiems apskaičiuoti) gali www.epaslaugos.lt, prisijungę prie paslaugos „Prašymo įregistruoti žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir (arba) ūkininko ūkį Ūkininkų ūkių registre, išregistruoti juos iš registrų arba atnaujinti jų duomenis pateikimas, įregistruotų registruose paslaugos gavėjo žemės ūkio valdos ir (arba) ūkininko ūkio duomenų peržiūra“, meniu skiltyje „EDV/VED rodikliai“

Šaltinis: vic.lt, 2021-07-20

Pokyčiai VVG administravime po STT atliktos korupcijos rizikos analizės

Kai kuriose savivaldybėse iki šiol vietos politikai, pavyzdžiui, merai, vadovauja Vietos veiklos grupėms (VVG), kurios atrenka ir administruoja europinę paramą įgyvendinti įvairius vietos projektus.  Žemės ūkio ministerija dėl tokių atvejų sulaukia gyventojų skundų, kad bendruomenių plėtrai numatytos lėšos skiriamos  suinteresuotų politikų parinktiems objektams. Žmonėms kyla įtarimų dėl korupcijos.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą, kad į naujai renkamus VVG vadovus draudžiama pretenduoti politikams ar politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams. O vietos valdžiai šiose grupėse atstovautų kitos savivaldybėje veikiančios viešojo sektoriaus įstaigos.

Šis sprendimas priimtas atsižvelgus ir į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktą VVG korupcijos rizikos analizę.

Iki rugsėjo 1-ios taip pat bus pakeistos ir ŽRVVG – žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių veiklos nuostatos, užkardančios galimus korupcinius atvejus. Pavyzdžiui, vienam asmeniui įsigijus kelias įmones ir turint daugumą balsų valdyboje, VVG lėšos gali būti numatytos palankiai sau.

STT vertinime daug dėmesio skiriama ir VVG veiklos viešinimui. Todėl VVG ir ŽRVVG įpareigojamos viešinti numatomus plėtoti vietos projektus ir jiems skiriamą finansavimą.

„STT analizė parodė, kad vietos veiklos grupių veikloje dalyvaujant vietos valdžiai, kaip viešojo sektoriaus atstovams, atimama galimybė šioje veikloje dalyvauti kitoms viešojo sektoriaus organizacijoms. Be to, dažnai net kelias kadencijas VVG vadovybėje lieka tie patys vietos politikai. Paprastai tokiais atvejais žmonės pasigenda viešumo, o tai dar labiau sustiprina įtarimus korupcija.

„Parama bendruomenių poreikiams turi būti skirstoma skaidriai ir viešai. VVG veikloje turi būti girdimas vietos bendruomenių balsas ir tenkinami poreikiai, o ne vietos politikų sprendimai. Taip dar labiau VVG naudą pajustų vietos bendruomenių nariai, jie aktyviau įsitrauktų VVG priimant sprendimus“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.

VVG veikla startavo 2000 m. (kaip pasirengimo strategijoms įgyvendinti programa).

2004–2006 m. Lietuvoje buvo patvirtinta ir įgyvendinama 10 bandomųjų vietos plėtros strategijų, pagal Leader + pobūdžio priemonę. Priemonei skirta 2,72 mln. Eur, bandomosioms strategijoms – 1,47 mln. Eur.

2007–2013 m. visose Lietuvos kaimo vietovėse veikė ir strategijas įgyvendino 51 kaimo vietovių VVG. Leader metodo įgyvendinimo krypčiai skirta 136,99 mln. Eur. (6 proc. nuo KPP). Pagrindinė tema – 4 skirtingos priemonės – viešoji infrastruktūra ir paslaugos (vandens kokybės gerinimas, nuotekų šalinimo sistemų įrengimas, bendruomeninių ir visuomeninės paskirties objektų ir erdvių tvarkymas, pritaikymas, kultūros paveldo pritaikymas ir kt.)

2014–2020 m. Lietuvoje veikia 3 dvisektorės VVG ir 46 kaimo vietovių VVG. Leader programos priemonei skirta – 135,08 mln. Eur (6 proc. nuo KPP) + nuo 2021 m. pereinamojo laikotarpio ir EURI lėšos 20,23 mln. Eur. Pagrindinė tema – darbo vietų kūrimas, verslų vystymas, socialiniai ir bendruomeniniai projektai.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2021-07-20

Ankstesnės žemės ūkio naujienos