Žemės ūkio naujienos: 2021-08-02

Bioekonomika negali augti be dirvožemio

Lietuva jau daugiau kaip 10 metų kartu su Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Švedija įgyvendina Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų strategiją. Jos tikslas – stiprinti šių valstybių, supančių Baltijos jūrą, bendradarbiavimą apsaugant jūrą ir užtikrinant tvarų regiono augimą.

Žemės ūkio ministerija nuo 2019 m. įgyvendina projektą „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos politinė sritis Bioekonomika – žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė“. Pasak ministerijos vyriausiosios patarėjos, šio projekto vadovės Dalios Miniataitės, bioekonomikos tema labai aktuali ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims. Kadangi Baltijos jūros regiono šalių grupei šiemet pirmininkauja Lietuva, ministerija rugsėjo mėnesį planuoja surengti tarptautinį renginį. Jis bus skirtas būtent dirvožemiui, be kurio negalėtų augti bioekonomika.

„Dotnuvoje surengtame seminare mes ne tik skleidėme žinią apie Baltijos jūros regiono strategiją, bet ir diskutavome apie dirvožemio situaciją Lietuvoje, priemones jam gerinti. Visos išgirstos mintys ir idėjos „išplauks“ į tarptautinius vandenis“, – teigė D. Miniataitė.

Žinios apie dirvožemį – būtinos

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijoje jau daugelį metų atliekami įvairiausi dirvožemio tyrimai. Pasak laboratorijos direktoriaus prof. Gedimino Staugaičio, Lietuvoje yra pačių įvairiausių dirvožemių, todėl ir žemės dirbimo technologijos turi būti skirtingos. „Pasinaudojant informacinių sistemų duomenis, galima apskaičiuoti, koks bus vienos ar kitos rūšies augalų derlius. Praktinės žinios apie dirvožemį yra neatsiejama tręšimo dalis“, – sakė profesorius. Šiuo metu Centras kuria kompiuterinę programą, kuria naudodamasis ūkininkas pats galės parengti tręšimo planą.

Ukmergės rajone tvariai ūkininkaujantis Valentinas Genys žemės nearia jau daugiau kaip dvidešimt metų, nenaudoja cheminių trąšų. Ūkininkas atliekamų ilgalaikių ekologinės žemdirbystės tyrimų rezultatais mielai dalijasi su visais, siekiančiais gilesnio supratimo apie neariamąją žemdirbystę. „Dirvožemis – svarbiausia, todėl kiekvienas žemdirbys turi gerai pažinti savo ūkio dirvas“, – seminare pabrėžė ūkininkas.

Ūkininkas turi pats pasirinkti tvariausią būdą auginti

Pasak ŽŪM Augalininkystės ir agroaplinkosaugos skyriaus patarėjo Zigmo Medingio, pasaulyje žemės ūkio produktyvumas sparčiai mažėja, globalinis atšilimas smarkiai veikia dirvožemio biologinę įvairovę ir jo kokybę. „Dirvožemiui grėsmė kyla ir dėl „modernių“ žemdirbystės technologijų, kurios sudaro sąlygas kultūriniams augalams išnaudoti dirvožemio organines medžiagas. Dirvožemio gyvuosius organizmus naikina ir sintetinės trąšos, o ypač – pesticidai“, – kalbėjo Z. Medingis.

Susirūpinusi Europos Komisija rengia naują Europos Sąjungos dirvožemio strategiją, kuri turėtų būti paskelbta 2021 pabaigoje. Pagrindinių priemonių, gerinančių dirvožemio būklę, grupės yra susijusios su anglies junginių kaupimu dirvožemyje ir biomasėje, taip pat cheminių trąšų naudojimo mažinimu.

Z. Medingio nuomone, siekiant išspręsti dirvožemio degradacijos, biologinės įvairovės nykimo problemą, Lietuvoje pirmiausia yra būtina skatinti tvarius žemės ūkio gamybos metodus. „Kol kas didžiausia problema – kokybiškas ūkininkų konsultavimas, žinios ir informacija“, – pastebėjo D. Miniataitė.

Seminaro dalyviai – žemdirbiai, žemės ūkio specialistai – turėjo galimybę susipažinti su Centro eksperimentiniuose laukuose atliekamais įvairių rūšių ir veislių augalų bandymais. Taip pat pasižiūrėti, kokią įtaką derliui turi naudojama technika. Centro specialistų teigimu, jie vykdo eksperimentus skirtinguose dirvožemiuose, todėl gali užtikrintai teigti – visos žemės dirbimo technologijos turi savų pliusų ir minusų. Ūkininkas turi pats pasirinkti tvariausią būdą auginti.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-30

Šiuo metu bendrovėje laikoma 2 700 galvijų, iš jų – per 1 200 melžiamų karvių. O intensyvus ūkio kūrimasis prasidėjo beveik prieš du dešimtmečius. Pasak ilgamečio vadovo, buvusio veterinarijos gydytojo Gintauto Gumausko, dabar ūkyje gyvulių yra dvigubai daugiau nei buvo pačioje pradžioje. Šiandien karvidžių kompleksą sudaro du identiški tvartai su melžimo bloku viduryje. Komplekse įdiegtos naujausios technologijos, kurios buvo rinkoje. Sumontuota visa nauja fermų įranga, karuselės tipo melžimo aikštelė, modernios mėšlo šalinimo ir separavimo sistemos.

„Tačiau renkantis technologijas mums buvo svarbu ne tik ekonominiai privalumai, bet ir galimybė investuoti į gyvulių gerovę, nes nuo to labai priklauso pieno kokybė“, – teigė vadovas, lankęsis Amerikoje ir Europos valstybėse, matęs daug pavyzdžių. Jam labai svarbu, kad nei gyvulys, nei fermose dirbantis žmogus nevargtų. „Ūkio plėsti neketiname, tiesiog siekiame dirbti taip, kad turima žemė tarnautų ilgą laiką“, – sakė G. Gumauskas.

Padovinio žemės ūkio bendrovė šiuo metu yra viena didžiausių pieno tiekėjų Lietuvoje. Kasdien čia primelžiama daugiau kaip 41 tona pieno. Vidutinis primilžis iš karvės per metus siekia apie 12 000 kilogramų. Ūkyje dirbama 2800 hektarų žemės ir darbuojasi 110 darbuotojų.

„Gyvulių auginimo verslas tikrai labai atsakingas. Apžiūrėjus fermą akivaizdu, kad norint pagaminti gerą produktą, reikia gerai išmanyti daugelį sričių. O tvarkos ir modernumo šiame ūkyje galima tik pavydėti, atrodo, kad čia dirbantiems žmonėms nėra neįmanomų dalykų“, – sako ministras K. Navickas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-30

Pelną ryja augančios sąnaudos

Portalo pricer.lt analizė rodo, kad labiausiai pabrango juoda duona (49,2 proc.), pienas (29,5 proc.), bulvės (26,9 proc.), silkė (26 proc.), pomidorai (19,4 proc.), kava (18,1 proc.), šokoladas (17,2 proc.) ir aliejus (12,8 proc.). Tačiau VL kalbinti ūkininkai į kainų kilimą žiūri su šypsena. Jie tikina riebesnio kąsnio dėl kylančių kainų neatsikandę.

Pasaulinėse grūdų biržose kainos ėmė spirtis į priekį dar praėjusių metų spalį, tačiau javų augintojai skaičiuoja, kad šiemet grūdų auginimo sąnaudos maždaug 15 proc. didesnės nei pernai. Kaip teigia Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos direktorius Ignas Jankauskas, brango ne tik degalai, bet ir darbo jėga, žemės ūkio technikos detalės, trąšos, pesticidai. „Grūdų kaina ėmė kilti pernai spalį, dalis žemdirbių grūdų dar turėjo. Dar labiau kainos stiebėsi į viršų vasarį, kai grūdų sandėliuose jau buvo gerokai mažiau. Tačiau joms įkandin kilo ir trąšų, pesticidų kainos. Daug metų stebime, kad grūdų ir trąšų kainos susijusios tarpusavyje. Taip pat kilo degalų kainos, brango pesticidai ir kitos prekės“, – sakė grūdininkų atstovas.

Tenkinasi prastesne kokybe

Prognozuotas pozityvus šių metų derliaus scenarijus, turėjęs viršyti pernykštį derlingumą, anot I.Jankausko, įsibėgėjus pjūčiai pamažu bliūkšta. Ūkininkai tikėjosi, kad laikantis palyginti aukštoms supirkimo kainoms bus kuliamas ir aukštos kokybės derlius. Tačiau realybė tokia, kad dėl sausros dalį derliaus žemdirbiai palaidojo, kai kurie maistinės klasės javai atitinka trečią klasę, o tai savaime mažina ir gaunamas pajamas. LGAA atstovas skaičiuoja, kad dėl to ūkininkai praranda apytikriai 35 eurus už toną. „Į tokią situaciją pakliuvęs žemdirbys svajoti apie didesnį uždarbį negali, nes visą skirtumą „suvalgys“ padidėjusios sąnaudos, mažesnė derliaus kokybė“, – pabrėžia jis.

Rekordinių uždarbių už žieminius rapsus ūkininkai taip pat nelaukia. I.Jankauskas patikino, kad vietoje prognozuoto rekordinio rapsų derliaus žemdirbiai kūlė apie 3 tonas iš hektaro. Vidurio Lietuvoje, pasak jo, žirnių pasėliai kritinės būklės, daug optimizmo nekelia ir sausros iškamuotas bręstantis pupų derlius.

Brango 50 proc.

Prekių lentynose pastebimai augo ir aliejaus kaina. Prekės ženklą „Obelių aliejus“ valdančios UAB „Lomista“ direktorius Rimvydas Tamošiūnas tvirtina, kad aliejaus žaliava pabrango net iki 50 proc. (lyginta saulėgrąžų ir rapsų aliejų vidutinė 2018–2020 m. kaina iki šių metų gegužės mėnesio, – red. past.). „Kainų augimas prasidėjo 2020 m. gegužę ir tęsiasi iki dabar. Veiksnių daug. Kadangi aliejus yra biržinė prekė, kainų svyravimai, kaip ir naftos rinkoje, priklauso nuo daugelio pasaulinių veiksnių: sausrų, liūčių, mažesnių pasėlių plotų, didėjančio dyzelino kuro naudojimo (į jį maišomas rapsų aliejus), didinamos procentinės rapsų aliejaus dalys dyzeline, Rusijos įvesto savo aliejaus eksporto ribojimo jį papildomai apmokestinant ir t. t. Pati aliejaus žaliava sudaro 80 proc. galutinės produkto kainos. Kyla žaliavos kainos, brangsta ir pats gaminys“, – aliejaus ir jo gaminių brangimo priežastis vardija R.Tamošiūnas.

Kaina priklausys ir nuo prekybininkų apetito

Nuo liepos 1 d. pabrango dujos ir elektra. Pasiteiravus, kaip tai paveiks aliejaus gamybą, „Lomista“ vadovas atvirai atsakė, kad pakilus energijos šaltinių kainoms įmonės produkcija dar labiau pabrangs. „Brangsta ir logistika, ir kitos žaliavos (kamšteliai, PET plastiko butelių ruošiniai, popierius, kartonas ir kt.). Šiuo atveju mūsų gamybos kaštai didės mažiausiai 10–12 proc.“ – tvirtino R.Tamošiūnas. Pasak jo, šiuo metu perdirbėjai akylai seka rapsų kūlimą ir laukia naujo derliaus kainų.

Pašnekovas pabrėžė, kad produkcija ir toliau brangs, nes planuojami derliai yra mažesni nei ankstesniais metais, žymaus kainų kritimo nenumatoma. „Taip pat įvertinus infliacijos didėjimą – teks kelti algas ir darbuotojams – ir pačių žaliavų brangimą, manau, kad ketvirtame ketvirtyje pardavimo kainą teks kelti nuo 30 proc. ir dar į viršų… Kiek tai atsilieps galutiniam vartotojui, priklausys ir nuo prekybos tinklų. Kokią savo prekybinę maržą jie laikys?“ – retoriškai svarstė aliejaus importu, gamyba, išpilstymu bei kitų maisto produktų gamyba užsiimančios įmonės vadovas R.Tamošiūnas.

Iš anksto susitarti nenori

Akylesni pirkėjai spėjo pajausti ir augančias bulvių, daržovių kainas. Tačiau jų augintojai į kainas prekybos tinkluose žvelgia su ironiška šypsena – kainos kyla tik lentynose. Apie tai, kad bulvių supirkimo kainos laikosi panašiame lygyje kaip ir praėjusiais metais, kalba kooperatinės bendrovės „Bulvių namai“ direktorius Remigijus Grumčius. Pasak jo, ar augintojai daugiau uždirba iš savo produkcijos, priklauso nuo pagrindinio paklausos ir pasiūlos dėsnio: „Dar tik pati sezono pradžia, sunku daryti išvadas apie potencialius uždarbius. Didelę įtaką daro padėtis kaimyninėse šalyse, eksporto rinkose. Nuo to ir priklauso mūsų pardavimo kaina. Su prekybininkais diskutavome dėl išankstinių sutarčių sudarymo, bet kol kas kompromiso nepasiekėme. Galbūt prekybininkai nedrįsta įsipareigoti, nes fiksuodami kainą gali apsišauti“, – svarsto R.Grumčius.

Nenori – neaugink

Panevėžio rajono ūkininkas Saulius Račkauskas pasakoja bulves parduodantis pagal išankstinę sutartį. Jos iškeliauja į traškučių fabriką Latvijoje. Kontraktą ūkininkas sudarė šių metų vasarį, kai jau ėmė ryškėti žaliavų brangimo tendencija, tačiau išsiderėti aukštesnės supirkimo kainos nepavyko. „Nė vienu centu daugiau neuždirbsiu. Praktiškai visą derlių parduodu sudaręs išankstinę sutartį. Perdirbėjų derybų politika paprasta: „Nepatinka kaina – neauginkit.“ Mes didelės įtakos kainai daryti negalime – arba sutinki su kaina, arba būsi išmestas kaip musė iš barščių“, – žodžių į vatą nevynioja bulvių augintojas.

S.Račkausko bulvių laukai šiemet itin nukentėjo dėl sausros, todėl jis svarsto, kad ir būsimas derlius bus menkesnis. Ūkininkas neslepia, kad jei šiemet bulvių auginimas bus nuostolingas, teks rimtai svarstyti apie gamybos mažinimą arba visai jų atsisakyti. „Paprastai jau tokiu laiku pradedu kasti bulves, bet jos dar per mažos. Ūkininkauju Panevėžio apylinkėse, per birželį ir liepą gavome 25 milimetrus kritulių. Birželio pabaigoje, liepą bulvėms verkiant reikia drėgmės, bet jos nebuvo, todėl ir bulviakasis vėluoja, gumbai bus maži. Vandens bulvių laukams lieti iš Nevėžio imti negaliu – draudžia aplinkosaugininkai. Jeigu ir toliau negalėsiu investuoti į liejimo sistemas imant vandenį iš upės, teks rimtai galvoti, ar nereiktų išvis atsisakyti bulvių auginimo. Mūsų politikai sukuria tokius įstatymus, o paskui aiškina, kad nesugebame konkuruoti“, – griežtais aplinkosaugos reikalavimais piktinasi ūkininkas.

Išskirtiniai metai: vasarą nesumažino kainos

Pricer.lt suskaičiavo, kad pieno kainos, palyginti su praėjusiais metais, pakilo beveik 30 proc. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininkas Petras Puskunigis tokius skaičius vertina skeptiškai. Jo teigimu, kainos kaip ant mielių kyla tik prekybos vietose, o ne pieno ūkiuose. „Jei sakyčiau, kad pieno supirkimo kaina nekilo, būčiau neteisus. Bet kad tai nors kiek atsispindėtų savikainoje, nepasakyčiau. Išskirtinis šių metų bruožas yra tas, kad įprastai supirkėjai vasarą mažina pieno kainą. Esą ganiavos metu mažėja pieno gamybos savikaina, dėl to mums reikia mokėti mažiau. Tačiau didiesiems gamintojams tai nesudaro skirtumo, nes dažnu atveju galvijai laikomi fermose. Be to, šiemet buvo tokie karšti orai, kad net ir smulkesni augintojai vengė gyvulius vesti ganytis į lauką“, – pastebi P.Puskunigis.

Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas apmaudauja, kad visoje maisto grandinėje ūkininkų derybiniai svertai bene silpniausi: produkcijos kainą nustato pirkėjas, trąšų ir pesticidų – pardavėjas, dyzelino kaina taip pat fiksuota. „Brangsta elektra, degalai, todėl šiandieną gaunama kaina už pieną netenkina. Kaip žinome, mūsų perdirbėjams neužtenka lietuviškos pieno žaliavos, trečdalis jos įsivežama, nemažai – iš Estijos. Tačiau estai baigia statyti perdirbimo gamyklą. Tikimės, kad po šių pokyčių perdirbėjai labiau atsižvelgs į vietos gamintojus“, – viliasi pašnekovas.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2021-07-30