Žemės ūkio naujienos: 2021-08-20

Ragina nerizikuoti ir apsidrausti

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja, jog gyvulininkystės veikla užsiimantys ūkininkai iki šių metų pabaigos, t.y. gruodžio 31 dienos gali teikti paraiškas dėl paramos, skirtos kompensuoti auginamų gyvulių draudimo įmokas, numatytas dėl užkrečiamų ligų pavojaus sukeliamos rizikos.

Parama teikiama pagal 2014-2020 metų KPP priemonės „Rizikos valdymas” veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos, susijusios su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu. Programos lėšomis galime kompensuoti net 70 proc. daudimo įmokų išlaidų, neviršijant nustatyta tvarka apskaičiuotos didžiausios kompensuotinos draudimo įmokos sumos dydžio.

Šiemet paraiškų rinkimui skirta daugiau nei pusė milijono eurų paramos lėšų. Minėta KPP priemonės veiklos sritis remia galvijininkystės, avininkystės, ožkininkystės, arklininkystės, kiaulininkystės ir paukštininkystės sektorius.

„Ši paramos programos priemonė skirta palengvinti verslo riziką, kurią gyvulininkystės veiklai sukelia ūkinių gyvūnų užkrečiamosios ligos. Prieš teikiant paraiškas, NMA specialistai skatina pasikonsultuoti su savivaldybės žemės ūkio skyrių kompetetingais specialistais bei pasidomėti projekto sąlygomis – susipažinti su nurodytais kriterijais bei reikalavimais“, – sako NMA specialistė Natalija Voitechovič.

Kriterijai norintiems teikti paraišką

NMA specialistė teigia, jog pagal priemonės įgyvendinimo taisykles, paraišką gali teikti tie ūkio subjektai, kurie yra įregistravę ūkinius gyvulius Ūkinių gyvūnų registre bei taip pat, įregistravę nuosavą žemės ūkio valdą, teisės aktuose nustatyta tvarka.

Natalija Voitechovič pabrėžia, jog taip pat būtina sąlyga, kad pareiškėjo draudimo sutartyje nurodytos apdraustos ūkinių gyvūnų rūšies nuostolio suma (draudimo suma) viršytų 20 proc. pareiškėjo vidutinės metinės praėjusių trijų metų laikotarpio draudžiamosios ūkinių gyvūnų rūšies vertę.

„Norintieji gauti kompensaciją turi būti apdraudę ūkinius gyvūnus nuo užkrečiamųjų ligų, kurių protrūkio faktą oficialiai pripažįsta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba“, – dėsto Natalija Voitechovič.

Parama kompensuoja 70 proc. draudimo išlaidų

NMA specialistė pabrėžia, jog paramos lėšomis kompensuojama 70 proc. ūkinių gyvūnų draudimo sutartyje numatytų išlaidų, neviršijant nustatyta tvarka apskaičiuotos didžiausios kompensuotinos draudimo įmokos sumos dydžio. Pasak Natalijos Votechovič , draudimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis negu vieneri metai, o tinkamomis teikti ūkinių gyvūnų draudimo paslaugas pripažįstamos draudimo įmonės ar kitų ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialai, turintys teisę vykdyti turto draudimo veiklą pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą:.

„Dėl draudimo paslaugų pirkimo ūkinių gyvūnų laikytojai gali kreiptis į draudimo įmones AAS „BTA Baltic Insurance Company” Lietuvos filialą, „ERGO Insurance SE” Lietuvos filialą, ADB „Gjensidige Baltic” ir AB „Lietuvos Draudimas.”

Natalija Voitechovič paaiškina, jog, kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė mažesnė negu 58 tūkst. eurų, su paraiška privaloma pateikti ne mažiau kaip tris skirtingų draudimo įmonių komercinius pasiūlymus, iš kurių atrenkamas pasiūlymas su mažiausia nurodyta kaina.

Jeigu perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė lygi arba viršija 58 tūkst. eurų, tuomet draudimo paslaugų pirkimus reikia organizuoti vadovaujantis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis.

Pareiškėjai, jei jie yra perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų pirkimus organizuoja vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

„Sudarius draudimo sutartį su bendrove, teikiama paraiška savyvaldybei. Pagal draudimo sutartį mokėtiną draudimo įmoką pareiškėjas turi sumokėti tik po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos”, – patikslina specialistė.

Kompensacija teikiama ir neįvykus draudiminio įvykio faktui

Anot Natalijos Voitechovič, parama mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko ar ne. Visgi, tuo atveju, jei draudžiamasis įvykis įvyko ir pagal draudimo sutartį buvo išmokėtos draudimo išmokos, reikia pateikti patirto nuostolio dydį ir draudimo įmonės išmokėtų draudimo išmokų dydį pagrindžiančius dokumentus, kuriuose būtų pažymėtas prarastų ūkinių gyvūnų skaičiuspagal Ūkinių gyvūnų registre įrašytas ūkinių gyvūnų rūšis.

NMA specialistė primena, jog paraiškos priimamos iki gruodžio 31 d., o daugiau informacijos apie reikalavimus paramai gauti bei paraiškų teikimą galima rasti internetinėse NMA ir Žemės ūkio ministerijos svetainėse:www.nma.lt, www.zum.lrv.lt, skambindami telefonu (85) 252 6999 bei trumpuoju numeriu 1841. Taip pat NMA teikia tiesiogines konsultacijas internetu (per „Microsoft Teams“ programėlę).

Šaltinis: www.valstietis.lt, NMA, 2021-08-19

„Pastaroji kruša, liūtis ir audra sunaikino žemdirbiams nuo trečdalio derliaus iki visiško jo praradimo. Labiausiai nukentėjo Šiaurės Lietuvos rajonų ūkininkai: Šiaulių, Joniškio, Kelmės ir Pakruojo. Sulaukėme pranešimų ir iš kitų Lietuvos regionų, kur lokalios liūtys ir audros sukėlė daug žalos“, – sako apsidraudusius ūkininkus vienijančio pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ žalų vertinimo vadovė Toma Rickevičienė.

Nuo pirmadienio iki trečiadienio užregistruota 50 ūkininkų pranešimų apie krušos, liūties ir audros padarytus nuostolius pasėliuose. Daugiau kaip pusė ūkininkų pranešimų (27) – dėl pupų ankščių pažeidimų ir grūdų iškūlimo, ketvirtadalis pranešimų – dėl vasarinių rapsų iškūlimo, taip pat užfiksuoti pažeidimai cukrinių runkelių ir javų laukuose. Daržovių augintojai pranešė apie krušos sukeltą žalą svogūnų ir raudonųjų burokėlių laukuose.

„Pažeistas plotas sudaro 1,8 tūkst. hektarų, o draudimo suma siekia daugiau kaip 2,2 mln. eurų. Krušos pažeidimai prieš derliaus nuėmimą kompensuojami 100 proc., todėl išmokos bus didelės. Nuo metų pradžios pažeisti Lietuvos pasėlių plotai jau siekia 82 tūkst. hektarų, ūkininkams bus išmokėta virš 8 mln. eurų draudimo išmokų“, – skaičius pateikia pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ filialo vadovas Martynas Rusteika.

Anot jo, šis derliaus sezonas pasižymi keliais išskirtinumais.

„Pirma, daug pasėlių pažeista vėlyvojoje brandos stadijoje, prieš pat derliaus nuėmimą, kai nuostoliai – didžiausi ir skaudžiausi. Antra, šis sezonas pasižymi itin dažna kruša ir lokaliais meteorologiniais reiškiniais. Pastarieji užeina taip staigiai ir siauruose plotuose, kad ūkininkai „gaudo“ ne saulėtas dienas, o valandas, kad galėtų išvažiuoti į laukus nukulti derlių. Trečia, pirmus metus Lietuvos ūkininkai draudžia daržovių laukus ir jau matome, kad tokia apsauga daržininkystės ūkiams yra reikalinga“, – apžvelgia M.Rusteika.

Lietuvos laukuose derliaus nuėmimas jau eina į pabaigą, dar likę pupų, vasarinių rapsų pasėlių ir dalis javų laukų bei daržovių plotai.

„VH Lietuva“ duomenimis, iš viso nuo metų pradžios meteorologiniai reiškiniai pažeidė daugiau kaip 6,9 tūkst. laukų, daugiausiai – javų ir rapsų. Pažeistos visos draudžiamos augalų grupės: javai, aliejiniai, ankštiniai ir pluoštiniai augalai, bulvės, kukurūzai, cukriniai runkeliai, žolės sėklai, daržovės. Pažeistų laukų draudimo suma apima beveik 100 mln. eurų, draudimo išmokos ūkininkams iki šios dienos jau skaičiuojamos virš 8 mln. eurų.

Dėl gamtos kataklizmų pernai pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ mūsų šalies ūkininkams išmokėjo 8,5 mln. eurų pasėlių žalų kompensacijų – beveik 3 kartus daugiau nei ankstesniais metais.

Šaltinis: www.15min.lt, 2021-08-19

–Įdomu, kiek grūdinių kultūrų auginate? Kaip vertinate šių metų derlių?

– Kaip fizinis asmuo auginu grūdines kultūras, dalį rapsų. Nesu didelis augintojas, yra daug didesnių už mane. Dirbame iš viso apie 500 ha. Šiemet derlius menkesnis. Menkesnė kokybė. Įprastai būdavo ekstra klasės, o turime tik 3-4 klasės, nes grūdas mažas, nespėjo išaugti. Grūdų skaičius varpoje būtų neblogas, bet grūdas mažas. Rapso tikėjome iš hektaro gauti 4 t, o gavome 3 t. Kviečių prikuldavome po 7 t – turime apie 5,5 t. Metai grūdininkams nėra geri, bet verkti nereikia – kainos neblogos. Metai nebus nuostolingi.

– Jau išvežėte derlių, o gal dar laikote supiltą aruoduose? Ar pasirašote išankstines pardavimo sutartis su supirkėjais? – Rapsą išvežėme, nes sandėlis per mažas visam derliui. Kviečius dar laikome. Tam tikrai, mažesnei planuojamo derliaus daliai, išankstines sutartis sudarome. Išskaidome pardavimą, kad nebūtų visi kiaušiniai vienoj pintinėj.

– Grūdininkystė dažnai įvardijama kaip pelninga sritis, nors čia ir rizikų daugiau, o su klimato kaita tai tampa ypač aktualu. Draudžiate pasėlius?

– Taip, pasėlius draudžiame jau daugelį metų. Katastrofiškų metų neturėjome, tačiau draudiminių įvykių buvo. Tiesiog draudžiantis ramiau miegoti, juo labiau kad dalį draudimo įmokos valstybė kompensuoja.

– Dabar vyksta karštos diskusijos dėl investicinės paramos perspektyvų atskiriems sektoriams pereinamuoju laikotarpiu. Kiek tai aktualu Jūsų ūkiui?

– Patenku į susijusių asmenų kategoriją, tai galimybių nelabai matau. Gal ir gerai būtų, grūdų sandėlis per mažas, o buvo statytas be jokių paramų. Kai pagalvoji, nėra teisinga, kad vienas tą patį turtą įsigyja ar pasistato už pusę kainos, o kitas turi sumokėti visą kainą. Būčiau šalininkas investicinės paramos mažinimo. Dabar gudresnieji pasiima daugiau, o pasyvesnieji ar ne tokie agresyvūs lieka be nieko. Tarp tų dviejų ūkių atsiranda labai didelė nelygybė.

– Kokia paramos schema, Jūsų požiūriu, būtų teisingesnė?

– Manau, kad geriau būtų – su darbu siejama, o ne investicinė parama. Kad didesnė dalis paramos būtų skiriama tiesioginėms išmokoms. Dabar, kai kalbama apie tiesiogines išmokas, ginčijamės dėl vieno kito euro, nors bendra išmokų įtaka konkrečiam ūkiui nėra reikšminga. Kitaip yra su investicinės paramos gavimu ar negavimu. Jei kas atidžiau panagrinėtų, rastų šeimų, kurios po dešimt milijonų pasiėmę. Norėdami paimti pinigėlį visokių kombinacijų prigalvoja. Visokių yra žmonių, čia atsiranda landa. O kai moka už darbą, už hektarą, vietos kombinavimui lieka daug mažiau.

Šaltinis: www.delfi.lt, Žemės ūkio rūmai, 2021-08-19

Nors pagrindiniai šienavimo darbai pagal daugelį su plotu susijusių KPP priemonių jau turėjo būti užbaigti vasarą, dalyvaujantiems agrarinės aplinkosaugos veiklose pareiškėjams nustatyti vėlesni terminai. Šienavimo darbus dalis pareiškėjų turi užbaigti iki rugsėjo pabaigos.

Ūkininkai gali rinktis iš 13 priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų. Rugsėjo 30 d. terminas aktualus dalyvaujantiems veiklose „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“.

„Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas

Pareiškėjai, vykdydami įsipareigojimus pagal veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, antrą kartą pjauti žolę gali pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., o šienauti baigti iki rugsėjo 30 d.

Deklaruotuose laukuose ganant gyvulius, ganiavos laikotarpiu (nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d.) ganyti gyvulius galima ne didesniu intensyvumu kaip 1 sutartinis gyvulys viename hektare (1 SG / ha), o nenuganytos žolės likučius būtina nušienauti ir išvežti iš lauko iki spalio 30 d.

Šių metų duomenimis, dalyvauti veikloje pasirinko 524 ūkininkai, deklaruota 7 154 ha ploto.

Melioracijos griovių šlaitų priežiūra

Pareiškėjai, vykdydami veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, galėjo rinktis kelis priežiūros būdus. Jei pasirinktas būdas nušienautą žolę išvežti, būtina laikytis šių reikalavimų:

– melioracijos griovio šlaitą ir 1 m pločio apsauginę juostą nušienauti kartą per metus (pradėti šienavimą ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir baigti iki rugsėjo 30 d.);
– pašalinti krūmus ir jų ataugas, augančias melioracijos griovių šlaituose ir 1 metro pločio apsauginėje juostoje, iki rugsėjo 30 d.;
– išvežti nušienautą žolę, iškirstus krūmus ir jų ataugas iki rugsėjo 30 d.;
– išvežti nušienautą (nesusmulkintą arba susmulkintą) žolę.

Jei pasirinktas melioracijos griovių priežiūros būdas, kai nušienauta žolė yra susmulkinama ir paskleidžiama ant melioracijos griovio šlaito:

– melioracijos griovio šlaitą ir 1 metro pločio apsauginę juostą nušienauti kartą per metus (pradėti šienavimą ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir baigti iki rugsėjo 30 d.);
– nušienautą žolę susmulkinti ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d., nesusmulkintą žolę išvežti;
– pašalinti krūmus ir jų ataugas, augančias melioracijos griovių šlaituose ir 1 metro pločio apsauginėje juostoje, iki rugsėjo 30 d.

Šiais metais veiklą „Melioracijos griovių priežiūra“ pasirinko 245 pareiškėjai.

Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje

Vykdydami veiklą „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, pareiškėjai pasirinktinai galėjo prisiimti įsipareigojimus pagal veiklos sritį „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ ir (arba) „Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“.

Pasirinkę vykdyti įsipareigojimus pagal veiklos sritį „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, pareiškėjai privalėjo pusę ploto nupjauti dar vasaros pradžioje (birželio 1–30 d.). Tuo tarpu likusį plotą nupjauti jie turi rugsėjo 1–30 d. ir nupjautą žolę išvežti iki rugsėjo 30 d. Nušienautą žolę paskleisti ar smulkinti draudžiama.

Pareiškėjai, vykdantys įsipareigojimus pagal veiklos sritį „Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, antraisiais ir paskesniais metais po daugiamečių žolių pasėjimo šienauti galėjo pradėti ne anksčiau kaip liepos 15 d., o visą nupjautą žolę turi išvežti iki rugsėjo 30 d. Nušienautą žolę paskleisti ar smulkinti draudžiama.

Šiais metais pagal veiklą pateiktos 69 paraiškos. Deklaruotas plotas siekia 350 ha.

Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje

Pareiškėjai, prisiėmę įsipareigojimus pagal veiklą „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, galėjo pradėti šienauti ne anksčiau kaip liepos 1 d. Pabaigti šienavimo darbus jie privalo iki rugsėjo 30 d., taip pat iki šios datos jie turi pašalinti nušienautą ar susmulkintą žolę.

Vykdantys minėtą veiklą ūkininkai gyvulius ganyti gali nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d. Vidutiniškai ganiavos laikotarpiu gyvulių ganymo intensyvumas negali būti didesnis kaip 1 SG hektarui deklaruoto pagal veiklą ploto.

Šiais metais pagal veiklą pateikta 11 paraiškų.

Šaltinis: www.nma.lt, 2021-08-20

Be to, kad neturėsime gausiai lietuviškų obuolių, prastai bus ir su bulvėmis – bulvių laukai itin nukentėjo nuo sausros, o bulvių gumbai maži.

Derliumi pasigirti negali

Lietuvos verslinių sodų asociacijos prezidentė Vitalija Kuliešienė teigė, kad šiais metais obuolių derlius bus kur kas mažesnis nei pernai ir dėl to gali kilti obuolių kainos.

„Šiųmetis derlius – prastas. Labai šaltas ir ilgas pavasaris buvo. Neskraidė bitės, nors obelys žydėjo gausiai, bet obuolių užuomazgos – silpnos. Po to stojo karštis ir obuolių užuomazgos neužaugo. Žinoma, ne visur su obuoliais prastai, bet visumoje su vaisiais šiais metais nekas. Beje, keleto veislių vasariniai obuoliai užderėjo, bet vis dėlto jau treti metai, kai obuolių derliumi pasigirti negalime“, – aiškino V. Kuliešienė.

Ouoliai krenta neužaugę

Lietuvos verslinių sodų asociacijos vadovė pastebėjo, kad šiais metais neužaugę obuoliai pradėjo kristi nuo medžių.

„Tam įtakos turėjo sausra ir karštis. Juk vietomis temperatūra šoktelėjo iki 37 laipsnių. Tai obuoliai negalėjo augti, o pradėjus lyti, vaisiai ėmė kristi nuo medžių. Jau turėtų obuolius pradėti skinti, bet jie jau nukritę, o ant obelų dar neužaugę. Neužaugusių obuolių prekybos centrai nepriima, o pateikti pardavimui obuoliai turi būti iki 55 mm apimties“, – teigė V. Kuliešienė.

Kažkiek lietuviškų obuolių bus, bet sąlygas rinkoje diktuos Lenkija.

Rinkos sąlygas diktuos lenkai

Pasak jos, kažkiek lietuviškų obuolių bus, bet sąlygas rinkoje diktuos Lenkija.

„Šioje šalyje yra daug obuolių augintojų. Todėl pateikti obuolius gali, nors ir pas juos kai kuriose vietovėse obuoliai, kaip ir Lietuvoje, neužderėjo. Kita vertus, šiltėjantis klimatas verčia sodininkus išmokti dirbti kitomis sąlygomis. Kai kurie net sumažino sodų plotus, bet visiškai atsisakyti auginti obuolius nesiryžta“, – svarstė Lietuvos verslinių sodų asociacijos prezidentė ir pasidžiaugė, kad Dembavos medelyne atskirų veislių obuoliai užderėjo.

„Dembavos sodus labai prižiūrėjo agronomas. Atitinkamai tręšė, o per sausrą ir karščius laistė. Todėl obuolių bus, tačiau ne toks gausus derlius, koks buvo pernai. Kitų rajonų, pavyzdžiui, Anykščių, sodininkams labai nepasisekė. Ten dėl oro sąlygų obuolių nebus visai“, – pergyveno V. Kuliešienė dėl prasto šiųmečio obuolių derliaus.

Bulvės neužaugo

Ūkininkas Saulius Račkauskas, ūkininkaujantis Krekenavos seniūnijoje, laikraščiui „Tėvynė“ teigė, kad kol kas jo auginamos bulvės neužaugo.

„Labai karšta ir sausa vasara. Birželio mėnesį oro temperatūra buvo 23 laipsniai, o liepą – 33 karščio. Mėnesio daugiametė oro temperatūra net trimis laipsniais aukštesnė. Bulvių tiesiog nėra – jos neužaugo. Bulvių buvome pasodinę 80 ha. Auginu ir svogūnus, bet ir jų derlius bus 30 procentų mažesnis negu praėjusiais metais“, – atvirai kalbėjo ūkininkas.

S. Račkauskas mano, kad šiais metais bulvės bus brangesnės.

Šiais metais bulvės bus brangesnės.

„Auginu dviejų rūšių bulves – maistines ir traškučiams. Tai pernai maistinių bulvių kilogramas kainavo 18 centų, o šiais metais didmeninė bulvių kilogramo kaina jau yra apie 36 centus. Negaliu sakyti, kad bulvių visai neturėsime. Jų bus, bet bus mažiau, ir bulvės bus smulkesnės. Žmonės pripratę pirkti didesnes bulves, o šiais metais jų diametras nesieks net 50 milimetrų“, – pasakojo bulvių augintojas ir pripažino, kad šiemet bulvių auginimas – nuostolingas.

„Paprastai jau tokiu laiku pradedu kasti bulves, bet jos dar per mažos. Ūkininkauju Panevėžio apylinkėse, per birželį ir liepą gavome 25 milimetrus kritulių. Birželio pabaigoje, liepą bulvėms verkiant reikia drėgmės, bet jos nebuvo, todėl ir bulviakasis vėluoja, gumbai bus maži, – sakė S. Račkauskas.

Šaltinis: www.valstietis.lt, Jūsų Panevėžys, 2021-08-19