Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-08-23

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-08-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Įtampa tarp Lietuvos ir Kinijos auga: gali strigti maisto produktų pardavimai

Išaugus politinei įtampai tarp Lietuvos ir Kinijos bei pastarajai atšaukus artimiausius tiesioginius krovininius traukinius į Lietuvą, šalies maisto gamintojai savo produkciją į Kiniją vis dar eksportuoja, tačiau Maisto ir veterinarijos tarnyba pastebi, jog sustojo naujų eksporto leidimų derinimas.

Pasak tarnybos vadovo Manto Staškevičiaus, tarnyba kol kas nėra gavusi indikacijų, kad pieno, mėsos ir kitų produktų eksportas į Kiniją strigtų, tačiau tam tikrų ženklų jau esama. „Kol kas mūsų tarnyba tiesiogiai nėra gavusi kažkokių klausimų papildomų ir indikacijų, kad matytume, jog kažkas labai stipriai stotų, tačiau yra mėnesio senumo įvykis dėl vieno mūsų alaus gamintojo, kuris veždavo į Kiniją, – kinai susisiekė su mumis ir pateikė tam tikrų neatitikimų sąrašą ir tiekėjas buvo išbrauktas iš sąrašo dėl galimybių tiekti produktą į Kiniją“, – BNS sakė M. Staškevičius.

Anot jo, Lietuva su Kinija derino pašarų, negyvūninių produktų ir valgomųjų subproduktų eksporto leidimus, tačiau nuo metų pradžios sunkėjusios derybos galiausiai nutrūko. „Nustojo derinti sertifikatus, klausimynai nėra pildomi, nes iš jų pusės trūksta auditų ir kol kas viskas sustoję ir daugiau nederinta. Iš jų pusės nesame gavę indikacijų, kad produktų derinimas sustos, tiesiog jie nederina ir viskas, negaliu pakomentuoti, kodėl“, – sakė tarnybos vadovas.

Jis pabrėžė, jog dar pandemijos pradžioje Kinija įvertino visą situaciją, kaip Lietuvoje gaminami produktai ir kokių saugumo priemonių imamasi. M. Staškevičiaus teigimu, Kinijos institucijos tuomet nekėlė jokių abejonių, todėl būtų keista, jei nuspręstų uždaryti savo rinką Lietuvai.

„Visos kovidinės priemonės buvo tikrinamos šių metų pradžioje ir visas rezultatas, tiek žuvininkystės įmonių, tiek mėsos, tiek pieno įvertino labai gerai, kaip atitinkančias reikalavimus ir jokių pretenzijų nekėlė, pasakė, kad Lietuva yra įgyvendinusi visus reikalavimus. Kažkoks uždarymas būtų mums nuostaba. Aišku, girdint politinius dalykus, tai neramina“, – sakė M. Staškevičius.

Verslas: iš Kinijos galima laukti įvairių veiksmų

Viena didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ į Kiniją eksportuoja laktozę. Pasak įmonės vadovo Daliaus Trumpos, nors jos kiekiai nėra labai reikšmingi, tačiau Kinijos rinka yra perspektyvi. Anot jo, neseniai įmonė pasirašė sutartį su Kinijos bendrove dėl laktozės tiekimo, ji turėtų keliauti traukiniais. Kol kas jokios informacijos dėl jų stabdymo įmonė negavo.

„Visai neseniai esame parsirašę kontraktą laktozės tiekimui ir buvo numatyta ją tiekti geležinkelio transportu. Kol kas jokių pranešimų iš mūsų partnerių negavome, bet jei traukiniai bus sustabdyti, tai iškils klausimas, kaip tą produkciją patiekti į Kiniją“, – BNS sakė D. Trumpa.

„Atsimenu istoriją su Lietuvos pieno pramonės sertifikavimu į Kiniją, kur reikėjo specialaus Kinijos valdžios institucijų patvirtinimo, ir kai jis buvo atidėtas dviem ir daugiau metų vien dėl to, kad mūsų prezidentė priėmė, nors ir ne oficialiai, Dalai Lamą.

Žinant tokią istoriją, matyt, veiksmų iš Kinijos pusės tikrai tikėtina galima laukti įvairių“, – teigė „Rokiškio sūrio“ vadovas. Pasak jo, jei produkcijos būtų neįmanoma vežti traukiniais, ji būtų gabenama jūra, konteineriais, o tai užtruktų ilgiau ir kainuotų brangiau. D. Trumpos manymu, mažai tikėtina, kad Kinijos partnerė sutiktų dėl to mokėti brangiau, todėl tai reikštų mažesnes pajamas „Rokiškio sūriui“.

„Gali iškilti klausimas iki kontrakto nutraukimo“, – teigė D. Trumpa. Jo teigimu, Kinija yra viena sparčiausiai besivystančių pasaulyje rinkų, o pieno produktai – augantis vartojimo segmentas. „Tai yra tikrai perspektyvi, jei ir nėra mums dabar labai svarbi, rinka, ir deja, panašu, kad ją užims kiti pieno produktų gamintojai“, – teigė D. Trumpa.

Tuo metu mėsos perdirbimo įmonės „Krekenavos agrofirma“, į Kiniją laivais gabenančios jautieną, vadovas Linas Grikšas teigė taip pat kol kas nepastebėjęs jokių pokyčių, o verslą vadina situacijos įkaitu. „Esame, aišku, situacijos įkaitai. Mes nedalyvaujame tame procese, jame dalyvauja Vyriausybė. Kodėl iš Lietuvos atšaukia, o iš Latvijos ar kitos šalies neatšaukia. Mes tame nedalyvaujame, aš negaliu komentuoti“, – BNS sakė L. Grikšas.

„Kiekvieną rinką gerbiame, ji nėra nei dominuojanti, nei dar kokia, bet, kaip ir kiekviena rinka, į ją reikia daug investuoti pinigų, pastangų įdėti, kad pasiektum kažkokį rezultatą ir pirmiems Europos Sąjungoje susifeilinti ir prarasti viską nesinori“, – kalbėjo jis.

Maisto ir veterinarijos duomenimis, pernai Lietuva į Kiniją eksportavo 472 tonas jautienos, 7,7 tūkst. tonų pieno produktų, 625 tonas žuvininkystės produktų. Šiemet iki rugpjūčio 19 dienos eksportuota 553 tonos jautienos, 3,9 tūkst. tonų pieno produktų ir 80 tonų žuvininkystės produktų.

Kinija dėl gilėjančių Lietuvos ryšių su Taivanu praėjusią savaitę konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių Vilniuje. Šalies užsienio reikalų ministerija teigia, kad tokį sprendimą paskatino siekis Lietuvoje atidaryti Taivano atstovybę. Taivanas prieš kelias savaites informavo apie atskirai nuo Kinijos Lietuvoje steigiamą atstovybę, ji turėtų pradėti veikti dar šią vasarą. Lietuva taip pat turėtų atidaryti prekybos atstovybę Taivane.

Šaltinis: valstietis.lt,2021-08-20

Delsimas gali kirsti per kišenę

Dėl nepalankių orų ne visi ūkininkai galėjo spėti įvykdyti žalinimo reikalavimus – ekologiniu atžvilgiu svarbiose vietovėse (EASV) iki rugpjūčio 15 dienos pasėti posėlį. Dėl to susirūpino ir Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), išplatinusi paaiškinimą, ką turėtų ar jau turėjo padaryti ūkininkai, nespėję pasėti posėlio, nes kitaip jiems gresia finansinės NMA sankcijos.

Reikalavimas – iki rugpjūčio 15 d.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nurodo, kad daugiau kaip 15 ha ariamos žemės deklaravę pareiškėjai turi deklaruoti ne mažiau nei 5 proc. EASV. Tai reiškia, šiame plote nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 15 d. turi būti pasėtas posėlis.

„Posėlis sėjamas nuėmus ankstyvųjų bulvių, ankstyvųjų daržovių, javų arba rapsų derlių. Sėjamas posėlis, kurį sudaro bent dviejų augalų rūšių sėklų mišinys, jis turi būti sudygęs ir matomas lauke nuėmus pagrindinės rūšies augalų derlių nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d.“ – nurodo NMA.

Pareiškėjai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas, privalo laikytis šio žalinimo reikalavimo. Kaip jo laikomasi, tikrinama nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. Jei per patikrą randama pažeidimų, ūkininkui gali būti pritaikomos sankcijos – jis nukentės finansiškai.

Po sausros – gausūs lietūs

Tačiau žemdirbiai teigia, kad šie metai buvo labai nepalankūs posėliui sėti. Nors javapjūtė prasidėjo kaip niekada anksti ir, atrodytų, nuėmus derlių buvo puikiausios sąlygos pasėti posėlį, dėl sausų ir karštų orų žemė buvo tokia kieta, kad ją vargu ar galėjo įkirsti koks nors padargas. Nežinia, ar tokiu metu pasėta sėkla ir sudygtų.

„Dėl dirvų paruošimo sėjai tebėra kritiška padėtis. Šiomis dienomis pašlakstęs menkas lietutis žemės neišmirkė, jokie noragai į ją nelenda“, – pačioje rugpjūčio pradžioje „Ūkininko patarėjui“ sakė Skuodo r. Gėsalų žemės ūkio bendrovės pirmininko pavaduotojas Edvardas Karečka. Tuo metu bendrovėje buvo nuimta 80 proc. javų derliaus, vietos posėliui buvo iki valiai.

O vos po kelių dienų, prasidėjus intensyviems lietums, jau atsirado kita problema: dirvos pažliugo. Telšių r. ūkininkaujantis Žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistas Antanas Mažeika tikino, kad sėja nemėgsta šlapios dirvos, tačiau aplinkybės vertė tos taisyklės nesilaikyti.

„Darbai dubliuojasi, reikia išradingumo, kad viską suspėtum. Vieną dieną išskubėjau sėti garstyčių, tačiau pradėjus ėmė lyti. Teko po kaimyno ražieną su traktoriumi pasivažinėti, nes purvinais ratais ant asfalto važiuoti gėda. Sėja nori sausos, galbūt drėgnos, bet ne šlapios žemės“, – UP teigė A. Mažeika, po E. Karečkos žodžių praėjus vos savaitei.

Neatmestina, kad dėl taip susiklosčiusių aplinkybių dalis ūkininkų galėjo nespėti įvykdyti NMA reikalavimo.

Susirūpino LŪS

Šios savaitės pradžioje LŪS išplatino pranešimą, kuris turėtų padėti susigaudyti situacijoje ūkininkams, dėl nepalankių orų nespėjusiems pasėti posėlio ir laiku apie tai nepranešusiems NMA.

„Labai raginame tuos, kurie nespėjo iki rugpjūčio 15 d. pasėti posėlio ir apie tai nepranešė NMA, iki rugsėjo 1 d. informuoti NMA apie aplinkybes, dėl kurių neįvykdė šio reikalavimo. Rugpjūtį kontrastingi orai Lietuvos regionuose neleido laiku užbaigti javapjūtės, sulaukėme pavienių skambučių, kad dėl nepalankių meteorologinių sąlygų dalis ūkininkų nesuspėjo laiku pasėti posėlio. Kaip elgtis esant tokiai situacijai, telefonu konsultuotasi su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir NMA. Rugpjūčio 17 d. duomenimis, NMA gauti tik dviejų pareiškėjų raštai, susiję su posėliu ir blogomis oro sąlygomis“, – informuoja LŪS.

Laiku nepasėję posėlio ir norėdami išvengti NMA sankcijų žemdirbiai gali pasinaudoti force majeure aplinkybės galimybe, kuri yra numatyta tiek tiesioginių išmokų mokėjimą nustatančiame reglamente, tiek ir taisyklėse. Tereikia pranešti NMA apie tokias aplinkybes bei pateikti tai įrodančius dokumentus. Šiuo atveju tai galėtų būti meteorologinė pažyma ir / arba savivaldybės pažyma apie konkrečią situaciją lauke bei papildomai pateikiamos nuotraukos „NMA Agro“ programėle. Svarbu apie situaciją ūkyje pranešti iki patikros pradžios, tik tada galima tikėtis, kad į tai bus atsižvelgta.

Tiesa, LŪS pastebėjimu, aplinkybė, kad valstybės mastu nėra paskelbta ekstremali situacija dėl nepalankių oro sąlygų, nesudaro prielaidų visiems pareiškėjams dėl jų neįvykdytų įsipareigojimų iki rugpjūčio 15 d. pasėti posėlį taikyti force majeure aplinkybės visos Lietuvos teritorijos mastu. Nebent situaciją keistų masinis kreipimasis į NMA su prašymais netaikyti sankcijų už laiku nepasėtą posėlį dėl nepalankių meteorologinių sąlygų. Tačiau kol kas tikėtis, kad ŽŪM imsis kokių nors veiksmų, negalima, nes NMA iki šiol gavusi tik du ūkininkų prašymus netaikyti sankcijų.

Ūkininkui tenka apsispręsti

LŪS vicepirmininkas Marijus Kaktys, pats ūkininkaujantis Plungės r., teigė puikiai suprantantis situacijas, į kurias ūkininkai patenka susiklosčius nepalankiems orams, kai neaišku, kokio darbo pirmiausia griebtis.

„Žmonėms viskas susiplaka į vieną: ir javapjūtė, ir žalinimas, ir dar rūpestis rinkti įrodymus. Nebeaišku, ar giedrą valandėlę panaudoti javams kulti, ar posėliui sėti, ar dokumentams rinkti. Jei darbai nenuoseklūs ir pagal orus negali jų išskirstyti bei viską padaryti laiku, ūkininkas patenka į savotišką aklavietę, pradeda strigti kiti darbai, kol pamato, kad jau pavėlavo“, – „Ūkininko patarėjui“ dėstė M. Kaktys.

Paklaustas, kaip vertinti tai, kad į NMA kreipėsi tik du pareiškėjai, vicepirmininkas sakė, kad priežastys gali būti įvairios. „Dalis viską padarė tvarkingai ir nesuka galvos. Tačiau kiti gal ir nespėjo. Jie nesurinko informacijos manydami, kad padarys tai vėliau. Bet vėliau bus per vėlu. Jei nebus pranešę, gali ir nukentėti. Arba reikės vėliau rašyti visokius pasiteisinimus ar dar ką nors“, – svarstė M. Kaktys.

Ką reiškia diena ar dvi?

Kretingos r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Antanas Stonkus mano, kad NMA tiesiog kabinėjasi dėl taisyklių raidės nesilaikymo. „Pradžioje reikia javus nuimti, o paskui sėti posėlį. Ne kiekvienoje vietovėje vienodai lijo ir ne kiekvieno ūkininko vienodi laukai, pas vienus dirvos sausesnės, pas kitus – drėgnesnės. Pastarieji gal vėliau javus kūlė, dirvos įmirko ir buvo praleistas terminas posėliui pasėti. Mums pasisekė, mes pasėjome. Manau, mūsų žemės ūkio biurokratams nereikėtų taip užsispyrusiai laikytis teisės aktų raidės, kai tokie klimato kaitos padariniai. Kas pasikeis, jei pasės dviem dienomis vėliau? Niekas. Svarbu, kad žmogus pasėtų, kad jaustų, jog yra taisyklės, ir jis tų taisyklių stengiasi laikytis“, – tikino
A. Stonkus. Jo manymu, kvailystė būtų, jei ūkininkai deklaruotų, bet nevykdytų reikalavimų. Ir taip esą nėra – važinėdamas po rajoną mato, kad žemės sulėkščiuotos, skutikliais apdirbtos, ten, kur reikia, daugumos ir pasėta.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Juozas SKRIPKAUSKAS, 2021-08-21

Investiciniams projektams skirta papildomų lėšų

Nacionalinė mokėjimo agentūra įvertino šiais metais pateiktas paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos investicines priemones ir sudarė pirmumo eilę. Paaiškėjus, kad vienodus atrankos balus surinkusioms paraiškoms pritrūko lėšų, agentūra kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją. Šiuos klausimus ministerijoje sprendžiantis Lietuvos kaimo plėtros programų valdymo komitetas nutarė šioms paraiškoms skirti papildomų lėšų.

Ūkiams modernizuoti – papildomos lėšos

Investicinei paramai modernizuoti ūkius buvo skirta 57 mln. Eur paramos lėšų. Iš viso pateiktos 637 paraiškos, o bendra prašoma suma sudaro beveik 81 mln. Eur. Skirtų lėšų pakanka finansuoti paraiškas, surinkusias 85–68 atrankos balus, t. y. 415 paraiškų už 56,5 mln. Eur. Tuo tarpu 4 paraiškoms, surinkusioms po 67 balus, skirtos paramos pakanka tik iš dalies.

Lietuvos kaimo plėtros programų valdymo komitetas nutarė skirti vienodus (67) atrankos balus surinkusioms paraiškoms trūkstamas lėšas – 85,4 tūkst. Eur.

Paramos sulauks visi žemės ūkio vandentvarkos projektai

Savivaldybės, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, jungtinę veiklą vykdančios fizinių ir juridinių asmenų grupės žemės ūkio vandentvarkos projektams įgyvendinti pateikė 57 paraiškas už 16,51 mln. Eur. Eur. Šiam paraiškų teikimo laikotarpiui iš viso skirta 16,41 mln. Eur.

Paaiškėjo, kad paramos lėšų pakanka 56 paraiškoms, surinkusioms 76–45 atrankos balus. O štai viena paraiška surinko 40 balų – jai paramos lėšų užtenka tik iš dalies.

Lietuvos kaimo plėtros programų valdymo komitetas nutarė šiai paraiškai skirti papildomų lėšų – 99 tūkst. Eur.

Didžiausia suma – smulkiems ūkiams

Nacionalinė mokėjimo agentūra sudarė ir smulkių ūkių valdytojų paraiškų pirmumo eiles. Galimybe gauti paramą (15 tūkst. Eur vienam paramos gavėjui) modernizuoti savo ūkius smulkieji ūkininkai naudojosi itin aktyviai. Tiek dėl paramos pieninės galvijininkystės sektoriui, tiek kitiems sektoriams kreipėsi itin daug (2 235) pareiškėjų, kurių bendra prašoma paramos suma viršijo skirtąją.

Įvertinus pareiškėjų atitiktį atrankos kriterijams, į pirmumo eilę pateko 354 pareiškėjai, kurie kreipėsi dėl paramos pieninės galvijininkystės sektoriui. Bendra jų prašoma paramos suma sudaro 5,25 mln. Eur, tuo tarpu šiam sektoriui atstovaujančius smulkiuosius ūkininkus paremti skirta 5 mln. Eur. Suskaičiuota, kad paramos visiškai pakanka 310 pareiškėjų, likusiems 40 paramos lėšų pakanka iš dalies.

Įvertinus smulkiųjų ūkininkų, vykdančių kitą žemės ūkio veiklą, paraiškų atitiktį atrankos kriterijams, į pirmumo eilę pateko 1 881 paraiška. Bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 28 mln. Eur. Tuo tarpu šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 10,2 mln. Eur. Suskaičiuota, jog paramos visiškai pakanka 339 pareiškėjams, surinkusiems 90-80 atrankos balų. Pareiškėjų, surinkusių 75 atrankos balus, kuriems paramos pakanka iš dalies, yra 608.

Lietuvos kaimo plėtros programų valdymo komitetas, aptaręs papildomo finansavimo smulkiesiems ūkininkams galimybes, nutarė skirti 250 tūkst. Eur vienodą atrankos balų skaičių surinkusioms pieninės galvijininkystės paramos paraiškoms finansuoti. Kitos žemės ūkio veiklos paraiškoms, surinkusioms vienodą atrankos balų skaičių (75), papildomai bus skirta beveik 4 mln. Eur.

Šaltinis: nma.lt, 2021-08-23

Kalis gali įsukti kainų pasiutpolkę

JAV Iždo departamentui pranešus apie sugriežtintas sankcijas vienai stambiausių kalio trąšų tiekėjų pasaulyje – Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“, Lietuvos trąšų pardavėjai prabilo apie alternatyvius variantus, o ekonomistai kalba ir apie neabejotiną ne tik trąšų, bet ir maisto produktų kainų augimą.

Tranzitas nutrūks gruodį

Baltarusijos valdžia pranešė, kad kalio tranzitą per Klaipėdos uostą nutrauks nuo gruodžio 8 dienos ir šią žaliavą eksportuos per Rusijos uostus. Baltarusija yra viena iš keturių valstybių, kurioms tenka 80 proc. pasaulinių kalio išteklių. Be jos, daugiausia kalio išgaunama Rusijoje, Vokietijoje ir Kanadoje.

Labiausiai tikėtina, kad paskelbusios sankcijas Baltarusijai JAV kalio trąšas pirks daugiausia iš kaimyninės Kanados. Europos Sąjunga (ES) sektorines sankcijas Baltarusijai, įskaitant prekybą kalio trąšomis, paskelbė birželio pabaigoje.

Nieko tikro

UAB „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad kol kas dar sunku ką nors pasakyti apie būsimus sandorius, tačiau kalio ištekliai yra gamtoje susiformavusios atsargos ir pasaulyje jo iškasama tik kai kur. „Įmonei ekonomiškai naudingiausia kalį pirkti iš Baltarusijos arba Rusijos, o kitose valstybėse ši žaliava gerokai brangesnė, be to, didesnės ir transportavimo sąnaudos“, – atviravo bendrovės vadovas.

Anot jo, kai blokuojama Baltarusija, bendrovė kalį gali pirkti iš Rusijos, tačiau jau girdėti, kad ir ši artimiausiu metu kalį ketina pabranginti apie 20 Eur už toną. „Taip jau būna – kai nėra konkurencijos, tiekėjų apetitas padidėja. Taigi Lietuvos žemdirbiams bus brangiau užauginti produkciją, todėl menksta ir konkurencingumas tarp kitų valstybių, auga produkcijos kaina ir mums, ir vartotojams“, – aiškino E. Šakys.

Direktoriaus teigimu, kol kas sunku spręsti, kokios bus galimybės įsigyti trąšų, kuriose veiklioji medžiaga yra kalis. Dabar didelę kalio dalį įmonė gauna su NPK trąšomis, tačiau pastaruoju metu šios trąšos irgi pabrango apie 40 proc. ir tebebrangsta. Tokią tendenciją lemia ribojamas jų vežimas iš Baltarusijos gamintojų. „Trąšos – sunkus produktas, kurio reikia didelio kiekio. Jos paprastai transportuojamos geležinkelio vagonais, tačiau Lietuvoje europinės vėžės infrastruktūra dar menkai išvystyta, todėl iš Vakarų viską reikia plukdyti jūrų transportu, o tai dar 10–15 proc. didina tiekimo kainas. Ir neaišku, ar to nebandys išnaudoti Rusijos tiekėjai“, – svarstė E. Šakys.

UAB „Agrochema“ Trąšų skyriaus vadovas Vytis Varanavičius irgi pažymėjo, kad dėl poreikio atsivežti trąšas iš tolimesnių gamyklų jų kaina neišvengiamai augs. Jis teigė, kad kalis, kaip žaliava, yra naudojamas gaminant skystąsias trąšas „Lyderis“ bei smulkios fasuotės sodo ir daržo trąšas. Jis teigė, kad nelikus galimybės kalį pirkti iš Baltarusijos pagrindinė alternatyva bus Rusija, tačiau šios žaliavos vis tiek trūks.

Gamintojai nedraugauja

Tarp Rusijos „Uralkalij“ ir Baltarusijos „Belaruskalij“ įmonių jau beveik dešimtmetį vyrauja įtampa, kuri buvo naudinga dėl trąšų, kurių veiklioji medžiaga yra kalis, žemesnių kainų naudotojams, tačiau pastaruosius keletą metų trečdaliu pabrango visos trąšos. Baltarusijai bus sunkiau savo trąšas parduoti ir kitoms Europos valstybėms, kurios nepritaria Aliaksandro Lukašenkos režimui.

Trąšų kainų augimas aiškinamas didėjančia trąšų paklausa. Dar 2020 metų pradžioje konferencijoje Savanoje (JAV) Tarptautinės trąšų asociacijos (IFA) ekspertas Michelis Prud’homme’as trąšų poreikį aiškino tuo, kad reikia didinti maisto gamybą, siekiant išmaitinti augantį pasaulio gyventojų skaičių. Ekspertas prognozavo, kad pasaulinė kalio trąšų pasiūla 2021 metais padidės nuo 95 iki 99 mln. t, tačiau ES, anot jo, laukiama kalio trąšų gamybos nuosmukio, o augimas numatomas tik Rusijoje ir Baltarusijoje.

„Niekas nenori patekti į perteklinę situaciją, kai kyla produktų kainų kritimo rizika. Trąšų pramonės įmonių 2020-ųjų prioritetas – rasti pusiausvyrą tarp pasiūlos ir paklausos“, – apibendrino M. Prud’homme’as.

Labiau nukentės logistai

Lietuvoje kalio trąšų niekas negamina, o nutraukus trąšų iš Baltarusijos per Klaipėdą tranzitą, ekspertų vertinimu, labiau nukentės tik AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos tarptautinis jūrų uostas.

Lietuvos trąšų pardavėjai daugiau pavojų savo veiklai neįžvelgia, nes ir dabar kalio trąšos sudaro tik nedidelę visų parduodamų trąšų dalį. UAB „Scandagra“ vadybininkas Vygandas Baniūnas „Ūkininko patarėjui“ pripažino, kad dabar bendrovė kalio trąšų visai neturi. „Žemdirbiai tręšia mažai, trąšų beveik neperka, nes jos yra pabrangusios 30–40 proc. Kam labai reikia, nusiperka labai mažą dalį pačių pigiausių arba kompleksinių trąšų bei orientuojasi į monogaminį tręšimą“, – teigė jis.

Trąšų ekspertai aiškino, kad skirtingos trąšų grupės viena kitai didelės įtakos nedaro, nes dažnai yra naudojamos skirtinguose regionuose, skirtingiems augalams, todėl ypač nerimauti nėra dėl ko.

Baltarusijos kalio trąšų tranzito netektis Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) reikšmingos įtakos neturės, tačiau ekonomistai baiminasi, kad išsibalansavus trąšų rinkai gali pasijusti trumpalaikis maisto kainų augimas. Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė viešai tvirtino, kad bendras Baltarusijos vaidmuo Lietuvos ekonomikoje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, o tranzito praradimo įtaka bus gana nereikšminga. „Pačiai ekonomikai ta įtaka pasijaus tik dešimtųjų dalių lygmeniu“, – tikino ekonomistė.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad Baltarusija, kuri yra viena didžiausių trąšų gamintojų pasaulyje, turės kur kas mažiau galimybių eksportuoti savo produkciją į Europą. „Kai tos sankcijos įsigalios, įmanomas trumpalaikis trąšų kainų augimas. Jį tikriausiai pajus visa ES, taip pat ir Lietuva, turint omenyje tai, kad Lietuvoje žmonės daugiausia pinigų išleidžia maisto produktams ir gėrimams, – kalbėjo A. Izgorodinas. – Rinka, manau, greitai prisitaikys ir į baltarusiškų trąšų vietą ateis kiti. Aštresnis poveikis gali būti juntamas mėnesį ar du.“

Su tuo, kad apribotos baltarusiškų trąšų eksporto galimybės atsilieps kainoms, sutinka ir I. Genytė-Pikčienė.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtino, kad baltarusiška produkcija Klaipėdos uoste sudaro apie 32 proc. visos krovos ir dėl to uostas negaus apie 18 mln. Eur pajamų. AB „Lietuvos geležinkeliai“ šio tranzito netektis atsieis apie 60 mln. Eur.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Kazimieras ŠLIUŽAS, 2021-08-18

Gaisras Pakruojyje. Degė grūdų džiovykla ir sandėlys

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja apie vakar Pakruojo rajone, Rozalimo seniūnijoje esančiame Birjagalos kaime grūdų džiovykloje, sandėlyje ir dar viename pastate kilusį gaisrą.

„Atvykus, trys pastatai degė atvira liepsna. Grūdų džiovyklos (12 m aukščio) sienos ir stogas – medinių konstrukcijų, apkaltos šiferiu. Grūdų sandėlis (8 m aukščio) mūrinis, stogo konstrukcijos medinės, danga – šiferis. Trečias ūkinis pastatas – mūrinis sandėlis (5 m aukščio), stogo konstrukcijos medinės, danga – šiferis“, – rašoma praėjusios paros įvykių suvestinėje.

Gaisro metu nudegė visų trijų pastatų stogai, apdegė ir sulieti vandeniu grūdai. „Išsaugotas prie grūdų džiovyklos blokuotas medinis garažas (20×10 m), išgelbėtas traktorius, lengvasis automobilis, 2 vnt. sėjamųjų“, – pranešė ugniagesiai gelbėtojai.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-08-19

Ankstesnės žemės ūkio naujienos