Žemės ūkio naujienos: 2021-08-27

Ūkininkų organizacijas neramina, kad iš valstybės degalų rezervo į mažmeninę degalų prekybos rinką patenka grynieji mineraliniai degalai be Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Alternatyvių degalų įstatymais numatytos biodegalų dalies, rašoma pranešime. „Norime pabrėžti, kad 2020 m. iš rezervo į rinką pateko iki 90 tūkst. tonų degalų be biopriedų – tokia yra vieno mėnesio prekybos degalais Lietuvoje apimtis. Mūsų skaičiavimais, iš Lietuvos grūdų ūkininkų biodyzelino gamybai nebuvo nupirkta 14 490 tonos rapsų už 8 mln. eurų sumą“, – teigiama bendrame žemės ūkio organizacijų laiške.

Seimo narys Lukas Savickas šią savaitę kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pradėti bylą dėl valstybės degalų rezerve paliktos spragos, kuri leidžia „apeiti“ įstatymus ir rinkai tiekti grynus naftos degalus be biopriedų, taip sukeliant žalą ne tik vartotojams, bet ir šalies ekonomikai. Žemdirbiai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos biodegalų sektorius yra vienas iš didžiausių Lietuvos grūdų supirkėjų – vidutiniškai per metus biodegalų gamintojai superka 0,42 mln. tonų rapsų ir nemaistinių grūdų, iš kurių gaminami biodegalai tiekiami ne vien Lietuvos rinkai, bet ir eksportuojami į Vakarų Europos valstybes. Ši biodegalų industrijos ir žemdirbių sinergija leidžia kurti aukštesnę pridėtinę vertę visam Lietuvos žemės ūkiui.

„Deja, tenka konstatuoti, kad dėl teisės aktų painiavos ir prieštaravimų milijonai eurų atitenka iškastinio kuro importuotojams, o ne Lietuvos ūkio skatinimui. Mums nesuprantama nuostata valstybės degalų rezerve kaupiamuose degaluose nenaudoti Lietuvoje pagamintų biodegalų ir taip skatinti naftos importą. Tai ne tik prieštarauja ekonominei logikai pirmiausia skatinti vietos ekonomiką, bet neprisideda prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės tikslų bei klimato kaitos įsipareigojimų, kuriuos diktuoja Žaliasis kursas“, – pabrėžia žemės ūkio atstovai.

Laiške taip pat pažymima, kad tai ne pirmas atvejis, kai diskriminuojami žaliavą biodegalams tiekiantys žemdirbiai. Praėjusią žiemą naftos perdirbimo įmonei „Orlen Lietuva“ biodegalus iš lietuviškų rapsų pakeitus importine žaliava – palmių riebalų rūgščių distiliatu (PFAD) – per šį laikotarpį iš ūkininkų nebuvo nupirkti dideli kiekiai lietuviškų rapsų – galimai už 40 mln. eurų sumą. Be to, nerimą kelia, kad pašarų pramonėje naudojamą PFAD neketinama pripažinti kaip I biodegalų kartos žaliava, o dėl to PFAD įgytų nelygiavertį pranašumą prieš vietinius atsinaujinančius resursus.

„Baiminamės, kad degalų importuotojai ir prekiautojai gali pakeisti vietinius biodegalus PFAD, o tai iš esmės sunaikintų Lietuvos biodegalų pramonę bei turėtų didelę žalą Lietuvos žemės ūkiui – javų ir rapsų augintojai būtų priversti biodegalams tiekiamus žaliavos kiekius eksportuoti už mažesnę kainą, nebūtų kuriama pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai“, – teigiama laiške. Atvirą laišką valstybės institucijoms pasirašė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-08-26

Pagal šį dokumentą, išvežti grūdus iš Baltarusijos draudžiama ir į Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES) šalis, ir už šios sąjungos ribų. Draudimas, be kita ko, taikomas prekėms, dėl kurių muitinėje pradėtos eksporto, laikinojo išvežimo, perdirbimo už muitų teritorijos ribų ir reeksporto procedūros. Taip pat uždrausta išvežti grūdus, dėl kurių muitinės procedūros Baltarusijoje buvo pradėtos prieš įsigaliojant potvarkiui.

Tačiau numatyta ir išimtis: bus leidžiama išvežti grūdus humanitariniais tikslais ir vežti tokias prekes šalies teritorijoje vykdant tarptautinį krovinių vežimą tranzitu. Į prekių, kurias draudžiama išvežti sąrašą, įtraukti, be kita ko, kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, kukurūzai, grikiai ir kiti javai, taip pat rapsų sėklos.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-08-26

Kol vieni bandė perlipti „kinų sieną“, naujosios vyriausybės veiksmai verčia su lietuviškais grūdais ir sūriais likti šiapus sienos.

Siekis liko neįgyvendintas

Pasigirdus kalboms, kad kinai pamažu pradeda užsiverti ir sudaryti dirbtines kliūtis neįsileidžiant lietuviškos produkcijos, daug kas suskubo skaičiuoti, ar ši rinka iš tiesų yra savotiška Pažadėtoji žemė mūsų vietinei produkcijai. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, praėjusiais metais žemės ūkio ir maisto produktų iš viso eksportuota už 6 mlrd. Eur, o eksportas į Kiniją siekė 93,4 mln. Eur. Pagal eksporto srautus Kinija yra 21-oje vietoje iš 154 šalių partnerių.

2020 m. daugiausiai į šią šalį eksportuota augalinės kilmės produktų (už 79,8 mln. Eur). Palyginti su 2019 m., jų eksporto vertė padidėjo 47,7 proc. 2020 m. daugiausia eksportuota lietuviškų kviečių ir „meslino“ – 81,4 proc. visų į šią šalį eksportuotų lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų, dar 3,8 proc. sudarė pieno produktai. Deja, siekis eksportuoti kuo aukštesnės pridėtinės vertės produkciją į Kiniją taip ir liko neįgyvendintas.

Užveriamos prekybos galimybės

ŽŪM specialistų teigimu, pastarųjų mėnesių tendencijos rodo, kad Kinija, deja, vis didina netarifines kliūtis mūsų žemės ūkio ir maisto produktams patekti į jų rinką. Tačiau logistikos problema dar nėra pati svarbiausia mūsų verslui. „Pastebime sustojusį produktų eksporto leidimų derinimą, nors žinome, kad jie atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus. Taip stabdomas įvairių lietuviškų produktų eksportas ir užveriamos prekybos su Kinija galimybės mūsų įmonėms“, – dėstoma VL atsiųstame ŽŪM atsakyme.

Produkciją, kurios Kinijai nebereikia, planuojama nukreipti kitomis kryptimis. Lietuviška produkcija domina kitas Pietryčių Azijos rinkas (Pietų Korėją, Taivaną, Singapūrą, Vietnamą, Indoneziją ir kt.), taip pat JAV bei Vokietiją. „Matome daug galimybių lietuviškai produkcijai jose įsitvirtinti. ŽŪM siekia kartu su verslu prekybos srautus nukreipti į labiau nuspėjamas ir ne mažiau perspektyvias rinkas, kur daug neišnaudoto potencialo“, – teigia ŽŪM specialistai.

Eksportas mažėja

„Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius neslepia, kad jau kurį laiką vežant lietuviškus pieno produktus į Kiniją iškyla vis daugiau klausimų ir trukdžių, į kuriuos atsakyti niekas negali. „Mūsų partneriai užduoda keistokus klausimus, pavyzdžiui, ar su mūsų Vyriausybių politika yra viskas tvarkoje. Taip pat susiduriame su mums nežinomomis problemomis išmuitinant prekes. Pagal Pasaulinę prekybos sutartį, Kinija negali atvirai deklaruoti, kad kažką uždraudžia. Tačiau jie tai gali sėkmingai daryti rafinuotu būdu. Negaliu atsakyti, ar tai, kas vyksta šiuo metu, tiesiogiai siejasi su vykdoma politika, bet faktas, kad mūsų eksportuojamos produkcijos kiekiai į Kiniją sparčiai mažėja“, – atvirai sako „Vilkyškių pieninės“ vadovas.

Paskirstė rizikas

Pašnekovas negalėjo tiksliai įvardinti, kurią eksporto dalį sudaro įmonės Kinijai siunčiama produkcija, tačiau patikino, kad šios rinkos praradimas įmonės veiklos rezultatų nepakeis. Po krizės su Rusija, R.Bertašius sako pasimokęs visų kiaušinių nekrauti į vieną krepšį, todėl daug dirbta plečiant eksporto geografiją – šiandieną įmonė gaminius eksportuoja į 60 šalių.

Kinijos netektį jis laiko skaudžia dėl įdėtų milžiniškų pastangų į ją patenkant. Tam, kad lietuviški pieno produktai galiausiai atsidurtų už Didžiosios kinų sienos, įmonei teko investuoti ne tik nemažai laiko, pinigų, bet ir žmogiškųjų resursų. „Apmaudžiausia, kad viena vyriausybė deda didžiules pastangas skatindama pramušti kelius į šią rinką, o kita veikia taip, kad tuos pramintus kelius reikia pristabdyti“, – nuoseklios vyriausybių politikos pasigenda „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius R.Bertašius.

Santykiai palaipsniui šaltėja

Nors į Kiniją eksportuoti mėsą (jautieną) leidimus kol kas turi vienintelė įmonė – „Krekenavos agrofirma“, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius stebėdamas kaistantį politinį lauką tarp Kinijos ir Lietuvos pripažįsta, kad jaučiasi neramiai. Jo teigimu, būtų nemalonu, jei visos įdėtos ilgametės pastangos nueitų perniek. „Pradėti įvairūs projektai, kad Kinijoje lietuviška produkcija būtų dar labiau populiarinama, į tai nemažai investuota. Ši krizė iš tiesų verčia nerimauti. Jau susitaikėme su Rusijos rinkos netekimu, o Kinija mums buvo patraukli alternatyva“, – apmaudo neslepia pašnekovas, besivildamas, kad konfliktas ilgai nesitęs.

Tačiau tai ne vienintelė diplomatinė krizė, privertusi mūsų prekybininkus trypčioti vietoje ir laukti Kinijos malonės. E.Mackevičius prisimena 2018-ųjų Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos viešnagę Lietuvoje. Po šio vizito prekybininkų ilgai megztos derybos su Kinijos partneriais kuriam laikui buvo įšaldytos.

„Jau dabar jaučiame, kad Kinija griežtina savo politiką. Anksčiau asociacija Kinijoje galėjo veikti laisviau, o šiandieną turi būti vos ne registruota ten, kad galėtų verstis seniau įprastomis veiklomis. Veikla griežtinta dar iki šios, vadinkime, tarpvalstybinių santykių krizės, tačiau santykiai ilgainiui darėsi vis šaltesni. Tai daugiau jautėme Europos Sąjungos ir Kinijos kontekste, o dabar, tikėtina, visa tai gali būti taikoma konkrečiai Lietuvai“, – susirūpinęs kalba E.Mackevičius.

Liūto dalis tenka ES

Kokie kiekiai lietuviškos jautienos keliauja į Kiniją? Praėjusiais metais išgabenta apie 500 t jautienos. Palyginimui, į Ukrainą iškeliaudavo apie 670 t galvijienos. Iš viso šaldytos jautienos eksporto į trečiąsias šalis, į Kiniją išgabenta trečdalis visos produkcijos.

Vis dėlto, labiausiai lietuviškos jautienos eksportą „traukia“ ES – čia išvežta 7 691 t šaldytos jautienos, į trečiąsias šalis – 1 472 t.

Eksportas į Kiniją nėra reikšmingas

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys situacijos dėl Kinijos siūlo nedramatizuoti. Jo teigimu, grūdų rinka neturėtų smarkiai nukentėti, nes 1,4 mlrd. gyventojų turinti Kinija superka sąlyginai nedidelę mūsų derliaus dalį. „Reikia pažymėti, kad prekyba su Kinija prasidėjo visai neseniai. Pavyzdžiui, javus pradėta eksportuoti tik 2019 metais. Apimtys nedidelės: 2019 m. – 6,4 proc. viso grūdų eksporto, 2020 m. – 7,1 proc. Javų eksporto vertė – apie 70 mln. Eur. Pagal tai, žalos kaip ir nėra. Jei nepirks Kinija, tai didesnės apimtys atiteks kitoms šalims.“

Panaši situacija ir su pieno rinka. Pasak A.Gapšio, pieno produktų eksportas taip pat pradėtas 2019 m., o per 2019–2020 m. pieno eksportuota tik 0,6–0,8 proc. viso pieno produktų eksporto. „Vertine išraiška – tik apie 4 mln. Eur. Tad apskritai eksportas į Kiniją nėra reikšmingas. Galbūt tik konkrečioms įmonėms, kurios investavo į Kinijos rinką, nuostoliai apčiuopiami“, – svarsto ekspertas.

Priklausomybės neturime

Užsienio reikalų ministerijos duomenys rodo, kad Lietuvos eksportas į Kiniją praėjusiais metais tesudarė 0,3 mlrd. Eur. Vertinant pagal Lietuvos eksporto apimtis į šią šalį, ji yra tik 21-oje vietoje tarp kitų eksporto partnerių. A.Gapšys įsitikinęs, kad Kinijos rinka mūsų šaliai yra nauja, dar laiko neišbandyta, be to, labai tolima ir didelė. „Čia rizikos gana nemažos. Viena iš jų būtent politinė, už kurios mes užkliuvome. Iki 2019 m. šios rinkos neturėjome, tačiau eksporto apimtys buvo ne ką mažesnės. Priklausomybės nuo Kinijos neturime, tad sureikšminti šio klausimo bei eksporto nereikėtų“, – nesureikšminti trūkinėjančių prekybos kelių su Kinija ragina A.Gapšys.

Viešai imta svarstyti, kad galimi prekybos su Kinija trikdžiai turėtų reikšmingos įtakos Lietuvos BVP augimui. Tačiau LAEI eksperto nuomone, tai neturėtų turėti didelės įtakos, esą turime kitų žymiai svarbesnių priežasčių BVP augimui.

Kiek ir ko eksportavome daugiausia?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, šiuo metu pagal VMVT kompetenciją svarbiausi laukiami eksporto leidimai (prioriteto eiga): jautienai (likusioms dviem Lietuvos įmonėms ir valgomiesiems jautienos subproduktams), gyvūnų augintinių pašarui, paukštienai, miltams, medui. Prioritetai nustatyti atsižvelgiant į Lietuvos įmonių poreikį ir eksporto ekonominį potencialą.

2020 m. į Kiniją iš Lietuvos buvo eksportuota: 472 t jautienos, 7 749,5 t pieno produktų (šioje grupėje daugiausia pieno išrūgų, t. y. 4 302 t, taip pat sūrių – 1 044 t, pieno cukraus – 994 t). Tuo tarpu žuvininkystės produktų pernai eksportuota 625 t, kulinarijos gaminių išvežimai siekė 81 t.

Lyginant 2018, 2019 ir 2020 metais į Kiniją išvežtų produktų kiekius, matomas aiškus eksporto augimas. Pavyzdžiui, 2019 metais Kinijai patvirtinus pirmą Lietuvos įmonę jautienos eksportui, į šią šalį buvo eksportuota 25 t produkcijos, o 2020 metais – jau 472 t, iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. eksportuota 578 t produkcijos. 2018 metais jautienos eksportas nebuvo vykdomas.

Apibendrinti statistikos duomenys rodo, kad pieno produktų eksportas taip pat augo: 2018 m. buvo eksportuota 616 t, 2019 m. – 3 014 t, 2020 m. – 7 691 t.

Tuo tarpu žuvininkystės produktų eksportas per praėjusius trejus metus svyravo: 2018 m. jis sudarė 242 t, 2019 m. produktų eksportuota nebuvo, o 2020 m. išvežimai siekė 625 t.

Kulinarijos gaminių eksportas nuo 2018 m. išaugo, tačiau per paskutinius dvejus metus išliko gana pastovus, t. y. 2018 m. eksportuota 17 t, 2019 m. – 80 t, 2020 m. – 81 t.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2021-08-27

Vizitai, kurių metu agentūros darbuotojai bei paramos gavėjai turi išskirtinę galimybę pabendrauti gyvai projektų įgyvendinimo vietose, organizuojami siekiant tobulinti paramos administravimo mechanizmą bei gerinti NMA komunikaciją su savo klientais, esamais ir galimais pareiškėjais bei paramos gavėjais. Skaidriai teikti kokybiškas paslaugas, atitinkančias kliento lūkesčius – vienas iš svarbiausių NMA tikslų.

Šių metų rugpjūčio – rugsėjo mėn. NMA darbuotojai turėtų aplankyti daugiau nei 20 objektų, o vizitų temos – mėsiniai ir pieniniai galvijai, uogininkystė, sodininkystė, daržininkystė, vandentvarka. Nemažai dėmesio skirta temomis, susijusiomis su parama žuvininkystei.

Dėkojame paramos gavėjams, sutikusiems dalyvauti šiuose renginiuose!

Šaltinis: nma.lt, 2021-08-26

Paroda – įvairių sričių inovacijų koncentracija vienoje vietoje – siekia padėti atrasti skaitmeninių technologijų pritaikymo galimybes žemės ir miškų ūkyje. Lankytojai gali susipažinti su moderniausia žemės ūkio technika ir technologijomis, aplinkos priežiūros ir aplinkosaugos inovacijomis.

Pasak parodos atidaryme dalyvavusio Žemės ūkio ministerijos kanclerio Valdo Aleknavičiaus, jos misija – suteikti žemės ir miškų ūkiui naują kvėpavimą. ,,Tačiau svarbu ne tik žinoti naujausias tendencijas, bet ir susipažinti su gerąja patirtimi – sėkmingai įgyvendintais novatoriškais projektais, įdiegtais skaitmeniniais sprendimais”, – sakė kancleris.

Šių metų parodoje suplanuota dvi dienas vyksianti mokslinė praktinė konferencija „Sprendimai regionų plėtrai. Geroji Kaimo plėtros programos patirtis ir galimybės“. Viena pagrindinių jos temų – „Skaitmenizacija žemės ūkyje“. Savo patirtimi diegiant naujausias technologijas žemės ūkyje dalysis ir Lietuvos kaimo plėtros programos galimybes inovatyviems sprendimams pristatys verslo, mokslo bei valdžios atstovai. Taip pat bus pristatyti socialiniai projektai, sėkmingai įgyvendinti šalies kaimo vietovėse.

Kartu su paroda vyks ir bepiločių orlaivių (dronų) varžybos. Renginio metu lankytojų lauks parodomoji programa, įrangos pristatymai, taip pat duomenų, gaunamų pasitelkiant dronus, panaudojimo žemės ūkyje demonstracijos. Parodoje nebus pamiršti ir mažieji lankytojai, jų lauks įvairūs edukaciniai užsiėmimai.

Paroda „Inno panorama 2021“ šiemet vyks ne tik gyvai, bet ir virtualiai. Visi parodos renginiai – nemokami.

Parodos organizatorius – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras. Pagrindinis partneris organizuojant šiemetinę parodą – VšĮ „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-08-26