Žemės ūkio naujienos: 2021-09-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Keičiant valstybinės žemės paskirtį siūlomas papildomas iki 75 proc. mokestis
Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė, kad keičiant valstybinės žemės paskirtį vystytojams reikėtų mokėti papildomą mokestį. Jis siektų iki 75 proc. žemės vertės. Komitetas trečiadienį pritarė tai numatančioms Žemės įstatymo pataisoms. Be to, jos taip pat nustato valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo ir jos paskirties keitimo tvarką.
Daugiausia diskusijų sulaukė atlyginimas už žemės paskirties keitimą. Komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui, kad statant naujus ar rekonstruojant pastatus tokiuose sklypuose atlyginimas siektų iki 75 proc. vidutinės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, vertinant masiniu būdu.
„Proporcingai didėjant nuo užstatymo ploto, kas 10 proc. didėtų ir atlyginimo kaina už žemę, bet ne daugiau kaip 75 proc., bet kiek konkrečiai – 10, 20 ar 30 proc., priklausytų nuo užstatymo ploto. Tarkim, jeigu užstatymo plotas padidėja 40 proc., toks pat būtų ir mokestis, jeigu užstatymo plotas 150 proc., tada maksimalus mokestis – 75 proc.“, – komiteto posėdyje aiškino žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.
Tačiau Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovai teigė, kad Vyriausybės pasiūlytas „kompromisas“ nebuvo suderintas su verslu.
„50 proc. papildomas mokestis buvo subalansuotas ir jam buvo pritarusi darbo grupė. 75 proc. mokestis atsirado gerokai vėliau ir jam nėra pritarimo nei iš asocijuotų verslo struktūrų, nei iš darbo grupės. Norėčiau priminti, kad čia yra tik papildomas mokestis, o žemė pasilieka valstybės nuosavybėje ir toliau už jį bus mokamas žemės mokestis“, – komitete teigė bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Siūloma, kad pusė mokesčio už nuomojamos žemės paskirties keitimą būtų sumokama į valstybės, kita pusė – į konkrečios savivaldybės biudžetą. Komitetui pritarus praėjusios kadencijos Seimo nario Petro Čimbaro pateiktam ir dabartinės Vyriausybės šį birželį patikslintam įstatymo pataisų projektui, dėl jo priėmimo balsuos Seimas.
Spalio 1 d. – aktualus terminas daliai pareiškėjų, šiais metais deklaravusių plotus
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, kad siekiantys susietosios paramos už vaisių, uogų ir daržovių auginimą iki spalio 1 d. turi atsiųsti užauginto derliaus nuotraukas mobiliąja programėle „NMA agro“. Iki šios datos taip pat laukiama deklaruotų plotų žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentų dėl pateiktose paraiškose nustatytų neatitikimų. Iki spalio 1 d. papildomus dokumentus turi pateikti ir pareiškėjai, kurie pagrindinei išmokai gauti deklaravo mažesnius kaip 0,1 ha plotus, skirtus selekcijai ir moksliniams tyrimams.
Paminėtina, kad pranešimus dėl dokumentų pateikimo NMA išsiuntė pareiškėjams asmeniškai jų pasirinktu informavimo būdu.
Pareiškėjai, siekiantys susietosios paramos už vaisius, uogas ir daržoves bei deklaravę 3 ha ir didesnį vaisių, uogų ir daržovių atvirajame grunte plotą, iki spalio 1 d. (likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki pirmo derliaus nuėmimo) mobiliąja programėle „NMA agro“ turi pateikti nuotraukas iš kiekvieno lauko. Nuotraukose turi matytis užaugintas derlius.
Jeigu iki nurodytos datos nuotraukos nepateikiamos arba pateikiamos netinkamos nuotraukos (derliaus nematyti, nuotraukos ne iš pareiškėjo lauko ir pan.), susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą minėtuose laukuose nemokama.
Pareiškėjams, deklaruojantiems mažesnį kaip 3 ha plotą, reikalavimas pateikti nuotraukas netaikomas.
Tais atvejais, kai užauginto derliaus nėra, tačiau nuotraukose matomi, pvz., gyvi, nenudžiūvę vaismedžiai, jauni sodinukai (tačiau tame pačiame lauke deklaruojami ne trumpiau nei 3 m.), – tai nelaikoma nustatytų reikalavimų neatitikimu.
Primintina, kad daugiamečius sodinius privaloma išlaikyti (ir jie turi būti randami patikros vietoje metu) visus kalendorinius metus, kuriais teikiama paraiška. Jei daugiamečiai sodiniai iki kalendorinių metų pabaigos neišlaikomi, pareiškėjai privalo mobiliąja programėle „NMA agro“ pateikti nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi auginti daugiamečiai sodiniai ir bendras lauko vaizdas.
Apie programėlės „NMA agro“ panaudojimo galimybes, pranešimo siuntimo, nuotraukų fotografavimo instrukciją bei kitą naudingą informaciją rasite specialiai sukurtoje svetainėje www.nmaagro.lt.
Kai siekiama gauti didesnę paramos sumą
NMA, įtarusi, kad pareiškėjas keitė deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę išmoką už pirmuosius 30 hektarų, išmoką jaunajam ūkininkui ar išvengti žalinimo reikalavimų vykdymo, tikrina žemės ūkio vykdymo faktą visuose plotuose, kurių pareiškėjas nedeklaravo praėjusiais metais, todėl pareiškėjų prašoma pateikti šių plotų žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus. Jei nuosavybės ar žemės valdymo teisė registruota Registrų centre, galima nurodyti tik registruotų žemės sklypų kadastrinį bei deklaruoto kontrolinio žemės sklypo, lauko, numerį, kodą. Taip pat pareiškėjas turi paaiškinti plotų kitimo priežastis. Pareiškėjui nepateikus atsakymo, pranešimas dėl duomenų patikslinimo siunčiamas praėjusiais metais deklaravusiam šį plotą pareiškėjui. Prašymus pateikti dokumentus NMA jau yra išsiuntusi pareiškėjams individualiai.
Iki spalio 1 d. nepateikus prašomų dokumentų, parama nemokama už visą paraiškoje deklaruotą plotą bei taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo. Jei iš pateiktų dokumentų nustatoma, kad deklaruotas plotas buvo keistas siekiant gauti didesnę paramos sumą ar išvengti žalinimo reikalavimų vykdymo, išmoka už pirmuosius 30 ha ir (arba) išmoka jaunajam ūkininkui (už ne daugiau kaip 90 ha) nemokama tiek deklaruotą plotą padidinusiems, tiek jį sumažinusiems pareiškėjams. Plotą padidinusiam pareiškėjui, pateikus ne visus nurodytų laukų žemės valdymo teisės dokumentus, parama nemokama už tą lauką ar lauko plotą, kurio dokumentai nepateikti.
Pavėluotai minėti dokumentai dar gali būti priimami iki spalio 25 d., tačiau pareiškėjui už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena) paramos suma mažinama 1 proc.
Selekcijai skirti laukai
Deklaruoto mažiausio lauko naudmenų ploto (0,1 ha) reikalavimas netaikomas, jei deklaruoti laukai skirti selekcijai. Tačiau svarbu paminėti, kad pagrindinė tiesioginė išmoka negali būti mokama už mažesnius kaip 0,01 ha laukus. Pareiškėjai, kurie deklaravo skirtus selekcijai laukus, iki spalio 1 d. NMA turi pateikti papildomus dokumentus (selekcinės sėklos atestatą, išduotą mokslo įstaigų). Šiais dokumentais įrodoma, kad deklaruoti laukai skirti selekcijai arba juose vykdoma mokslinė veikla, arba sutartis sudaryta su juridiniais asmenimis, užsiimančiais selekcija ir moksliniais tyrimais.
Pagrindžiantys dokumentai siunčiami NMA adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius, arba elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt. Daugiau informacijos apie savo paraiškose nustatytus neatitikimus pareiškėjai gali rasti NMA informaciniame portale.
Šaltinis: nma.lt, 2021-09-09
Valstybės maisto rezervo pokyčiai
Siekiant efektyviai formuoti valstybės maisto rezervą, Vyriausybė pritarė siūlymui įteisinti rezervavimo sutartis. Šios sutartys ne tik padėtų sutaupyti, bet ir užtikrintų, kad ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, šalies gyventojai būtų aprūpinti būtiniausiais maisto produktais.
Valstybės rezervo tvarkytoja – Žemės ūkio ministerija – galėtų mokėti tiekėjui atlyginimą, numatytą sutartyje už rezervuojamus maisto produktus. Šias atsargas tiekėjas, esant poreikiui, perduotų ministerijos nuosavybėn už rezervavimo sutartyje nustatytą kainą.
Tokį siūlymą ministerija parengė nepavykus įsigyti maisto produktų atsargų pagal preliminariąsias viešojo pirkimo – pardavimo sutartis, kurios tiekėjams yra nepatrauklios. 2020 m. organizuotas viešasis atviras tarptautinis konkursas maisto prekėms įsigyti pagal preliminariąsias sutartis neįvyko. Nebuvo tiekėjų, norinčių parduoti prekes jiems ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis, todėl ministerija ėmė ieškoti kitų valstybės rezervo materialinių išteklių – maisto produktų atsargų – formavimo alternatyvų.
Situacijai nesikeičiant, ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, iškiltų pavojus neaprūpinti šalies gyventojų žemės ūkio ir maisto produktų atsargomis, o tai yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių.
Įtvirtinus teisę mokėti tiekėjams už jų patiriamus nuostolius dėl valstybės rezervo atsargų rezervavimo, Lietuvos valstybė patirs mažiau išlaidų, nei savo lėšomis įsigydama maisto produktų atsargų.
Šiam siūlymui dar turės pritarti Seimas.
Šiuo metu valstybės rezerve saugomos žemės ūkio ir maisto atsargos yra nepakankamos, o valstybės rezervo maisto atsargų fizinio kaupimo buvo atsisakyta dar 2011 metais, atsižvelgus į jų saugojimo bei atnaujinimo kainą bei sudėtingą ir nuostolingą realizavimą.
