Žemės ūkio naujienos: 2022-04-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Siekiama skatinti ekstensyvų pievų tvarkymą
Siekiama išsaugoti daugiamečių pievų (ganyklų) plotus ir skatinti gyvulininkystės plėtrą – ekstensyviai tvarkantys pievas ganant gyvulius ūkininkai galės gauti beveik dvigubai didesnę kompensacinę išmoką. Žemės ūkio ministerija siūlo ją didinti iki 192 Eur/ha. Iki šiol ši išmoka siekė 101 Eur/ha.
2021 m. pabaigoje kilus nerimui, kad daliai ūkininkų teks atkurti išartas pievas, Žemės ūkio ministerijai po intensyvių derybų ir konsultacijų su Europos Komisija pavyko pakoreguoti daugiamečių pievų referencinius dydžius, tad ūkininkams suartų pievų šiais metais atkurti nereikės.
„Tačiau įsipareigojimas nearti pievų išlieka. Kad žemdirbiai turėtų daugiau paskatų išsaugoti daugiametes pievas bei ganyklas, kad bendras jų plotas nesumažėtų, siūlome beveik dvigubai padidinti išmokas už ekstensyvų pievų tvarkymą ganant galvijus.
Pievų, ganyklų išsaugojimas svarbus ir kitu aspektu – skatiname gyvulininkystės plėtrą, kad Lietuvos laukuose daugėtų galvijų“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Ne tik didesnės išmokos, bet ir trumpesnis įsipareigojimų laikotarpis
Žemė ūkio ministerijos siūlomose keisti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklėse patikslinami ir veiklos reikalavimai:
-ūkininkas galės nušienauti pievą po birželio 20 d., po to privalys ganyti (nušienautą žolę privaloma išvežti iki spalio 30 d.);
-gyvulių ganiavos laikotarpis būtų neribojamas;
-po nuganymo (kai lauke po spalio 30 d. yra aiškių ganymo požymių (ekskrementų liekanos, išguldyta, ištrypta ir (arba) nuėsta žolė ar kiti požymiai) likusi nenuėsta žolė nebus laikoma neatitikimu reikalavimams.
Nuo 2022 m. pareiškėjai naujus įsipareigojimus priimtų 3 metams. Iki 2021 m. šis terminas siekė 5-7 metus.
Siekiant išvengti dvigubo finansavimo, už tą patį plotą pagal kitas veiklas, susijusias su pievų priežiūra, parama nebūtų mokama.
Pareiškėjai, valdoje naudojantys augalų apsaugos produktus, privalėtų pildyti Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą, atsižvelgdami į augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėse nustatytus terminus ir būdus.
Kai tręšiama organinėmis trąšomis ir (arba) mineralinėmis trąšomis, ir (arba) kalkinimo medžiagomis, duomenys apie panaudotus tręšiamuosius ir kalkinamuosius produktus būtų pildomi ne Trąšų ir kalkinimo medžiagų naudojimo apskaitos žurnale (Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) modulyje), o įvedami į PPIS sukurtą Trąšų naudojimo apskaitos posistemę.
Ministerija siūlo, kad pareiškėjas iki kitų metų kovo 1 d. privalėtų informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą apie atliktus šlapynės sutvarkymo darbus naudojantis mobiliąja programėle „NMA agro“, pateikiant nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi deklaruotos ir sutvarkytos šlapynės vaizdas.
Taip pat siūloma nustatyti sankcijas dėl šlapynių nepriežiūros.
Žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. Įsakymo Nr. 3D-254 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-04-15
Pakeistos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius taisyklės
Š. m. balandžio 12 d. žemės ūkio ministro įsakymu buvo pakeistos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės. Pakeistose taisyklėse nurodyta, jog nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. žaliajame pūdyme gali būti vykdoma žemės ūkio gamyba einamųjų metų produkcijai gauti.
Plotas, kuriame ganomi gyvuliai, šienaujama žolė, nuimamas einamaisiais metais pasėtų augalų derlius, turi atitikti ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) reikalavimus, jame bus galima naudoti augalų apsaugos produktus ir ūkininkai nepraras žalinimo išmokų. Tokį žaliojo pūdymo plotą reikia deklaruoti PDŽ kodu.
Žaliajam pūdymui, kuriame neauginamas derlius, taikomi iki šiol galioję reikalavimai, t. y. auginami ne žemės ūkio derliui skirti augalai ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. turi būti įterpiami į dirvą, be to, lauke draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus. Pareiškėjas, kuris deklaruoja žaliojo pūdymo plotą, kuriame nevykdoma gamyba, turi prie šio žaliojo pūdymo lauko pažymėti PD požymį. Atkreipiame dėmesį, kad, jei žaliajame pūdyme bus vykdoma gamyba (ganomi gyvuliai, šienaujama žolė, nuimamas pasėtų augalų derlius), papildomų požymių žymėti nereikia.
Pakeitimai nurodyti ir balandžio 12 d. žemės ūkio ministro įsakyme, kuriuo pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklės.
Taip pat pareiškėjams, kurie nori gauti susietąją paramą už daržoves atvirajame grunte, tačiau nesilaiko reikalavimo, kad įdirbtoje ariamojoje žemėje iki derliaus nuėmimo dominuotų auginamos daržovės, nebus mokama susietoji parama už plotus, kuriuose nustatytas pažeidimas. Bus laikoma, kad plotas neteisingai deklaruotas ir susietoji parama negali būti skirta.
Šaltinis: nma.lt, 2022-04-15
Ką daryti gyventojui, norinčiam įteisinti neregistruotą vandens gręžinį?
Artėja gegužės 1 d., kai gyventojai, kurie naudojasi gręžiniais neįregistruotais Žemės gelmių registre ar šiame registre nėra atnaujinę duomenų apie gręžinio savininką, galės pradėti jų įteisinimo procedūras. Tam numatytas trejų metų laikotarpis, kuris baigsis 2025 m. gegužės 1 d.
Pagal ankstesnę tvarką Žemės gelmių registre neregistruoto gręžinio savininkas, jeigu Aplinkos apsaugos departamentas nustatytų pažeidimą, būtų įpareigotas jį likviduoti ir susimokėti paskirtą baudą.
Nuo šiol sudaromos sąlygos įsiteisinti gręžinius be jokių sankcijų ir sukuriama galimybė susitvarkyti savo vandens naudojimą tiems, kurie negalėjo to padaryti, pavyzdžiui, dingus įrenginių dokumentams.
Aplinkos ministerija parengė informaciją, kokius konkrečius veiksmus turės atlikti gyventojai neregistruotiems gręžiniams įteisinti.
Gyventojai, norintys įteisinti gręžinius, kaip ir legalaus gręžinio įrengimo atveju, pirmiausia turi kreiptis į savivaldybės administraciją ir pateikti paraišką dėl pritarimo naudoti gręžinį.
Gavę savivaldybės pritarimą, gręžinio savininkai kreipiasi į asmenį ar įmonę, turinčią leidimą tirti žemės gelmes, atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Šis asmuo arba įmonė imsis veiksmų, būtinų gręžiniui įteisinti: atliks vandens tyrimus, prireikus parengs požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektą, užpildys gręžinio pasą ir kt.
Atkreipiame dėmesį, kad įsigaliojusi tvarka gręžinių savininkams nenustato jokios naujos pareigos. Priešingai – suteikia galimybę padaryti tai, kas anksčiau dėl vienos ar kitos priežasties nebuvo atlikta. Taip pat pradėjus gręžinio legalizavimo procedūras už neregistruoto gręžinio naudojimą iki įteisinimo negresia jokios sankcijos.
Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas siekia sustiprinti požeminio vandens išteklių kokybinę ir kiekybinę apsaugą. Valstybei būtina turėti informaciją kiek, kur ir kokio gylio yra įrengti gręžiniai, nes taip gaunami duomenys apie žemės gelmių sandarą ir savybes, požeminio vandens kiekį ir kokybę.
Registruotas gręžinys ne tik padeda apsaugoti aplinką, didina žemės valdos vertę, bet saugo ir žmogaus sveikatą.
Nelegali intervencija į žemės gelmes yra potencialus taršos šaltinis, galintis užteršti vandenį, sukelti vandens lygio pokyčius ir kitas problemas. Netvarkingi gręžiniai gali būti požemio taršos šaltiniais, pavyzdžiui, per kaimynystėje esantį gręžinį tarša gali pasklisti ir į kaimynines valdas, ilgam užteršti hidrosferą, todėl gręžiniai turi turėti patvirtintas ir įteisintas apsaugos zonas, o aplinkosaugininkai turi tikrinti kaip laikomasi jose nustatytų reikalavimų. Netinkamai likvidavus gręžinius iš žemės gelmių gali prasiveržti sūrus vanduo ir taip „užsūdyti“ geriamąjį vandenį.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2022-04-14
Ukrainiečiai skaičiuoja žalą žemės ūkiui ir maisto pramonei
Šiais metais Vakarų ir Vidurio Ukrainoje bus padidinti dirbamos žemės plotai daržovėms, įeinančioms į bazinį barščių rinkinį. Žemės ūkio politikos ir maisto viceministras Tarasas Vysockis atmetė tikimybę, kad Ukrainos vidaus rinkoje gali kilti vištų kiaušinių, paukštienos, pieno ir daržovių deficitas, rašo unian.net.
Tai viceministras pareiškė per nacionalinį telemaratoną, skelbia „Ekonomičeskaja pravda“. Atsakydamas į klausimą apie 4 mln. vištų, žuvusių žemės ūkio holdingo „Ukrlandfarming“ paukštyne Černobajivkoje, T. Vysockis sakė, kad iki Rusijos įsiveržimo Ukraina eksportuodavo iki 40 proc. kiaušinių.
„Jei šie objektai bus sunaikinti, mes, visų pirma, kalbėsime apie sumažėjusį eksportą, tačiau deficito vidaus rinkoje nebus. Panaši situacija yra su paukštiena ar pieno gamyba: patirti nuostoliai gali siekti 10 – 15 proc., ir tai, pirmiausia, atsilieps eksportui, tačiau deficito vidaus rinkoje nesukels“, – pareiškė T. Vysockis. Jo teigimu, šiais metais vakarinėje ir centrinėje Ukrainos dalyse bus padidinti pasėlių plotai daržovėms, kurios tradiciškai patenka į bazinę barščių sudėtį – bus auginama daugiau kopūstų, morkų, burokėlių ir bulvių.
„Tai leis padengti dalinai sumažėjusius pasėlius pietuose bei rytuose, kad visi ukrainiečiai būtų aprūpinti atitinkama daržovių produkcija“, – pabrėžė jis. Taip pat skelbiama, kad Ukraina turi suformavusi strateginį maisto rezervą keleriems metams.
Šaltinis: delfi.lt, 2022-04-13
Karas sėjos Ukrainoje nesustabdė – darbai vyksta visoje šalyje
Ukrainos vyriausybė trečiadienį pranešė, kad ūkininkai sėja javus beveik visose šalies dalyse, nepaisant Rusijos vykdomų bombardavimų. Tačiau sėjos pradėti nepavyksta rytiniame Ukrainos Luhansko regione, antradienio vakarą sakė ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis. Rusijos pajėgos beveik visiškai kontroliuoja Luhanską.
D. Šmyhalis sakė, kad vyriausybė padeda ūkininkams ir žemės ūkio sektoriui suteikė 3,5 mlrd. grivinų (116 mln. JAV dolerių) lengvatinių paskolų. Pareigūnai taip pat stengiasi supaprastinti žemės ūkio technikos registravimo procesus: „Tai darome tam, kad sėja ir darbai laukuose niekur nesustotų“. Ukraina yra viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, tačiau vis labiau nerimaujama, kad Rusijai toliau bombarduojant kaimyninę šalį, gali smarkiai nukentėti būsimas derlius. Sumažėjus derliui, tarptautinėse žemės ūkio rinkose gali pritrūkti grūdų ir išaugti jų kainos.
Šaltinis: delfi.lt, 2022-04-13
Bendradarbiavimas su Taivanu intensyvėja
Žemės ūkio ministerijos, VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų nuotoliniame susitikime su Taivano žemės ūkio taryba diskutuota apie žemės ūkio politiką, jos potencialą bei spartesnį eksporto leidimų išdavimą.
Lietuva ir Taivanas planuoja pasirašyti tarpusavio supratimo memorandumą, kuriuo siekiama stiprinti dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio srityje, skatinti prekybą ir investicijas.
Aptartas ir leidimų eksportuoti lietuvišką jautieną į Taivaną procesas. Šiuo metu aktyviai dirbama siekiant gauti leidimus eksportuoti ne tik jautieną, bet ir paukštienos, kiaulienos, pieno, žuvies, kiaušinių produktus.
Taivano žemės ūkio taryba ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija sutarė bendradarbiauti padedant Lietuvos ekologinių produktų gamintojams ir įmonėms gauti ekologinio sertifikavimo patvirtinimą. Toks sertifikatas leistų šioms įmonėms eksportuoti ekologiškus maisto produktus į Taivaną ir taip padidintų prekybos šiais produktais apimtis.
Birželio pabaigoje planuojamas ministro Kęstučio Navicko vadovaujamos delegacijos vizitas į Taivaną.
Į šią valstybę daugiausia eksportuojama lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų: šokolado, alaus, konditerijos gaminių, pašarų gyvūnams.
