Žemės ūkio naujienos: 2022-12-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Siekiama proveržio pritraukiant jaunimą į žemės ūkį
Lietuvoje tik 17 proc. žemės ūkio savininkų yra jaunesni nei 40 metų, ši kartų kaitos problema aktuali visoje Europos Sąjungoje. Skatinant žemės ūkio veiklos tęstinumą, jauniesiems ūkininkams plėtoti žemės ūkio veiklą kaime Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane numatyta skirti daugiau finansinės paramos.
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m programos (KPP) parama pasinaudojo 2 455 jaunieji ūkininkai. Paramos dėka jie įkūrė ūkius ir pradėjo sėkmingą veiklą – augino vaisius, uogas ir daržoves, vystė mėsinę galvijininkystę, steigė tradicinius pieno bei javų ūkius.
Nuo kitų metų bus pradedamas įgyvendinti Strateginis planas, numatantis dar daugiau finansinės paramos jauniesiems ūkininkams, kurie galės gaminti žemės ūkio produktus, juos perdirbti, ypatingą dėmesį skiriant diegiantiems inovacijas ir didinantiems savo ūkių vertę.
Pasinaudoję šia parama, jaunieji ūkininkai galės gauti 60 tūkst. eurų įsikūrimui – tai 20 tūkst. eurų daugiau nei pagal ankstesnio laikotarpio KPP.
Strateginiame plane numatyta ir nauja paramos forma – lengvatinė paskola iki 40 tūkst. eurų, kuria galės pasinaudoti jaunieji ūkininkai, kuriems reikalingas papildomas finansavimas. Lengvatinės paskolos dydis gali siekti 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kurios būtinos numatytai veiklai vykdyti. Iš viso jaunieji ūkininkai galės gauti 100 tūkst. eurų. Tokia parama gerokai sustiprins ūkius, paskatins pradėti naują veiklą.
2023–2027 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta 95 mln. Eur, iš jų 20 mln. Eur teks paskoloms.
Išmokos įsikūrimui galės kreiptis ne vyresni kaip 40 m. amžiaus ūkininkai, kurie pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojai. Svarbu įsidėmėti, kad nuo valdos ir/ar ūkio įregistravimo iki paraiškos pateikimo negali būti praėję daugiau nei 24 mėn.
Projektas turi būti pradėtas įgyvendinti per 9 mėn. nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo ir įgyvendintas per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį.
Fizinis ar juridinis asmuo tik vieną kartą gali gauti paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui pagal šią priemonę ir ankstesnes kaimo plėtros programas.
Parama teikiama ūkiams, kurių planuojamas žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, turi būti ne mažesnis nei 12 000 Eur ir ne didesnis nei 70 000 Eur.
Didėja tiesioginės išmokos
Naujajame laikotarpyje didėja ir tiesioginės išmokos jaunajam ūkininkui. Išmokos vidutiniškai sieks 137 EUR /ha ir bus mokamos už pirmus 70 ha , o ankstesniu laikotarpiu išmokos dydis siekė 87 EUR/ha ir buvo mokamos už pirmus 90 ha. Šiek tiek keičiasi ir reikalavimai siekiantiems gauti jaunojo ūkininko išmoką – be to, kad teikdamas paraišką, kuria pirmą kartą siekia gauti šią išmoką, turi būti ne vyresnis kaip 40 metų ir įregistravęs valdą ne anksčiau kaip prieš 5 metus, dar turi pagrįsti, kad atitinka pasirengimo ūkininkauti pagrindžiančius kriterijus.
Svarbu pažymėti ir tai, kad jauniesiems ūkininkams yra sudaryta galimybė tęsti paramos gavimą, kol sueis penkeri paramos gavimo metai pagal 2014-2020 m. taikytos jaunųjų ūkininkų schemos reikalavimus (tokiu atveju išmoka sudarys 87 eur/ha ir bus mokama už pirmus 90 ha), arba pasirinkti gauti paramą pagal 2023 -2027 m. schemos reikalavimus“.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-12-09
Smulkiems ir vidutiniams ūkiams – mažesnė konkurencija dėl paramos
Labai smulkūs, smulkūs ir vidutiniai ūkiai labai prisideda prie kaimo gyvybingumo ir žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo, todėl jiems skiriama svari parama. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane smulkių–vidutinių ūkių plėtrai numatyta 45 mln. eurų parama, labai smulkių ūkių plėtrai – 15 mln. eurų.
Sukurtos atskiros paramos priemonės
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP) labai smulkūs ūkiai investicijoms galėjo gauti iki 15 tūkst. eurų išmoką, o kiek didesni turėjo konkuruoti su stambiaisiais, tuo tarpu nuo kitų metų Strateginiame plane labai smulkiems ir smulkiems–vidutiniams ūkiams remti sukurtos atskiros intervencinės priemonės.
Lietuvoje daugumą dalį ūkių sudaro nedideli ūkiai, kuriems stinga investicijų modernizacijai, plėtrai ir pažangiems sprendimams. Tiems ūkiams stiprinti nestigo dėmesio ir paramos 2014–2022 m. finansiniu laikotarpiu. Dar platesnės galimybės ir tikslesnis rėmimas numatytas pagal Strateginio plano priemones, kurios orientuotos remti perspektyvių ūkių – ypač smulkių ir vidutinių – pajamas, skatinti tvarią gamybą ir didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas ir naujas technologijas.
Pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, kurių įregistruotas žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, ne mažesnis kaip 4000 Eur ir ne didesnis už 7999 Eur, galėjo gauti iki 15 tūkst. Eur išmoką. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, patvirtinta per 9 140 paraiškų, smulkiems ūkiams jau išmokėta apie 96,3 mln. Eur paramos.
Ūkiams, kurių įregistruotas žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas SP, buvo didesnis kaip 8000 eurų, parama galėjo būti skiriama pagal KPP priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
„Pagal šią priemonę paramos kreipiasi daug pareiškėjų, todėl smulkiems ir vidutiniams ūkiams sunku konkuruoti su didžiaisiais ūkiais. Atliekant ankstesnio programavimo laikotarpio analizę, buvo pastebimas didėjantis atotrūkis tarp smulkių bei vidutinių ir didelių ūkių diegiant pažangias technologijas. Taip pat buvo pastebėta, kad smulkių ir vidutinių ūkių modernizacijos lygis yra žemas“, – atkreipė dėmesį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Snieguolė Valiulienė.
Anot ŽŪM atstovės, KPP įgyvendinimo pažangos ataskaitoje taip pat buvo konstatuota, kad pagal KPP priemonę „Parama smulkiesiems ūkiams“ parama, teikiama kaip išmoka, neatitinka paramos gavėjų poreikių, nes dažnai smulkių ūkių investicijos reikalauja didesnių lėšų. Didesnius investicijų poreikius patvirtina ir panašių investicinių priemonių paramos duomenys bei potencialių pareiškėjų apklausos. Todėl naujuoju finansiniu laikotarpiu buvo nuspręsta diferencijuoti paramą pagal pareiškėjų ūkių dydžius.
Į labai smulkių ūkių kategoriją patenka tie ūkiai, kurių įregistruotas žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas SP, yra ne mažesnis kaip 4tūkst. Eur ir ne didesnis kaip 16 tūkst. Eur. Jiems skirta ir atskira Strateginio plano intervencinė priemonė „Labai smulkių ūkių plėtra“.
O smulkūs-vidutiniai ūkiai yra tokie, kai įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas SP verte, yra ne mažesnis kaip 16 001 Eur ir ne didesnis kaip 30 tūkst. Eur. Jie bus remiami pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“.
Strateginio plano naujovės
Atsižvelgiant į KPP įgyvendinimo patirtį, potencialių pareiškėjų investicinius poreikius, kainų pokyčius, planuojama vidutinė paramos suma vienam projektui – 200 tūkst. Eur, o paramos intensyvumas – nuo 20 iki 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, paramos pagal šią priemonę kreipiantis pirmą kartą, intensyvumas gali būti padidintas 15 proc.
Bus remiamos investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusios su remiama
veikla, apimančios investicijas į pirminę gamybą, į savo valdoje pagamintų žemės ūkio produktų
apdorojimą, perdirbimą ir pateikimą rinkai.
Paramos priemone, skirta smulkiems – vidutiniams ūkiams, remiami sektoriai: gyvulininkystė, augalininkystė, sodininkystė, uogininkystė, daržininkystė.
Ypatingas dėmesys bus teikiamas projektams, kuriantiems pridėtinę vertę, diegiantiems inovacijas, investuojantiems į gamybinių procesų skaitmeninimą, prisidedantiems prie aplinką tausojančių ir klimato išsaugojimo tikslų.
Paramos pagal intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ galės kreiptis ūkininkai arba jų grupė, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu ir (arba) perdirbimu ir pateikimu rinkai, ir pripažinti žemės ūkio kooperatyvai.
Pareiškėjas turi būti vykdęs žemės ūkio veiklą ne trumpiau kaip 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo. O jo pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio subjekto pajamų.
Perskirstymo išmokos
Strateginiame plane numatytas esminis pokytis dėl perskirstymo išmokos – anksčiau ji buvo mokama už pirmuosius 30 ha, dabar – už 50 ha. Ir ji bus atitinkamai diferencijuojama, priklausomai nuo to, kiek ūkis turi ha. Dar viena naujovė –anksčiau perskirstymo išmoka už pirmuosius 30 ha gaudavo absoliučiai visi ūkiai, dabar ją gaus tik tie ūkiai, kurie valdo ne daugiau kaip 500 ha.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-12-12
Surinktos paraiškos vykdyti veiklą elektroninėmis komunikacijos priemonėmis
Lapkritį Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) buvo teikiamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Projektai, skirti elektroninėms komunikacijos priemonėms įgyvendinti“. Pateikiame paraiškų surinkimo rezultatus. Paskutine galimybe šiais metais gauti paramą pasinaudoti ir vykdyti veiklą elektroninėmis komunikacijos priemonėmis nusprendė 8 Lietuvos kaimo tinklo (LKT) nariai.
Bendra jų paraiškose prašoma paramos suma siekia beveik 140 tūkst. Eur. Tuo tarpu šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 200 tūkst. Eur paramos lėšų. Taigi, visiems paraiškas teikusiems LKT nariams paramos lėšų projektams vykdyti užteks. Primintina, jog tam, kad pareiškėjams būtų skirta parama, projektai turi atitikti projektų atitikties atrankos kriterijus bei KPP veiklos srities įgyvendinimo taisyklių reikalavimus.
Primintina, jog šiemet pagal KPP veiklos sritį paraiškos buvo renkamos ir pavasarį, tąkart dėl paramos kreipėsi 5 pareiškėjai, tuomet jų prašoma paramos suma sudarė beveik 71 tūkst. Eur.
Pagal KPP veiklos sritį, kai įgyvendinami elektroninės komunikacijos projektai, paramos paprašyta filmukų ir kitos audiovizualinės medžiagos kūrimui. Medžiaga bus naudojama dalijantis gerosios kaimo plėtros patirties pavyzdžiais, bus pasakojama apie KPP priemones bei galimybes įgyvendinti drąsius projektus. Paramos paprašyta ir elektroniniams leidiniams apie konkrečias veiklos kaime gerinimo priemones bei patirtis, pasinaudojant KPP paramos priemonėmis. Taip pat sulaukta paraiškų, kuriose numatyta, jog bus rengiami internetiniai seminarai, kuriuose bus aptarta KPP priemonių problematiką bei gerieji KPP pavyzdžiai.
Primintina, jog pagal KPP veiklos sritį „Projektai, skirti elektroninėms komunikacijos priemonėms įgyvendinti“ finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Vienam pareiškėjui gali būti skirta iki 30 000 Eur, nepriklausomai nuo planuojamų įgyvendinti komunikacijos priemonių skaičiaus ir jų rūšių, bet atsižvelgiant į Taisyklėse keliamus reikalavimus dėl to paties pareiškėjo jau vykdomų projektų skaičiaus pagal šią KPP priemonės veiklos sritį.
Šaltinis: nma.lt, 2022-12-09
Keičiasi apmokėjimas už galvijų pasus ir arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo dokumentus
Informuojame, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre keičiasi apmokėjimas už galvijų pasus ir arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo dokumentus. Nuo 2022 metų gruodžio mėnesio 15 dienos yra patvirtinti nauji įkainiai:
Baltarusija sutinka leisti per savo teritoriją gabenti ukrainietiškus grūdus, jie būtų eksportuojami per Lietuvos uostus
Penktadienį Baltarusija pranešė Jungtinėms Tautoms (JT), kad sutiktų, jog per jos teritoriją būtų vežami ukrainietiški grūdai, skirti eksportui iš Lietuvos uostų, pranešė „Reuters“. JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas penktadienį Niujorke susitiko su Baltarusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Jurijumi Ambrazevičiumi, patvirtino JT atstovas Stephane`as Dujarricas.
J. Ambrazevič taip pat „pakartojo vyriausybės prašymus leisti eksportuoti baltarusiškas trąšas, kurioms šiuo metu taikomos sankcijos“, sakė J. Dujarricas.
LRT.lt primena, kad viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje Ukraina buvo priversta sustabdyti beveik visus tiekimus, Rusijai įsiveržus į šalį vasario 24 dieną.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba anksčiau apkaltino Maskvą žaidžiant „bado žaidimus“ su pasauliu ir stabdant ukrainietiškų grūdų bei kitų žemės ūkio produktų eksportą.
D. Kuleba pareiškė, kad lapkričio pabaigoje baigiant galioti susitarimui, leidžiančiam Ukrainai eksportuoti grūdus ir trąšas, pasauliui reikėtų spausti Rusiją neprieštarauti jo pratęsimui, nes ukrainietiški produktai, anot jo, yra lemiamai svarbūs įvairioms Afrikos ir Azijos šalims.
D. Kuleba taip pat apkaltino Rusijos inspektorius vykdant „tylų sabotažą“, nes, anot jo, jie sąmoningai delsia išduoti leidimus gabenti krovinius.
Šaltinis: lrt.lt, 2022-12-09
Lietuvoje pagaminama per mažai mėsos ir daržovių – ūkininkai ragina ruošti maisto kraitį juodai dienai
Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje, Europos Sąjungos (ES) šalys vis garsiau kalba apie būtinas maisto atsargas kilus ekstremaliajai situacijai. Lietuvos ūkininkai sako, kad būtina daugiau apsirūpinti šalyje pagamintais produktais, nes jau dabar kiaulienos, vištienos ar daržovių užauginama per mažai. Žemės ūkio ministro teigimu, ekstremalioms situacijoms yra ruošiamasi. Jis pabrėžia, kad svarbiausias yra aprūpinimo energija klausimas, nes Ukrainoje gamyba stojo ne pristigus žaliavų, o sutrikus elektros tiekimui.
Mažiausios, 42 centimetrų aukščio eglės įžiebimas Vilniuje, anot Maisto banko, – priminimas mažinti Kalėdas. Ne mažiau jomis džiaugtis, bet nepersistengti. Organizacijos teigimu, po švenčių išmetamo maisto užtektų tūkstančiams. Kol Lietuvoje kalbama apie maisto švaistymą, Ukrainoje jo stinga.
„Didelė našta Vakarų Ukrainai, nes į šią dalį atsikraustė daug žmonių – išaugęs vartojimas, jiems reikia daugiau maisto“, – sako Ukrainos nacionalinio agrarinio forumo direktorė Maria Diduch. Dėl maisto gamybos per karą rizikuoja ir gamintojai, ir ūkininkai. „Ūkininkai mėgina suvaldyti situaciją, bando eiti į laukus, rizikuodami savo gyvybėmis“, – pabrėžia M. Diduch.
Lietuvai taip pat reikėtų turėti aiškų planą, ką daryti, jeigu kiltų karas ar kita ekstremali situacija. Tokios nuomonės laikosi Lietuvos ūkininkai. „ES mastu mes lyg ir didelio maisto trūkumo neturime. Lietuvos teritorijoje labai daug pasigaminame pieno, daug grūdų, bet tam tikrų produktų, kaip kiaulienos, vištienos, uogų, daržovių yra trūkumas“, – teigia Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Pavyzdžiui, pasak Žemės ūkio rūmų vicepirmininko, kiaulienos Lietuva užaugina vos pusę tiek, kiek reikėtų. „Nė viena bendrijos šalis neapsirūpina 100 proc. visuose sektoriuose. Tai visos ES reikalas ir kas ką daro geriausiai“, – kalba ES ūkininkų komiteto generalinis sekretorius Pekka Pesonenas. Jaunųjų ūkininkų sąjungos teigimu, karo Ukrainoje akivaizdoje reikia atsigręžti ir į savo problemas. Viena jų – per didelis dėmesys stambiems ūkiams, kurie iškilus krizėms esą taptų pažeidžiamesni.
„Jeigu prasidėtų karas, elektros sutrikimai ar tam tikros problemėlės labai greitai stambius ūkius gali priversti stabdyti gamybą. Tuo tarpu smulkus ūkininkas viską darys, kad tą savo kelią išlaikytų. Industrinės firmos, kurios netenka elektros – tai dešimtys tūkstančių galvijų, kurie gali būti palikti likimo valiai“, – pabrėžia V. Buivydas.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad ekstremalių situacijų scenarijams yra ruošiamasi. „Pamokos yra tokios – decentralizacija. Kad nebūtų visos maisto sankaupos vienoje vietoje. Tai mes jau esam padarę. Iš kitos pusės, turime susitarti, kokio tipo įmonės kokiu pasklidimu Lietuvoje būtų, kad jos būtų, pirmiausia, aprūpintos energijos ištekliais“, – akcentuoja K. Navickas. Tačiau ūkininkams trūksta aiškios strategijos, subsidijų ir palaikymo.
„Mus norėjo uždaryti dėl taršos leidimų, dėl poveikio aplinkai vertinimo, dėl mėšlo laistymo, dėl sanitarinių zonų diegimo. Šitos priežastys, lėtas jų sprendimas – priežastis dėl ko mes neapsirūpiname, dėl ko ūkininkai pasižiūri ir sako: „Siaubas, mes negalime kišti nosies į šitą sektorių, nes ten iš karto dramos“, – sako Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas.
Per 14 metų daugiau kaip pusė jaunųjų ūkininkų pasitraukė iš sektoriaus, mažėja ir ūkiai. Pavyzdžiui, šiemet, lyginant su 2018 metais pieninių karvių Lietuvoje išauginta maždaug penktadaliu mažiau, kiaulių sumažėjo daugiau nei trečdaliu.
Šaltinis: lrt.lt, Giedrė Skridailaitė, LRT TV naujienų tarnyba, 2022-12-09
