Žemės ūkio naujienos: 2022-12-09

Pastaraisiais metais Lietuvoje ženkliai sumažėjus daugiamečių pievų plotui, tapo aktualus jų atkūrimo ir išlaikymo klausimas. Strateginiame plane numatyta parama naujoms pievoms ariamuose durpžemiuose ar erozijos paveiktuose plotuose įveisti. Įgyvendinantiems ekoschemą „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ kasmet per visus 5 įsipareigojimo metus bus mokama 225 Eur/ha išmoka, kiekvienais metais teikiant paraišką. Įgyvendinantiems ekoschemą „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ numatyta 187 Eur/ha išmoka, kuri bus mokama kasmet per visus 5 įsipareigojimo laikotarpio metus.

Gaunantys paramą pagal šias dvi ekoschemas turės įsipareigoti pievas įrengti tik tuose ariamuose durpžemiuose, kurie, išskyrus pievas iki 5 m., praėjusiais metais buvo deklaruoti kaip ariamoji žemė, nekeisti teritorijos hidrologinio režimo, nearti pievų ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis antraisiais–penktaisiais įsipareigojimų metais. Išmoka mokama pakeitusiems pievomis ne mažiau kaip 0,5 ha, jei tą plotą sudaro ne mažesni kaip 0,1 ha laukai.

Šlapynėms palaikyti, buveinėms ir rūšims saugoti, gyvulininkystei skatinti skirta ekoschema „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, pagal kurią per visą 5 metų įsipareigojimo laikotarpį skiriama po 242 Eur/ha kasmet. Ją įgyvendinantys pareiškėjai įsipareigos taikyti vėlyvesnį šienavimą – ne anksčiau kaip birželio 20 d., ekstensyvesnį 0,3–1 SG/ha ganymą, nušienautą žolę išvežti iki kitų metų kovo 1 d. Taip pat šlapynėse, kuriose įgyvendinama ši ekoschema, nebus galima arti, persėti jų kultūrinėmis žolėmis, įrengti sausinimo sistemą, naudoti augalų apsaugos produktus, tręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Mažiausias plotas, už kurį mokama išmoka, 1 ha.

Ekoschema „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros sistema“ siekiama išplėsti pievų tvarkymo apimtis, skatinti ekstensyvią gyvulininkystę, kartu gerinant Europos Sąjungos mastu saugomų pievų buveinių ir saugomų rūšių būklę. Pagal šią ekoschemą už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius bus mokama 192 Eur/ha, įsipareigojimo laikotarpis – 1 metai, už EB svarbos natūralių pievų tvarkymą – po 297 Eur/ha ir už EB svarbos šlapynių tvarkymą – po 330 Eur/ha kasmet per 2 įsipareigojimo laikotarpio metus.

Ekoschemos – tai galimybė ūkininkams pasididinti bazines tiesiogines išmokas už dalyvavimą Strateginiame plane numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose. Strateginiame plane ekoschemoms įgyvendinti suplanuota kasmet skirti 25 proc. tiesioginių išmokų voko lėšų. Dalyvauti jose nėra privaloma.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-12-09

Svarbu ir tai, kad baltymingų augalų auginimas, kaip ūkio ariamos žemės sėjomainos sistemos dalis, užtikrina labiau subalansuotų maistinių medžiagų išsaugojimą dirvožemyje, mažina dirvožemio rūgštėjimą, didina pasėlių atsparumą ligoms, gerina dirvožemio struktūrą, leidžia sumažinti herbicidų naudojimą. Be to, moksliškai įrodyta, kad šių augalų įtraukimas į sėjomainos sistemą bent kartą per ketverius metus turi reikšmingos įtakos CO2 emisijų ir ozono susidarymo mažinimui.

Lietuvoje 2022 m. deklaruoti baltyminių augalų bei jų mišinių (neskaitant mišinių, kuriuose baltyminiai žoliniai augalai yra vyraujantys) plotai siekė 7 proc. visų deklaruotų plotų.

Sektoriui numatytos įvairios intervencinės priemonės

Susietoji parama

Siekiant užtikrinti pakankamą baltyminių augalų auginimą Lietuvoje, šiam sektoriui numatyta susietoji pajamų parama. 2023-2027 m. šių augalų augintojams numatoma skirti 67,9 mln. Eur. Prognozuojama, kad susietąja parama baltyminių augalų auginimui pasinaudos apie 16 tūkst. ūkių.

Planuojamas išmokos dydis už hektarą kitąmet siektų 53,2 Eur, vėliau didėtų, kol 2027 m. pasiektų 55,6 Eur. Faktinis išmokos dydis priklausys nuo deklaruoto šiai paramos schemai ploto ir teoriškai galės siekti iki 70 Eur/ha.

Į šią paramą galės pretenduoti fiziniai ar juridiniai asmenys, atitinkantys visus reikalavimus, reikalingus bazinėms tiesioginėms išmokoms gauti. Pareiškėjai turės deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą apsėtą azotą kaupiančiais augalais ir /ar jų mišiniais, kuriuose azotą kaupiantys augalai yra vyraujantys, t. y. kuriuose šių augalų lauke yra daugiau nei 50 proc., neįskaičiuojant baltyminių augalų mišinių su azoto nekaupiančiais žoliniais augalais, ploto.

Skiriamos išmokos turėtų sumažinti pajamų skirtumus lyginant su kitais sektoriais ir taip padidintų šio sektoriaus patrauklumą, išlaikant ūkius šioje veikloje.

Baltyminių augalų bei jų mišinių augintojams numatyta 2,255 proc. visų tiesioginėms išmokoms (arba 15 proc. visų susietajai paramai) skirtų finansinių asignavimų.

Ekoschemos

Siekiant gauti susietąją paramą, kaip ir kitas tiesiogines išmokas, būtina laikytis GAAB ir valdymo reikalavimų.

Minėtus reikalavimus viršijantys ūkiai gali pretenduoti į papildomas tiesiogines išmokas pagal intervencinių priemonių rūšį „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ (taip vadinamos ekoschemos).

Baltyminių augalų augintojams aktuali kompleksinė ekoschema „Veiklos ariamojoje žemėje“. Visų pirma, baltyminių augalų auginimas bus skatinamas veikla „Augalų kaita“. Pasirinkęs įgyvendinti šią priemonę ūkininkas įsipareigos kasmet užtikrinti ne mažesnę kaip 4 augalų kaitą ir bent vienas jų turės būti dirvą gerinantis augalas (ankštiniai javai, aliejiniai augalai, daugiametės žolės, kaupiamieji ar sideraciniai (žaliasis pūdymas). Taip pat nustatoma mažiausia baltyminių augalų dalis – 10 proc. pagal šią veiklą deklaruoto ploto. Įsipareigojimų laikotarpis – 4 metai, už šios veiklos įgyvendinimą pareiškėjui mokama po 57 Eur/ha išmoka kasmet per visą įsipareigojimo laikotarpį.

Parama numatyta ir auginant baltyminius augalus kaip tarpinius pasėlius. Veikla „Tarpiniai pasėliai“ skatinama auginti dirvožemio kokybės išsaugojimui svarbius augalus. Pasirinkus tarpinius pasėlius per žiemą, daugiametes ankštines ir varpines žoles, aliejinius bei ankštinius augalus, varpinius javus ar šių grupių augalų mišinius reikės pasėti iki rugsėjo 1 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d.

Šiai veiklai tinka ir įsėlis, kai tarpiniai augalai įsėjami per pavasario sėją į pagrindinį pasėlį ir išlaikomi ne mažiau kaip 8 savaites po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo.

Galima rinktis ir posėlį, kuris pasėjamas iki rugpjūčio 15 d. Sėjant žolinius augalus juos nepertraukiamai išlaikyti dirvoje bent 8 savaites.

Visais šiais atvejais negalima naudoti augalų apsaugos priemonių, mineralinių ir organinių trąšų. Šių augalų neleidžiama naudoti pašarui ir nuimti jų derliaus.

Už tą patį plotą parama suteikiama tik pagal vieną iš pateiktų variantų: tarpiniai pasėliai per žiemą, įsėlis arba posėlis. Išmoka pagal šią veiklą – 139 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.

Veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ ne tik skatins ūkiuose naudoti sertifikuotą baltyminių augalų sėklą, bet ir mažins augalų apsaugos produktų naudojimą, aplinkos taršą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, didins ūkių prisitaikymą prie klimato kaitos. Tinkamas plotas išmokai gauti – ne mažesnis kaip 0,5 ha. Plotų, kurie bus užsėti sertifikuota sėkla, negalima naudoti sėklos gamybai. Sertifikuotą sėklą reikės įsigyti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki einamųjų metų paraiškų teikimo pabaigos. Išmoka pagal šią veiklą – 16 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.

Baltyminius augalus sėjantys tiesiogine sėja ar naudojantys kitas nearimines technologas galės rinktis veiklą „Nearimines tausojamosios žemdirbystės technologijos“, išmoka – 66 Eur/ha. Mažiausias šiai veiklai skiriamas plotas – 1 ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.

Strateginiame plane konkretus neariminio žemės dirbimo būdas nereglamentuojamas (pvz., gali būti taikoma tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą, seklusis dirvos skutimas, juostinis žemės dirbimas ir kt.), taip pat nenustatytas ir dirvos įdirbimo gylis, tačiau pagrindinė sąlyga – dirbamuose laukuose taikyti žemės dirbimo būdą be plūgo (neapverčiant dirvos).

Kaimo plėtros priemonių galimybės

Minėtas išmokas papildo parama pagal kaimo plėtros intervencines priemones. Baltyminių augalų augintojai galės įgyvendinti projektus, finansuojamus pagal investicines paramos verslui priemones, pavyzdžiui, „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra”, „Investicijos į žemės ūkio valdas”, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”.

Šio sektoriaus atstovai taip pat skatinami taikyti rizikos valdymo priemones. Jie gali kreiptis paramos pagal intervencines priemones „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas” ir „Savitarpio pagalbos fondai”.

Baltyminių augalų augintojai gali dalyvauti mokymuose, gauti individualizuotas konsultacijas, dalyvauti Europos inovacijų partnerystės veiklos grupių, projektuose, arba įgyvendinti parodomuosius projektus.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-12-09

Pagal priemonę remiama gyvulininkyste užsiimančių ūkio subjektų veikla, susijusi su ūkinių gyvūnų draudimu nuo ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų. Remiami šie sektoriai:

galvijininkystė;
avininkystė;
ožkininkystė;
arklininkystė;
kiaulininkystė;
paukštininkystė.

Galimi pareiškėjai

Paramos gali kreiptis žemės ūkio subjektas, kuris:

– laiko ūkinius gyvūnus, kurie yra įregistruoti jo vardu Ūkinių gyvūnų registre;
– yra savo vardu kaip valdos valdytojas įregistravęs žemės ūkio valdą LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre;
– yra apdraudęs ūkinius gyvūnus nuo užkrečiamųjų ligų, kurių protrūkio faktą oficialiai pripažįsta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Pagal vieną draudimo sutartį pareiškėjas gali teikti vieną paramos paraišką, teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas.

Paraiškų pateikimo tvarka

Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas.

Paraiška pateikiama asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu ar elektroniniu paštu. Paraiškos renkamos savivaldybėse, kuriose įregistruotos pareiškėjų žemės ūkio valdos.

Paramos dydis ir intensyvumas

Didžiausia kompensuotina draudimo įmokos suma pagal draudimo sutartį – 70 proc. tinkamos finansuoti draudimo įmokos sumos. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieni metai.

Pareiškėjai, jei jie nėra perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžia LR viešųjų pirkimų įstatyme:

-kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė mažesnė nei 58 000 Eur, draudimo sutarčiai sudaryti turi gauti ir kartu su paraiška pateikti ne mažiau kaip tris skirtingų draudimo įmonių komercinius pasiūlymus (su lygiaverčiais paslaugų teikimo sąlygas apibūdinančiais parametrais), iš kurių atrenkamas pasiūlymas su nurodyta mažiausia kaina;
-kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė lygi arba viršija 58 000 Eur, ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų pirkimus turi organizuoti vadovaudamiesi Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis.

Pareiškėjai, jei jie yra perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta LR viešųjų pirkimų įstatyme, ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų pirkimus organizuoja vadovaudamiesi LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

Paramos gavėjas, sumokėjęs draudimo įmonei visą pagal draudimo sutartį mokėtiną draudimo įmoką ir draudimo sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus, ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo savivaldybei turi pateikti visus pagal draudimo sutartį sumokėtos draudimo įmokos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

NMA rekomenduoja pradėti pildyti paraiškas kuo anksčiau, kad būtų pakankamai laiko tinkamai užpildyti informaciją paraiškoje ir pasirūpinti reikalaujamais dokumentais. Susipažinti su NMA siūloma pagalba galite čia:

Naudinga informacija

Ūkininkai gali keiptis dėl gyvūnų draudimo įmokų kompensavimo

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, kad iki gruodžio 30 d. renkamos paraiškos dėl ūkinių gyvūnų draudimo įmokų finansavimo.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“(Priemonė) parama gali būti skirta ūkinių gyvūnų dalies draudimo įmokų kompensavimui. 2022 m. šiai priemonei skirta daugiau kaip 540 tūkst. Eur paramos lėšų.

Pagal priemonę remiama gyvulininkyste užsiimančių ūkio subjektų veikla, susijusi su ūkinių gyvūnų draudimu nuo ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų. Remiami šie sektoriai:

· galvijininkystė;

· avininkystė;

· ožkininkystė;

· arklininkystė;

· kiaulininkystė;

· paukštininkystė.

Galimi pareiškėjai

Paramos gali kreiptis žemės ūkio subjektas, kuris:

· laiko ūkinius gyvūnus, kurie yra įregistruoti jo vardu Ūkinių gyvūnų registre;

· yra savo vardu kaip valdos valdytojas įregistravęs žemės ūkio valdą LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre;

· yra apdraudęs ūkinius gyvūnus nuo užkrečiamųjų ligų, kurių protrūkio faktą oficialiai pripažįsta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Pagal vieną draudimo sutartį pareiškėjas gali teikti vieną paramos paraišką, teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas.

Paraiškų pateikimo tvarka

Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas.

Paraiška pateikiama asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu ar elektroniniu paštu. Paraiškos renkamos savivaldybėse, kuriose įregistruotos pareiškėjų žemės ūkio valdos.

Paramos dydis ir intensyvumas

Didžiausia kompensuotina draudimo įmokos suma pagal draudimo sutartį – 70 proc. tinkamos finansuoti draudimo įmokos sumos. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieni metai.

Pareiškėjai, jei jie nėra perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžia LR viešųjų pirkimų įstatyme:

· kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė mažesnė nei 58 000 Eur, draudimo sutarčiai sudaryti turi gauti ir kartu su paraiška pateikti ne mažiau kaip tris skirtingų draudimo įmonių komercinius pasiūlymus (su lygiaverčiais paslaugų teikimo sąlygas apibūdinančiais parametrais), iš kurių atrenkamas pasiūlymas su nurodyta mažiausia kaina;

· kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė lygi arba viršija 58 000 Eur, ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų pirkimus turi organizuoti vadovaudamiesi Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis.

Pareiškėjai, jei jie yra perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta LR viešųjų pirkimų įstatyme, ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų pirkimus organizuoja vadovaudamiesi LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

Paramos gavėjas, sumokėjęs draudimo įmonei visą pagal draudimo sutartį mokėtiną draudimo įmoką ir draudimo sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus, ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo savivaldybei turi pateikti visus pagal draudimo sutartį sumokėtos draudimo įmokos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-12-08

Vykdant pasėlių priežiūrą, šiemet administracinėn atsakomybėn dėl pluoštinių kanapių auginimo reikalavimų pažeidimo iš viso buvo patraukti 16 augintojų. Jiems surašyti nutarimai dėl administracinio nusižengimo, skirtos nuobaudos – įspėjimai.

Augalininkystės tarnyba, vykdydama pluoštinių kanapių auginimo priežiūrą, pastebi, kad pluoštinių kanapių augintojai dažniausiai pažeidžia pakuotės ženklinimo sistemą Augalininkystės tarnybai nespėjus jų patikrinti. Atkreipiame pluoštinių kanapių augintojų dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-867 patvirtinto „Pluoštinių kanapių auginimo priežiūros ir pluoštinių kanapių produktų tiekimo rinkai kontrolės tvarkos aprašo“ 4.2 papunkčiu, augintojai privalo nepažeisti sėklos pakuotės ženklinimo sistemos iki tol, kol jos nepatikrins Augalininkystės tarnyba.

Taip pat primename, kad vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi galima auginti tik įtrauktas į Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą kanapių veisles ir sėti tik sertifikuotą pluoštinių kanapių sėklą, atitinkančią Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintus Aliejinių ir pluoštinių augalų privalomuosius kokybės reikalavimus.

„Šiais metais Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma išplėsti pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje, – sako Augalininkystės tarnybos Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja Marija Alechnovič. – Projekte numatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. bus leidžiama auginti pluoštinių kanapių veisles, kuriose THC kiekis yra ne didesnis kaip 0,3 proc. Taip pat numatoma mokslinių tyrimų institutams, mokslo ir studijų institucijoms pluoštines kanapes selekcijos tikslais ir kitais moksliniais eksperimentiniais tikslais leisti auginti ir uždaruose gruntuose.“

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-12-08

Mažmeninės degalų kainos 2022 m. lapkričio mėn. taip pat mažėjo (UAB „Lukoil Lietuva“, UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“, UAB „Neste Lietuva“, UAB „Baltic Petroleum“, UAB „Jozita“, UAB „Kvistija“, UAB „Saurida“). Mažmeninė dyzelino kaina analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 4,0 proc., dyzelino žemės ūkiui – 5,1 proc., benzino A-95 – 3,3 proc., o automobilių dujų – 0,5 proc. Palyginti su 2021 m. atitinkamu laikotarpiu, mažmeninė dyzelino kaina padidėjo 34,6 proc., o dyzelino žemės ūkiui – 54,3 proc.

2022 m. lapkričio mėn. WTI rūšies naftos kaina Niujorko biržoje padidėjo 10,2 proc. 2022 m. lapkričio pradžioje Niujorko biržoje WTI rūšies nafta buvo prekiaujama po 86,43 USD (86,89 EUR), o mėnesio pabaigoje kaina sumažėjo iki 77,65 USD (75,20 EUR) už barelį. Tarptautinės kelių transporto sąjungos duomenimis 2022 m. lapkričio mėn. pabaigoje dyzelinas kaimyninėse šalyse buvo pigesnis: Baltarusijoje – 47,8 proc., o Lenkijoje – 7,8 proc. Estijoje dyzelinas analizuojamu laikotarpiu buvo 5,0 proc., o Latvijoje 1,1 proc. brangesnis negu Lietuvoje.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 21 (413) / 2022 m