Žemės ūkio naujienos: 2023-01-06

Nuo 2022 m. spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. 115 tūkst. pareiškėjų buvo išmokėta 543 mln. Eur tiesioginių išmokų, taip pat 83 mln. Eur paramos pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones: pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ išmokėta 4,7 mln. Eur, pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ –40 mln. Eur, pagal priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens direktyva susijusios išmokos“ – 2,8 mln. Eur, o pagal KPP priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“ – daugiau kaip 35,5 mln. Eur.

Šiais metais ir toliau bus mokama parama tiems pareiškėjams, kurių dar nepasiekė paramos lėšos, taip pat nuo kovo 1 d. bus pradėta mokėti susietoji parama už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas.

Šaltinis: nma.lt 2023-01-05

Remiami projektai pagal tris veiklos sritis:

kaimo bendruomenės materialinės bazės sukūrimas ir (arba) stiprinimas;
kaimo vietovės viešųjų erdvių sutvarkymas ir (arba) priežiūra, pritaikant jas kaimo gyventojų poreikiams;
mokomųjų vizitų arba tradicinių renginių, renginių, skirtų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių veikloms įgyvendinti, taip pat renginių Seimo ir (ar) savivaldybės, kurioje veikia organizacija, paskelbtoms metų temoms garsinti, minėti organizavimas.

Remiamų projektų pobūdis:

kai projektas teikiamas pagal pirmąją veiklos sritį, finansuojamas įrangos ir prekių įsigijimas siekiant sustiprinti ar sukurti bendruomenės materialiąją bazę;
kai projektas teikiamas pagal antrąją veiklos sritį, finansuojami viešųjų erdvių ir (ar) viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimo, ir (ar) kūrimo, siekiant patenkinti gyvenvietės viešuosius poreikius (pvz., poilsio ir (arba) laisvalaikio vietos įrengimas, sporto aikštynų atnaujinimas, paplūdimio įrengimas), ir priežiūros veiksmai;
kai projektas teikiamas pagal trečią veiklos sritį, finansuojami mokomųjų vizitų arba tradicinių renginių, renginių, skirtų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių veikloms įgyvendinti, taip pat renginių Lietuvos Respublikos Seimo ir (ar) savivaldybės, kurioje veikia organizacija, paskelbtoms metų temoms garsinti, minėti organizavimo veiksmai. Paraiškoje gali būti prašoma paramos tik vienam renginiui.

Paraiškų teikimo tvarka

Paramos paraiška ir pridedami dokumentai pildomi lietuvių kalba, teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt. Paramos paraiškų dokumentai gali būti teikiami šiais formatais: DOC, DOCX, XLS, XLSX, PDF. Per vieną kartą gali būti keliami ne didesni nei 25 MB apimties dokumentai, didesnės apimties dokumentai gali būti išskaidyti ir teikiami per kelis kartus. Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.

Paramos dydis ir intensyvumas

Kaimo bendruomenės projektams, skirtiems materialinės bazės sukūrimui ir (arba) stiprinimui, didžiausia galima paramos suma galės siekti 4 tūkst. Eur. Projektams, skirtiems viešosioms erdvėms tvarkyti, didžiausia galima paramos suma galės siekti 5,5 tūkst. Eur. Valstybės biudžeto lėšomis kompensuojama iki 95 proc. tinkamų finansuoti šių projektų išlaidų, taigi prie projektų įgyvendinimo bendruomenės taip pat turės prisidėti piniginėmis lėšomis.

Projektai, kurie susiję su renginių organizavimu, valstybės biudžeto lėšomis gali būti kompensuojami iki 100 proc. tinkamų finansuoti projektų išlaidų. Didžiausia galima paramos suma skirstoma pagal kelis lygmenis. Kaimo bendruomenės projektas galės gauti iki 2,5 tūkst. Eur, rajono lygmeniu kaimo bendruomenes vienijančios organizacijos projektas – iki 4 tūkst. Eur. Didžiausia suma – iki 10 tūkst. Eur vienam projektui – gali tekti nacionaliniu lygmeniu kaimo bendruomenes vienijančios organizacijos projektui.

Papildomos informacijos galima teirautis bendruoju informacijos teikimo telefonu (8 5) 252 6999 arba trumpuoju numeriu 1841 bei pasinaudojus „Microsoft Teams“ programa, taip pat galima pateikti klausimą raštu arba elektroniniu būdu NMA interneto svetainės skiltyje „Susisiekite“ ar atvykti pas mus adresu: Blindžių g. 17, Vilnius.

Šaltinis: nma.lt, 2023-01-03

Penktadaliu mažesnis derlius

Praėjusių metų pabaiga, palydėta atodrėkiu, ūkininkus vertė su nerimu žiūrėti į laukus – ar pasėliai saugiai sulauks pavasario? Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) agronomas Virginijus Feiza sako, kad šiuo metu situacija laukuose yra palanki augalų žiemojimui. 2022 m. gruodžio 15 d. dirvų įšalas Dotnuvoje siekė apie 10 cm. O prieš Kalėdas, atšilus orams, jis sumažėjo iki 2 cm storio. „Paprastai tokių orų atšilimų būna kasmet ir ne vienas“, – ramina patyręs agronomas. Tiesa, meteorologinių sąlygų nepastovumas žiemos laikotarpiu gali turėti labai reikšmingą įtaką augalų išlikimui. Tačiau V.Feiza tikisi, kad orai nebus ekstremalūs, o javai ir rapsai sėkmingai peržiemos.

Jis taip pat retrospektyviai apžvelgė ir praėjusį grūdų derliaus sezoną. Dėl pavasarį susidariusios nepalankios ekonominės situacijos trąšų sektoriuje, labai pabrangus mineralinėms trąšos bei jų trūkstant rinkoje, nemaža dalis ūkių pavasarį laukus tręšė mažiau. Todėl tie ūkiai, kurie sugebėjo sunkmečiu patręšti augalus pagal visas rekomendacijas, galėjo tikėtis ne ką mažesnio derliaus nei 2021 m. Deja, dalis ūkių Lietuvoje tręšimo rekomendacijų negalėjo išpildyti. Tokie ūkiai galėjo tikėtis 8–20 proc. mažesnio derlingumo.

„Dėl visoje Lietuvoje iškritusio gausaus lietaus su vėju liepos 12 d. daug kur išgulė javai ir pagulė žieminiai rapsai. Pasėlių išgulimas atskiruose laukuose labai įvairus – nuo 5–20 proc. Žemaitijoje iki 30–40 proc. Suvalkijoje ir Vidurio Lietuvoje ar net dar daugiau Šiaurės Lietuvoje. Sausi, labai šilti, o kai kuriomis dienomis ir karšti (iki 30–32 °C) liepos pabaigos–rugpjūčio mėnesio antros dekados orai buvo palankūs žemdirbiams nuimti derlių. Dėl buvusių lietingų orų, šlapių dirvų, javapjūtė vėlavo. Tačiau jau rugpjūčio mėnesio antroje pusėje daugumos žiemkenčių javų bei žieminio rapso, o kai kur ir vasarojaus laukai jau buvo nukulti arba baigiami kulti. Dėl drėgmės trūkumo rugpjūčio antrą ir trečią dekadomis pasėti žieminiai rapsai dygo ilgai. Tuo metu, rugsėjo mėnesio antroje pusėje, dirvose drėgmės pakako. Vyko žiemkenčių sėja. Sąlygos sėjai buvo palankios“, – reziumavo LAMMC mokslininkas V.Feiza.

Džiaugiasi parodytu dėmesiu

Praėję metai jauniesiems ūkininkams, kaip ir vyresniems jų ūkininkaujantiems kolegoms, buvo įtempti. Daugiausia prie to prisidėjo nestabili geopolitinė padėtis Europoje, karas Ukrainoje, pabrangę degalai, šoktelėjusios energijos kainos. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vadovas Vytautas Buivydas tikisi, kad šie metai ir prasidėsiantis naujasis finansinis laikotarpis ūkininkams bus geresnis nei jau už nugaros likęs etapas. Jam vilčių teikia tai, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) skirta nemažai dėmesio jauniesiems ūkininkams.

Šiame dokumente nurodoma, kad siekiant kaimo vietovių gyvybingumo, ypatingas dėmesys tenka kartų kaitą užtikrinantiems jauniesiems ūkininkams, smulkių ir vidutinių ūkių palaikymui ir plėtrai bei vietos bendruomenių iniciatyvoms. Beveik dvigubai daugiau lėšų nei 2014–2020 m. planuojama skirti jauniesiems ūkininkams, teikiant papildomą pajamų paramą tiesioginėmis išmokomis bei paramą įsikūrimui. Taip pat, siekiant padidinti jaunųjų ūkininkų ūkių ekonominį pajėgumą, bus teikiamos atsietosios tiesioginės išmokos. „Parama jauniesiems ūkininkams už pirmuosius hektarus yra padidinta, yra ir daugiau numatomos finansinės paskatos. Tai iš esmės džiugina, tačiau tai kol kas tik popieriuje“, – sako V.Buivydas.

Vietoje kaimo plėtros – izoliavimas?

Pašnekovas neslepia nusivylimo ir dėl metų pabaigoje, prieš pat Kalėdas, Seime priimtų Ūkininko ūkio įstatymo pataisų. Jomis numatoma, kad statybų galės imtis tik tie ūkininkai, kurie pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius trejus metus bus deklaravę kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos. Naujomis taisyklėmis tikėtasi, kad nebebus piktnaudžiaujama fiktyviai registruojant ūkininko veiklą, statant sodybas gražiausiose vietose – prie upių ar ežerų, saugomose teritorijose.

Vis dėlto, V.Buivydas mano, kad šiuo sprendimu perlenkta lazda. „Atsirado naujas reikalavimas turėti ilgesnę nei trejų metų ūkininkavimo patirtį ir iš ūkininkavimo gauti daugiau kaip pusę savo gaunamų pajamų, norint statyti ūkininko sodybą kaime. Tikrąją žodžio prasme, šis įstatymas jauniesiems ūkininkams sugadino šventes“, – atvirai kalbėjo LJŪJS vadovas.

Pašnekovas trumpai pristatė ir konkretų ūkininko pavyzdį, kai Vilniuje, sodininkų bendrijoje gyvenantis Julius, pradėjęs auginti šilauoges, nusprendė hobį paversti papildomu darbu ir Molėtų rajone įsigijo 2 ha sklypą, į jį atsivedė elektrą, nusitiesė keliuką. Visi šie darbai truko apie 1,5 metų.

„Jis su žmona apsisprendė kurtis kaime, auginti šilauogių uogyną. Jis parašė projektą jaunojo ūkininko įsikūrimui, prieš mėnesį jo paraiška buvo patvirtinta. Jie jau gyveno svajone, kad galės statytis namus ir šalia ūkininkauti. Tačiau išėjus šiam įstatymui – nusviro rankos. Jie ūkininkavimo patirties neturi, pajamų iš ūkio dar negauna. Mes kurdami Strateginį planą nuolat kalbame apie kaimo plėtrą, tačiau tautos išrinktieji sugeba ir toliau izoliuoti kaimą. Man keista, kad Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis priešinasi ir tiesioginių išmokų ribojimui. Taip tarytum jis priešinasi gyvasties palaikymui kaime. Jam panašiais klausimais pritaria ir Kazys Starkevičius“, – kritikos nepagailėjo V.Buivydas.

Įtampa paukštienos rinkoje tęsiasi

Karčių žodžių valdantiesiems nepašykštėjo ir Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Gytis Kauzonas. Jis paskutines metų dienas vadino kova už išgyvenimą. Didieji šalies paukštynai patyrė didelę krizę pandemijos laikotarpiu, tačiau COVID-19, palyginus su išaugusiais energijos kaštais, tebuvo lengvas pasivaikščiojimas. Pasak LPA vadovo, kai kurie smulkieji paukščių augintojai šią žiemą visiškai stabdė mėsinių gamybą, mat šiandieną energija sudaro kiek daugiau nei trečdalį paukštienos savikainos. Stambiems vištienos gamintojams (Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai bendrai) mėnesinė sąskaita už dujas siekia 2 mln. Eur, o sąskaitos už elektrą – 400 tūkst. Eur.

„Nėra ko slėpti – nuotaikos tikrai slogios. Kreipėmės į Vyriausybę, Žemės ūkio ministeriją, tačiau kol kas mūsų niekas neišgirdo. Visi viščiukų broilerių augintojai bando nuo gamtinių dujų persiorientuoti prie suskystintų dujų. Tačiau reikia suprasti, kad visoje Europoje yra didžiulis šių dujų ir jų įrangos poreikis. Net jeigu šiandieną priimame sprendimą paukštynus apšildyti suskystinomis dujomis, įrangą gausime geriausiu atveju kitais metais. Be to, tai reikalauja ir labai didelių investicijų. Tačiau mes jokių kitų alternatyvų šiandieną neturime“, – tikina G.Kauzonas.

Jis taip pat pastebėjo, kad šiemet Europoje itin išaugo konkurencija paukštienos rinkoje. Tai iš dalies lėmė prasidėjęs karas Ukrainoje. „Eksporto rinkose konkurencija tikrai išaugo. Anksčiau Ukrainos paukštienos gamintojai turėjo kvotas eksportui į ES. Dabar, karo akivaizdoje, kvotos sustabdytos, ukrainietiška paukštiena užplūdo Europą ir atvežtas kiekis, regis, jau dvigubai didesnis nei buvo prieš metus. Savaime suprantama, kad turime palaikyti ir remti Ukrainą. Tiesiog vietos gamintojams spaudimas dar labiau išaugo, nes mums keliami griežtesni reikalavimai, mūsų pašarai brangesni. Konkurencija išaugo ir visa tai matyti pardavimo kainose“, – dėsto LPA vadovas.

Kiaušinių rinkoje padėtis geresnė

Tuo metu šiek tiek lengviau gali atsikvėpti kiaušinių gamintojai. Nors 2022 m. pradžioje kiaušinių kainos buvo palyginti žemos, metų viduryje jos atsitiesė. Pasak G.Kauzono, tai lėmė ne tik pašarų kaina, bet ir paukščių gripas, siautęs ES, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Dėl užkrato daug paukščių buvo išskersta. Pašnekovo skaičiavimu, ES auginama vidutiniškai 380 mln. vištų dedeklių, tai 48–50 mln. jų buvo utilizuota. Anot G.Kauzono, vištų dedeklių auginimo ciklas yra visai kitoks nei mėsinių viščiukų. Atstatyti paukščių pulkus nėra taip paprasta, todėl natūralu, kad kiaušinių trūkumas šiek tiek padidino jų kainas.

Obuolių neperka

2022-uosius palydėjusios Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė taip pat netrykšta optimizmu. Pasak jos, praėjusių metų sunkumai prasidėjo dar pavasarį, kai pasirodžiusios „paslėptos“ šalnos pasiglemžė dalį derliaus. „Iš pradžių buvo šalnos, paskui pavasaris toks, kad į sodus įvažiuoti negalėjome. Kai kur sodai taip ir liko nepurkšti, nepavyko apsaugoti obuolių nuo rauplių. O pati skaudžiausia „vyšnia ant torto“ buvo liepos ir rugpjūčio pabaigoje, kai supirkėjai atsisakė supirkti obuolius krituolius. Sodininkai buvo visiškai pasimetę, nes už gautus pinigus mokėdavome darbininkams už obuolių skynimą. Iš viso buvo supirkta tik trečdalis visų krituolių“, – atsidūsta verslinių sodų atstovė.

Tiesa, prieš pat Kalėdas sodininkai sulaukė ir gerų žinių. Lietuvos obuolių augintojai, patyrę nuostolių dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą sutrikdytos rinkos, galės gauti paramą – Europos Komisija patvirtino 2 mln. Eur vertės valstybės pagalbos priemonę. Tačiau V.Kuliešienė skaičiuoja, kad ši suma padengs tik maždaug 10 proc. finansinių netekčių. „Vaisių augintojai spėjo pajausti ir drastiškai išaugusias energijos kainas, juk saugyklose obuoliai laikomi vėsiai, patalpas reikia atvėsinti iki atitinkamos temperatūros. Verslininkai nori greičiau parduoti obuolius, tačiau matome, kad apyvarta sumažėjo 50 proc. Prekyba labai sumažėjusi, žmonės obuolių nebeperka. Matyt, tai nėra pirmo būtinumo prekė“, – atsidūsta asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė.

Mėsinių sektoriui – nauji iššūkiai

Praėjusius metus Vytautas Barkauskas, Lietuvos mėsinių galvijų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas, taip pat vadina ne pačiais sėkmingiausiais. Jis apgailestavo, kad nuo šių metų nebelieka paramos mėsiniams veisliniams galvijams įsigyti, netrukus augintojai susidurs su dar griežtesniais reikalavimais dėl Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimo. V.Barkauskas pabrėžė, kad visi ūkininkai norėtų susitvarkyti pagal reikalavimus, tačiau lėšų tam neskiriama. Juo labiau kad visą praėjusį finansinį laikotarpį mėšlidžių, srutų rezervuarų įrengimas buvo netinkama finansuoti priemonė. „Iš pažiūros sektorius auga, plečiasi, tačiau turime ir netekimų. Mėsinių galvijų bandas kai kurie augintojai mažina arba išvis naikina“, – neslepia LMGAGA vadovas.

Jo teigimu, mėsinė galvijininkystė Lietuvai svarbi ir strateginiu požiūriu. Karas Ukrainoje parodė, kad apsirūpinimas maistu yra itin svarbus ir svarbiais taškais išlieka po šalį pasklidę ūkiai. „Mes visoje Lietuvoje turime apie 200 tūkst. mėsinių galvijų. Turime daug taškų, kuriuos, jeigu, neduok Dieve, kiltų karas, sunaikinti labai sunku. O štai kiaulininkystės kompleksai yra sutelkti į kelias vietoves, kurias galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Atsitikus nelaimei, kažin ar ką pavyktų išgelbėti. Apsirūpinti jautiena mes tikrai pajėgtume, tačiau čia svarbus ir Vyriausybės požiūris“, – svarstė V.Barkauskas.

Prioritetas – konkurencingumo didinimas

Apie tai, kokias pamokas Lietuva išmoko karo akivaizdoje, VL pasiteiravo ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko. Jo teigimu, karo akivaizdoje, pirmąjį praėjusių metų pusmetį suteikta išimtinė sureguliavimo parama prisidėjo prie kiaulininkystės ir paukštininkystės sektorių gyvybingumo išsaugojimo.

Anot ministro, taip pat svarbu, kad ūkininkai, patyrę sunkumų dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, galėjo kreiptis lengvatinių paskolų likvidumui užtikrinti (apyvartiniam kapitalui finansuoti). Suteikta daugiau nei 70 mln. Eur pagalba dėl COVID-19 ir karo Ukrainoje padarinių nukentėjusiems ūkininkams.

„Siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu, išplėstas valstybės maisto rezervas“, – apie maisto rezervą lakoniškai kalbėjo K.Navickas. Jis taip pat apgailestavo, kad žemės ūkio gamybos sąnaudų kaštai toliau didėja. Prie išaugusių energetikos kaštų prisideda ir papildomi iššūkiai, tokie kaip afrikinis kiaulių maras. Todėl paramos priemonių poreikis ne tik nedingo, bet ir dar labiau sustiprėjo.

„Nacionaliniu lygiu stengiamės padėti amortizuoti sunkumus, esame numatę priemones, kad sušvelnintume energijos kainų augimo poveikį visiems ūkio sektoriams. Tačiau pirmiausia reikia ES lygmens veiksmų bei sprendimų. Parama neturi priklausyti vien nuo atskirų valstybių nacionalinio finansavimo galimybių. Apsirūpinimas tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija ir sektoriaus konkurencingumo didinimas – prioritetinis Strateginio plano tikslas: jam numatyta skirti net 47 proc. visų Strateginio plano lėšų (1,957 mlrd. Eur per laikotarpį)“, – aiškino K.Navickas.

Pasak ministro, Strateginiame plane Lietuvos iškelti tikslai, prioritetai ir poreikiai įvairiapusiškai apima visą tvarų vystymąsi. Pagrindiniu prioritetu laikome apsirūpinimą maistu, konkurencingų ir perspektyvių ūkių plėtrą, todėl būtent šiam tikslui skiriame beveik pusę visam 2023–2027 m. laikotarpiui numatytų lėšų.

Apie tai, kas laukia

K.Navicko paprašius išskirti didžiausius Strateginio plano, kurį vieni išsijuosę gyrė, kiti – peikė, akcentus, jis daug dėmesio skyrė jauniesiems ūkininkams, modernizacijai ir aplinkosaugai. Jo teigimu, apie 31 proc. visų lėšų skiriama aplinkosaugai, dirvos būklės gerinimui, oro taršos mažinimui.

„Žinoma, reikia nepamiršti ir socialinės dimensijos, atliekančios svarbų vaidmenį Bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo kontekste, nes turime kartų kaitos problemą, sensta ir tuštėja kaimai, o smulkieji žemės ūkio subjektai yra sunkioje finansinėje padėtyje, todėl šioms problemoms spręsti buvo skirta per 22 proc. viso finansavimo. Nors maksimaliai siekėme nacionalinių tikslų ir dėliojome finansavimą pagal Lietuvai svarbiausius prioritetus, turėjome laikytis būtinų sąlygų skirstant lėšas, t.y. ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų lėšų skirti ekoschemoms (papildomoms išmokoms, susijusioms su savanoriškai ūkininkų prisiimtais įsipareigojimais, darančiais teigiamą poveikį aplinkai ir klimatui) bei ne mažiau kaip 35 proc. kaimo plėtros lėšų – su aplinkosauga susijusioms priemonėms“, – aiškino ministras.

Jo įsitikinimu, svarbus Strateginio plano prioritetas yra jaunieji ūkininkai. Nors pagal ES privalomus reikalavimus jauniesiems ūkininkams turėjome skirti bent 90 mln. Eur, siekiant didesnio proveržio pritraukiant jaunimą užsiimti žemės ūkio veikla, nuspręsta skirti 165 mln. Eur. „Jauniesiems ūkininkams didės ir tiesioginės išmokos, ir įsikūrimo parama. Tai dvigubai daugiau negu praėjusiu laikotarpiu“, – tikino jis.

Prioritetinis dėmesys bus išlaikomas ir ūkių modernizavimui. Nepaisant to, kad vidutinė metinė parama kaimo plėtrai, lyginant su 2014–2022 m. laikotarpiu, mažėja daugiau nei 20 proc., ūkių modernizavimas išliks viena kertinių priemonių kuriant tvarų ir konkurencingą žemės ūkį. Gamybinėms investicijoms, skirtoms ūkių modernizavimui, tvarioms investicijoms, perdirbimui, melioracijos sistemoms, smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai, numatyta beveik 0,5 mlrd. Eur“, – dėstė ministras.

Jo teigimu, ūkininkų laukia ir svarbi naujovė – parama aukštesnių gyvūnų gerovės standartų laikymuisi. Tam tikslui numatyta ekoschema su atskiromis veiklomis, pagal kurias būtų skiriamos išmokos ūkininkams, užtikrinantiems geresnes sąlygas (laikymo, judėjimo, poilsio ir kt.) ūkio gyvuliams (kiaulėms, vištoms dedeklėms, broileriams, kalakutams bei mėsiniams galvijams).

K.Navickas priminė ir laukiančias Strateginio plano naujoves – ekologines sistemas (kitaip – ekoschemas). Dalyvavimas ekoschemose yra savanoriškas ir pasirenkamas. „Strateginiame plane numatyta 10 ekoschemų, kuriomis siekiama tausoti vandenį, dirvožemį, mažinti ŠESD ir amoniako emisijas, saugoti bioįvairovę, puoselėti kraštovaizdį, didinti gyvūnų gerovę. Šios ekoschemos skirtos visiems žemės ūkio naudmenų tipams. Jos apima veiklas ariamojoje žemėje, pievų ir šlapynių priežiūrą, perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo, ekologinį ūkininkavimą (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai), paramą sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės ūkiams, taip pat gyvūnų gerovės didinimą.

Kiekvienas galės pasirinkti pagal savo ūkininkavimo kryptį tinkamas ekoschemas. Už dalyvavimą ekoschemose, išmokos mokamos už papildomų reikalavimų, viršijančių privalomuosius valdymo reikalavimus bei geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartus, laikymąsi. Tikimasi, kad tai paskatins ūkininkus įsitraukti ir prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų ir visuomenės gerovės – klimato kaitos stabdymo, aplinkosaugos problemų sprendimo, tvaresnių maisto sistemų kūrimo, išlaikant apsirūpinimo maistu ir gamybos potencialą, taip pat didinant ūkių gyvybingumą ir konkurencingumą.

Įgyvendinat Strateginį planą paramos lėšos bus naudojamos tiesioginėms išmokoms, kaimo plėtros, sektorinėms vaisių ir daržovių, vyno ir bitininkystės priemonėms. Pirmą kartą Lietuvoje parama bus teikiama auginantiems vynuoges vyno gamybai. Nuo kitų metų didėja ir tiesioginė bazinė išmoka. Ji sieks 80 Eur/ha, bet įvedamos išmokų lubos“, – pristatė K.Navickas, šiemet ūkininkams linkėdamas palankių orų, gerų derlių, atvirumo naujovėms, konstruktyvaus bendradarbiavimo, santarvės ir tarpusavio supratimo.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2023-01-05

„Grūdų sektorius šiemet daugybę kartų operatyviai reagavo į precedento neturinčius kainų svyravimus rinkose, dėl derliaus kokybės ir pakitusių geopolitinių aplinkybių ieškojo naujų rinkų. Buvo sunkūs metai, tačiau sektorius šiandien pelnytai gali būti laikomas vienu perspektyviausių ir tvariausių Lietuvos pramonės sektorių, kuris jau artimiausioje ateityje šaliai uždirbs dar daugiau, jei bus užaugintas kokybiškas derlius“, – sako LGPPA prezidentas, UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas, rašoma pranešime.

Grūdininkai tikisi sezoną baigti be didelių nuostolių

Lyginant 2022 metų derlių su 2021 metais, Lietuvoje grūdų, ankštinių augalų ir rapsų užauginta 0,5 mln. tonų daugiau (2021 m. – apie 6,8 mln. t, 2022 m. – apie 7,3 mln. t.). Pagal kviečių eksporto apimtis Lietuva yra pasaulio grūdų eksportuojančių valstybių penkioliktuke. Lietuvos grūdų ir rapsų eksportas 2021.07.01 – 2022.06.30 sudarė 4,23 mln. t / 1,33 mlrd. Eur. 2023 m. pradžioje laukiama derliaus ir eksporto duomenų atnaujinimo. Tačiau, vertindami 2022 metus, grūdų sektoriaus atstovai turėjo dėl ko nerimauti, ypač dėl grūdų kokybės. Jau šiemet Lietuvoje užauginti grūdai buvo specifiniai, maži, turintys mažesnį baltymingumą, ne visoms šalims jie įtiko. Todėl pardavėjams teko ieškoti naujų rinkų, nemaža dalis parduota ne maisto sektoriui, o pramoniniam perdirbimui. Didžioji dalis jau eksportuota. Tikimasi, kad ir likusi antra sezono pusė leis Lietuvai surasti rinkas ir pabaigti sezoną be didelių nuostolių.

Didžiausią neapibrėžtumą kuria būsima 2023 metų javapjūtė. „Mes, kaip prekybininkai ir perdirbėjai, labiausiai bijome kokybės nuostolių. Jie gali kilti dėl ūkininkavimo klaidų, kurios gali atsirasti dėl ženkliai pabrangusių trąšų. Šiandien negalime planuoti būsimo derliaus pardavimų dėl galimų reikšmingų kokybės netekimų. Įprastai, mes galėdavome kalbėti apie būsimus sandorius, dabar ne, nes nesame užtikrinti, ar galėtume įvykdyti aukštesnės kokybės pardavimo kontraktus. Todėl 2023 m. javapjūtės derlius iš anksto nepardavinėjamas, nes bijoma netikėtumų, baudų už kokybės neįvykdymą.

Tad kalbant bendrai, bijome netekti ne derliaus, bet jo kokybės. Taip pat išlieka neaiškumas dėl grūdų kainos, šiandien kol kas sunku net įsivaizduoti būsimo derliaus kainas“, – sako K.Šimas. Pasak jo, tai lemia ir tai, kad pasaulis pasiskirstė į dvi dalis. Vienoje pusėje – importuojančios šalys, kurios moka didesnę kainą, atsisakydamos pigių rusiškų grūdų, o kita pusė – užmerkia akis ir perka pigesnius rusiškus grūdus. Todėl, norint gauti aukščiausią kainą, labai sunku surasti specifinį pirkėją, ypač kai dėl jo konkuruoja ir savo grūdus siūlo visos Vakarų šalys.

Suvaldė iššūkius

Kaip žinia, grūdininkai metus skaičiuoja sezonais. Sezonas trunka nuo vienos javapjūtės iki kitos. „Kalbant apie sezoną iki javapjūtės – jis buvo vienas geriausių Lietuvos istorijoje. Įmonės suvaldė kainų svyravimus, parodė atsparumą krizėms ir karo Ukrainoje pasekmėms Lietuvos ekonomikai. Ką tik iškrautas UAB „Agrokoncerno grūdai“ laivas Irake, AB „Linas Agro“ grūdus gabenantis laivas yra pakeliui į Indoneziją. Atidaryta Meksikos rinka“, – sako K. Šimas.

O Lietuvos grūdų perdirbėjai ne tik pristatė naujus produktus, bet ir sulaukė aukščiausių įvertinimų tarptautinėse parodose, įmonės gavo tarptautinius apdovanojimus už inovatyvius, iš grūdų pagamintus produktus. Perdirbėjų įmonių produktai sėkmingai pozicionavosi Lietuvoje ir užsienyje. Didžiausia Baltijos šalyse salyklo gamintoja „Viking Malt“ pateko į stipriausių Lietuvos maisto pramonės įmonių dešimtuką. Ženkliai padidėjo perdirbimo įmonių avižinių dribsnių eksportas į Jungtinę Karalystę, makaronų – į Pietų Afrikos Respubliką, biodegalų – į Daniją bei Latviją. Išsiplėtė pardavimai į JAV rinką, kurioje savo vietą ir pirkėją atrado pašarų gamintojai. „Pagal eksporto skaičius matome, kad perdirbimo sektoriuje įmonių įdirbis davė gerus rezultatus“, – teigia K.Šimas.

Pasako jo, pavyzdžiui, viena didžiausių Lietuvoje sausų pusryčių ir sūrių užkandžių gamintoja – UAB „Naujasis Nevėžis“, žirnių traškučius, apdovanotus tarptautiniu mastu SIAL Inovacijų parodoje, Lietuvos pramoninkų konfederacijos nominacijoje pelnė „Metų eksportuotojo“ titulą, apdovanota „Lietuvos metų gaminio“ aukso medaliu už sausų pusryčių produktą „Beach party“. 2022 metais įmonė pradėjo eksportuoti produkciją į JAV, Venesuelą, Angolą, Maltą. Šiuo metu produkcija parduodama į daugiau nei 50 valstybių visame pasaulyje. Kad metai perdirbėjams buvo sėkmingi, teigia ir „Kauno grūdai“ vykdomasis direktorius Remigijus Veikalas. Pasak jo, 2022 m. „Kauno grūdai“ dalyvavo eilėje tarptautinių parodų – PLMA Amsterdam, PLMA Chicago, Interzoo, FI Ingredients, Eurotier, SIAL. Pastarojoje parodoje bendrovės pristatytos greitai paruošiamos ankštinės košės gavo SIAL INNOVATION nominaciją.

„Atitinkamai pagal parodų kryptis, jose pristatėme platų savo gaminamų produktų krepšelį: miltus, miltinius mišinius, padengimo sistemas (džiūvėsėlius), greitai paruošiamas košes, greitai paruošiamus makaronus, mūsų naują projektą – augalinės kilmės produkciją bei mūsų gaminamą naminių gyvūnėlių pašarą. Šiais metais, kaip dauguma gamybinių įmonių, susidūrėme su tais pačiais iššūkiais – pabrangusiomis žaliavomis, išaugusiomis energetikos kainomis. Tačiau vertiname, kad ilgametės patirties dėka, sėkmingai suvaldėme situaciją ir savo ateities planų stipriai nekoreguojame. Ir toliau ieškome galimybių plėstis ir dairomės mums įdomių investicinių projektų. Šiuo metu vienas didžiausių mūsų projektų – naujo greitai paruošiamų makaronų fabriko statybos, kurias planuojame pradėti jau artimiausiu metu. Planuojame, kad fabrikas pradės savo veiklą 2024 metų sausį“, – sako R. Veikalas.

Kita LGPPA narė UAB „Malsena plius“ pelnė Lietuvos metų gaminio aukso medalius už unikalius rinkoje produktus – viso grūdo kapotas avižas bei Spelta manus. Ši bendrovė pagal Europos Sąjungos projektą iki pavasario investuos apie 2.5 mln. eurų kviečių ir rugių malimo technologinės įrangos modernizavimui. Taip pat, kitąmet atnaujins miltų transportą – įsigys du visiškai naujus, tvaresnius miltovežius. Viena didžiausių Lietuvos žemės ūkio verslo grupių „Litagra“ žengia į kalakutų auginimo verslą. „Litagros“ valdomų „Joniškio grūdų“ antrinė įmonė „Sūduvos ūkis“ įsigijo Marijampolės rajone įsikūrusias 29-ias fermas ir pašarų gamyklą. Sėkmingi metai buvo ir naminių gyvūnų augintinių maisto gamintojams UAB AKVATERA LT, priklausantiems UAB KIKA GROUP.

Lietuvoje ir Estijoje gyvūnų prekių tinklus valdanti UAB KIKA GROUP šiemet investavo daugiau kaip 5 mln. eurų – gamybos ir sandėliavimo pajėgumų plėtrai, padidino įmonės turimą saulės elektrinę. Investicijų dalis skirta ir skanėstų augintiniams gamybos linijai įrengti. Šiemet UAB AKVATERA LT apdovanota net keturiais aukso ir vienu sidabro medaliu už inovatyvius pašarus augintiniams, parodose apdovanojimais įvertinti ir naminių gyvūnų priežiūros produktai. Ši bendrovė tapo ir Lietuvos metų eksportuotoju. 2022-ieji buvo geri metai ir aukštos pridėtinės vertės inovatyvių produktų gamybai. Grūdą išskaidžius į tam tikrus elementus, gaunama didžiausia pridėtinė vertė. Geras tokios gamybos pavyzdys – įmonė „Roquette Amilina“, gaminanti pasaulinėse rinkose itin vertinamą kviečių glitimą maisto ir pašarų pramonei. Taip pat sėkmingi metai UAB „Grainmore“ – didžiausiam ir moderniausiam dribsnių bei granolos gamintojui ir eksportuotojui, kuris orientuojasi sveikos mitybos srityje.

Biodegalų gamintojai

2022 metais išaugo biodegalus ir biodujas gaminančių įmonių apimtys. Pasvalyje įsikūrusi bendrovė „Kurana“ dirbo pilnu pajėgumu bei didino antros kartos bioetanolio gamybą iš atliekų. Pasak generalinio direktoriaus Jurgio Polujansko, bendrovė jau trejus metus iš žemdirbių superka šlapius kukurūzus etanolio gamybai. Šiemet „Kurana“ supirko 43 tūkst. tonų kukurūzų – arba 67 proc. daugiau nei praėjusiais metais, daug produkcijos eksportavo į užsienio rinkas. Pasak įmonės vadovo, Lietuvos biodegalų gamintojai siekia daugiau produkcijos parduoti vietos rinkoje, deja, Lietuvoje didelę dalį biodegalų rinkos sudaro iš palmių aliejaus šalutinių produktų (PFAD) pagaminti biodegalai.

Vis daugiau ES valstybių dėl neigiamos įtakos klimatui, masinio atogrąžų miškų kirtimo riboja ar uždraudžia biodegalus iš palmių aliejaus produktų, tačiau Lietuvoje, deja, vis dar jais prekiaujama. Pasak J. Polujansko, Lietuva turėtų skatinti vietinių biodegalų gamybą, nes tai didina šalies energetinę nepriklausomybę, mažiau reikia sunaudoti naftos produktų. Taip pat kuriama pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai ir žemės ūkio sektoriui, nes biodegalų sektorius nuperka didelę dalį rapsų ir grūdų, produkcija gaminama vietoje.

Be to, padedama kovoti su klimato kaita – biodegalai į atmosferą išmeta 75 proc. mažiau anglies dvideginio nei degalai iš naftos. Kitąmet „Kurana“ kartu su partneriais planuoja pradėti įgyvendinti ambicingą biometano gamybos projektą. Gamybą planuojama pradėti II metų ketvirtį ir per metus pagaminti 100.000 MWh biometano, jį tiekiant į gamtinių dujų operatoriaus „Amber Grid“ magistralinį dujotiekį. Kitos biodegalų gamintojos „Mestilla“ generalinio direktoriaus pavaduotojo komercijai Ramūno Tinginio teigimu, šiemet biodegalų sektorius ypatingai rūpinosi vietiniais atsinaujinančios energijos ištekliais, nes rinkoje bendrai energijos išteklių trūksta, o siūlomos kainos muša visus rekordus.

Jis taip pat antrina bendrovės „Kurana“ vadovui, kad įmonę labai motyvuoja tai, jog visas biodegalų sektorius svariai prisideda prie energetinės nepriklausomybės, energijos išteklių tiekimo saugumo ir mažina importo poreikį. Energijos kainos ypač reikšmingos perdirbimo sektoriui. Labiausiai šiemet nukentėjo ir artimiausiu metu patirs daugiau nuostolių tos įmonės, kurios dar nespėjo persiorientuoti į atsinaujinančią energetiką.

2023 m. metus pradės investicijų nuotaikomis

Dar 2022 metų pradžioje asociacija apklausė nares apie artimiausius įmonių planus. Penkerių metų laikotarpyje įmonės nurodė investuosiančios daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų. Tuo metu, kada įmonės planavo investicijas, dar niekas nežinojo, kokie Lietuvos ir pasaulio rinkų sukrėtimai laukia Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Tačiau ir pasibaigus sudėtingiems metams, įmonės neketina atsisakyti planų. Pasak asociacijos prezidento K. Šimo, optimistines asociacijos narių nuotaikas lėmė sektoriaus tvarumas. Per artimiausius metus, nepaisant tekusių iššūkių, įmonės yra pasiruošusios plėstis ir atsinaujinti, o dalis jų – augti bene labiausiai, nei kada anksčiau. „Mūsų asociacijos narės yra numačiusios daugiau kaip pusės milijardo eurų investicijas. Didžiausios jų suplanuotos į ateities technologijas – giluminį grūdų perdirbimą, inovacijas, biodegalų išgavimą, atsinaujinančios energijos projektus“, – sako K. Šimas.

Šaltinis: delfi.lt, 2023-01-05

Iš viso šių metų lapkričio mėn. buvo paskersta ir suklasifikuota 12,194 tūkst. galvijų ir gauta 3,5 tūkst. t galvijienos skerdenų, tai atitinkamai 7,66 proc. ir 9,43 proc. mažiau, palyginti su metais anksčiau. Vidutinė paskersto ir pagal SEUROP skerdenų klasifikavimo skalę suklasifikuoto galvijo skerdena analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 1,92 proc. ir sudarė 286,91 kg.

2022 m. lapkričio mėn. bendra vidutinė ES galvijų supirkimo kaina*, palyginti su spalio mėn., padidėjo 0,73 proc. ir sudarė 467,38 EUR/100 kg skerdenų. Lapkričio mėn. tik trečdalyje ES šalių narių mažėjo galvijų supirkimo kaina, įskaitant Lietuvą, Latviją, Estiją. Palyginti šių metų lapkričio mėn. su 2021 m. lapkričio mėn., bendra vidutinė ES galvijų supirkimo kaina buvo 18,15 proc. didesnė. Labiausiai per metus kaina padidėjo Estijoje – 46,98 proc., Belgijoje – 34,45 proc. ir Bulgarijoje – 32,06 proc., o Vengrijoje – net 3,87 proc. sumažėjo.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 22 (414) / 2022