Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2023-01-05

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2023-01-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Lietuvoje ir toliau mažėja gyvulių bandų skaičius

ŽŪIKVC (Ūkinių gyvūnų registro) duomenimis, 2022 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje buvo deklaruota 28,542 tūkst. galvijų bandų – tai 9,24 proc. mažiau, palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau analizuojamu laikotarpiu galvijų skaičius šalyje šiek tiek padidėjo, t. y. 1,12 proc. (iki 641,523 tūkst. vnt.). Daugiausia galvijų bandų deklaruota Šilalės (1,829 tūkst. vnt.), Kelmės (1,433 tūkst. vnt.), Alytaus (1,357 tūkst. vnt.) ir Šilutės (1,377 tūkst. vnt.) rajonų savivaldybėse.

Analizuojamu laikotarpiu deklaruotų avių ir ožkų bandų skaičius šalyje taip pat sumažėjo, atitinkamai 3,73 proc. (iki 8,749 tūkst. vnt.) ir 3,42 proc. (iki 3,613 tūkst. vnt.). Bandose laikomų avių skaičius sumažėjo 0,93 proc. (iki 139,514 tūkst. vnt.), tačiau laikomų ožkų skaičius padidėjo 1,36 proc. (iki 15,111 tūkst. vnt.). Daugiausia avių bandų deklaruota Alytaus (616 vnt.), Vilniaus (483 vnt.) ir Lazdijų (343 vnt.) rajonų savivaldybėse, ožkų bandų – Vilniaus (344 vnt.), Alytaus (137 vnt.) ir Anykščių (113 vnt.) rajonų savivaldybėse.2022 m. gruodžio 1 d. deklaruotų arklių bandų skaičius Lietuvoje sumažėjo 3,39 proc. (iki5,407 tūkst. vnt.), tačiau jose laikomų arklių skaičius padidėjo 3,50 proc. (iki 15,836 tūkst. vnt.). Daugiausia arklių bandų deklaruota Vilniaus (367 vnt.), Alytaus (279 vnt.), Lazdijų (231 vnt.) ir Prienų (210 vnt.) rajonų savivaldybėse.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 22 (414) / 2022 m

„Augalams tai yra besąlygiškas stresas“ – staigūs orų svyravimai kėsinasi į derlių

Neįprasti meteorologiniai reiškiniai kelia nerimą ūkininkams. Dėl atšilimo augalai jau pradėjo vegetuoti, o prognozuojamas staigus šaltis gali pražudyti pasėlius. Draudikai sako, kad vis daugiau ūkininkų renkasi pasėlių draudimą. Šiaulių rajone ūkininkaujantis Tautvydas Zelba sako, kad pernai jo ūkis patyrė visas įmanomas gamtos stichijas. „Nuo liūčių iki krušų, šalnų. Lūžo pasėliai, apšalo rapsai, išgulė kviečiai“, – dalijasi ūkininkas.

Šie metai – nelengvesni. 500 hektarų įvairių kultūrų auginantis ūkininkas nerimauja, kad po rekordinės sausiui šilumos, savaitgalį iššals visi pasėliai. „Žada savaitgalį -20, augalams tai yra besąlygiškas stresas. Kai čia šilta 10 laipsnių ar daugiau šilumos ir staiga atsiranda 20 laipsnių. Tai nerimas, nerimas, dėl to, kad galim prarast visą mūsų būsimą derlių“, – sako T. Zelba.

Ūkininkų sąjunga tikina, kad visos šalies pasėliai šiandien yra rizikos zonoje, augalai pradėję vegetuoti. Temperatūrų pokyčiams itin jautrūs rapsai, o tai – viena populiariausių auginamų kultūrų. „Augalai gali būti apsigavę. Gali būti taip, kad jų ląstelės užsipildė vandeniu, sultys prasiskiedė. Mineralizacija mažesnė, o tai reiškia, kad gali ledo kristalai suplėšyti augalų ląsteles, audinius“, – aiškina Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Draudikai pastebi, kad dėl klimato kaitos žemdirbystė tampa vis rizikingesne verslo sritimi. Pastaraisiais metais draudžiama daugiau pasėlių, auga ir išmokų sumos. Pernai ūkininkams išmokėta apie 15 milijonų eurų kompensacijų.

„Praėjusiais metais apdraudėm beveik pusę milijono hektarų. Iš to pusės milijono hektarų gavom beveik 3 400 žalų pranešimų ir apžiūrėjom 170 tūkst. hektarų pažeisto ploto“, – pasakoja Savidraudos fondo „Vh Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Pasak draudikų, šalyje apdraustas kas trečias laukas. Pasėlius draudžia jau ir smulkūs ūkiai. Naujiena – sodų ir uogynų draudimas, ko nebūta iki šiol. Suma, kurią ūkininkai skyrė pasėlių apsaugai pernai išaugo 50 procentų ir siekė apie 700 milijonų eurų.

Šaltinis: Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2023-01-04

Žinios ir informacija – sėkmingos ūkinės veiklos garantas

Modernus žmogiškųjų išteklių valdymo procesas šiuolaikiniame ūkyje ar žemės ūkio įmonėje laikytinas svarbiausiu sėkmingos konkurencijos veiksniu globalios ekonomikos sąlygomis. Ūkininkai ir žemės ūkio veiklos subjektai, siekiantys savo veiklą padaryti efektyvesnę, ypatingą dėmesį skiria žinioms ir informacijai. „Šiandien žemdirbiams dažnai iškyla klausimų, į kuriuos atsakymų savarankiškai rasti nepavyksta, todėl puiku, jei yra galimybė pasinaudoti konsultanto pagalba. Kaip pastebėjome, ypač daug klausimų kyla jauniesiems ūkininkams, kurie teorinių žinių turi, tačiau stokoja praktinės patirties.

Daug klausimų kyla ūkininkams, norintiems ūkininkauti aplinkai palankesniu būdu: kaip gerinti dirvą, kaip ir kokius augalų apsaugos produktus naudoti. Dažnai žemdirbiai pasimeta, ar teisingai vykdo ekonominę ūkio veiklą. Puiki pagalba tokiais atvejais yra įvairūs mokymai bei konsultacijos.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) konsultantai visada skatina žemdirbius ir ūkininkų bendruomenę išsiaiškinti savo silpnąsias vietas bei jas stiprinti arba paversti stipriosiomis, konsultuojantis su savo sričių profesionalais ir žinovais. ŽŪR specialistų-konsultantų sukaupta patirtis, nuolatinis bendravimas su ūkininkais ir kaimo vietovių gyventojais – pagrindas kokybiškai, kryptingai ir tikslingai konsultacinei veiklai. Mūsų konsultantų stiprioji pusė – ne tik praktinė, ekspertinė patirtis šakinėse asociacijose, bet ir dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, kur susipažįstama su kitų šalių pažangiausiomis technologijomis, metodais.

Atsižvelgiant į žemės ūkio veiklos subjektų poreikius, šiais metais organizavome 336 seminarus gaminamos augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos konkurencingumo didinimo, kooperacijos žemės ūkyje plėtros, žemės ūkio verslo planavimo ir veiklos teisiniais klausimais, 137 diskusijų grupių ciklus ir suteikėme per 4 tūkst. individualių konsultacijų“, – pažymi ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė Ernesta Dekaminavičienė.

Jurbarko rajone ūkininkaujantis ir įspūdingu vitamino C kiekiu pasižyminčią kultūrą – aktinidijas auginantis Egidijus Marmakas pažymi, kad visa informacija, gaunama seminaruose, mokymuose ar diskusinėse grupėse yra naudinga.

„Labai puikiai vertinu ŽŪR mokymus ir konsultacijas, nes visada gaunu atsakymus į iškilusius klausimus, o jei konsultantui nepavyksta atsakyti iš karto, tai žinau, kad jis būtinai su manimi susisieks ir pateiks man reikalingą informaciją. Tai aš vertinu ypač puikiai. Deja, ne visos konsultavimo institucijos taip atsakingai dirba ir atsako į užduotus klausimus. Visada džiaugiuosi, kai ir aš pats galiu pasidalinti savo įgyta patirtimi su kitais žmonėmis, kurie domisi būtent aktinidijų auginimu. Ir tikrai žinau, kad kiekvienos kultūros auginime yra gausybė įvairiausių niuansų, kuriuos išmanyti giliai ir plačiai gali tik praktikas. Todėl labai vertinu atsakingų mokytojų ir konsultantų darbą bei suprantu, kad nuolat tobulėti ir mokytis turime kiekvienas, kuris siekiame pažangos“, – sako „Marmakų sodybos aktinidijų ūkio“ savininkas E.Marmakas.

„Džiaugiuosi, kad ŽŪR konsultantai yra arčiausiai kaimo žmonių ir ūkininkų, nes atsižvelgia į poreikius ir suteikia reikalingas konsultacijas. Kad informacija, kuri nuolat kinta, yra svarbi kiekvienam – nekyla klausimų. Šiandien matome, kad žemės ūkio sektoriaus laukia nauji iššūkiai dėl klimato kaitos, tvaraus ūkininkavimo ir viso BŽŪP 2023–2027 m. žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano. Taigi, poreikis inovacijoms ir žinioms išlieka svarbus ir aktualus“, – sako ūkininkas Rimas Tolvaiša.

Pagal ŽŪR įgyvendinamą projektą „Ūkininkų ir kitų asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla, konsultavimas“, paramą konsultacijoms gavo ūkininkai, įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-01-04

Nacionalinė žemės tarnyba tampa pavaldi Aplinkos ministerijai

Nuo sausio 4 d. keičiasi Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumas – šią įstaigą iš Žemės ūkio ministerijos perima Aplinkos ministerija, kuri tampa atsakinga už žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo klausimus. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) darbo tęstinumas išlieka: NŽT struktūra ir darbuotojų skaičius nesikeičia. Pakeitimai, kurie lems struktūrinius pokyčius ir galimą darbuotojų perkėlimą į savivaldybes ar Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, numatomi 2024 metais.

„Tai svarbiausia ir sudėtingiausia šios kadencijos Aplinkos ministerijos reforma. Prie dabartinių 2,3 tūkst. Aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų prisijungia dar apie tūkstantis NŽT darbuotojų. Pagaliau valstybinės žemės panaudojimo procesai taps skaidresni, miestų ir miestelių valstybinė žemė bus daug efektyviau ir ūkiškiau naudojama. Žemės naudojimo valstybine kontrole ir statybos teisėtumo tikrinimu užsiims viena tarnyba. Procesų priežiūra stiprės ir spartės, nes bus suvienytos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Aplinkos ministerija formuos žemės valdymo ir naudojimo, geodezijos ir kartografijos, teritorijų planavimo ir statybos politiką. Naujais klausimais rūpinsis praėjusių metų pabaigoje įsteigtos Žemės ir teritorijų planavimo bei Erdvinių duomenų politikos grupės.

Pasak NŽT vadovo Sauliaus Mocevičiaus, daugiau nei pusmetį trukusios labai intensyvios diskusijos dėl planuojamos reformos davė teigiamų rezultatų.

„Džiaugiuosi, kad į galutinės šios reformos vizijos ir pagrindinių tikslų formavimą buvo įtraukti ir NŽT specialistai. Turėjome galimybę savo nuomonę išsakyti Seimo komitetuose, savo įžvalgas pateikti Aplinkos ministerijai. Į daugelį mūsų profesinių pastabų buvo atsižvelgta, todėl optimistiškai žvelgiame į ateitį ir galime ganėtinai užtikrintai sakyti, kad pradėti ir ateityje numatyti pokyčiai turės teigiamą efektą tiek valstybei, tiek žmonėms“, – sako S. Mocevičius.   

Artimiausiu metu Aplinkos ministerija pateiks konkrečius įstatymų pakeitimų projektus, susijusius su žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės teisinio reguliavimo tobulinimu.

Primename, kad pokyčius numato 2022 m. birželio 30 d. Seimo priimtas naujos redakcijos Žemės įstatymas ir su šia pertvarka susiję dar 17 įstatymų pakeitimai.

Žemės ūkio ministerija formuos žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo plėtros, taip pat melioracijos, žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės ūkio paskirties žemės plotų mažinimo, žemės išteklių stebėsenos politiką.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-01-04

Ankstesnės žemės ūkio naujienos