Žemės ūkio naujienos: 2023-05-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Konsultacijos pasėlių deklaravimo klausimais – tiesioginė transliacija ketvirtadienį 8 val.
Žemės ūkio ministerija gegužės 25 d. nuo 8 iki 10 val. rengia nuotolinę konsultaciją. Ūkininkus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų, tiesioginių išmokų taisyklių klausimais konsultuos ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, VĮ Žemės ūkio duomenų centro specialistai. Norėdami prisijungti per Microsoft Teams programą, aktyvuokite šią nuorodą: Click here to join the meeting
Siekiant kokybiško renginio, prisijungus prašome išjungti mikrofonus ir kameras, o norint pasisakyti reikės naudoti funkciją „pakelti ranką“.
Kilus bet kokiems su deklaravimu susijusiems neaiškumams ar klausimams, galite kreiptis specialiu el. paštu tiesiogines@zum.lt.
Nuotolinės ūkininkų ir savivaldybių specialistų konsultacijos vyksta kiekvieną ketvirtadienį.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-05-24
Įsijunkite NMA radiją ir išgirskite dar daugiau informacijos
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia klausytis NMA radijo, kuriame jau galite išgirsti dar daugiau informacijos. NMA parengtame garso įraše ūkininkai, intensyviai dirbdami laukuose, gali klausytis aktualios informacijos, susijusios su naujuoju programiniu laikotarpiu – sužinoti svarbiausias Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) administravimo taisyklių nuostatas, apie reikalavimus ir sąlygas gauti paramą jau dabar renkamoms paraiškoms pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Įsijunkite NMA radiją čia!
Taip pat per NMA radiją kalbama apie pirkimų naujuoju periodu vykdymą, duodama patarimų, į ką atkreipti dėmesį, kad būtų išvengta pažeidimų, pristatomos naujai patvirtintos paramos, gaunamos pagal SP, viešinimo taisyklės.
Primename, kad per NMA radiją jau galite klausyti ir šiuo metu itin aktualios informacijos apie tiesiogines išmokas, su plotu ir gyvuliais susijusių priemones, taip pat dokumentų teikimą el. būdu ir kokiais būdais klientai gali bendrauti su NMA.
Šaltinis: nma.lt, 2023-05-22
NMA primena, kaip išvengti galimų klaidų ir sankcijų
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama, kad ūkininkai, deklaruojantys žemės ūkio naudmenas ir gaunantys išmokas už gyvulius bei dalyvaujantys su plotu susijusiose Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonių veiklose, išvengtų sankcijų, analizuoja dažniausiai nustatytus pažeidimus bei primena svarbiausius sankcijų prevencijos veiksmus.
Nors 2022 m. pareiškėjų, kuriems buvo pritaikytos sankcijos už dažniausiai nustatomus pažeidimus, t. y. už netiksliai įbraižytas laukų ribas, įsipareigojimų nesilaikymą nušienauti laukus, nemulčiuoti, apsėti pūdymą ir pan., sumažėjo tūkstančiu, NMA toliau ieško priemonių, kaip sumažinti taikomų sankcijų skaičių tikriesiems ūkininkams.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos
Pagrindinė priežastis, dėl kurios NMA, vadovaudamasi žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintais teisės aktais, 2022 m. privalėjo taikyti sankcijas net 5,8 tūkst. pareiškėjų – pavėluotai pateiktos paraiškos, pavėluotai keičiami paraiškos duomenys ar pavėluotai pateikti su paraiškos administravimu susiję dokumentai. Šios sankcijos nebuvo taikomos 2020–2021 m. dėl koronaviruso pandemijos. Ūkininkai, kad išvengtų šių lengvai ištaisomų pažeidimų, turėtų iš anksto planuoti, kada pateikti paraišką ir (arba) dokumentus. Tai padaryti padėtų NMA svarbiausių datų kalendorius, kuriame pateikta informacija apie reikalavimus ir jų įgyvendinimo terminus. Jį galite rasti NMA svetainės turinyje „Naudinga informacija“, pasirinkę „Kalendorius“. Primename, kad šiais metais deklaruoti žemdirbiai gali nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d. Pavėluotai paraiškos priimamos 10 kalendorinių dienų, t. y. iki birželio 30 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc.
Jei ūkininkai netiksliai įbraižo savo laukų ribas ir neišskiria netinkamų paramai plotų, gali būti nustatyti pažeidimai, dėl kurių gali būti taikomos sankcijos, o kai kuriais atvejais pareiškėjui gali prireikti grąžinti jau gautą paramą. „NMA agro“ programėlėje atvaizduojamas 2022 m. rudens pagerintos raiškos 1 metro palydovinis vaizdas, todėl jau dabar pareiškėjai deklaruodami pasėlius gali patikrinti, pakoreguoti ar įbraižyti dirbamų laukų ribas bei nurodyti tikslesnį paramai gauti plotą ir išvengti sankcijų.
Taip pat deklaravimo pažeidimas nustatomas, kai nesilaikoma įsipareigojimų nenušienauti laukus, apsėti pūdymą ir pan. Šiai pažeidimo kategorijai priskiriami ir atvejai, kai pareiškėjas nepateikia valdymo teisę bei žemės dirbimo faktą patvirtinančių rašytinių dokumentų.
Toliau rikiuojasi žalinimo reikalavimų pažeidimai (0,7 mln. Eur), kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimai (0,65 mln. Eur).
Kompleksinės paramos reikalavimų privalo laikytis visi pareiškėjai, gaunantys tiesiogines išmokas, susietąją paramą už gyvulius, taip pat paramą pagal su plotu susijusias KPP priemones, nykstančių veislių gyvulius, miškų priemones. Nustačius reikalavimų pažeidimų, sankcijos taikomos pagal visą paraišką, t. y. mažinamos visos išmokos. 2022 m. daugiausia pažeidimų nustatyta dėl netinkamo valdoje laikomų galvijų, avių, ožkų ir kiaulių ženklinimo.
Sankcijų mažinimo veiksmai
Žemės ūkio ministerija ir NMA nusprendė, jog 2023–2027 m. išmokų už deklaruotus plotus ir gyvulius sankcijos turi būti mažesnės nei 2014–2020 m. Tad šiais metais pavyko atsisakyti ilgalaikių sankcijų, jos bus taikomos tik už einamaisiais metais padarytus pažeidimus. Taip pat buvo nustatytos mažiausios įmanomos sankcijos už geros agrarinės būklės ir valdymo reikalavimų pažeidimus. Pavyzdžiui, reglamentuose nurodyta, kad šalis narė, įvertinusi netyčinio paramos sąlygų reikalavimo pažeidimo mastą, pastovumą ir trukmę, gali taikyti nuo 1 proc. iki 10 proc. sankciją. Lietuva kai kuriais atvejais nusprendė taikyti nuo 1 proc. iki 5 proc. sankcijas.
Pareiškėjams pritaikytų sankcijų mažėjimą lėmė ir aktyvūs NMA prevenciniai veiksmai, kurie padeda išvengti pažeidimų.
Deklaruojant pareiškėjams prieinami NMA įsigyti „Sentinel“ 1 metro mastelio visos Lietuvos vaizdai, kurie padeda tiksliau įbraižyti laukus ir išvengti sankcijų už neteisingą deklaravimą bei netikslų laukų įbraižymą. Naudojama Automatinė laukų nuolatinio stebėjimo sistema (ALNSIS) leidžia informuoti ūkininkus apie dar neįvykdytus įsipareigojimus. 2022 m. ALNSIS padėjo sutaupyti 1 mln. Eur, kurie anksčiau buvo skiriami fizinei kontrolei, ir užkirtus kelią nesąžiningiems pareiškėjams gauti išmokas, o ūkininkams papildomai išmokėti 2 mln. Eur.
Deklaravimo metu savivaldybėms ir seniūnijoms nuolat siunčiami sąrašai su nustatytomis klaidomis paraiškose, kad iki deklaravimo būtų spėta pakoreguoti paraiškos duomenis. Prasidėjus deklaravimui buvo išleistas laikraštis, kuriame atkreipiamas dėmesys į tiesioginių išmokų ir paramos pagal programas, susijusias su plotais bei gyvuliais, taisyklių pakeitimus ir paramos reikalavimus. Taip pat NMA internetinėje svetainėje bei žiniasklaidos priemonėse nuolat skelbiami straipsniai apie aktualius teisės aktų pakeitimus, reikalavimus bei terminus ūkininkams, siekiantiems laiku įvykdyti įsipareigojimus ir išvengti sankcijų.
Šaltinis: nma.lt, 2023-05-23
Pieno rinkoje – stabilumo ženklai, bet gerų žinių ūkininkams gali tekti palaukti
Žemiausią lygį pastaraisiais metais pasiekusi pieno supirkimo kaina Lietuvoje pastaruosius tris mėnesius kito nežymiai ir siekė maždaug 37-38 centus už kilogramą. Kai kurie perdirbėjai sako tikėjęsi, kad kainos kils, tačiau to neįvyko, visgi per artimiausius mėnesius tikimasi pagerėjimo eksporto rinkose, nuo kurių priklauso ir supirkimo kaina vidaus rinkoje. Tuo metu kai kurie ekonomistai prielaidų situacijos gerėjimui kol kas nemato ir sako, kad įtakos gali turėti nebent oro sąlygos.
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina balandį buvo 37,9 cento už kilogramą – 0,7 proc. mažiau nei kovą ir 25,7 proc. mažiau nei prieš metus Panaši kaina laikosi nuo vasario ir iki tol paskutinį kartą buvo fiksuota 2021 metų spalį.
Prasčiau, nei buvo tikėtasi
Pieno perdirbėjai pabrėžia, kad Lietuvoje žaliavinio pieno supirkimo kainas lemia situacija eksporto rinkose, kadangi apie 70 proc. šalyje perdirbamo pieno eksportuojama.
Visgi vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa sako, kad situacija eksporto rinkose yra bloga nuo 2022 metų žiemos pabaigos, o dabar išlieka stabiliai įtempta.
„Deja, ne taip, kaip mes planavome, – neatsistato iki šiol ir eksportinių produktų paklausa – tiek sūrių, tiek išrūginių produktų, tiek sausų pieno miltų“, – BNS sakė D. Trumpa.
„Kadangi situacija po kritimo atsistojo į įtemptą sunkią poziciją tiek perdirbėjams, tiek žemdirbiams, buvo tikimasi, aš asmeniškai tikėjau, kad artėjant sezonui, didėjant paklausai, pradedant žmonėms daugiau keliauti, vartoti, paklausa ir kainos pradės kilti, deja, to neatsitiko“, – pridūrė jis.
D. trumpa sako, kad tam įtakos turi recesijos baimė, pakilusios palūkanų normos, privertusios žmones daugiau pinigų skirti paskoloms bei apkarpiusios kitas išlaidas.
„Lieka mažiau pinigų ne tik televizoriams, batams, rūbams pirkti, bet ir maistui. O kai nevalgo, nėra kam ir parduoti“, – sakė „Rokiškio sūrio“ vadovas.
Pieno perdirbėjų asociacija Pieno centras sako, kad didžiausią nerimą kelia besitraukiantis lietuviškų sūrių eksportas, kuris per pirmus du šių metų mėnesius susitraukė apie 13 proc., o visų pieno produktų eksportas į Europos Sąjungos šalis mažėjo 4,7 procento.
„Pieno pramonėje sūris yra pagrindinė ir vertingiausia eksporto prekė, sukurianti beveik pusę visos pieno produktų eksporto vertės“, – pranešime sakė asociacijos vadovas Egidijus Simonis.
Visgi „Rokiškio sūrio“ vadovas tikisi, kad situacija eksporto rinkose per artimiausius dvejus metus turėtų pagerėti.
„Dabar yra dugnas. Tai yra mėnesio, dviejų bėgyje, vis tiek saulė gal pradės šviesti, drąsiau žmonės pradės jaustis, važiuos keliauti, o kai keliauja, daugiau ir vartoja. Beveik esu užtikrintas, kad situacija ne blogės, mėnesio-dviejų laikotarpyje mes lauksime pagerėjimo eksporto rinkose“, – teigė D. Trumpa.
Ekonomistas: prielaidų kainoms kilti kol kas nėra
Šių metų pradžioje drastiškai kritus pieno produktų eksportui, ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad šalies gamintojai pirminį smūgį patyrė greičiausiai Europoje. Žaliavinio pieno kainai Bendrijoje pastaruosius kelis mėnesius stabiliai mažėjant, T. Povilauskas teigia, kad tą dar pajus ir Lietuvos ūkininkai.
„Lietuvoje viskas daug greičiau sureagavo, pirminį smūgį mūsų pieno gamintojai patyrė patys pirmieji Europoje, tai kalbant apie trumpalaikę ateitį Europos Sąjungoje, nėra klausimo, vis tiek žaliavinio pieno kainos važiuos žemyn“, – BNS sakė SEB banko analitikas.
Europos Komisijos duomenimis, balandį vidutinė pieno supirkimo kaina ES siekė 48,8 cento, kovą – 50,4 cento, o vasarį – 53,3 cento.
T. Povilauskas mano, kad kalbėti apie „kainų atšokimą“ Lietuvoje kol kas negalima, o artimiausius mėnesius ji gali būti mažesnė nei 38 centai.
„Pieno produktų kainos eksporto rinkose buvo krintančios, trumpuoju laikotarpiu, kelios savaitės yra stabiliau, kalbant apie grietinėlę, nugriebto pieno miltelius, kol kas atšokimais nekvepia, stabilizacija gal“, – teigė jis.
Anot T. Povilausko, rizikų gali būti dėl orų sąlygų vasaros metu – jei sausringas metas užsitęstų tik Lietuvoje, tai gali lemti mažesnę pieno gamybą, tačiau jei tokia situacija būtų visoje Europoje, tai galėtų turėti įtakos kainų augimui.
„Būtų blogiausia, jei sausringesni orai būtų Lietuvoje, o Europoje, pagrindinėse rinkose – Airija, Prancūzija, Vokietija – nebūtų sausa, tai būtų dar didesnis smūgis mūsų ūkininkams. To labiausiai nesinorėtų“, – sakė T. Povilauskas.
„O jei taip būtų Europos Sąjungos mastu, tai gal tos kainos ir galėtų kažkiek paaugti dėl tos sausros“, – teigė jis.
T. Povilauskas mano, kad jei „orai nepaves“, tuomet veikiant sezoniškumui rudenį supirkimo kainos Lietuvoje galėtų kiek kilti į viršų.
Antradienį Seimui pateiktas vadinamasis pieno įstatymas – Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengta iniciatyva stiprinti žalio pieno pardavėjų derybines galias, aiškiau apibrėžti jo kainodarą ir skatinti kooperaciją. Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, teikiamu projektu visų pirma ginami mažesnių pieno gamintojų interesai.
„Dabartinė pieno krizė aiškiai parodė, kad silpniausia ir neapginama grandis yra smulkus ir vidutinis pieno gamintojas – patys smulkiausi ūkininkai“, – pristatydamas projektą Seime antradienį sakė K. Navickas.
Naują Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo redakciją parengusi ŽŪM siūlo nustatyti nesąžiningų pieno pirkimo praktikų sąrašą, įpareigoti pirkėjus aiškiai nustatyti, kokia tvarka mokės priedus ir priemokas.
Projektą palaikė 102 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš, 4 – susilaikė.
Įtvirtinus pakeitimus, pirkėjai sutartyse privalėtų nustatyti pastovią ir pagal objektyvius rodiklius apskaičiuotą pieno kainą, kuri būtų perskaičiuojama, jei rodikliai keistųsi.
Projektu siūloma uždrausti savavališkai keisti pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas prieš tai nepranešus kitai sutarties šaliai, mažinti pieno pirkimo kainą dažniau nei du parduodamo pieno tiekimo laikotarpius paeiliui, taip pat – neleisti mokėti priemokų ar priedų, kurių suma viršija 20 proc. pieno pirkimo kainos.
Be to, pirkėjai negalėtų taikyti kitokių priemokų ir priedų ar jų dydžių, nei nustatė pagal savo sudarytą tvarką, o priemokų ir priedų sistema būtų vieša ir iš anksto žinoma.
„Panaikiname vadinamas pieno kainas pagal pieno grupes, kas tikrai labai iškreipė rinką ir buvo nepalankiai vertinama ypatingai pačių smulkiausių gamintojų. Iš kitos pusės, dabartinė galiojanti tvarka nereglamentuoja visų vadinamų priedų ir priemokų mokėjimo, nes pagal bazinę pieno kainą yra nustatoma ta pirminė grandis, o paskui iki 47 proc. gali būti jau mėnesio pabaigoje perskaičiuojama pieno kaina. Tai stipriai paveikia pačią kainodarą ir ūkininkai negali prognozuoti savo būsimų išlaidų“, – argumentavo K. Navickas.
Kartu siūloma įtvirtinti, kad įsigyjant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, kai pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę, jo kaina būtų ne mažesnė negu pieno kaina, kai žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio specializuoto pieno šaldytuvo.
Taip pat pirkėjas iš Lietuvoje registruoto pardavėjo negalėtų pirkti pieno, kurio sudėtis ir kokybė nebuvo įvertinta valstybės valdomoje akredituotoje laboratorijoje.
Sulaukęs parlamentaro Edmundo Pupinio klausimo, ar nemano, jog ŽŪM bandymas reguliuoti rinką gali neduoti norimo rezultato, K. Navickas pabrėžė, pataisomis rinka būtų kontroliuojama minimaliai, o pokyčiai esą būtini – siekiant išlaikyti kaimų gyvybingumą.
„Neturime kitos išeities, nes ūkininko šeima, laikanti nuo 1 iki 50 karvių yra labai svarbi kaimo dalis. Verslo, rinkos logikoje viskas vis tiek orientuota į didelius gamybinius kompleksus. Negalime jokiais būdais ignoruoti kaimo gyvybingumo konteksto“, – kalbėjo K. Navickas.
Konkurencijos taryba yra paskelbusi, kad įstatyme numatomas pieno supirkimo kainų reguliavimas bei kainodaros viešinimas, gali riboti konkurenciją pieno sektoriuje.
ŽŪM pradėjo rengti naują įstatymo projektą reaguodama į nuo šių metų ženkliai kritusias žaliavinio pieno supirkimo kainas. Dėl sumažėjusių kainų ūkininkai pradėjo protestus, dalis jų reikalavo 40 mln. eurų skubios paramos. ŽŪM išmokoms pieno gamintojams jau skyrė 8 mln. eurų, daugiau finansavimo tikimasi sulaukti iš Europos Komisijos.
Apsaugos zonos, kurių būtina laikytis purškiant pasėlius
Augalų apsaugos produktų (AAP) registravimo proceso metu vertinama jų sudėtyje esančių veikliųjų medžiagų keliama rizika žmonių sveikatai ir gyvajai gamtai, išlikimas ir pasiskirstymas aplinkoje, veiksmingumas kenkėjams, AAP sudėtis, fizikinės ir cheminės savybės. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) registruoja tik saugius naudoti ir nekeliančius grėsmės žmonių sveikatai bei aplinkai AAP.
AAP vertinimo metu nustačius riziką vandens organizmams, bitėms, netiksliniams nariuotakojams (vabalams, vorams, vabzdžiams, erkėms ir kt.) ir netiksliniams augalams (augalai, kurie auga šalia purškiamo lauko) gali būti taikomos rizikos mažinimo priemonės, pavyzdžiui, apsaugos zonos iki paviršinio vandens telkinių ir melioracijos griovių arba iki ne žemės ūkio paskirties žemės. Yra ir kitų reikalavimų, kurie nurodyti AAP etiketėse.
Dėl minėtų ir kitų rizikos mažinimo priemonių rinkoje gali atsirasti daugiau veiksmingų ir efektyvių AAP. Juos naudojant sėkmingiau pavyksta išsaugoti įvairius organizmus ir jų bioįvairovę. Aišku, labai svarbu laikytis AAP etiketėse nurodytų apsaugos zonų (apsaugos zona – tai atstumas iki paviršinio vandens telkinio, kurioje draudžiama purkšti AAP) normų ir kitų reikalavimų. AAP naudotojai privalo žemės sklypą apdoroti tokiu būdu, kad AAP tirpalo dulksna nepatektų už purškiamo ploto ribų.
Apsaugos zonos, skirtos apsaugoti vandens organizmus
Kai purškiami šalia vandens telkinių esantys laukai ar sodai, AAP purškimo dulksna gali patekti į vandenį. AAP taip pat gali nutekėti dirvos paviršiumi, ypač kai yra nuolydis, arba į vandenį gali patekti per drenažo sistemą. Laikantis AAP etiketėse nurodytų apsaugos zonų, galima veiksmingai sumažinti jų patekimą į vandens telkinius ir apsaugoti vandens organizmus.
AAP etiketėse nurodytos apsaugos zonos iki vandens telkinių matuojamos nuo upės, upelio ar melioracijos griovio šlaito viršutinės briaunos arba nuo kranto viršaus kitiems vandens telkiniams, kurie neturi stačių šlaitų, bet ne nuo vandens telkinio krašto. Apsaugos zonos iki vandens telkinių gali būti nuo 5 iki 20 metrų lauko augalams ir iki 40 metrų sodo augalams.
Kai yra 2 proc. ar didesnis nuolydis į vandens telkinius ir melioracijos griovius, prie jų privaloma įrengti 10 metrų apsaugos zoną, apželdintą daugiamečiais žoliniais augalais. Tai veiksmingai padeda sumažinti AAP nutekėjimą į vandens telkinius.
Jeigu AAP etiketėje nėra nurodytų apsaugos zonų, skirtų apsaugoti vandens organizmus, tuomet, vadovaujantis Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių 81 punktu, privaloma palikti 1 metro apsaugos zoną iki paviršinio vandens telkinio ir melioracijos griovio.
Jeigu Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (nauja redakcija įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d.), yra nustatytos didesnės apsaugos juostos iki paviršinio vandens telkinių nei nurodyta AAP etiketėse, privaloma vadovautis aprašu.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) įrašyta, kad mažiausias vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos plotis privalo būti 3 metrai, net jeigu nacionaliniai teisės aktai numato mažesnį plotį. Jei Strateginio plano GAAB4 standarte iki paviršinio vandens telkinių nurodytos didesnės apsaugos juostos nei AAP etiketėse, privaloma vadovautis standartu.
Apsaugos zonos, skirtos apsaugoti netikslinius nariuotakojus ir netikslinius augalus
Jeigu vertinant AAP nustatoma nepriimtina rizika netiksliniams vabzdžiams ar netiksliniams augalams, etiketėse nurodomos apsaugos zonos, kurios sumažina galimą riziką.
Apsaugos zonos iki dirbamo lauko krašto (iki ne žemės ūkio paskirties žemės) gali būti nuo 5 iki 10 metrų ir didesnės. Šios apsaugos zonos, kuriose draudžiama purkšti AAP, paliekamos dirbamame lauke iki jo krašto. Jos matuojamos nuo lauko krašto į lauko vidų.
Jeigu AAP etiketėje nėra nurodytų apsaugos zonų, skirtų apsaugoti netikslinius nariuotakojus ir netikslinius augalus, tuomet, vadovaujantis Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių 83 punktu, privaloma palikti 1 metro apsaugos zoną iki ne žemės ūkio paskirties žemės.
Laikantis AAP etiketėse nurodytų apsaugos zonų dėl purškiamų AAP dulksnos neigiamo poveikio, apsaugomi šalia dirbamos žemės gyvenantys vabzdžiai ir augantys augalai, išsaugoma jų bioįvairovė ir buveinės, suteikiama galimybė vabzdžių populiacijoms atsinaujinti dirbamuose laukuose iš šalia esančių natūralių buveinių.
Purškimo dulksną mažinantys purkštukai
Naudojant specialius purkštukus ar kitą įrangą, kuri mažina purškimo dulksną, pasiekiamas didesnis purškiamo produkto efektyvumas, jo mažiau sunaudojama ir mažiau patenka už dirbamo lauko ribų. Tai mažina riziką pakenkti žmogaus sveikatai, visiems gyviesiems organizmams, aplinkai ir užteršti požeminius vandenis.
Kai purškimo dulksna mažesnė, apsaugos zona atitinkamai irgi mažėja, todėl ūkininkai, naudodami specialią įrangą, kuri mažina purškimo dulksną, gali palikti mažesnes apsaugos zonas iki paviršinio vandens telkinių ir melioracijos griovių ar iki ne žemės ūkio paskirties žemės.
