Žemės ūkio naujienos: 2023-07-24

„Karvių gerokai apmažėjo. Vakar kaip tyčia dar išvažiavo 5 karvės. Sunkūs metai, labai sunkūs gyvulininkams, supirkimo kainos labai mažos, pašarų neturime, perspektyvų mažai. Manau, nebūsime vieninteliai, kurie tą gyvulininkystės kryptį keisime turbūt į augalininkystės“, – kalba ūkininkas.

Sausros padarinius jaučiantys gyvulininkystės ūkiai traukiasi visuose šalies regionuose.

„Sunki situacija šiai dienai. Ne tai, kad nėra pašarų, bet ir nėra iš kur jų nusipirkt. Kad ir pieno kaina nedidelė. Ne tik gyvulininkai nukenčia nuo sausrų. Visas gyvulininkystės sektorius yra pati rizikingiausia veikla. Ir grūdininkai turi nuostolių“, – skundžiasi ūkininkas Darius Viliušis.

Į posėdį susirinkusi Žemės ūkio rūmų taryba tikina, kad nykstant gyvulininkystei, bus itin sudėtinga laikytis įsipareigojimų ES ir išsaugoti daugiamečių pievų plotus.

„Su gyvulių mažėjimu daugiamečių pievų plotai mažėja. Ir vien šiais metais mes jau 50 tūkst. turime praradimą. Reikės tas pievas kažkuriuo būdu atstatyti, o jei neatstatysime, tai našta bus ant visų Lietuvos gyventojų paskirstyta“, – konstatuoja Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

Ūkininkai laukia ministerijos sprendimų ir paramos. Tačiau ši pažadų nedalija. Esą finansinė parama jau padalyta pienininkystės sektoriui, taip pat nuo šalnų nukentėjusiems sodininkams. Nukentėjusiems nuo sausros gali būti įvesta nedidelių palengvinimų.

„Ūkininkams vis tiek kiekvienam reikės įrodinėti – ar force majeure, ar išimtines aplinkybes, ką mes šiemet naujai padarėme, iki šiol nebuvo“, – sako žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

Skaičiuojama, kad šiemet deklaruoti beveik 3 milijonai hektarų – 7 tūkst. daugiau nei pernai. O ūkininkų sumažėjo net 2 tūkst. Tai rodo ūkių stambėjimą.

„Kas kelia didelį pavojų, mažėja gyvulių skaičius, mažėja ekologinių ūkių hektarų plotai, mažėja kraštovaizdžio elementų deklaravimas ir tai yra pavojinga Lietuvos kaimų gyvybingumui ir šeimos ūkininkų išlikimui“, – nerimauja Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.

Per trejus metus Lietuvoje veiklą nutraukė ketvirtadalis ūkininkų. Pasak Žemės ūkio rūmų, ūkininkavimas tampa vis mažiau patrauklus.

Šaltinis: lrt.lt, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2023-07-20

Čikagos prekių biržoje trečiadienį kviečių ateities sandoriai pabrango apie 8,5 proc. iki 7,28 JAV dolerio už bušelį. Prekybos pradžioje kainos šuolis siekė net 9 procentus.

Rusijos pajėgos atakavo Ukrainos Odesos uosto svarbią infrastruktūrą, sunaikindamos pagrindinę krovos įrangą bei 60 tūkst. tonų grūdų. Šie veiksmai išsklaidė viltis, kad Rusija galiausiai galėtų atnaujinti jau metus veikusį susitarimą, kuriuo buvo užtikrinamas svarbus tarptautinei rinkai ukrainietiškų grūdų eksportas jūra.

Kita vertus, karščių bangos Europoje bei atsinaujinusios sausros bangos svarbiausiuose JAV grūdų auginimo regionuose pablogino derliaus lūkesčius, todėl rinkos suabejojo naujausioje USDA ataskaitoje prognozuojama didesne pasiūla, pažymi „Trading Economics“.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-07-20

Kviečių ir miežių derlius dėl pavėlavusio lietaus sumažintas Vokietijoje ir Ispanijoje.Coceral naujausios prognozės duomenimis, ES šalyse 2023 m. minkštųjų kviečių derlius turėtųsudaryti 127,33 mln. t, tai 2,14 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2023 m. kovo mėn., bet 411 tūkst. t daugiau nei buvo 2022 m. Minkštųjų kviečių derlius sumažintas dėl nepalankių meteorologinių sąlygų Ispanijoje, Vokietijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Coceral birželio mėn. sumažino 2023 m. miežių derliaus prognozę ES šalyse iki 49,48 mln. t, tai būtų 3,0 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2023 m. kovo mėn. bei 2,39 mln. t mažiau, palyginti su 2022 m. Mažesnis miežių derlius prognozuojamas Ispanijoje, Švedijoje ir Danijoje. Coceral birželio mėn. duomenimis, 2023 m. rugių derliaus prognozė ES šalyse sumažinta nuo 7,85 iki 7,27 mln. t ir tai būtų 278 tūkst. t mažiau, palyginti su 2022 m.

Avižų derliaus prognozė analizuojamu laikotarpiu sumažinta nuo 7,89 mln. t iki 7,24 mln. t ir tai būtų 572 tūkst. t mažiau nei 2022 m.2023 m. kukurūzų derliaus prognozė ES šalyse sumažinta 1,02 mln. t (iki 61,08 mln. t). 2022 m. kukurūzų derlius sudarė 52,31 mln. t. Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Italijoje analizuojamu laikotarpiu laukiama, kad derlius bus daug didesnis po to, kai 2022 m. kukurūzų derlius nukentėjo nuo didelės sausros.

Prognozuojama, kad Prancūzijoje kukurūzų derlius iš esmės neatsigaus, nes dėl dideliųsąnaudų sumažėjo pasėlių plotas. Dalį kukurūzų ploto pakeitė kiti pasėliai (pavyzdžiui, saulėgrąžos).2023 m. rapsų derliaus prognozė ES šalyse pagal šių metų birželio mėn. duomenis sumažinta 86 tūkst. t (iki 19,78 mln. t), tai būtų 234 tūkst. t daugiau, palyginti su 2022 m. Rapsų pasėlių plotas, palyginti 2023 m. su 2022 m., pasėtas didesnis, bet dėl nepalankių meteorologinių sąlygų (sausra šiaurinėje ES dalyje), jei tęsis ir liepos mėnesį, rapsų derliaus prognozė gali būti dar labiau sumažinta.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 12 (426) / 2023 m

Jaunų ūkininkų šeimą jau galima pavadinti daugiavaike – joje auga penkerių ir dvejų metų berniukai bei neseniai vienerių metų sulaukusi mergaitė.

„Jei sugrįžus gyventi į kaimą dėl to džiaugiausi pati, tai dabar džiaugiuosi galėdama čia auginti ir savo vaikus. Jie auga gryname ore, turi savo kiemą. Juos supa gamta ir gyvūnai. Galėsiu jiems parodyti, kaip su jais reikia bendrauti. Mano vaikai, pamatę ant pieno pakelio nupieštą karvę, tikrai neklaus, kodėl čia pavaizduotas šis gyvūnas“, – prisiminusi vienos draugės papasakotą istoriją apie vaiko klausimą dėl ant pieno pakelio nupieštos karvės, juokiasi R. Kanapeckienė. Savo stalui užsiaugintos daržovės, savų vištų padėti kiaušiniai, savo karvių pienas ir savo užaugintų galvijų mėsa – tai, ūkininkės teigimu, taip pat yra neabejotini gyvenimo kaime privalumai.

Svarbu išnaudoti pasitaikiusią progą

„Be, to man patinka leisti laiką su gyvūnais, aš juos myliu, todėl jų priežiūra man nėra darbas. Tarp savo auginamų galvijų galėčiau praleisti daug laiko. Man įdomu juos stebėti. Jie taip pat tave stebi, į tave reaguoja, bet neaiškina man, ką aš turiu daryti ir kaip elgtis. Tai – tarsi gyvūnų terapija, už kurią kiti eidami į zoologijos sodus moka pinigus. Tai, kad ūkininkaujant reikia daug dirbti, aš taip pat nelaikau blogybe – fizinis aktyvumas nėra blogis, kurio reikėtų šalintis.

Pagrindiniai ūkininkavimo minusai yra laisvalaikio stoka. Tu neturi tiek laisvo laiko, kiek dirbdamas mieste, nes ūkis – tai ne darbo vieta, kur atidirbęs nustatytą valandų skaičių gali užverti duris ir mėgautis laisvalaikiu. Taip pat ir su atostogomis – galvijams nepasakysi, kad dabar aš išvykstu atostogauti ir pasimatysime po mėnesio. Tačiau visus minusus galima paversti pliusais – svarbu ne pati problema, o požiūris į ją. Vakar prireikė tvarkyti aptvarus. Mes su vyru palikome vaikus artimųjų priežiūrai ir išvykome dirbti. Aš į šį darbą pažvelgiau, kaip į galimybę kiek pailsėti nuo vaikų ir „turėti pasimatymą“ su savo vyru. Svarbu ne kiekybė, o kokybė. Prasiblaškymu gali tapti ir eilinė išvyka į parduotuvę, jei tu pasimėgauji tuo momentu. O gali išeiti atostogų mėnesiui ir į darbą sugrįžti nepailsėjęs, jei tu tomis atostogomis nesimėgavai“, – sako R. Kanapeckienė.

Nusprendė tapti ūkininke

Pienininkyste besiverčiančių ūkininkų šeimoje užaugusi Rūta sako gerai žinojusi, koks nelengvas yra ūkininko gyvenimas. Nuo minčių ūkininkauti ją atkalbinėjo ir mama. Todėl baigusi mokyklą mergina pasirinko kineziterapijos studijas Lietuvos sporto universitete.

„Mėgstu gydyti žmones. Esu aktyvi ir neįsivaizduoju savęs dirbančios kabinetinį darbą. Kineziterapija buvo būtent tai, kas man tiko. Dirbau su krepšininkais, su futbolininkais, buvo daug kelionių. Man patiko ši specialybė. Labai ją mylėjau. Tačiau susimąstyti privertė finansinė šios profesijos pusė. Sumokėjus mokesčius ir skyrus pinigų pragyvenimui iš atlyginimo praktiškai nieko nelikdavo. Supratau, kad netgi labai daug dirbdama aš neuždirbsiu tiek, kiek ūkininkaudama. Keisti darbą paskatino ir šeimyninės aplinkybės.

Vykti gyventi į miestą mano sutuoktinis nenorėjo. Pasitarusi su juo ir savo šeima nusprendžiau tapti ūkininke ir pasiėmiau jaunam ūkininkui skirtą paramą. Taip nusprendusi kineziterapijos nemečiau. Ir toliau dirbau medicinos centre ir šį darbą derinau su ūkininkavimu. Pasitaikydavo ir taip, kad mano „darbo diena“ trukdavo 16 valandų – likdavo laiko tik miegui. Kineziterapeutės darbas man teikė galimybę bendrauti su įvairiais žmonėmis, pasikrauti geromis mintimis ir gera energija. Kartu šis darbas tapo ir tam tikra saugos pagalve nėrus į visai kitą sferą – ūkininkavimą. Ūkininkauti nusprendę žmonės iš tiesų bent jau iš pradžių turi turėti tokią saugos pagalvę arba atsarginį planą. Profesinis tobulėjimas taip pat davė savo vaisių – tapau medicinos centro, kuriame dirbu, bendrasavininke“, – apie savo karjerą pasakoja R. Kanapeckienė.

Neišvengė ir nesėkmių bei apgavysčių

Kuo verstis ūkininkaujant, Rūta ir Gvidas Kanapeckai apsisprendė neišradinėdami dviračio. Ir Rūtos, ir Gvido tėvai verčiasi pienininkyste.

„Mes nusprendėme verstis ne pienininkyste, bet mėsinių galvijų auginimu. Manėme, kad taip bus lengviau. Juk nereikia keltis melžti karvių ketvirtą valandą ryto, nereikia pas jas važinėti du kartus. Pakanka ir vieno karto. Pamiegoti aišku galime ilgiau, tačiau vargo su mėsiniais galvijais ne ką mažiau. Kai karvės ima veršiuotis arba suserga, leki pas jas ir du, ir tris kartus per dieną“, – sako R.Kanapeckienė.

Jaunojo ūkininko parama pasinaudoję Kanapeckai įsigijo 20 angusų veislės telyčių ir vieną bulių. Galvijus pirko su kilmės dokumentais. Kad buvo apgauti, jaunieji ūkininkai suprato, kai pasikvietė ekspertus įvertinti užaugintą prieauglį.

„Angusas turi būti arba rudas arba juodas ir gali turėti delno dydžio baltos spalvos dėmių. Mūsų užauginti buliukai turėjo kur kas didesnių dėmių, o kiti netgi buvo angusams netipiškos pilkšvos spalvos. Supratome, jog buvome apgauti. Stokodami patirties savo gyvulius peršėrėme, todėl jie neišsiveršiavo, pirmais metais buvo daug kritimų. Visa tai kiek prigesino mūsų optimizmą, bet pradėtos veiklos nemetėme. Nusprendėme ieškoti išeičių iš susidariusios padėties mišrindami dalį savo bandos, įsigijome limuzinų veislės bulių. Mišrūnai pasirodė beesą stipresni ir atsparesni ligoms už grynaveislius angusus. Be to, jų mėsa labiau domino supirkėjus“, – sako R. Kanapeckienė.

Pasirinkimą apsprendė vietinės sąlygos

Pasak ūkininkės, jai gan keista, kad visame pasaulyje vertinama angusų mėsa nėra Lietuvos supirkėjų prioritetas, nors tokios jautienos pageidauja ir mūsų restoranai. Auginti angusus jauni ūkininkai sako pasirinkę dėl kelių priežasčių. Šie gyvūnai neturi ragų, todėl yra mažiau pavojingi. Šios veislės gyvūnai pasižymi romiu charakteriu, yra jaukūs, o svarbiausia – neišrankūs pašaru.

„Zarasų rajone žemė skurdesnė. Čia nėra gerų kultūrinių pievų. Limuzinų ar šarolė veislės jautukui prastesnio pašaro neįsiūlysi, o angusas suės viską, ką ras. Be to, angusai greičiau bręsta, o marmuringumu garsėjanti angusiena yra vertinama ne tik žinovų, bet ir jos paragavusių vartotojų“, – tvirtina R. Kanapeckienė. Kadangi supirkėjų siūlomos kainos nėra draugiškos, jaunieji ūkininkai svarsto patys užsiimti savo produkcijos realizavimu.

Savo ūkį aktyviai socialiniuose tinkluose pristatinėjanti R. Kanapeckienė sako, kad žmonės turi galimybę matyti, kaip auginami gyvūnai ir kaip jais rūpinamasi. Ūkininkai stengiasi, kad banda kuo daugiau laiko praleistų lauke, kur galvijai galėtų rupšnoti natūralią žolę. Šaltuoju metų laiku jie perkeliami į fermą, tačiau turi galimybę patys iš jos bent trupam išeiti į lauką. „Socialiniuose tinkluose pastebėjau didelį susidomėjimą mūsų galvijais. Žmonės norėtų įsigyti angusų mėsos, tačiau to kol kas negalėjome jiems pasiūlyti. Tačiau neseniai netoliese pradėjo veikti skerdyklėlė. Manau mums pavyks su ja kooperuotis. Tada galėsime patys pasiūlyti ne tik savo išaugintų gyvulių mėsos bet ir iš jos pagamintų produktų“, – ateities planais dalinasi R. Kanapeckienė.

Didins mišrūnų bandą

Nuo 21 anguso bandos savo verslą pradėję ūkininkai dabar jau gali pasigirti 150 galvijų banda. Septyniasdešimt žindenių karvių turintys jaunieji ūkininkai sako siekią jų turėti bent šimtą. „Man į atmintį įstrigo ūkininkavimo pradžioje išgirstas teiginys, kad verčiantis mėsinių galvijų auginimu, kiekvienam šeimos nariui turi tekti po dvidešimt žindenių karvių – tik tada bus galima kalbėti apie orų pragyvenimą. Galiu pasakyti, kad šie žodžiai yra teisingi. Kadangi mūsų šeimoje dabar yra penki asmenys, mums reikia ir šimto žindenių“, – sako R. Kanapeckienė.

Šiuo metu jaunieji ūkininkai turi dvi bandas: vieną – grynaveislių angusų, o kitą – mišrūnų. Ne tik didinti prieauglį bet ir gerinti jo savybes planuojantys ūkininkai sako svarstantys galimybę plėtoti mišrūnų bandą kergdami angusus ne tik su limuzinų, bet ir šarolė veislės jaučiais. Skūpus moka du kartus Didėjant auginamų gyvulių skaičiui daugėja ir darbų.

„Puikiai suprantame, kad mūsų jėgos ne begalinės, todėl stengiamės lengvinti savo darbą jį automatizuodami, įsigydami modernesnės technikos. Nusipirkome greitaeigį rulonų presą, su kuriuo šienapjūtė ir pašarų paruošimas žiemai vyksta greičiau. Ganyklose įrengėme stebėjimo kameras ir dabar matome, ar gyvuliai nieko nestokoja, ar nereikia pas juos važiuoti. Tai taupo laiką. Nusprendę ką nors įsigyti savo ūkiui mes ieškome geriausio varianto ir čia netaupome, nes žinome, kad skūpus moka du kartus. Pigesnė įranga tarnauja trumpiau ir dažniau genda, todėl už kokybę geriau iškart sumokėti daugiau“, – pataria R. Kanapeckienė.

Ūkininkavimo pradžioje sunkumų neišvengsi

Jauna ūkininkė neslepia, kad pirmi veiklos metai buvo išties sunkūs. „Į ūkininkauti pradėjusius jaunus žmonės iš pradžių visi žiūri nepatikliai, supirkėjų siūlomos kainos pirmus žingsnius žengiantiems ūkininkams taip pat yra nedraugiškos.

Mus gelbėjo įvairios paramos. Įsigijome, fermą, šienavimo įrangos, palaipsniui susidėliojome finansus ir dabar, prabėgus septyneriems metams, jau pradedame atsigauti. Tas pats laukia ir tų, kurie dar tik dabar nusprendė pradėti ūkininkauti. Galiu perspėti, kad pirmieji metai tikrai bus sunkūs.

Tikėtis greitų rezultatų ūkininkaujant būtų naivu – tas „pyragas“ ūkininkams kepasi ilgai. Teko pabendrauti su senai pienininkyste besiverčiančiais ūkininkais. Jie sakė, kad pirmaisiais metais stengdamiesi pragyventi, ieškojo pašalinio pajamų šaltinio – vežė į supirktuves surinktus obuolius.

Šis pasakojimas priminė ir mūsų ūkininkavimo pradžią. Mes taip pat esame skaičiavę pinigus, ar pakaks jų valgiui tą mėnesį. Todėl panorėję imtis ūkininkavimo turėtų nusiteikti, kad niūrių dienų jų kelyje tikrai pasitaikys“, – perspėja R. Kanapeckienė. Svarbiausia – nebijoti darbo ir nesėkmių Tiems, kurie nusprendė imtis ūkininkavimo jauna ūkininkė pataria šį sprendimą priimti gerai pasvėrus visus už ir prieš. Reikia įvertinti, kad gerų rezultatų ūkininkaujant gali tekti siekti ilgiau nei kitose verslo srityse, nes ūkininkaujant įdėtas triūsas dar negarantuoja gero atlygio: „Ūkininkas yra priklausomas ir nuo gamtos išdaigų, ir nuo politikų ambicijų. Galvijai ir serga, ir krenta. Todėl vykdant planą „A“ visada reikia turėti ir planą „B“, kurio prireiktų užklupus bėdai“. Pasak R. Kanapeckienės, ūkininkauti sumanęs žmogus pirmiausia turėtų būti darbštus. Visa kita yra išmokstama.

Ūkininkas turi būti žingeidus, turėti žinių agronomijos, veterinarijos, mechanikos, finansų, buhalterijos srityse. Kuo daugiau tokių žinių ūkininkas bus sukaupęs, tuo mažiau jam reikės kreiptis pagalbos į brangiai kainuojančius specialistus.

Blogesnius laikus visada pakeičia geresni

„Savo darbo dieną planuojantis ūkininkas tikrai negali būti garantuotas, kad ji baigsis numatytu laiku. Gyvulys juk iš anksto neperspės, kad ruošiasi susirgti, ar pabėgti iš aptvaro. O taip nutikus reikia mesti suplanuotus darbus ir skubėti pas veterinarą arba pulti ieškoti iš aptvaro pasprukusio gyvulio. Gamta taip pat linkusi prikrėsti eibių. Štai šiemet dėl sausros negalėjome laiku paruošti pašarų žiemai. Bet mes nenuleidžiame rankų. Tikimės, kad lietus dar spės atgaivinti žolę ir mes apsirūpinsime pašarais žiemai.

Ūkininkaujant reikia išmokti pernelyg nedžiūgauti jei tau labai gerai sekas, nes tai amžinai netruks, taip pat reikia nebijoti iššūkių ir atėjus blogesniems laikams nepulti į paniką, nes ir blogesnius laikus tikrai pakeis geresni. Aš pati, net turėdama galimybę atsukti savo gyvenimą atgal, pakartočiau viską, ką esu padariusi“, – tvirtina R. Kanapeckienė. Svajonės keliauti neatidėlios Jauna ūkininkė džiaugiasi, kad jų šeima įsikūrė netoli savo tėvų ūkių ir labai vertina galimybę prireikus sulaukti jų pagalbos: „Užklupus netikėtiems darbams yra kur palikti vaikus. Jais mielai pasirūpina ir mano mama, ir anyta, ir vyro seserys. Aš labai tai vertinu“, – sako R. Kanapeckienė.

Pasaulio dar dirbdama kineziterapeute pamačiusi moteris sakė iš tiesų mėgstanti keliauti ir nenorinti šio pomėgio atidėlioti ateičiai. „Tą „šviesesnę dieną“ norisi pamatyti dabar, kol esame jauni. Viliuosi, kad dar šiemet su šeima pakeliausime bent po Lietuvą. Norisi išvykti ir į užsienį. Galbūt tai pavyktų padaryti išsinuomojus kemperį ar lėktuvu. Sunkiai dirbant reikia ir nebūtinai ilgo, tačiau produktyvaus poilsio“, – sako R. Kanapeckienė.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-07-19

Žemės deivei Žemynai buvo aukojama duonos – jos apkasama aplink rugių lauką. Nupjovus ir pastačius pirmą rugių pėdą, pjovėjai nusilenkdavo saulei, dainuodavo pjūties dainas.

Šiais laikais dainų niekas nedainuoja, nebent kombaino kabinoje, kai niekas nemato ir negirdi. Mūsų laikais žemdirbiai žvalgosi į būsimų orų prognozes, politinę padėtį pasaulyje bei situaciją Matif grūdų biržoje. Sinoptikai prognozuoja antrąją vasaros pusę lietingą, tačiau kiek kartų jie apsiriko?

Ūkininkams taip pat svarbu saugiai, patogiai atvežti surinktą derlių ir parduoti jį už gerą kainą.

Kokia situacija Kretingos r. ūkiuose?

Kaip informavo Kretingos r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Žaneta Seniūnienė, liepos 1 d. duomenimis rajone pasėlius deklaravo 2427 fiziniai ir juridiniai asmenys. Viso deklaruota 50,8 tūkst. hektarų.

Žieminių kviečių deklaruota 15,3 tūkst. ha. Žieminių rapsų – 5,3 tūkst. ha., vasarinių kviečių – 5,1 tūkst. ha., žirnių – apie 3 tūkst. ha, pupų – apie 1,6 tūkst. ha., vasarinių rapsų – 368 ha.

Daugiausiai žmonių, dirbančių žemę – Darbėnų apyliknėse. Seniūnijoje pasėlius deklaravo – 723 fiziniai ir juridiniai asmenys. Jie deklaravo 13,5 tūkst. ha. Antroje vietoje – Kretinga su Vydmantais. Čia deklaravusių žemės ūkio naudmenis – 528 fiziniai ir juridiniai asmenys. Visi kartu jie deklaravo 8,7 tūkst. ha. Imbarės seniūnijoje pasėlius deklaravo 442 fiziniai ir juridiniai asmenys (11,1 tūkst. ha).

Situacija grūdų rinkose

Kremlius pirmadienį paskelbė, kad susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto galiojimas faktiškai baigėsi. Jo pareiškimą pasmerkė Vakarų šalių atstovai, o Turkijos lyderis pareiškė vis dar besitikintis, kad susitarimą pavyks pratęsti. Jokių optimistinių pranešimų apie naujas derybas viešoje erdvėje kol kas nėra.

Manoma, kad humanitarinio koridoriaus per Juodąją jūrą uždarymas įtakos turės kviečių ir kukurūzų rinkai. Tačiau kviečių kainų šuoliai dėl tarptautinės politinės padėties, ekspertų nuomone, neturėtų būti drastiški ir ilgalaikiai. Rapsai iš Ukrainos vežami žemės transportu.

„Jei nepavyks Ukrainai, Rusijai, Turkijai ir Jungtinėms Tautoms susitarti dėl koridoriaus per ateinančias dvi savaites, gali jaustis kainų šuoliai. Aš esu optimistas ir manau, kad susitarimas bus pasiektas“, – sako „Linas Agro grūdinių kultūrų pirkimo vadovas Justas Eimontas.

Pasak jo, galų gale, jeigu ir nebus susitarta dėl Juodosios jūros humanitarinio koridoriaus pratęsimo, pers savaitę ar pusantros turėtų atsirasti kiti sprendimai ar nauji susitarimai, kurie įgalins grūdų eksportą iš Ukrainos uostų. Ir tada, tikėtina, rinka stabilizuosis.

„Aš nemanau, kad dėl šios priežasties kainos gali ženkliai padidėti nei buvo prieš metus, kai jos siekė apie 400 eur už toną. Šių metų gruodį kviečių grūdų kainos Matif biržoje siekė apie 240 eur. už toną. Jeigu nepavyktų susitarti dėl koridoriaus pratęsimo kaina gali išaugti iki 260 eur. už toną. Tačiau tai nereiškia, jog būtent taip ir atsitiks. Tokių grūdų kainų, kokios buvo prieš metus 380, 400 eur. už toną, greičiausiai nebus. Tai jau praeities istorijos faktas“, – sako ekspertas.

Ar šių metų sausringi ir karšti orai Europoje turės įtakos kainoms, ekspertams sunku kol kas spręsti. Pasak J.Eimonto, duomenys iš Prancūzijos, kuri yra viena didžiausių grūdų augintojų kontinente, ten jau pradėtas kulti šiųmetinis grūdinių kultūrų derlius, plaukia apie nevienodą situaciją regionuose. Bendros ūkininkų nuotaikos ten optimistinės, Miežių derlius kol kas neblogas.

„Kažkiek nuvilia žieminiai rapsai. Pasėlių plotai atrodė daug žadantys, tačiau į juos įvažiavus technikai, optimizmas išblėso. Todėl šiandien yra sakoma, jog žieminių rapsų derlius Prancūzijoje yra nuviliantis. Ar tai atsispindės kainoje? Ir taip, ir ne? Ta pati Ukraina šiemet planuoja rekordinį rapsų derlių – apie 4 milijonus tonų. Tai neskatina kainų kilti“, – sako grūdinių kultūrų rinkos žinovas. Pasak jo, pagrindinis rapsų vartotojas yra Europa.

Kokios prognozės Lietuvoje?

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos duomenimis, lyginant 2022 metų derlių su 2021 metais, mūsų šalyje grūdų, ankštinių augalų bei rapsų užauginta 0,5 mln. tonų daugiau (2021 m. – apie 6,8 mln. t, 2022 m. – apie 7,3 mln. t.). Pagal kviečių eksporto apimtis Lietuva yra pasaulio grūdų eksportuojančių valstybių penkioliktuke. Lietuvos grūdų ir rapsų eksportas nuo 2021 m liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. sudarė 4,23 mln. t , už maždaug 1,33 mlrd. eurų.

„Linas Agro” grūdinių kultūrų pirkimo vadovas J. Eimontas sako, kad Lietuvoje su būsimu 2023 m. derliumi situacija regionuose labai nevienoda. Pajūrio rajonuose situacija liūdniausia. „Derliaus prasme tai bus prasčiausias regionas Lietuvoje. Birželio viduryje teko lankysis lauko dienose. Pastebėjome, jog Vakarų Lietuvos pasėlių laukai labiausiai buvo paveikti sausros“, – kalbėjo ekspertas.

Žinant, kiek ūkininkai investavo, o trąšos brango, padėtis tikrai nedžiugina. Tuo tarpu kituose šalies regionuose: Suvalkijoje, Dzūkijoje laukai atrodo geriausiai. „Ar jie geriausi per 5 metus? Tikrai ne. Pavasario pradžia teikė vilčių, būta nemažai drėgmės, Pietryčių Lietuvoje taip pat pasidarbavo gegužės ir birželio mėnesio sausra. Tačiau ten derlius turėtų būti geresnis negu Žemaitijoje“, – sako “Linas Agro” grūdinių kultūrų pirkimo vadovas.

Skaičiuojama, jog šiemet Lietuvoje derlius gali būti mažesnis už 5 metų vidurkį. Realią situaciją pamatysime tada, kai kombainai įvažiuos į laukus, o į elevatorius pradės byrėti grūdai.

Šaltinis: valstietis.lt, Švyturys, 2023-07-19

Dirvožemis aprūpina augalus maisto medžiagomis, vandeniu, deguonimi ir suteikia vietą jiems augti. Tačiau pernelyg didelis trąšų naudojimas žemės ūkyje daro neigiamą poveikį vandens kokybei ir augalų bei gyvūnų gyvybės įvairovei. ES taisyklėmis, pavyzdžiui, taisyklėmis, kuriomis reglamentuojama bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) ir Nitratų direktyva, skatinama gerinti dirvožemio valdymą ir mėšlo tvarkymą. Auditorių tiksliausias 2014–2020 m. BŽŪP lėšų, skirtų tinkamai dirvožemio būklei užtikrinti, sumos įvertis yra maždaug 85 mlrd. eurų, o Nitratų direktyvoje ribojamas azoto iš gyvulių mėšlo užterštose teritorijose naudojimas.

„Dirvožemis labai svarbus gyvybei ir yra neatsinaujinantis išteklius, – teigė už ataskaitą atsakinga Europos Audito Rūmų narė Eva Lindström. – Tačiau Europoje dideli dirvožemio plotai yra netinkamos būklės. Tai turėtų būti įspėjamasis raginimas ES pasiraitoti rankoves ir atkurti gerą mūsų dirvožemio būklę. Negalime nusigręžti nuo ateities kartų. Būsimais ES taisyklių pakeitimais ES teisės aktų leidėjams suteikiama galimybė visoje Europoje sugriežtinti dirvožemio standartus.“

Auditoriai nustatė, jog ES priemonė, skirta užtikrinti, kad ūkininkai laikytųsi aplinkosaugos sąlygų (kompleksinė parama), gali padėti šalinti dirvožemiui kylančias grėsmes, nes jos standartai taikomi 85 proc. žemės ūkio paskirties žemės. Tačiau šios sąlygos, kurias ūkininkai turi atitikti, kad gautų išmokas pagal BŽŪP, nėra pakankamos. Dėl reikalavimų, kuriuos ES šalys taiko dirvožemiui, beveik nėra būtina keisti ūkininkavimo praktikos, o dirvožemio būklė gali tik labai nedaug pagerėti. Nors 2023–2027 m. laikotarpiui padaryta tam tikrų patobulinimų, kai kuriose valstybėse narėse iki šiol padaryti pakeitimai yra nepakankami ir gali turėti tik nedidelį poveikį tvariam dirvožemio valdymui ir mėšlo tvarkymui.

ES šalys turėjo skirti finansavimą vietovėms, kuriose yra opių dirvožemio problemų. Tačiau tokiu būdu jos skyrė tik nedidelę dalį savo ES kaimo plėtrai skirtų lėšų, kurios naudojamos savanoriškam aplinką tausojančiam ūkininkavimui remti. Jų kaimo plėtros programose buvo numatyta nedaug mėšlo tvarkymo priemonių, nepaisant žinomų azoto pertekliaus problemų.

EK sunku apžvelgti, kaip ES šalys taiko mėšlo tvarkymo reikalavimus, nes jos pateikia neišsamius duomenis. Šios spragos taip pat reiškia, kad neįmanoma apskaičiuoti ES vidurkių. Be to, dėl nukrypti leidžiančių nuostatų mėšlo naudojimo apribojimai tampa ne tokie veiksmingi. Pavyzdžiui, dirvožemio tarša padidėjo ūkiuose, kuriems taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos dėl azoto ribinių verčių. Auditoriai taip pat pažymi, kad pažeidimų nagrinėjimo procedūros prieš šalis dėl Nitratų direktyvos yra labai ilgos.

ES yra įsipareigojusi siekti JT darnaus vystymosi tikslų, iš kurių septyni turi tiesioginį ar netiesioginį poveikį dirvožemiui. Tačiau šiuo metu nėra sutartos ES masto tvaraus dirvožemio valdymo apibrėžties. EK rengia teisėkūros iniciatyvą dėl ES dirvožemio apsaugos, valdymo ir atkūrimo ir neseniai paskelbė pasiūlymą dėl naujos ES direktyvos dėl geros dirvožemio būklės, kurį artimiausiais mėnesiais aptars Europos Parlamentas ir ES Taryba. ES tikslas – iki 2050 m. užtikrinti gerą dirvožemio būklę.

Moksliniai tyrimai rodo, kad Europos dirvožemio ekosistema ir toliau blogės dėl įvairių veiksnių. Apie 25 proc. ES žemės viršijama rekomenduojama tvari erozijos ribinė vertė, be to, daugumai ES dirvožemių kyla biologinės įvairovės nykimo rizika. Dirvožemiui reikalingas azotas, kad augalai galėtų augti. Azoto stygius gali lemti dirvožemio degradaciją, o pernelyg didelė jo dalis gali sukelti vandens taršą ir eutrofikaciją. 2012–2015 m. laikotarpiu didžiausios teršimo ES vertės užfiksuotos Kipre ir Nyderlanduose; didžiausia žinoma vertė taip pat buvo registruota Nyderlanduose 2016–2019 m., t.y. paskutiniu laikotarpiu, kurio duomenimis galima pasinaudoti.

Europoje 60–70 proc. ES dirvožemių yra prastos būklės, iš dalies dėl dirvožemio valdymo ir mėšlo tvarkymo praktikos. BŽŪP ir Nitratų direktyvoje pateikiama priemonių, kuriomis skatinama gerinti dirvožemio valdymą ir mėšlo tvarkymą.

Europos Audito Rūmai vertino, ar EK ir valstybės narės veiksmingai naudojosi šiomis ES priemonėmis, skirtomis žemės ūkio paskirties dirvožemiui valdyti ir mėšlui tvarkyti tvariai. Nustatėme, kad jomis nebuvo naudojamasi pakankamai ir kad dar yra daug galimybių dirvožemio būklei pagerinti.

Europos Audito Rūmai EK rekomendavo peržiūrėti standartų užmojį ir apie jį pranešti, įvertinti jų įgyvendinimo rezultatus, teikti ataskaitas dėl BŽŪP savanoriškų priemonių tikslingumo, apriboti nukrypti leidžiančių nuostatų taikymą ir patobulinti konsoliduotuosius duomenis ES lygmeniu.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-07-21