Žemės ūkio naujienos: 2023-07-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Parengtas išskirtinės ES paramos pieno gamintojams mokėjimo tvarkos projektas: laukiama socialinių partnerių siūlymų
Žemės ūkio ministerija parengė ir pateikė socialiniams partneriams bei visuomenei derinti administravimo taisykles, pagal kurias ruošiasi skirstyti Europos Sąjungos finansinę paramą pieno gamintojų ekonominiam gyvybingumui išsaugoti.
Europos Komisija liepos mėnesį iš ES žemės ūkio rezervo Lietuvai skyrė išskirtinę finansinę paramą – 10,66 mln. eurų. Šiame paramos skyrimo etape ekonominių sunkumų patyrusiems pieno gamintojams skirta 8,86 mln. Eur.
Ministerijos parengtų taisyklių projekte numatyta, kad parama bus skiriama pieno gamintojams, kurie Žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruoti kaip valdos valdytojai arba partneriai ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 31 d. (imtinai). Pieno gamintojai taip pat turės turėti savo vardu Ūkinių gyvūnų registre 2023 m. rugpjūčio 1 d. registruotų pieninių karvių.
Paramą turėtų gauti tie gamintojai, kurių 2023 m. balandžio, gegužės ir (ar) birželio mėnesio vidutinė už natūralų žalią pieną gauta supirkimo kaina buvo ne didesnė kaip 35 ct už kilogramą.
Taisyklėse numatyta, kad išskirtinės finansinės paramos siekiantys pieno gamintojai ir jų sutuoktiniai negalės būti patvirtinti paramos gavėjais pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“.
Paramą siūloma apskaičiuoti pagal 2023 m. balandžio 1 d. – birželio 30 d. pieno gamintojo supirkėjams faktiškai parduotą pieno (natūralaus riebumo) kiekį.
Numatoma, kad paramos dydis kiekvienam pieno gamintojui bus apskaičiuojamas individualiai kiekvienam mėnesiui (balandžio, gegužės, birželio mėn.), t. y. apskaičiuojamas skirtumas tarp 35 ct/kg ir vidutinės faktinės pieno gamintojo gautos kainos už kilogramą natūralaus pieno atitinkamą mėnesį.
Paramos suma pieno gamintojui bus apskaičiuojama konkretaus mėnesio apskaičiuotą paramos dydį padauginus iš pieno gamintojo atitinkamą mėnesį (2023 m. balandį, gegužę ir birželį) faktiškai parduoto natūralaus pieno kiekio (kg).
Paramą apskaičiuos VĮ Žemės ūkio duomenų centras, o išmokės Nacionalinė mokėjimo agentūra.
ES parama turės būti išmokėta ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 31 d.
Šaltinis: www.zum.lrv.lt, 2023-07-24
Pareiškėjai dar gali pakeisti žemės ūkio augalo kodą arba atsisakyti paramos
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja, kad ūkininkai, atsižvelgdami į automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos (ALNSIS) rezultatus, iki rugpjūčio 15 d. gali pakeisti žemės ūkio augalo kodą, o iki rugsėjo 15 d. – atsisakyti paramos už deklaruotą lauką.
Ūkininkai Informaciniame portale šiuo metu gali matyti tokius ALNSIS stebėjimo rezultatus: žemės ūkio augalų auginimą žemės ūkio augalų plotuose ariamoje žemėje, deklaruotą pasėlį (I grupė), pievos suarimą ir juodojo pūdymo įdirbimą.
Pareiškėjai, atsižvelgdami į NMA informaciniame portale skelbiamus ALNSIS duomenis, iki rugpjūčio 15 d. gali patikslinti žemės ūkio augalo kodą, kai ALNSIS nustatė žemės ūkio augalo kodo neatitiktį deklaruotam pasėliui.
Pareiškėjams, deklaruojantiems pievas pasėlių kodais DGJ, DGI ir DGA bei medingąsias augalų juostas pasėlio kodu MAJ, sunerimti dėl ALNSIS nustatyto neatitikimo ir tikslinti žemės ūkio augalo kodo nereikia. Atlikus papildomus duomenų sutikrinimus ir nustačius, kad deklaruotame DGJ, DGI ir DGA lauke yra pieva, o MAJ lauke yra pasėti medingųjų augalų mišiniai, ALNSIS rezultatas bus pakeistas į žalią.
Taip pat pareiškėjai turi teisę iki rugsėjo 15 d. atsisakyti paramos už deklaruotą lauką, išskyrus tuos atvejus, kai pareiškėjas buvo informuotas apie NMA planuojamą patikrą vietoje, paraiškoje aptiktas klaidas arba apie NMA prašymą pateikti deklaruojamų plotų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus ar patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus.
Nors šalyje sausra nepaskelbta stichine nelaime, tačiau ją ūkininkai itin jaučia nuo Žemaitijos iki šiaurės rytų Lietuvos: žiemai nesukaupta šieno, trūksta vandens gyvulių girdymui, todėl kai kurie sako, kad juos išparduos
Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Buivydas sako, kad nuo gegužės įsivyravusi sausra labiausiai pakenkė gyvulininkystės ūkiams – šie metai yra vieni nepalankiausių ruošti gyvulių pašarus žiemai.
„Derlius, ar labiau, ar mažiau nukentėjo, kad ir koks bebus, bet jis bus, tik ne toks pelningas, o gyvulininkai neturi susikaupę net pusės pašarų, ką praėjusiais ar užpraėjusiais metais turėdavome. Reiškia, žmonės turės išsiparduoti gyvulius“, – BNS sakė V. Buivydas.
Beveik 70 melžiamų karvių ir prieauglio auginantis, bet tik pusę reikalingų pašarų bandai išmaitinti sukaupęs Upynoje, Šilalės rajone ūkininkaujantis Darius Viliušis rudenį ketina parduoti maždaug 20 galvijų.
Anot jo, ūkį susimažins, nes visiškai nutraukti ūkininkavimo negali, kadangi reikėtų grąžinti iš Europos Sąjungos fondų gautą paramą: „Esu pririštas, negaliu pasitraukti, negaliu visiškai išsiparduoti“.
Pasak jo, sunkiausia padėtis yra iki 25 melžiamų karvių turinčių ūkių: jie neturi už ką nusipirkti šieno, už pieną gauna mažai.
Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas, Rietave ūkininkaujantis Jonas Kuzminskas BNS teigė, kad iš laikomų 180 karvių, jaučių ir telyčių parduos 100 – pasiliks jauniausius ir stipriausius.
„Jau pardavėme 20, liks gal 80. Jeigu palis kokias kelias dienas be perstojo ir bus šilta, gal parduosime mažiau, o gal daugiau, jeigu nepavyks dar pašienauti“, – svarstė J. Kuzminskas.
Jis teigė gyvulių atsisakantis, kadangi nebus įmanoma išmaitinti – iš hektaro susuka vos porą rulonų, o karvei žiemai reikia 15-os. Anksčiau J. Kuzminskas žiemai turėdavęs apie 700 rulonų, o dabar – tik 250.
„Iš rulonų jau šeriam, į pačio kviečius karvių banda buvo porą kartų įėjusi, negalėjau išvaryti, kol nepriėdė, nusiaubė, kviečių derliaus nebus“, – pridūrė J. Kuzminskas.
Jis apgailestavo, kad Žemės ūkio ministerija šiemet, kitaip negu pernai dėl karo Ukrainoje, neleido apsėti žaliųjų pūdymų.
V. Buivydas taip pat sakė pastebėjęs naują sausros pasekmių tendenciją – perdirbėjai pradėjo mažinti gyvų galvijų supirkimo kainas.
„Pernai už mėsinių galvijų kilogramą gyvo svorio mokėjo po 2,4 euro, o kai prasidėjo sausra, kaina buvo nukritusi iki 2,2 euro, paskui iki 2 eurų, o dabar 1,6 euro. Labai didelė pasiūla. Ir norint gauti 1,6 euro, dar reikia laukti dvi savaites eilėje“, – teigė jis.
J. Kuzminskas baiminasi, kad žalio pieno kaina kris dėl kokybės, nes dėl blogo karvių šėrimo jame nebus baltymų.
Pasak V. Buivydo, tie galvijų turėtojai, kurie dar augina ir grūdines kultūras, pavyzdžiui, avižas, miežius, aukos derlių ir gamins sausus pašarus.
J. Kuzminskas teigė jau nupjovęs visą 10-12 ha avižų lauką. Pasak jo, pirkti šieną iš kitų regionų, kur lietaus buvo, yra ir brangu, ir rizikinga: „Rulonas kainuoja 25-30 eurų. Ir kokybė dar neaiški. Ir atsivežti reikia“.
Sausrą pirmasis ir labiausiai pajuto Pajūrio ir Vakarų Lietuvos regionas, čia savivaldybės skelbė ekstremalias situacijas: Plungė Rietavas, Skuodas, Kretinga, Tauragė, Šilalė, ŠiIutė.
„Yra be galo sausa. Reikia aptverti aptvarą, tai su traktoriumi neįspaudžiam kuolo. Trečdalį kuolų reikės įgręžti, nes neįsismeigia – taip išdžiūvę“, – sakė J. Kuzminskas.
Panaši situacija Utenos regione, kur skurdesnės žemės: smėliai, priesmėliai, o saulė ir šiluma daro vis daugiau žalos.
Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus teigimu, labiausiai nuo sausros kenčia Žemaitija – šalies dalis, kurioje daugiausia ūkininkų, užsiimančių gyvulininkyste. Pasak jo, žieminių kviečių derliaus tikimasi 20-30 proc., o vasarinių – iki 40 proc. mažesnio.
Už pažeistus pasėlius žemdirbiams – 6 mln. Eur draudimo išmokos
Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ jau ruošia 6 mln. Eur draudimo išmoką žemdirbiams už pavasarinių šalnų šiemet itin smarkiai pažeistus pasėlių plotus.
Vien 5 mln. Eur bus išmokėti už pažeistus žieminių rapsų laukus, skelbia fondas.
Balandžio 28 d. prasidėjusios šalnos šiemet tęsėsi neįprastai ilgai, kai kuriuose regionuose – net visą mėnesį. „VH Lietuva“ dėl šalnų patirtų nuostolių gavo 823 žemdirbių pranešimus, teko apžiūrėti daugiau kaip 3.000 laukų.
Nukentėjo daugiau nei 35.000 hektarų pasėlių, iš jų – 26.000 hektarų žieminių rapsų, 8.000 hektarų javų, daugiau kaip 200 hektarų kukurūzų, 140 hektarų cukrinių runkelių ir apie 100 hektarų bulvių.
Pranešimų apie šalnos pakąstus pasėlius sulaukta iš visų Lietuvos regionų. Labiausiai šalna šiemet sumažino derlių Kėdainių, Pakruojo, Mažeikių, Panevėžio, Radviliškio, Kauno, Joniškio, Vilkaviškio, Šiaulių ir Akmenės rajonų žemdirbių laukuose.
„Šiais metais šalnos tęsėsi ilgai, net mėnesį laiko, ir pažeidė tuos pačius augalus keliuose skirtinguose augimo tarpsniuose. Toks reiškinys fiksuotas pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Kartu su Vokietijos ir Lenkijos kolegomis atlikome pirminius vertinimus ir parinkome patį optimaliausią šalnų nuostolių vertinimo procesą bei eigą“, – pranešime cituojama Toma Rickevičienė, „VH Lietuva“ žalų vertinimo vadovė.
Pasak ekspertės, šalnų pažeistų augalų vertinimas trunka gana ilgai – keliais etapais: žalų vertinimo ekspertai vyksta į laukus ir stebi, kaip ir kiek augalas atsigauna po šalnos „apkandžiojimo“, kiek derliaus bus prarasta dėl šalnos, o svarbiausia – tinkamai įvertinti ir atlyginti žemdirbių patirtus nuostolius.
Sudėjus žiemą iššalusius pasėlių laukus, apsidraudusius žemdirbius vienijantis pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ iš viso šiemet jau skaičiuoja daugiau kaip 8 mln. Eur draudimo išmokų.
Lietuvoje jau fiksuotos 6 iš 8 draudžiamų pasėlių rizikų: liūtis, audra, kruša, šalna, iššalimas (peržiemojimas) bei stichinė sausra. Neužfiksuotos liko tik 2 rizikos – ilgalaikis lietus ir ugnis.
„Per 15 veiklos metų Lietuvoje to nėra buvę. Šiais metais neįprasta, kad, tęsiantis ilgų šalnų periodui, lygiagrečiai pradėjo ryškėti stichinės sausros padariniai. Tokių atvejų tiek Europoje, tiek Lietuvoje nėra buvę. Tai – akivaizdūs klimato kaitos pokyčiai, kuriuos žemės ūkio sektoriuje fiksuojame anksčiausiai iš visų sektorių“, – komentuoja Martynas Rusteika, „VH Lietuva“ vadovas.
Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ vienija 2.500 žemdirbių, apima 96% visos pasėlių draudimo rinkos ir pernai buvo apdraudęs kas trečią draustiną Lietuvoje pasėlių hektarą.
Šaltinis: www.valstietis.lt, 2023-07-24
Augalų suarimo terminai dalyvaujant veikloje „Dirvožemio apsauga“
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena ūkininkams, siekiantiems paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Dirvožemio apsauga“, apie įsipareigojimą suarti ankštinius augalus ir jų mišinį ar jų ražienas.
Pareiškėjai ir paramos gavėjai, vykdydami veiklą „Dirvožemio apsauga“, įsipareigoja ankštinius augalus, jų mišinį ar jų ražienas suarti pasėjimo metais nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 1 d. Pasėtas antraisiais metais daugiametes žoles, jų nenušienavus, pareiškėjai turi suarti nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 1 d.
Primename, jog tinkami paramai gauti ankštiniai augalai ir ankštiniai augalai mišiniams yra šie: pupos, sojos, vikiai, žirniai, lęšiai ir lubinai, o tinkamos paramai daugiametės žolės – dobilai, esparcetai, barkūnai, liucernos, gargždeniai, ožiarūčiai ir seradelės.
Pagal veiklą deklaruotuose plotuose, kuriuose auginami pasėti ankštiniai augalai, jų mišiniai ar įsėtos daugiametės žolės, draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus ir mineralines trąšas.
