Žemės ūkio naujienos: 2023-08-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemdirbiai raginami taupiai naudoti paviršinių vandens telkinių išteklius
Hidrometeorologijos tarnybai dalyje Lietuvos paviršinių vandens telkinių nustačius hidrologinę sausrą, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos prašo žemdirbių būti atsakingais – taupiai naudoti šių telkinių vandenį, kad nebūtų sutrikdytas jų ir aplinkinių teritorijų hidrologinis režimas ar ekologinė būklė. Paviršinio vandens išgavimas ūkio reikmėms reglamentuojamas aplinkos ministro patvirtintu aprašu, kuriame nustatyti bendrieji aplinkos apsaugos reikalavimai. Jie taikomi visiems vandens naudotojams, išgaunantiems ar planuojantiems išgauti vandenį. Sąlygas vandeniui išgauti išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.
Sąlygas vandeniui išgauti privalo gauti šie naudotojai:
– išgaunantys ar planuojantys išgauti 103 m ar daugiau vandens per parą (didžiausias paros vandens paėmimas) stacionariosiomis ir (ar) mobiliosiomis vandens išgavimo priemonėmis iš upės, kurios vidutinis debitas mažesnis kaip 0,5 m3/s, ir (ar) mažesnio kaip 5 ha ploto nepratekamo vandens telkinio (nepratekamo ežero, dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio) ir (ar) mažesnio kaip 3 ha ploto pratekamo vandens telkinio;
– išgaunantys ar planuojantys išgauti vandenį mobiliosiomis vandens išgavimo priemonėmis iš didesnio debito ar ploto paviršinių vandens telkinių, nei nustatyta 1 punkte: iš nepratekamo paviršinio vandens telkinio – 100 m3 ir daugiau vandens per parą (didžiausias paros vandens paėmimas) arba 5000 m3 ir daugiau vandens per metus; iš upės, tvenkinio, užtvenkto ar pratekamo ežero – 200 m3 ir daugiau vandens per parą (didžiausias paros vandens paėmimas) arba 10000 m3 ir daugiau vandens per metus.
Vanduo iš paviršinio vandens telkinio negali būti išgaunamas tuomet, kai vandens debitas (vandens kiekis, pratekantis per bet kurį upės, kanalo ar hidrotechnikos įrenginio skerspjūvį per 1 sekundę) upėje yra mažesnis už gamtosauginį vandens debitą (minimalus vandentakio vandens debitas, reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos).
Aplinkos ministro patvirtintas Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašas netaikomas, kai:
-vanduo išgaunamas iš dirbtinių nepratekamų paviršinio vandens telkinių, įrengtų naudotojo sklype;
-vandens išgavimas yra numatytas nustatyta tvarka patvirtintose tvenkinio ar užtvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklėse;
Ūkio subjektas turi išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba Taršos leidimas išgauti vandenį.
Dėl papildomos informacijos suteikimo reikėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą tel. +370 683 97787.
Informaciją apie fiksuojamus hidrologinės sausros pokyčius galite rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklapio www.meteo.lt pagrindinio puslapio apačioje, skiltyje „Specialisto komentaras“.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-08-08
Kokybiškų produktų gamintojai gali kreiptis valstybės paramos
Saugomų kilmės vietos ar geografinių nuorodų, garantuotų tradicinių gaminių, ekologiškų ar nacionalinės maisto kokybės sistemos produktų gamintojai kviečiami teikti paraiškas paramai gauti. Paraiškas pagal Pagalbos kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti teikimo taisykles galima teikti iki rugpjūčio 25 d. Priemonei finansuoti skirta 61 tūkst. eurų. Tai jau antras toks paraiškų rinkimas šiais metais.
Pareiškėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų pirminę gamybą ar perdirbimą, išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus. Taip pat ir asociacijos ar pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, kurių nariai gamina šiuos produktus.
100 proc. finansuojamos saugomų nuorodų ir NKP produktų specifikacijų parengimo išlaidos. Taip pat iš dalies atlyginamos kokybiško žemės ūkio ir maisto produkto etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo, prekinės pakuotės gamybos, etiketės spausdinimo išlaidos, sertifikavimo bei kontrolės išlaidos. Pagalbos dydis šioms išlaidoms labai mažoms įmonėms gali siekti iki 60 proc., kitoms įmonėms – iki 50 proc., neatskaičiavus tiesioginių mokesčių.
Kur ir kaip teikti paraiškas?
Paramos paraiška skelbiama Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos svetainėje.
Paraiška ir pridedami dokumentai pildomi lietuvių kalba, teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt, pateikiant paramos paraišką ir skenuotus prašomus dokumentus.
Paramos paraiškos, mokėjimo prašymai, kiti dokumentai gali būti teikiami šiais formatais: DOC, DOCX, XLS, XLSX, PDF. Vienu metu gali būti įkeliami ne didesni nei 25 MB apimties dokumentai, didesnės apimties dokumentai gali būti išskaidyti ir teikiami per kelis kartus. Jeigu dokumentai siunčiami ne vienu metu, jie turi būti pateikti tą pačią dieną.
Dėl kenkėjiškų programų tikimybės dokumentai negali būti pateikiami nuorodose. Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos. Paraiška ir prašomi dokumentai gali būti pasirašyti ir pateikti teisės aktų nustatyta tvarka įgalioto asmens. Kitais būdais pateikta paraiška nevertinama.
Papildomą informaciją teikia Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento Nacionalinės paramos skyrius tel. + 370 5 252 6762 ir Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kooperacijos skyrius tel. + 370 5 239 1282.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-08-08
Vakarai turi laikytis pažadų dėl Ukrainos grūdų susitarimo – Erdoganas
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė, kad Ankarai ir Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant sudaryto susitarimo su Rusija dėl Ukrainos grūdų eksporto atgaivinimas priklauso nuo Vakarų šalių, kurios, anot jo, turi laikytis savo pažadų. „Manau, kad galima rasti sprendimą“, – pridūrė R. T. Erdoganas, turėdamas omenyje neseniai įvykusį pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris atsisakė pratęsti susitarimą.
Turkija buvo viena iš svarbiausių dabar žlugusio susitarimo, pagal kurį per Juodąją jūrą buvo galima saugiai gabenti ukrainietiškų grūdų krovinius, dalyvių.
2022-ųjų liepą tarpininkaujant Ankarai ir JT sudarytas susitarimas nustojo galioti praėjusį mėnesį, kai Maskva atsisakė jį pratęsti.
Praėjusį mėnesį per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu R. T. Erdoganas pranešė, kad V. Putinas rugpjūtį apsilankys Turkijoje. Tačiau Maskva supyko, kai V. Zelenskis iš Stambulogrįžo su penkiais aukščiausio rango Ukrainos „Azovo“ pulko vadais, kurie pagal susitarimą su Maskva dėl apsikeitimo belaisviais turėjo likti Turkijoje iki karo pabaigos. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tuo metu sakė, kad tai buvo tiesioginis susitarimo su Turkija pažeidimas.
Ši NATO narė viso karo metu sugeba palaikyti draugiškus ryšius tiek su Rusija, tiek su Ukraina. Ankara vengia laikytis Vakarų Rusijai taikomų sankcijų, tačiau tiekia ginklus Kyjivui.
Šaltinis: tv3.lt, 2023-08-09
Statinio tūrį dvigubinantys darbai nebus laikomi rekonstrukcija
Pastato rekonstrukcija nuo lapkričio nebus galima laikyti darbų, keičiančių statinio tūrį dvigubai – tokiu atveju galios naujai statybai taikomi reikalavimai, nurodoma pakeistame statybos techniniame reglamente. Nauja reglamento sąlyga įsigalios nuo lapkričio, rodo liepos 27-ąją Aplinkos ministro Simono Gentvilo pasirašytas įsakymas, kuriuo įtvirtinamas pakeitimas.
„Jeigu rekonstruojamo pastato tūris padidėja daugiau kaip 100 procentų, jam taikomi (…) naujo statinio projektavimui ir statybai keliami reikalavimai“, – skelbia įsakymas. Šiems techninio reglamento pokyčiams kelią atvėrė pernai gruodį įsigaliojusios Statybos įstatymo pataisos. Praėjusiais metais S. Gentvilas teigė, kad tokiu pakeitimu norima drausti dabartinę praktiką, kai nauja statyba vyksta per rekonstrukciją.
Šaltinis: tv3.lt, 2023-08-08
Kokią paramą gali gauti ūkininkai, kurie renkasi bearimę žemdirbystę
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane numatyta parama ekologinėms sistemoms, naudingoms klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei. Ūkininkų, veiklą vykdančių ariamojoje žemėje, poreikius geriausiai atitinka kompleksinė ekologinė sistema „Veiklos ariamojoje žemėje” susidedanti iš 4 gamybinių ir 3 negamybinių veiklų.
Dirvožemiui nuo degradacijos saugoti, jo pažeistai struktūrai atkurti paramos gali tikėtis ūkininkai, pateikę paraiškas paramai gauti pagal gamybines veiklas „Neariminės žemdirbystės technologijos“, „Tarpiniai pasėliai“, „Augalų kaita“ ar „Sertifikuotos sėklos naudojimas“. Parama skatina imtis tausojančiosios žemdirbystės – mokslininkų teigimu, Lietuvoje dėl pernelyg intensyvaus žemės dirbimo pažeista 75 proc. žemės ūkio naudmenų dirvožemio. Atsisakius plūgo ar taikant minimalų žemės dirbimo būdą, gerai suplanuotą sėjomainą derlingas dirvos sluoksnis yra auginamas.
„Ūkininkauju Aukštaitijos plynaukštės gale, Ukmergės rajone. Molėtų pusėje dirvožemiai nėra derlingi, vyrauja priesmėliai, todėl organinė medžiaga čia itin svarbi. Ūkyje pradėjus taikyti vien tik bearimę technologiją, buvo neramu – derlius pastebimai buvo sumažėjęs. Rezultatai pasikeitė, praėjus keleriems metams – derlius augo, didėjo, o dabar žiemkenčių derlingumu nenusileidžiame gaunamiems regiono chemizuotuose ūkiuose. Hektare užauga 4–6 tonos javų, gyventi galima“, – aiškina ūkininkas Valentinas Genys, kuris savo ekologiniame ūkyje bearimę žemdirbystę kultivuoja jau daugiau nei du dešimtmečius.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane (SP) nustatyta pagrindinė bearimės žemdirbystės sąlyga – žemės dirbimas be plūgo (neapverčiant dirvos sluoksnių) ir dirvos augalinių liekanų dangos išlaikymas augalų nevegetacijos laikotarpiu (t.y. nuo gruodžio 1 d. iki kovo 15 d.). Tačiau jame nereglamentuojami konkretūs bearimio žemės dirbimo būdai bei nenustatytas dirvos įdirbimo gylis. Žemės ūkio ministerija Strateginiame plane iki kitų metų pasėlių deklaravimo šias sąlygas ketina tikslinti.
Pradžia Amerikoje
Bearimė žemdirbystė išplito praeito šimtmečio pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose, kaip veiksmingas būdas dirvožemio erozijai valdyti. Šios žemdirbystės šalininkai teigia, kad taip taupomi energetiniai resursai, didinamas humuso kiekis dirvožemyje, mažinamas piktžolėtumas, o tuo pačiu ir pesticidų naudojimas. Žemei dirbti pasitelkiami specifiniai žemės ūkio padargai, mašinos ir agregatai. Išskiriamos dvi pagrindinės technologijos – tiesioginė sėja (angl. direct drill (No-Till)) ir minimalus žemės dirbimas (angl. strip-till, min-till arba mulch-till).
Tiesioginės sėjos atveju naudojamos specialios sėjamosios ir sėjama tiesiai į ražieną. Dirvos paviršius beveik 100 proc. lieka padengtas augalinėmis liekanomis – taip išsaugojama drėgmė, mažinamas piktžolėtumas. Minimalaus žemės dirbimo technologijoje naudojami specialūs kultivatoriai, įdirbantys dirvos paviršių tik tiek, kad įterptų augalines liekanas. Sėjama į mulčą.
Išsaugomi dirvos sluoksniai
Užsiimant bearime žemdirbyste – pavyzdžiui, tiesiogine sėja į neįdirbtą dirvą, sekliuoju dirvos paviršiaus purenimu ar juostiniu žemės dirbimu – svarbiausia kiek įmanoma išsaugoti dirvos sluoksnius netrikdant susiformavusių mikrobiotos struktūrų ir nenaikinant naudingų gyvių (kaip sliekai) suformuotų kanalėlių („sliekų ir kitų naudingų gyvių namų“). Augalinės liekanos ant dirvos paviršiaus pasitarnauja apsaugant ją nuo drėgmės praradimo, o kartu yra geras maistas dirvožemio naudingiems gyviams, kurie sukuria palankias sąlygas ir mikrobiotai plėtotis, taip didinant dirvožemio derlingumą ir gyvybingumą.
Dirbamą žemę pažinti svarbu
Žemę dirbti bearimiu būdu nėra taip paprasta – reikia daug žinių, stebėti aplinką ir derinti gamybinius veiksmus prie jos. „Turi gerai pažinti savo dirvožemį ir augalus. Mano ūkyje buvo problema dėl piktžolių. Jų augo daug, todėl ir norėjome jas naikinti. Tačiau pasigilinus, paaiškėjo, kad dirvai šios piktžolės reikalingos. Botaninė įvairovė yra ne tik kultūriniai augalai, bet ir nekultūriniai. Jie atlieka tam tikrą funkciją – gamina veikliąsias medžiagas, reikalingas mikroorganizmams, o šie jas grąžina atgal kultūriniams augalams“, – dėlioja V. Genys. Taigi, gamta mėgsta pusiausvyrą, o dirvožemio kokybė priklauso nuo ten gyvenančių mikroorganizmų.
Gerai suplanuota sėjomaina
Kita tausojamosios žemdirbystės priemonė dirvožemio struktūrai pagerinti yra ankštiniai augalai sėjomainoje, ypač nemišriuose ekologiniuose ūkiuose, kuriuose nėra gyvulių, o užsiimama tik augalininkyste. Sėjomaina padeda atstatyti medžiagų balansą dirvoje, todėl galima tikėtis geresnio derliaus. „Didesnį derlių galima užauginti naudojant mišinius su ankštinėmis ar miglinių žolėmis. Tokie mišiniai gali pakeisti apie 150 kg mineralinio azoto trąšų kiekį. Po žirnių ar pupų, ypač ekologiniuose ūkiuose, kur auginant javus reikalinga sėjomaina, derlius gali būti tona ar net daugiau didesnis, nei auginant be ankštinių“, – pasakoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja Žydrė Kadžiulienė.
Žinoma, dalį plotų ūkyje užsėjus ankštiniais augalais, derliaus negaunama bent vienerius metus, netenkama tiesioginių pajamų. Tačiau pagerinta dirvožemio kokybė leidžia užauginti gausesnį derlių ir susigrąžinti praleisto laikotarpio pajamas. Be to, ankštinius sėjomainos augalus ūkininkai gali panaudoti ir kitais naudingais būdais – pavyzdžiui, kompostavimui, perkėlimui iš vieno lauko į kitą. Sėjomaina ar bearimė žemdirbystė, pasirinktos ūkininkų, padeda išvengti dirvožemio struktūros pažeidimų, yra veiksmingos priemonės dirvai atstatyti, ją paversti derlingesne, o kartu – draugiškos aplinkai, prisidedančios prie darnios ekosistemos kūrimo ir saugojimo.
Veikla „Neariminės žemdirbystės technologijos“
Intensyvi ariamoji žemdirbystė spartina dirvožemio organinės medžiagos ir palankios mikrobiotos nykimą, todėl ūkininkai skatinami taikyti neariamąjį žemės dirbimą ir tiesioginę sėją. Ši technologija didina dirvožemio derlingumą, gelbsti dirvą nuo erozijos, o sveikesnėje dirvoje pasėliai mažiau nukenčia nuo ligų, augalinių liekanų danga išsaugo dirvoje drėgmę ir sukauptą organinę medžiagą. Ūkininkai, javus sėjantys į neįdirbtą dirvą ar naudojantys kitas bearimes technologijas paramą gali gauti pagal veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“. Nustatytos išmokos dydis siekia 66 Eur/ha, mažiausias tinkamas paramai plotas – 1 ha, įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.
Veikla „Tarpiniai pasėliai“
Išsaugoti ekologinę pusiausvyrą, įtraukti augalų nepasisavintą azotą ir kitas medžiagas į biologinį apytakos ratą padeda tarpiniai pasėliai. Auginti dirvožemį gerinančius augalus skatina veikla „Tarpiniai pasėliai“.
Ūkininkai, tokius pasėlius įsipareigoję išlaikyti per žiemą, Daugiametes ankštines ir varpines žoles, aliejinius bei ankštinius augalus, varpinius javus ar šių grupių augalų mišinius privalo pasėti iki rugsėjo 1 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d. Veiklai „Tarpiniai pasėliai“ tinka ir įsėlis, kai tarpiniai augalai įsėjami iki liepos 1 d. į pagrindinį pasėlį ir išlaikomi ne mažiau kaip 8 savaites (arba iki spalio 1 d.) po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo. Galima rinktis ir posėlį, kuris pasėjamas po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d.
Posėlį nepertraukiamai būtina išlaikyti dirvoje bent 8 savaites. Augalų tarpiniuose pasėliuose, įsėliuose ar posėliuose priežiūrai ūkininkai privalo laikytis reikalavimo nenaudoti augalų apsaugos priemonių, mineralinių ir organinių trąšų, nenaudoti jų pašarui, nenuimti jų derliaus. Už tą patį plotą parama pagal veiklą „Tarpiniai pasėliai“ gali būti skiriama tik pagal vieną pasirinktį: už tarpinius pasėlis per žiemą, už įsėlius arba posėlius. Šiuo atveju išmoka siekia 139 Eur/ha, mažiausias tinkamas paramai plotas – 1 ha, įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.
Veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas“
Parama pagal veiklą „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ ūkininkus įpareigoja ne mažesnius kaip 0,5 ha javų, ankštinių javų ir žolių plotus apsėti sertifikuota sėkla. Šioje veikloje gali dalyvauti ir ūkiai, atnaujinantys bei persėjantys sertifikuota sėkla ganyklas ar pievas. Paminėtina, kad plotų, kuriuose pasėta sertifikuota sėkla, negalima naudoti sėklos gamybai. Veiklai numatyta išmoka – 16 Eur/ha, įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.
Veikla „Augalų kaita“ Žemės plotuose pakaitomis sėjami augalai iš dirvožemio gauna daugiau mineralinio azoto, todėl ūkininkai jų tręšimui sunaudoja mažiau trąšų. Be to, augalų kaita mažina azoto išplovimo į paviršinius ir požeminius vandenis riziką, užtikrina piktžolių, augalų ligų ir kenkėjų plitimo prevenciją, mažesnį pesticidų poreikį, dirvožemio humuso balansą, geresnį augalų maisto medžiagų panaudojimą, mažina dirvožemio eroziją.
Ūkininkai, norintys gauti paramą pagal veiklą „Augalų kaita“ įsipareigoja kasmet užtikrinti ne mažesnę kaip 4 skirtingų rūšių augalų kaitą, iš kurių bent vienarūšis būtų ankštinių , ir jam skirti ne mažiau kaip 10 proc. pagal šią veiklą deklaruoto žemės ploto. Įsipareigojimų laikotarpis (išlaikyti plotą) – 4 metai, išmokos suma – 57 Eur/ha kasmet per visą įsipareigojimo laikotarpį.
Parama ir iš kaimo plėtros programos
Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones „Investicijos į materialųjį turtą“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ ir kt., taip pat nukreiptos tausojančios žemdirbystės skatinimui, biologinės įvairovės išsaugojimui, inovatyvių technologijų ūkiuose naudojimui, mažesnei aplinkos taršai ir klimato švelninimui bei gyvūnų gerovei. Pažangos siekiantys ūkiai pagal šią programą yra finansuojami iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.
Šaltinis: tv3.lt, 2023-08-08
Lietuvoje 2023 m. birželio pabaigoje – liepos pradžioje kviečių ir rapsų supirkimo kaina padidėjo, o pašarinių miežių – sumažėjo
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2023 m. birželio pabaigoje – liepos pradžioje (26 savaitę (06 26–07 02) kviečius supirko vidutiniškai po 276,23 EUR/t – 10,38 proc. didesne kaina negu prieš savaitę, bet 28,59 proc. mažesne kaina negu2022 m. 26 savaitę (06 27–07 03). Rapsų vidutinė supirkimo kaina 2023 m. birželio pabaigoje – liepos pradžioje sudarė 451,77 EUR/t ir buvo 6,41 proc. didesnė negu prieš savaitę.
Pašarinių miežių (II klasės) supirkimo kaina analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 6,36 proc. (iki 164,22 EUR/t), Palyginti su 2022 m. tuo pačiu metu buvusia pašarinių miežių kaina, ji buvo mažesnė 51,86 proc.
