Žemės ūkio naujienos: 2023-08-17

Pradinė parduodamų kviečių kaina – 202 Eur už toną (neįskaitant PVM). Norintys dalyvauti aukcione turi iš anksto registruotis sistemoje. Aukciono dalyvių registracijos pabaiga – rugpjūčio 24 d. 23.59 val.

Dėl kviečių apžiūros laiko prašome kreiptis į AB „Jonavos grūdai“ gen. direktorių Darių Karpavičių, mob. tel. 8 686 95 902; tel. 8 349 52 236; el. paštas darius@jonavosgrudai.lt, apžiūra galima tik iš anksto suderinus laiką.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-08-16

Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina analizuojamu laikotarpiu buvo atitinkamai 8,88 proc. ir 35,94 proc. mažesnė negu prieš savaitę ir metus. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina 31 savaitę sudarė 180,43 EUR/t ir buvo 1,96 proc. mažesnė negu prieš savaitę bei 32,48 proc. mažesnė, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu.Naujo derliaus rapsų vidutinė supirkimo kaina 2023 m. liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje sudarė 419,87 EUR/t ir buvo 3,57 proc. mažesnė negu prieš savaitę bei 35,81 proc. mažesnė negu prieš metus.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 14 (428) / 2023 m

„Skandalinga situacija, kad į vieną krūvą suplakami su advokatais, antstoliais (…) Jeigu reforma bus patvirtinta taip, kaip dabar yra, ji sunaikins tą vidutinį ūkį“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė A. Macijauskas.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas mano, jog pagal individualią veiklą dirbantys ūkininkai mokestine prasme neturėtų būti lyginami su dirbančiaisiais pagal darbo sutartį, todėl Seimo narių bus prašoma nepalaikyti dabartinių siūlymų.

„Mus šokiravo noras ūkininką prilyginti mokestine prasme pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, tai tikrai yra neobjektyvu (…) Ūkininkas, vykdydamas finansinę ekonominę veiklą, yra labai panašus, o kartais ir identiškas juridiniam asmeniui“, – komiteto posėdyje sakė I. Hofmanas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius teigia, kad žemdirbiai nėra ta visuomenės dalis, kurią reikėtų papildomai apmokestinti.

„Su tokia mokesčių reforma žemdirbių visuomenė kategoriškai nesutinka (…) Nėra žemės ūkis Lietuvoje pagrindinė veikla, dedanti kaip višta auksinius kiaušinius (…), žemės ūkis bus labiau apmokestintas“, – komiteto posėdyje sakė jis.

Lietuvos žemės ūkio rūmų vadovas Arūnas Svitojus mano, jog pokyčiai labiausiai neigiamai paveiktų vidutinius šeimų valdomus ūkius, kurie yra šalies žemės ūkio pagrindas, jie gali būti sužlugdyti.

„Ta kategorija bus žlugdoma, ne tik žlugdoma finansiškai, bet ir morališkai, psichologiškai, kad valstybė jų, kurių labiausiai reikia, neapgina“, – komitete sakė A. Svitojus.

Finansų ministerijos duomenimis, iš 36 tūkst. individualiai dirbančių ūkininkų mokestinė našta dėl keičiamo GPM didės 5 tūkstančiams, be to, jiems bus daug paskatų.

„Tik apie penkiems tūkstančiams šiek tiek didės gyventojų pajamų mokestis (…) Išlaikomos paskatos vykdantiems žemės ūkio veiklą, pakankamai daug paskatų“, – komiteto posėdyje sakė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.

Anot jos, konkretų mokesčių didėjimą galima sužinoti pasinaudojus ministerijos skelbiama skaičiuokle, o pokyčiai daugiausiai priklausytų nuo gaunamų pajamų.

Komiteto sprendimu kitame posėdyje bus svarstomi konkretūs ūkininkų organizacijų pasiūlymai – komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis teigė, kad savo pozicijas iki to laiko turėtų suderinti Finansų, Žemės ūkio ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.

„Vien tai, kad eimino (Ekonomikos ir inovacijų ministerija – BNS) ministerijos arba Laisvės partijos 10 pasiūlymų yra, tai irgi, matyt, nėra (sutarimo – BNS), Žemės ūkio ministerija pritarė Kaimo reikalų komiteto pasiūlymams ir tai yra vėlgi tarp ministerijų įvykęs toks nesusitarimas, tai gal dar turės kolegos laiko pasikalbėti tarpusavyje, matyti tą visą reformos tikslingumą“, – komitete sakė V. Pranckietis.

Pagrindinių išvadų dėl mokesčių reformos rengėjas yra Biudžeto ir finansų komitetas.

Seimo komitetas Vyriausybei siūlo skirti papildomai lėšų pieno ūkiams

Seimo Kaimo reikalų komitetas žada kreiptis į Vyriausybę siūlydamas papildomai iš valstybės biudžeto skirti lėšų ūkininkams, patyrusiems nuostolių dėl buvusios pieno krizės. Šiuo metu jiems numatyta 10,66 mln. eurų Europos Sąjungos parama.

„Padėsime Žemės ūkio ministerijai, nes jie nesikreipė (dėl prisidėjimo iš nacionalinio biudžeto – BNS)“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė jo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Juozas Baublys aiškino, kad tai parodo ministerijos požiūrį į problemą.

„Gal ne piniguose esmė, bet požiūryje. Jei valstybė neranda galimybės prisidėti, reiškia, nepripažįsta problemos, kad žemdirbiams sunku ir tada atitinkamai Europos Komisija žiūri visai kitaip į tą problemą“, – teigė parlamentas.

V. Pranckietis taip pat siūlo, kad paramos schema būtų peržiūrėta ir teikiama už gyvulį, o ne už pieną iki tam tikros kainos ribos.

Ministerija siūlo visą – 10,66 mln. eurų – ES paramą skirti pieno ūkiams, kurie už litrą pieno balandį-birželį gavo ne daugiau nei 40 centų už litrą pieno. Anksčiau ji siūlė skirti 8,86 mln. eurų ir tik tiems ūkiams, kurie gavo mažiau nei 35 centus.

Žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas teigė, kad siūlymas pakeistas po diskusijų su žemdirbių atstovais.

„Po pirmo susitikimo su asociacijomis buvome pristatę patobulintą pramos schemą, išklausėme asociacijų pasiūlymus, ieškojome būdų, kaip pagrįsti, darėme dar daugiau skaičiavimų, nes buvo išsakyta, kad ekologams ir pripažintiems kooperatyvams buvo norima padidinti paramos slenkstį. Taip pat vidutiniai ūkiai buvo išsakę, kad reikėtų padidinti paramą ir vidutiniams ūkiams, todėl 35 centų riba atrodė neadekvati daugeliui asociacijų išsakytai nuomonei“, – posėdyje sakė viceministras.

„Diskutavome, skaičiavome ir priėjome tokią išvadą, (…) gavome didžiosios daugumos pritarimą iš asociacijų“, – pridūrė jis.

Tuo metu Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis teigė, kad asociacija nepritarė nei pirminiam, nei pakoreguotam pasiūlymui. Anot jo, toks skirstymas yra neteisingas.

„Nepritariame dėl to, kad yra taikomos išlygos kažkam ir už borto lieka patys perspektyviausi ūkiai, kurie investavo į baltymus, riebalus, naujas technologijas, pieno kokybę, skaitmeninimą, tą pačią aplinkosaugą, biodujų gamybą“, – komitete trečiadienį sakė J. Sviderskis.

Pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius aiškino, kad dabartinis paramos skirstymo variantas yra sudėtingesnis nei pirmasis, ūkininkams sunku suprasti, pagal kokius kriterijus ir kiek paramos jie gaus.

„Skaičiavimas toks sudėtingas, kad bandai paaiškinti žmonėms – ne tik pagal kiekį, bet dar atsiranda koeficientas pagal karvių skaičių, ir dar lubos. Nepritariame ir šitam projektui, kuris dar sudėtingesnis, painesnis“, – teigė jis.

Numatoma, kad ekologinio ūkio statusą turintiems ūkiams ir kooperatyvų nariams riba būtų 45 centai už litrą. Vienam ūkiui galėtų būti išmokama iki 20 tūkst. eurų.

Paramos dydis už parduoto pieno toną būtų diferencijuotas pagal laikomų karvių skaičių: laikantiems nuo 1 iki 10 karvių parama siektų 70 proc., nuo 10 iki 50 karvių – 90 proc., nuo 50 iki 150 karvių – 100 proc., virš 150 karvių – 75 proc.

Tikimasi, kad parama bus išmokėta rugsėjo mėnesį.

Balandį-birželį iš ūkių, kurie liepos 1 dieną laikė bent vieną karvę, buvo supirkta 331,33 tūkst. tonų pieno. Tokių ūkių buvo 11,6 tūkst., o jų laikomų karvių skaičius – 202,8 tūkst.

Šaltinis: lrt.lt, Valdas Pryšmantas, Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS, 2023-08-16

Tiek, kiek priklauso nuo mūsų, mes padedame ir padėsime“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės sakė K. Navickas.

Pasak jo, valstybės kontroliuojama grūdų įmonė „Jonavos grūdai“ nemokamai turėtų saugoti ūkininkų, kurių sandėlius apgadino kruša, derlių.

„Kitas dalykas, ką mes padarėme po šitos nelaimės, tai susitarėme su mūsų valdoma „Jonavos grūdų“ įmone, kuri iki Naujų metų pasaugos nemokamai grūdus tų ūkininkų, kurių pastatai, sandėliavimo patalpos nukentėjusios nuo šios stichinės nelaimės“, – teigė K. Navickas.

Ministerijos duomenimis, iki šiol vienas ūkininkas „Jonavos grūdams“ laikinai saugoti yra pristatęs 118 tonų grūdų.

Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius sako, jog vertinant lengvatinių paskolų suteikimo ir jų palūkanų kompensavimo galimybę šiuo metu derinama ir kitą savaitę Vyriausybei turėtų būti pateikta nenumatytų aplinkybių (force majeure) padarytos žalos atlyginimo apskaičiavimo metodika.

„Ūkininkai įspėti, kad kuo greičiau fiksuotų force majeure. (…) Pagrindinis dalykas, ko gero, yra dabar rengiamos tvarkos, metodikos (…), kaip bus skaičiuojamas žalos atlyginimas, parama – jeigu eis tiesiogiai per Vyriausybę, ne per Žemės ūkio ministeriją. Mes turime parengti skaičiavimo metodikas, tai dabar tas metodikas deriname, aš manau, kad kitą savaitę mes jas pateiksime“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė V. Aleknavičius.

Dėl praėjusią savaitę siautusios audros padarytos žalos į draudikus kreipėsi per 6,2 tūkst. nukentėjusių žmonių, jie prašo atlyginti apie 7 mln. eurų nuostolių, pirmadienį pranešė Lietuvos draudikų asociacija.

Joniškio meras kreipėsi į Vyriausybę

Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas padėti ūkininkams, nukentėjusiems nuo prieš daugiau nei savaitę šiaurės Lietuvą suniokojusios krušos. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ragina ūkininkus nelaukti pagalbos ir apdrausti turimą turtą.

„Mes siūlome Žemės ūkio ministerijai galvoti apie pagalbą lengvatiniu kreditu, su Garantijų fondo pagalba, suteikti ūkininkams apyvartinių lėšų tam, kad jie galėtų, jeigu nebuvo apsidraudę, jeigu trūksta, turėti galimybę skolintis ir investuoti į savo ūkius atstatyti praradimus“, – LRT RADIJUI trečiadienį teigė V. Gailius.

„Siūlome ieškoti galimybės dėl lengvatinių apyvartinių paskolų ir galbūt galimybę kompensuoti palūkanas. Taip pat mes siūlome ieškoti galimybės ir netaikyti sankcijų, leisti deklaravusiems būsimą pasėlį ar tarpinius žieminius pasėlius jų nesėti. Taip pat keisti posėlių deklaravimo sistemą“, – pridūrė Joniškio rajono meras.

Anot ministro K. Navicko, ūkininkams pretenduojant į valstybės suteikiamas lėšas apyvartai, galėtų atsirasti papildomas kriterijus nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių.

„Pasiūlymas yra labai taiklus, nes tokias priemones turime ir jas plečiame, tai ūkininkai žino galimybes pasiskolinti, gauti garantijas palūkanų kompensacijai“, – kalbėjo K. Navickas.

„Kalbant apie papildomą kriterijų nukentėjusiems nuo stichinės nelaimės, čia yra toks svarstytinas variantas ir mes pasitarsime. Iš papildomų kriterijų, kas galėtų turėti pirmumo balus, nes tai yra konkursiniai pinigai, (…) vienas iš prioritetinių balų dėl gamtos padarytos žalos nukentėjusiems galėtų būti“, – paaiškino ministras.

Vis dėlto, ministras ragina ūkininkų nelaukti valstybės pagalbos ir turimą turtą apsidrausti.

„Bet kokiu atveju, pagalbos niekada nebus per daug. Iš kitos pusės, valstybė padeda tiek, kiek gali ir tam ir yra draudimo mechanizmai, draudimo institutas, kuris padeda valstybei susitvarkyti, kai tokios nelaimės atsiranda“, – sakė K. Navickas.

„O žinant apie klimato kaitos padarinių stiprėjimą, tokių įvykių, deja, tik dažnės. Todėl gyventojai, ūkininkai turi pradėti rūpintis savo turtu ir nesitikėti, kad kiekvienu atveju valstybė padės“, – pažymėjo jis.

Praėjusį pirmadienį daugelyje Lietuvos rajonų kilo audra, liūtys. Ugniagesiai gelbėtojai 79 kartus vyko šalinti audros išverstų medžių, daugiausiai iškvietimų buvo Šiaulių apskrityje. Labiausiai nukentėjus Vakarų ir Šiaurės Lietuvos regionams, skaičiuojama, kad bendra patirta žala greičiausiai viršys 1 mln. eurų.

Nuo krušos nukentėjusiuose Panevėžio rajono ūkiuose praėjusį antradienį lankėsi žemės ūkio ministras. K. Navicko teigimu, šiame regione stichija padarė Lietuvos mastais sunkiai įsivaizduojamą žalą.

Pasak jo, nuo krušos apdrausta apie ketvirtadalis visų Lietuvos dirbamos žemės plotų. Ministro teigimu, dėl kitų pagalbos ūkiams priemonių bus sprendžiama sulaukus Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vertinimo.

Šaltinis: lrt.lt, Valdas Pryšmantas, bns, Irtautė Gutauskaitė, ELTA, 2023-08-16

„Kartais pamiegu 2–3 valandas, kai oras netrikdo darbymečio, – sako Kęstutis. Kitaip negalima, nes „pririštas prie banko, kuris padėjo nusipirkti technikos“ Be jos būtų dar sunkiau: „Dabar, išlipęs iš vakarietiško traktoriaus, gali nors į šokius eiti, o iš „Belarus“ (MTZ-82) – tik galvok, kaip lovą pasiekti.“ Tad ir galvoja: vakarietiškas – dešimteriopai geriau ir patogiau, bet savaime įsiskolini bankui.

„Taip ir išeina: durnius darbą, o darbas – durnių myli“. – ironizuoja Kęstutis ir pripažįsta, kad taip vargs pirmiausia dėl to, kad reikia banko paskolas grąžinti. „Šiandien kalbėjausi su tėvu, kad niekam tikę tie belarusai (MTZ), bet kaimynas atsakė: „Jei nebūtų belarusų, ir šio keisto ūkio neturėtum“, – kalbėjo Kęstutis „Trakų žemei“. „Gal ir taip. Vis dėlto pigiau, bet vakarietiški ir komfortiškesni, ir universalesni , – tvirtina vidutinio ekologinio ūkio savininkas, kuriam jau svarbu ne tik ūkį išlaikyti, bet ir jį padaryti kuo rentabilesnį. Ekologinio ūkio savininkui bent dabar svarbiausia yra būsimas derlius, kuris šiemet, deja, džiugins mažiau nei tikėtasi ir netgi planuota.

Derlius niekams

K. Abucevičius tarsi bando pradėti pjauti avižas, tačiau, anot jo, dauguma ūkininkų į laukus dar nelenda, nes dar yra daug žalių, be to, nedaug kas turi džiovyklas. „Aš kažkiek padžiovinu, todėl darbus galiu pradėti anksčiau“, – sako jis ir vis dairosi į dangų, kaip ir kiekvienas ūkio žmogus, ne poilsiautojas. Ūkininkas augina daugiausia avižas ir grikius, nes šios kultūros mūsų krašte auga geriau. Avižų prinokę lopinėliai, kitos – dar žalios, o grikiai – žydi. Šie metai įdomūs. Pavyzdžiui, apie 70 procentų žirnių prinokę, pradeda sproginėti, o likusi dalis – žali.

Jų, kaip ir avižų, žalumas veikiausiai dėl sausros: kuri sėkla gavo daugiau drėgmės, išaugo, o kuri gavo vėliau, ir augti vėliau pradėjo, todėl žalia. „Vis pasižiūriu, apčiupinėju grūdą. Jau galiu daryti išvadą: šiemet derlius bus tikrai prastesnis, negu galvota ir planuota. Galvojau, kad bus prastas, bet kad tiek – nesitikėjau. Paskaičiavus matematiškai, kyla klausimas, ar iš viso apsimokės varinėti kombainą – ir į avižas, ir į žieminius, kurie gavo šalnų, pradėjo pūti nuo pirmojo sniego rudenį, o vasariniai džiūvo dėl sausros“, – svarsto ūkininkas.

Trūksta bitučių

Kęstučio teigimu, lieka klausimas tik dėl grikių. Jie atrodo gražūs, gausiai žydi, bet vėlgi – bitininkai šneka, kad bitės neskrenda į grikių laukus. Kai žiedai neapdulkinami, nebus ir grūdo. „Dar negalvojau, kur derlių realizuosiu. Pirmiausia reikia viską nuimti, sutvarkyti, o paskui jau žiūrėsiu, kur parduoti“, – dėlioja Kęstutis. Ūkininkai guodžiasi, kad šiemet labai sunku grūdus realizuoti – nėra kam parduoti ypač kviečių. Kęstutis viliasi: „Mano padėtis truputį kita, nes grūdas yra ekologiškas, o Ukraina nebuvo sertifikuota tokiai produkcijai, todėl iš ten užsakovai neatsiveš.“

Savo produktus jis realizuoja daugiausia užsienyje, nes Lietuvoje nenorima daugiau mokėti už gerą ekologišką produkciją. Todėl jo užaugintos kultūros važiuoja toliau: grikiai – daugiausia į Italiją, avižos – į Vokietiją. Pernai nemažai grūdų jis pardavė Senuosiuose Trakuose veikiančiai grūdų perdirbimo bendrovei ir buvo labai patenkintas, o šiemet, kaip kalbama, S. Trakų įmonė sau žaliavos prisivežusi iš Ukrainos, esą visus sandėlius užpildžiusi.

Anksčiau jie nesupirkinėjo kvietrugių. Avižas grūdų augintojas galėtų pradėti pjauti jau dabar, juo labiau, kad tos, kurios dar žalios, ir liks žalios, neprinoks iki normalaus grūdo. Vienais metais jau buvo tokių bangų. Bandėme žaliąsias apkulti. Kol tai darėme, nubyrėjo gerosios, prinokusios. Taigi, jei lauksi, kol prinoks žalia, prarasi gerus grūdus. „Pernai avižas vežėme į Senuosius Trakus, nes pasiūlė ir gerą kainą, netgi geresnę negu ekologinio grūdo, – pasakoja K. Abucevičius. – Kai derliai maži, bandome išgauti geriausią naudą iš pardavimo – kas daugiau duoda, tam parduodame. Vokietijoje avižų paklausa nemaža, Latvijos Dobelėje jas supirkinėjo, per „Scandagrą“ vokiečiams vežėme. Perpardavinėtojai iš mūsų nuperka ir parduoda ten.“

Gražu tik pažiūrėti

Aukštadvarį mėgstama pavadinti Lietuvos Šveicarija. Čia pasidairyti visada įdomu ir malonu: miškeliai, kalvos, ežerai – ne kokios plokščios ir nuobodžios lygumos. Tačiau dirbti kalvotą Aukštadvario žemę sudėtinga. Sąnaudos iš tiesų didesnės, nes ir kuro daugiau sunaudojama, dažniau reikia technikos atsarginių dalių per kūlimo laikotarpį. Nuostoliai didesni, bet nėra laisvų lygesnės žemės gabalų pasirinkti – toks reljefas, susiformavęs dar per ledynmetį. Skirtingai pasiskirsto ir drėgmė: pakalnėje – balos, o viršuje – per sausa. Bet kuriuo atveju, sėjomaina taikoma ir lygumose, ir kalvose. Ūkyje kultūros keičiamos kas 3–4 metus. Bent kol kas nieko ypatingiau nesugalvosi. Ekologiniame ūkyje sėjomaina labai daug reiškia. Pietryčių Lietuvos žemės ir taip prastos, bet pasirinkus gerą sėjomainą, techniką, galima dirbti ir ją.

Anksčiau Kęstutis žemę ardavo tradiciškai, o paskui 3–4 metus bandė skusti. Šiemet, kai pradėta remti neariminę žemdirbystę, plūgo beveik atsisakė. „Daugiausia skutame vadinamuoju panoraminiu diskiniu skutiku, apdirbame lėkštėmis. Paskui galvojame pereiti ir prie „Nautilus“, nes tai ir mažina sąnaudas, ir kalvotose vietovėse lengviau dirbti. Ant šlaitų su pakeltu paprastu plūgu važiuoti ir rizikinga, ir technika lūžinėja greičiau“, – svarsto ūkininkas. Jo valdomo dirbamos žemės ploto derlingumas labai įvairus: yra ir durpių, ir molio, ir smėlio, ir žvyro – yra visko, pagal derlingumo balus – nuo mažiau kaip 20 iki daugiau kaip 50. Taigi, vidutiniškai apie 30.

Ekologiniame ūkyje uždrausta naudoti neorganines trąšas. Iš pradžių jis bandė žemę gerinti paukščių mėšlu, bet įsitikino, kad tokia trąša labai nurūgština dirvą. Javams jis pabarsto kalkių, kelis metus, o dabar – daugiau biologinių produktų su azotą fiksuojančiomis ir atpalaiduojančiomis bakterijomis naudoja. Tai pasiteisino. „Kai kurie tas biologines trąšas vadina šventintu vandeniu. Skirtumas tikrai matomas – ir šaknynas stipresnis, ir derlius geresnis“, – sako Kęstutis.

Gelbėtojos šilauogės

Šią ūkininkams niūroką vasarą Kęstučiui nuotaiką praskaidrina nemažas plotelis šilauogių. Tai ir skanios uogos, ir didelės, ir gerai auga. Jas prižiūri žmona: laisto, ravi. „Laistome vandeniu iš prūdo, kuriame daug žuvies, o nuo tokio vandens ir uogos saldesnės, nors nevienodai: vienas krūmas saldus, kitas – rūgštus. Per dieną kiekvienas krūmas „išgeria“ po 10 litrų vandens“, – pasakoja Kęstutis ir vaišina uogomis nuo krūmo ir rodo išvedžiotą laistymo sistemą kuri vandenį tiekia periodiškai nustatytu laiku, todėl nešioti vandens kibirais nereikia. Būtų pragariškas darbas, o dabar – vienas malonumas.

Pasak ūkininko, nuo plotelio surenkama apie pusę tonos uogų. Jis pasidalijo, kad planuoja daugiau dėmesio skirti uogininkystei, pasisodinti ir aviečių, vynuogių. Dabartiniams šilauogių krūmams jau gal aštuoneri metai. Iš pradžių blogai pasodinau, neištyręs dirvos. Paaiškėjo, kad durpė buvo nerūgšti. Prireikė kelių metų, kad ją parūgštinčiau: vežėme ir obuolius, ir obuolių actą pylėme, ir oksalio rūgštį bandėme – visko buvo. Teoriškai derlių galėjau turėti bent 3 metais anksčiau, o pradėjau gauti gal po 6 metų. Dabar žmonės atvažiuoja, pasirenka. Kiek prisivalgo, tiek prisivalgo – niekas jų ant svarstyklių nestato.

Šaltinis: delfi.lt, Kazimieras Šliužas, 2023-08-15