Žemės ūkio naujienos: 2023-09-07

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, iki 2022-ųjų ekologiniai plotai Lietuvoje sparčiai didėjo. Nuo 2007 m. Lietuvoje jų plotas išaugo daugiau kaip 11 kartų – nuo 21,6 ha iki 243,4 ha. Ūkių skaičius taip pat didėjo beveik puspenkto karto (nuo 585 iki 2 592), tačiau šių metų deklaravimo duomenys rodo, kad ekologinių ūkių plotai šiek tiek mažėjo, panaši tendencija buvo pastebima ir kitose ES šalyse.

Ekonominė situacija keičia vartotojų įpročius ir turi įtakos jų pasirinkimui parduotuvėse visoje Europoje. Pastarųjų metų statistika rodo sumažėjusią europiečių ekologiškos produkcijos paklausą. Europos Komisijos ekologiškų produktų importo į ES apžvalgoje konstatuota, jog bendras tokių produktų importas į ES sumažėjo 5,1 proc. Toks sumažėjimas vyko dėl tais metais smarkiai išaugusių visų maisto produktų kainų ir kritusių supirkimo kainų, kurias pajuto Lietuvos ekologinės produkcijos augintojai ir perdirbėjai.

JAV žemės ūkio departamento (USDA) tyrimo duomenimis, didėjanti infliacija kartu su aukštomis maisto ir energijos kainomis 2022 m. sumažino ekologiškų maisto produktų pardavimą daugelyje ES rinkų.

Tarp ekologiškos ir tradicinės produkcijos buvęs supirkimo kainų skirtumas (ekologinė produkcija dėl didesnių sąnaudų būdavo brangesnė) 2022 m. dėl galimų minėtų priežasčių ėmė mažėti. Pavyzdžiui, jei ekologiško ir neekologiško pieno supirkimo kainų skirtumas iki 2020 m. buvo didesnis nei 20 proc., tai 2021-2022 m. jis siekė vos 10 proc.

Rusijos karinė invazija į Ukrainą bei jos išprovokuota energetinė krizė ir infliacija Lietuvoje paaštrino apsirūpinimo maistu klausimą ir pakoregavo visuomenės požiūrį bei galimybes rinktis ekologiškus produktus, tad sumažėjęs poreikis turėjo įtakos ir kritusioms tokios produkcijos supirkimo kainoms.

Ministerija inicijuoja daugiau ekologiniams ūkiams palankių sprendimų

Siekdama stiprinti ekologinius ūkius, ŽŪM inicijuoja dar daugiau ekologinį ūkininkavimą skatinančių priemonių.

„Suprantame, kad daliai ekologiškai ūkininkaujančiųjų esama situacija kelia nerimą, tačiau tai – laikinas etapas, kurį įveiksime kartu. ES ir toliau didina paramą ekologiniams ūkiams, remdama ūkius pagal jų plotą už kiekvieną hektarą, o mes savo ruožtu siekiame ūkininkams palengvinti situaciją . Šiuo metu aktyviai diskutuojame su socialiniais partneriais, rengiame svarbių palengvinimų, pavyzdžiui, ekologiškai ūkininkaujantiems bus leista dalyvauti trijose ekologinės sistemos gamybinėse veiklose (Augalų kaita, Tarpiniai pasėliai, Neariminė žemdirbystė). Iki šiol ūkininkai turėjo galimybę dalyvauti tik dviejose, rinkdamiesi iš trijų“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Nepažeidžiant ekologinių išmokų skaičiavimo metodikos bus padidinti ekologinių ūkių išmokų dydžiai. Be to, ekologinį plotą, viršijantį 200 ha, planuojama remti 100 proc.(iki šiol buvo taikytas 70 proc. rėmimas).

Atsižvelgus į Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos siūlymus, bus supaprastintas (įvedant tam tikras išimtis dėl pildymo, mažinant pildymo dažnumą, pildymo laiką ir pan.) Ekologinės gamybos žurnalas.

Siekiant sutrumpinti ir supaprastinti šio žurnalo pildymą (automatizuoti duomenų perkėlimą ir skaičiavimus), ministerija planuoja jo pildymą skaitmenizuoti iki kitų metų sausio 1 d. Tačiau atkreipiame dėmesį, jog taip pat planuojama, kad žmonės jį ir toliau galės pildyti ranka, ne elektroniniu būdu.

Rugsėjo 5 d., tęsiant konstruktyvias diskusijas su socialiniais partneriais dėl Strateginio plano žaliosios architektūros tobulinimo, kartu su Lietuvos ekologinių ūkių asociacija, VšĮ „Ekoagros“ buvo aptartos pagrindinės spręstinos ekologinio ūkininkavimo paramos sistemos sritys, nutarta organizuoti papildomus susitikimus dėl viešųjų pirkimų, investicinių priemonių ekologiniams ūkiams bei mokslinių tyrimų rėmimo problematikos.

Parama ekologiniam ūkininkavimui – didžiausia tarp kaimyninių šalių

Lietuva, palyginti su artimiausiomis kaimynėmis, suteikia konkurencingą paramos sistemą. 2023-2027 m. ekologiškai ūkininkaujantiems mūsų šalis skyrė net 9,4 proc. nuo viso žemės ūkiui remti skirto biudžeto, kai tuo tarpu kaimyninės valstybės skyrė kur kas mažiau. Štai Estija teskyrė 3,9 proc., o Lenkija – 4,1 proc.

Atsižvelgiant į tai, ministerija skatina ekologiškai ūkininkaujančius aktyviau dalyvauti Strateginio plano investicinėse priemonėse (įskaitant perdirbimą), nes ekologiškai ūkininkaujantiems duodami gerokai didesni projektų atrankos balai (pvz., investuojantiems į valdas ekologiškai ūkininkaujantiems skiriama iki 25 atrankos balų, o Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje – iki 15 balų).

Taip pat ekologinis ūkininkavimas netiesiogiai remiamas ir kitomis svarbiomis priemonėmis, pavyzdžiui, Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa.

Ekologinės gamybos subjektai gali pasinaudoti parama ir pagal Veiklos, susijusios su kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu, finansavimo taisykles.

Žemės ūkio ministras K. Navickas kviečia ugdymo įstaigas aktyviai naudotis siūlomomis priemonėmis, o gyventojus rinktis sveikatai palankius produktus bei palaikyti ekologiškų produktų gamintojus ir vietos ūkininkus.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-09-06

Tais atvejais, kai per metus patenkantis į dirvą bendrojo azoto kiekis viršija 170 kg/ha (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius), yra taikomos sankcijos, kurios gali siekti 1–5 proc. išmokų pagal paramos paraišką sumos.

Azoto kiekis, tenkantis vienam dirvos hektarui, apskaičiuojamas pagal gyvulių laikytojo valdos kodą, valdoje laikomus sutartinio gyvulio (SG) vienetus dalijant iš valdoje deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto ir dauginant iš 100.

Primename, jog paramos sąlygų ir reikalavimų privalo laikytis pareiškėjai, kurie gauna bazines tiesiogines, perskirstomąsias, jaunojo ūkininko, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų (ekologinių sistemų), susietosios paramos išmokas bei išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencines priemones, taip pat pareiškėjai, kurie gauna išmokas pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones.

Šaltinis: nma.lt, 2023-09-07

Galimi pareiškėjai

Paramos gali kreiptis fizinis ar juridinis asmuo, kuris:

-yra savo vardu įregistravęs žemės ūkio valdą;
-užsiima pirmine žemės ūkio gamyba;
-priskiriamas prie labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių kategorijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/2472 I priede;
-nėra sunkumų patirianti įmonė; nuostata netaikoma, kai prašoma nereikšmingos (de minimis) pagalbos.

Pagalbos formos

Paraiškoje nurodoma viena iš pagalbos formų:

-valstybės pagalba (vertinamas įmonės susietumas ir sunkumų patyrimas);
-nereikšminga (de minimis) pagalba (vertinamas įmonės susietumas, sunkumų patyrimas nevertinamas).

Pagalbos dydis ir intensyvumas

Nepriklausomai nuo draudžiamojo įvykio bei žalos patyrimo fakto pagalba pagalbos gavėjui teikiama už draudimo sutarties įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausančius augalus, apdraustus pagal įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) V skyriuje nustatytus reikalavimus.

Pagalbos suma apskaičiuojama pagal didžiausius galimus draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis ir draudžiamas rizikas. Apskaičiuota pagalbos suma pagal augalo rūšį suapvalinama euro cento tikslumu iki mažesnio skaičiaus. Didžiausių galimų draudimo įmokų įkainių nustatymo metodika ir jais kompensuojamų augalų sąrašas yra patvirtintas žemės ūkio ministro įsakymu.

Pagalbos intensyvumas sudaro iki 50 proc. draudimo įmokų sumos, neviršijant didžiausių galimų draudimo įmokų įkainių.

Jei apskaičiuotas bendras lėšų poreikis viršija einamaisiais metais pagalbai skirtas lėšas ir papildomos lėšos ar jų dalis nėra skiriama, visiems pagalbos gavėjams išmokama pagalbos suma sumažinama proporcingai trūkstamų lėšų kiekiui. Bet kuriuo atveju pagalbos gavėjams tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimo intensyvumas negali būti mažesnis nei 40 proc.

Nereikšminga (de minimis) pagalba teikiama vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 nuostatomis. Svarbu žinoti, kad bendra nereikšmingos (de minimis) pagalbos suma vienai įmonei per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį negali viršyti 25 000 eurų sumos;

Jei pareiškėjui suteikus pagalbą būtų viršytos leidžiamos nereikšmingos (de minimis) pagalbos ribos, priimant sprendimą dėl pagalbos suteikimo apskaičiuota pagalba sumažinama tiek, kad nebūtų pažeistas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 (taikoma, jei pareiškėjas paraiškoje pasirenka nereikšmingos (de minimis) pagalbos formą).

Tinkamos finansuoti išlaidos:

-faktiškai patirtos ir pagrįstos mokėjimą įrodančiais dokumentais;
-patirtos, atsiskaitant su draudimo įmonėmis per finansų įstaigas;
-patirtos, draudimo paslaugą įsigijus iš pripažintų tinkamų teikti augalų draudimo paslaugas draudimo įmonių ar kitų ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialų, turinčių teisę vykdyti turto draudimo veiklą pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą;
-patirtos ne anksčiau, kaip kitą dieną nuo paraiškos pateikimo savivaldybei dienos; netaikoma, jei paraiškoje pasirenkama nereikšminga (de minimis) pagalba;
-apskaičiuotos pagal didžiausius galimus draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis.

Atkreiptinas dėmesys, kad:

-Draudimo sutartyje nurodytas augalų plotas pagal augalų rūšis negali būti didesnis už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimo dokumentuose nurodytą plotą.
-Apdraudus didesnį pagal augalų rūšis plotą negu deklaruotas plotas, pagalbos suma skaičiuojama atsižvelgiant į deklaruotą plotą ir sumažintą draudimo įmoką už šią augalų rūšį, išskyrus tuos atvejus, kai, įvykus draudžiamajam įvykiui, už juos yra sumokėtos draudimo išmokos bei pateikti paaiškinimai dėl augalų atsėjimo ar atsodinimo.
-Tais atvejais, kai toje pačioje vietoje per augalų vegetaciją sodinami ar sėjami augalai ne vieną kartą ir apie tai yra nurodyta draudimo dokumentuose, vienu metu augančių augalų plotas negali būti didesnis už deklaruotą bendrą šių augalų plotą.

Paraiškos teikimo tvarka

Atkreiptinas dėmesys, kad:

-kai pasirenkama valstybės pagalbos forma, draudimo paslaugų išlaidos turi būti patirtos ne anksčiau kaip kitą dieną nuo paraiškos pateikimo savivaldybei dienos;
-kai pasirenkama nereikšmingos (de minimis) pagalbos forma, draudimo paslaugų išlaidos gali būti patirtos iki paraiškos pateikimo.

Paraiška ir susiję dokumentai teikiami savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, Žemės ūkio skyriui ne vėliau kaip iki nustatytų terminų paskutinės dienos 24 valandos šiais būdais (kitais būdais pateikti dokumentai nevertinami):

-Siunčiant el. paštu, patvirtintus pareiškėjo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Dokumentai teikiami šiais formatais: PDF, ADOC, SHAPE, JPG, JPEG, PNG, BMP, DOC, DOCX, XLS, XLSX. Didesnės nei 25 MB apimties dokumentai gali būti išskaidyti ir siunčiami ne vienu metu, tačiau tą pačią dieną. Dėl kenkėjiškų programų tikimybės dokumentai negali būti pateikiami nuorodose. Dokumentus teikiant per įgaliotą asmenį, kartu pateikiamas notaro ar įmonės direktoriaus įsakymu patvirtintas arba VĮ Registrų centro registre užregistruotas įgaliojimas, kurio kodas turi būti nurodytas paraiškoje. Draudimo sutartį bei jos priedus patikslinantys, papildantys ir (arba) keičiantys dokumentai, kiti draudimo įmonės dokumentai bei įmokų sumokėjimą įrodantys dokumentai savivaldybei gali būti pateikti ir draudimo įmonės.
-Asmeniškai, per kurjerį ar registruota pašto siunta, kiekvieną paraiškos lapą patvirtinant pareiškėjo parašu. Dokumentus teikiant per įgaliotą asmenį, kartu pateikiamas notaro ar įmonės direktoriaus įsakymu patvirtintas įgaliojimas arba paraiškoje nurodant VĮ Registrų centro registre užregistruoto įgaliojimo kodą.

Turi būti pateikiamas vienas originalus paramos paraiškos egzempliorius ir susijusių dokumentų originalai arba kopijos. Kiekvienas paramos paraiškos ir susijusių dokumentų lapas turi būti patvirtintas pareiškėjo parašu, siunčiant elektroniniu paštu – pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.

Kartu su paraiška turi būti teikiami šie dokumentai:

-draudimo sutartis arba draudimo paraiška, arba kitas dokumentas, atitinkantis draudimo įmonės pasiūlymą, su visais pakeitimais;
-balanso ir pelno (nuostolio) ataskaita, kai:
-pasirinkta pagalbos forma – valstybės pagalba ir pareiškėjas yra fizinis asmuo, kuris priskiriamas 3 metus ir ilgiau veikiančiai labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių kategorijai priklausančiai įmonei, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/2472 I priede;
-pareiškėjas yra įmonė partnerė arba susijusi įmonė, turinti susietų fizinių asmenų;
-notaro, įmonės direktoriaus įsakymu patvirtintas įgaliojimas arba VĮ Registrų centro registruoto įgaliojimo kodas, kai paraiška teikiama per įgaliotą asmenį;
kiti dokumentai, kurie gali būti svarbūs vertinant paraišką (jei tokie yra).

Draudimo sutartis laikoma tinkama gauti pagalbą, jeigu:

-pagal ją apdrausti nuosavybės teise įmonei priklausantys ir Lietuvos Respublikos teritorijoje auginami augalai;
-draudimo laikotarpis – ne ilgesnis kaip vienas augalų vegetacijos laikotarpis;
-kompensuojamos meteorologinių reiškinių rizikos – kruša, audra, liūtis, snygis, šalna, ilgalaikis lietus, ilgas lietingas laikotarpis, sausringas laikotarpis, iššalimas ir kt.;
-numatytas ne didesnių kaip 20 proc. vidutinės produkcijos nuostolių padengimas apdraudus augalus nuo iššalimo sukeliamų nuostolių (vidutinė produkcija apskaičiuojama pagal tos savivaldybės, kurioje yra registruota pareiškėjo ar pagalbos gavėjo žemės ūkio valda, Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamą produkcijos rūšies derlingumą (t/ha) paskutinių trejų metų laikotarpiu arba paskutinių penkerių metų laikotarpiu, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės);
-nurodyti duomenys pagal apdraustų augalų rūšis: augalo rūšis, apdraustas plotas (ha), draudimo suma (Eur), draudžiamos rizikos, vidutinės produkcijos nuostolių padengimo dydis – ne didesnis kaip 20 proc. (nurodoma draudžiant nuo iššalimo), 20 proc. vidutinės metinės produkcijos (t/ha);
-nereikalaujama tam tikro tipo būsimos žemės ūkio produkcijos ar kiekio ir tipas ar kiekis neturi būti nurodomi.

Nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. pagalbos gavėjas, pagal pateiktą paraišką apdraudęs augalus bei draudimo įmonei sumokėjęs visą draudimo sutartyje nurodytą draudimo įmokų sumą, gali kreiptis dėl 60 proc. apskaičiuotos pagalbos sumos avanso (toliau – avansas). Avanso suma apskaičiuojama pagal augalų rūšis, už kurias sumokėtos visos draudimo įmokos. Pagalbos sumos apskaičiavimo tvarka nurodyta Taisyklių X skyriuje.

Šaltinis: nma.lt, 2023-09-07

„Taip, negalime konkuruoti su pagrindiniais Ukrainos grūdų eksporto kanalais, (…) tačiau, mūsų skaičiavimais, atitikus tam tikrus reikalavimus, Ukrainos grūdų tranzitas per Baltijos šalių ir Lenkijos jūrų uostus galėtų sudaryti 10 mln. tonų per metus.

Tai būtų svarbi dalis, svarbi parama“, – trečiadienį Bukarešte, po Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikimo, Rumunijos sostinėje susirinkusiai žiniasklaidai sakė G. Nausėda.

Vis tik, pažymėjo prezidentas, 12 valstybių jungiančios 3SI susitikime Baltijos šalių koridorius aptartas nebuvo.

„Aptarėme grūdų eksportą ir pagrindinius grūdų eksporto kanalus. Tačiau Baltijos jūros uostų kelias nebuvo aptartas“, – sakė G. Nausėda.

Kartu jis pabrėžė, kad Europos Sąjungos (ES) šalys privalo „padaryti viską, kas įmanoma“, ukrainietiški grūdai galėtų laisvai patekti į tarptautines rinkas.

ELTA primena, kad liepos 17 d. Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. Reaguojant į tai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir susiekimo ministras Marius Skuodis Europos Komisijai (EK) pateikė siūlymus dėl Ukrainos grūdų eksporto.

Ministrai paragino stiprinti alternatyvų maršrutą per Baltijos šalis, siūlė išplėtoti žaliąjį tranzito koridorių per Lenkiją į Klaipėdą.

M. Skuodis yra minėjęs, jog ukrainietiški grūdai nėra gabenami per Lietuvą, nes grūdų kaina yra per didelė, o tranzitui užtikrinti esą reikalingos subsidijos.

Ukrainos žemės ūkio tarybos atstovų teigimu, kariaujanti šalis šiuo metu negali išvežti apie 30 mln. tonų grūdų pertekliaus.

Europos Komisijos duomenimis, nuo pernai gegužės iki šio birželio solidarumo koridoriais Ukraina eksportavo beveik 82 mln., importavo – 29 mln. tonų prekių. Šiais maršrutais išvežta maždaug 41 mln. tonų grūdų, 65 proc. – Dunojaus koridoriumi. Likusi dalis pervežta kelių ir geležinkelių transportu. Daugiausia grūdų iš išplukdoma Dunojumi, per Rumunijos uostus.

Palyginimui, pasinaudojant liepą nutrūkusia Juodosios jūros grūdų iniciatyva, Kremliaus režimo užpulta valstybė jų išplukdė 32 mln. tonų.

Seimo Ekonomikos ir Kaimo reikalų komitetų pirmininkai viešai yra paraginę ne tik svarstyti apie ES subsidijas – kuriomis būtų padengiami dideli prekių atgabenimo iki Lietuvos uosto kaštai – bet ir vykdyti intervencinius pirkimus – siekiant išlaikyti konkurencingas grūdų kainas rinkoje.

Šaltinis: lrt.lt, Lukas Juozapaitis, ELTA, 2023-09-06

Taip ministras reagavo į V. Sinkevičiaus pasisakymą rugpjūčio 29 dienos LRT RADIJO laidoje „Gimtoji žemė“, kur eurokomisaras teigė, kad Lietuvai „ne taip ir gerai“ sekasi skatinti ekologinių ūkių plėtrą, netinkamai skirstoma parama, ekologinius ūkininkus šalis apkrauna per dideliu „popierizmu“.

„Labai keista, kai numatomi tikslai, bet nenumatomos priemonės, neperžiūrima biurokratija, kiti reikalavimai ir galų gale finansavimas. (…) Jeigu taip žiūrėti nuoširdžiai, tai bendrajai žemės ūkio politikai yra skirta iš ES biudžeto didžiausia dalis, tame tarpe ir žaliajam kursui, (…) daugelyje vietų tiesiog tie interesai ir tikslai labai persipina ir pasimeta“, – laidoje kalbėjo eurokomisaras.

Pasak V. Sinkevičiaus, tikėtina, kad europinės paramos lėšos patenka tik keliems ūkiams ar įmonėms, bet nepasiekia ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių.

„Čia yra kebli situacija, bendrai, atrodo, rinkoje poreikis didėja, tačiau klausimas yra, kai kalbame apie europinę paramą, ar iš tiesų ji yra skatinanti didėjimą, kūrimąsi ekologinių ūkių Lietuvoje, bet tos lėšos galimai patenka į kelių žmonių, kelių ūkių arba labiau, sakyčiau, įmonių rankas ir, deja, bet nepasiekia ūkininkų“, – LRT sakė komisaras.

K. Navickas EK nario prašo pagrįsti šį teiginį, nes tai „rimtas kaltinimas ne tik Žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Komisijai“.

„Prašome patikslinti, ko Lietuva nenumatė ir kur įžvelgiate tikslų bei interesų nesuderinamumą, (…) prašome konkretizuoti nacionalinio reglamentavimo prasilenkimus su ES reglamentu“, – teigė ministras.

Ministras taip pat pabrėžė, kad dokumentų gausa ekologiniams ūkiams krenta iš 2018 metų gegužės Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kurių šalis laikosi.

„Aš manau, kad tikrai galima subalansuoti ir tie europiniai reikalavimai, jie apibrėžia rėmą, o kas jau yra tas turinys, tai dažnai jau yra nacionaliniai teisės aktai, dažnu atveju valstybės eina daug toliau nei Komisija jų prašė“, – interviu LRT sakė V. Sinkevičius.

„Šiandien daugėja tokių įmonių didelių, koncernų, o mažėja tų tikrųjų ūkininkų, kurie suformuoja mūsų kaimo veidą ir dėl to yra labai gaila, reikia atkreipti dėmesį“, – tikino komisaras.

Ministras taip pat teiravosi dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) investicijų pagal ministerijos kuruojamą priemonę: „Ar jūs kvestionuojate šį pasirinkimą, kurį mes laikome kaip tikslingą indėlį?“.

Dalis plano investicijų bus skirta šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų absorbcijų didinimui atkuriant pažeistus durpžemius – ši priemonė buvo suderinta su EK.

„Abejonės dėl Lietuvos ir Europos Komisijos suderinto plano ir jo priemonių siunčia priešingą signalą, taip pat ir atsinaujinančių derybų dėl Gamtos atkūrimo reglamento kontekste“, – teigė K. Navickas.

Nuo 2007 metų kasmet augęs ekologinių ūkių plotas šalyje šiemet, palyginti su 2022 metais, sumažėjo 6 proc. ir siekė 243 tūkst. ha, trečiadienį pranešė ministerija. Tačiau jos teigimu, ilgainiui ekologiniai ūkiai neturėtų mažėti, o šį mažėjimą lėmė bendra ekonominė situacija Europoje.

Trečiadienį ministerija taip pat pranešė, kad inicijuos daugiau ekologinį ūkininkavimą skatinančių priemonių.

Šaltinis: lrt.lt, Goda Vileikytė, BNS, 2023-09-06

Kas gali gauti paramą?

Kaip numatyta naujai patvirtintose SP intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse, dėl paramos vykdyti remiamą veiklą – organizuoti ir teikti mokymus – kreiptis ir teikti paraiškas elektroniniu būdu gali mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos, kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, turintys teisę užsiimti formaliuoju profesiniu mokymu toje srityje, pagal kurią ketina teikti paslaugas, bei juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – neformalus suaugusiųjų švietimas, ūkių konsultavimo paslaugos ar moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla.

Paraiškos gali būti teikiamos kartu su partneriais – asociacijomis, vienijančiomis fizinius ar juridinius asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir/ar miškininkystės veikla. Šiuo paraiškų teikimo etapu didžiausia galima paramos suma vienam projektui įgyvendinti siekia 150 000 Eur įskaitant PVM, kompensuojant iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Mokymų temos – nuo inovacijų, tvarių sprendimų iki apskaitos

Mokymai, kuriems gali būti skirta parama, turės būti vykdomi pagal žemės, miškų, maisto ūkio dalyvių neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokymo programas. Žemės ūkio ministerijos Žemdirbių švietimo, konsultavimo priemonių, žemės ūkio parodų ir mokslinių tyrimų atrankos komitetas yra patvirtinęs net 20 mokymų temų, iš kurių 14 yra prioritetinių.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos (ES) reikalų ir paramos politikos departamento patarėjos Žanetos Jucaitytės, rengiant mokymų programų temų sąrašą, buvo įvertinti ir ūkininkų, ir kitų tikslinių grupių poreikiai, siekiant išsiaiškinti, kokiose srityse jiems trūksta įgūdžių bei žinių.

„Šiandien modernus ūkis nebeįsivaizduojamas be skaitmeninių technologijų, pažangių ūkininkavimo sprendimų, kurie leidžia ne tik tausoti resursus, bet ir dirbti efektyviau bei moderniau. Žemės ūkis, kaip ir bet kuri kita verslo sritis, šiandien susiduria su globalios rinkos iššūkiais, tad norint išlikti konkurencingais, svarbu diegti naujoves, inovacijas, skaitmenines technologijas, ieškoti efektyvių ūkio valdymo sprendimų. Tam būtinos žinios, praktiniai įgūdžiai, kurių galima įgyti specialiai parengtuose mokymuose. Žaliasis Europos kursas – taip pat aktuali ir dar daug klausimų ūkininkams kelianti tema, tad jai mokymų programose numatyta skirti pakankamai daug dėmesio ir supažindinti žemdirbius, kaip tvariai bei tausiai naudoti dirvožemį, vandenį, augalų apsaugos produktus, kaip užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas“, – pažymi Ž. Jucaitytė.

Šalies ūkininkai turės galimybę įgyti naujų žinių ir kompetencijų ne tik žemės, miškų bei maisto ūkio srityse, bet ir išsamiai susipažinti su „Europos žaliojo kurso“ aktualijomis bei reikalavimais, agrarine aplinkosauga, žiedinės ekonomikos principais, bet rizikų valdymu, inovacijų diegimu, skaitmeninių įgūdžių ugdymu, gamybos procesų automatizavimu, robotizacijos ir kitų pažangių technologijų plėtros galimybėmis.

Be 20 temų, kurias patvirtino Žemės ūkio ministerija, paraiškas teikiančios mokymo įstaigos mokymus taip pat galės organizuoti pagal šias teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės, miškų, maisto ūkio veikla užsiimančių asmenų privalomus mokymus, numatytas mokymo programas: „Ūkininkavimo pradmenų“, „Augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų“, „Augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų kvalifikacijos tobulinimo“, „Ūkinių, išskyrus arklinių šeimos, gyvūnų ženklinimo ir registravimo“, „Šviežių vaisių ir daržovių kokybės vertinimo reikalavimų“.

Žemdirbiai gali mokytis nuotoliniu būdu neatsitraukdami nuo darbų

Galimybe mokytis ir gilinti žinias nemokamuose kursuose aktyviai domisi žemdirbiai visoje Lietuvoje, kurie ieško būdų kaip užauginti ne tik žaliavą, bet ir sukurti didesnę pridėtinę vertę gaminant aukštos kokybės produktus. Tam būtinos itin plačios žinios: kaip patekti į rinką, kaip tvarkyti buhalteriją, kaip atitikti tiek ES, tiek ir vartotojų keliamus aplinkosauginius reikalavimus.

„Pastebime, kad pastaruoju metu žemdirbius labiausiai domina temos apie produktų realizaciją ir rinkas, taip pat didelis ūkininkų susidomėjimas apie gyvulininkystę, ypač apie mėsinių galvijų auginimą. Turime parengtą mokymų programą apie galvijų laikymą ir skerdenos paruošimą aukštos kokybės galvijienos gamyboje, kuri labai aktuali auginantiems mėsinius galvijus. Tai pat rengiame daug mokymų aplinkosaugos temomis, kursus apie ekologinį ūkininkavimą, kuriuose mūsų ypač didelę patirtį turinti lektorė dėsto apie retesnius varpinius ir aliejinius augalus. Ūkininkai taip pat dabar labai domisi uogų, daržovių, išskirtinės kokybės produktų auginimu. Į šiomis temomis organizuojamus kursus dalyviai registruojasi labai aktyviai, tad kartais net neužtenka vietų. Spalį pradėsime naujų mokymo kursų programą, tad juose žemdirbiai galės įgyti naujų žinių, sužinoti aktualiausią informaciją apie pasikeitusius reikalavimus ir rasti atsakymus į rūpimus klausimus, susijusius su jų ūkininkavimo sritimi“, – pasakoja Žemės ūkio rūmų Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė Irmina Kudarauskienė.

Vien tik šiemet Žemės ūkio rūmai surengė 106 mokymo kursus, kuriuose dalyvavo per 1500 žemdirbių iš visos šalies. Kaip pastebi I. Kudarauskienė, aktyviausiai į kursus registruojasi jaunieji ūkininkai arba tie, kurie pradeda ūkininkauti. „Kadangi mūsų kursai organizuojami nedidelėms 14 žmonių grupėms nuotoliniu būdu, ūkininkams juose dalyvauti ypač patogu: nereikia niekur važiuoti ir gaišti laiko, o išklausyti kursus galima net sėdint už traktoriaus vairo. Tokia studijų forma itin patraukli ūkininkams, nes mokytis nuotoliu jie gali ir neiškėlę kojos iš savo ūkio ir nepalikę savo kasdienių darbų“, – pastebi I. Kudarauskienė.

Kam bus skirti mokymai?

Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“, organizuojami mokymai bus skirti žemės, maisto ir miškų ūkio veikla užsiimantiems subjektams, įskaitant partnerius, ūkyje dirbantiems šeimos nariams, ūkio darbuotojams, kurių darbo pobūdis susijęs su mokymų tema, ir ūkio subjekto dalyvius (akcininkus, pajininkus, kt.) bei kolegialaus valdymo organo narius.

Mokymai bus rengiami nedidelėms grupėms – nuo 12 iki 25 mokymo kursų dalyvių. Vienai programai numatyta trukmė – nuo 6 iki 40 akademinių valandų, išskyrus ūkininkavimo pradmenų mokymo programą. Mokymų organizatoriai kursus galės rengti tiek gyvai, mokymo klasėse ar auditorijose, tiek nuotoliniu būdu.

Žemdirbių bendruomenei užtikrinama galimybė mokytis visą gyvenimą

Parama žemdirbių mokymams bei konsultavimui buvo teikta ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (KPP) numatytas priemones. Priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ pagal veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžių įgijimui“ visam įgyvendinimo laikotarpiui buvo skirta 6,658 mln. Eur paramos lėšų. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) patvirtino 43 paraiškas, kurių paramos suma siekė 6,647 mln. Eur, o išmokėta – 4,743 mln. Eur.

Pagal šią priemonę žemdirbių bendruomenei buvo organizuojami mokymo kursai agrarinės aplinkosaugos ir kraštovaizdžio gerinimo, aplinkosaugos ir tręšimo planavimo, ūkinės veiklos planavimo temomis, o taip pat ir apie finansavimo galimybes, tausojamąjį ūkininkavimą, kompleksinės paramos ir gyvūnų gerovės reikalavimus.

Pasak Žemės ūkio rūmų specialistės, Lietuvos ūkininkai palyginus su jų kolegomis Vakarų šalyse, vis dar nėra tokie aktyvūs ir pagilinti savo žinių bagažą skuba ne visi. „Daug metų ūkininkaujantys žemdirbiai neretai galvoja, kad kursuose nieko naujo nesužinos, tačiau tie, kurie juos išklauso, sužino labai daug naujo, nes mokomąją medžiagą rengia patyrę specialistai, kurie patys daug lankosi ir mokosi užsienyje, seka įstatymų ir reglamentų pasikeitimus. Savo įgytą patirtį bei žinias su Lietuvos ūkininkais jie pasidalija ne tik per paskaitas, bet ir suteikdami vertingą dalomąją medžiagą, programos baigimo sertifikatus, kurie ypač aktualūs pradedantiesiems ūkininkams“, – mokymosi naudas įvardija I. Kudarauskienė.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-09-06