Žemės ūkio naujienos: 2023-09-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Lietuva ketina skųsti EK sprendimą dėl 13 mln. eurų sumažintos paramos žemės ūkiui
Lietuva žada kreiptis į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą (ESBT) prašydama iš dalies panaikinti Europos Komisijos (EK) sprendimą daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. Vyriausybė dėl to spręs trečiadienį. Komisija liepos 3 dieną priėmė sprendimą neskirti 13,132 mln. eurų ES fondų lėšų gyvulininkystei bei augalininkystei, tačiau Lietuva siekia sumažinti šią sankciją, kuri, Vilniaus teigimu, yra neproporcinga.
„Lietuvos institucijos siūlo teikti ieškinį ir prašyti Bendrojo Teismo panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jis susijęs su neproporcingai didelės finansinės pataisos skyrimu Lietuvai“, – teigiama Žemės ūkio ir Teisingumo ministerijų parengtoje Lietuvos pozicijoje.
Dokumente nurodoma, kad dėl kompleksinės paramos neatitikties Bendrijos reikalavimams Lietuvai 2019 metais buvo skirta 7,6 mln. eurų sankcija (vadinamoji finansinė pataisa), tuo metu dėl savanoriškos susietosios paramos už gyvulius neatitikties 2020 metais skirta 5,5 mln. eurų sankcija.
Dokumente nurodoma, jog pirmuoju atveju Lietuva finansinės pataisos dydį siekia sumažinti iki 2,2–4 mln. eurų, o antruoju atveju – iki 2,5 mln. eurų.
Žemės ūkio ir Teisingumo ministerijos ieškinį dėl EK sprendimo panaikinimo ketina pateikti iki rugsėjo 13 dienos.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-09-06
Klimato kaita realybėje: kokie laukuose šiemet fiksuoti nematyti reiškiniai ir ko laukti
Klimato kaita pasiekė Lietuvos laukus – matome, kad žalą daro reiškiniai, kurie nebūdingi mūsų klimato juostai. Prognozės taip pat nedžiugina. „Naujovių“ tik daugės. Draudimo bendrovė dirba dešimtyje ES šalių ir visose fiksuojami ekstremalūs klimato pokyčiai, kurie kelia susirūpinimą.
„Šiemet panaudojome 7 rizikas iš 8 galimų, kurias draudžiame. Kiekvienais metais matome, kad lūkesčiai keičiasi ir ateina pokyčių, kurių anksčiau nebūdavo. Pavyzdžiui, niekada iki šiol nebuvo tokio dalyko, kaip sniego slėgio žala. Gegužę iškrito gana didelis sniego sluoksnis ir sulaužė pasėlius. Mes to nesame matę. Taip pat suaktyvėjo šalnos ir besikeičiantys atšilimo ir atšalimo laikotarpiai, pražudantys augalus, ko ankstesniais metais nebūdavo“, – praėjusio sezono patirtimi dalinasi „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika ir sako, kad dėl šalnų draudžia tris metus, tačiau du metus teko mokėti kompensacijas ir nuostoliai buvo milžiniški.
Šiemet didžiausi nuostoliai buvo rapsų laukuose, nes šalo per jų žydėjimą. Nauja ir tai, kad buvo ugnies žala, kai dėl sausros degė pasėliai ir tuo pačiu žalą padarė kruša bei liūtis. „Regionuose, kuriuos užklupo kruša ūkininkams metai nebus patys lengviausi, nes sunaikintas visas derlius“, – dėlioja M. Rusteika ir sako, kad sodininkai įvardino dvi aktualiausias žalas – šalnos ir kruša. Nuo pastarosios jau draudžiama, tačiau drausti nuo šalnų kol kas neplanuojama. Rinka per maža. Nuo šios rizikos draudžia tik pasėlius.
Kalbant apie stichijos padarinius, kurie nebūdingi mūsų regionui, tai, kad nors Baltijos šalys kitoje klimato juostoje, tačiau čia vasaros tampa panašiomis į Italijos ar Ispanijos. Lietuviams reikia prisitaikyti prie šių sąlygų, nes augalų vegetacija skiriasi ir lietuviai labai sėkmingai tą daro. Nauja tai, kad tokių stiprių krušų nebūdavo, tačiau ateityje jų bus tik daugiau. Kitas dalykas – ypatingai stiprios liūtys ir sausros, kurios užklupo ir Vokietiją per paskutinius kelis metus. „Prieš 16 metų, kai pradėjo veiklą, draudėme tik pagrindines 4 rizikas, tada atsirado sniego spaudimo žalos, ilgai trunkančios liūtys, kurios skiriasi nuo audros, ugnies rizika. Iki tol buvo tipinė lietuviška vasara – truputį palijo, tada kombainas pastovi, kol pradžiūna ir gali toliau kulti. Dabar taip nėra. “, – dėlioja M. Rusteika.
Šaltinis: delfi.lt, DELFI Agro redaktorius Arūnas Milašius, 2023-09-03
Suskaičiavo, kiek rusai iš ukrainiečių pavogė grūdų
JAV Kongreso ataskaita pagrįsta JAV žvalgybos duomenimis, palydoviniais vaizdais ir atvirojo kodo ataskaitomis. Vykstant plataus masto invazijai į Ukrainą, Rusija pavogė apie šešis milijonus tonų Ukrainos grūdų, nuimtų 2022 m., rašo Unian.net. Tai teigiama JAV Kongreso ataskaitoje, kuri paremta JAV žvalgybos duomenimis, palydovinėmis nuotraukomis ir žinutėmis iš atvirų šaltinių.
2022 m. birželio 17 d. duomenimis, Rusija pavogė iki 500 000 tonų ukrainietiškų kviečių už 100 mln. Didžioji dalis šio krovinio buvo pristatyta sunkvežimiais į okupuoto Krymo uostus, o vėliau gabenama laivais, įskaitant tuos, kuriems taikomos Vakarų sankcijos. 2022 metų spalį buvo pranešta, kad Rusija ketina pavogti dar milijonus tonų Ukrainos grūdų. Iš nelegalaus grūdų eksporto okupantai planavo gauti apie 600 mln. Ukrainoje pavogtus kviečius Kremlius tiekia Sirijai, taip pat nuo sausros nukentėjusioms Afrikos šalims.
Šaltinis: delfi.lt, 2023-09-01
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2023 m. liepos mėnesį eksportavo beveik 70 proc. mažesnį grūdų kiekį negu ir praėjusių metų analogišku laikotarpiu
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų liepą eksportavo 40,496 tūkst. t grūdų. Didžiąją eksportuotų grūdų dalį (92,32 proc. arba 37,386 tūkst. t) sudarė kviečiai. Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Lenkiją, Švediją, Didžiąją Britaniją ir PAR (vidutinė kaina – 263,44 EUR/t). Miežiai (2,739 tūkst. t) buvo eksportuoti į Latviją (vidutinė kaina – 211,72 EUR/t), ankštiniai (žirniai ir pupos) – į Latviją, Daniją, Prancūziją, Norvegiją, Didžiąją Britaniją ir Egiptą (vidutinė kaina – 306,49 EUR/t).
Rapsų eksportas 2023 m. liepos mėnesį, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, buvo didesnis daugiau kaip 3 kartus (sudarė 13,166 tūkst. t). Jie buvo eksportuoti į Latviją, Daniją, Suomiją ir Didžiąją Britaniją (vidutinė kaina – 411,69 EUR/t).
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 15 (429) / 2023 m.
Biometano dujų gamybai ir biodujų išvalymui gautas rekordinis skaičius paraiškų
Baigėsi kvietimas investicinei paramai biometano dujų gamybai bei biodujų valymo įrenginiams įrengti. Gautas rekordinis skaičius paraiškų – net 22 paraiškos už 67,75 mln. eurų. Tai dvigubai daugiau nei šiai priemonei Aplinkos ministerija skyrė iš Klimato kaitos programos lėšų – 31 mln. eurų. „Džiaugiamės tokiu dideliu susidomėjimu šia priemone. Investicijos į biometano dujų gamybą ir biodujų valymą paskatins žaliosios energetikos plėtrą, mažins iškastinio kuro naudojimą ir padės pasiekti klimato švelninimo tikslus“, – sako aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas truko nuo liepos 3 d. iki rugsėjo 1 d. Paraiškas gauti paramą pagal šią priemonę galėjo teikti LR juridinių asmenų registre registruoti juridiniai asmenys – labai mažos, mažos, vidutinės arba didelės įmonės, taip pat žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai.
Įvertinus projektus, finansavimas APVA direktoriaus įsakymu bus skirtas iki 2023 m. pabaigos.
Maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui – 4 mln. eurų, kai statomi nauji biodujų gamybos, biodujų kartu su biometano gamybos įrenginiai ir 1,7 mln. eurų, kai įgyvendinama biometano dujų gamybos įrenginių plėtra, įrengiant biodujų valymo įrenginius prie jau esamų arba statomų biodujų gamybos įrenginių.
Investicinė parama skiriama naujai statomai biodujų jėgainei, kartu su biodujų valymo įrenginiais, leidžiančiais išvalytą biometaną tiekti į gamtinių dujų tinklus, panaudoti transporto sektoriuje arba naudoti savo elektros/šilumos energijos poreikiams aprūpinti. Taip pat naujai statomiems biodujų valymo įrenginiams prie esamų biodujų jėgainių, leidžiantiems išvalytą biometaną tiekti į gamtinių dujų tinklus arba panaudoti transporto sektoriuje.
Nuo 2020 m. biometano gamybai ir valymui Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos skyrė 23 mln. eurų. Įgyvendinama 12 projektų.
2020 m. gauta 17 paraiškų už 17, 4 mln. eurų, finansuoti 4 projektai, kuriems skirta 8 mln. eurų. 2021 m. gauta 18 paraiškų už 40,3 mln. eurų, finansuoti 8 projektai, jiems skirta 15 mln. eurų.
2022 m. kvietimą biometano gamybai ir valymui skelbė Centrinė projektų valdymo agentūra, iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės RRF lėšų, įmonėms buvo paskirstyta 14,35 mln. eurų.
