Žemės ūkio naujienos: 2023-11-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo tobulinti žemės mokestį
Šiemet itin smarkiai išaugus žemės mokestinei vertei, o kartu ir žemės mokesčiui, Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo ministerijoms tobulinti mokesčio skaičiavimą. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad Aplinkos, Žemės ūkio bei Finansų ministerijos turi išanalizuoti komiteto pasiūlymus ir apsvarstyti galimybę tobulinti Žemės mokesčio įstatymą.
Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacijai siūloma apsvarstyti patirtį tų savivaldybių, kurios amortizavo mokesčio padidėjimą.
„Nacionalinei žemės tarnybai būtų nustatytas ankstesnis terminas nei sausio 1 diena, kad savivaldybių tarybos turėtų pakankamai laiko įvertinti naujas žemės mokestines vertes, patvirtinti konkrečius žemės mokesčio tarifus“, – komiteto posėdyje sakė V. Pranckietis.
Pasak jo, Registrų centrui atliekant masinį žemės vertinimą siūloma eliminuoti išskirtinius komercinius sandorius, kai žemės ūkio paskirties žemė įsigyjama ne žemės ūkio veiklai.
Valstybinė mokesčių inspekcija praėjusią savaitę informavo, kad šiemet 41 savivaldybė yra palikusi galioti ankstesnius mokesčio tarifus.
Registrų centrui kas penkerius metus atnaujinant sklypų mokestinę vertę, šiemet ji padidėjo 43 proc. Labiausiai – 77 proc. – didėjo žemės ūkio paskirties sklypų, 33 proc. – komercinės, 28 proc. – pramonės ir sandėliavimo, 26 proc. – gyvenamųjų teritorijų, 23 proc. – mėgėjų sodo žemės mokestinė vertė.
Žemės mokestį už 2023 metus laiku – iki lapkričio 15-osios – sumokėjo 78 proc., arba beveik 609 tūkst. savininkų, jo į savivaldybių biudžetus gauta beveik 50 mln. eurų. Mokesčio dar buvo nesumokėję 165 tūkst. gyventojų ir apie 2,3 tūkst. įmonių.
Siūloma išimtis – kam nereikėtų atkurti suartų daugiamečių pievų?
Suartų daugiamečių pievų ir ganyklų atkurti nereikės, jeigu konkrečiam pareiškėjui nustatytas privalomas atkurti plotas yra mažesnis nei 0,5 ha. Ši išimtis leis išvengti ūkininkams ir institucijoms pernelyg didelės administracinės naštos. Paskaičiuota, kad dėl šios išimties bus galima ketvirtadaliu sumažinti atvejų, kuomet pareiškėjams bus taikoma prievolė atstatyti daugiametes pievas. Kitiems pareiškėjams atstatomas plotas nesikeis.
Keičiamas žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. 3D-40 „Dėl Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pateiktas derinti su visuomene Seimo kanceliarijos Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
Neseniai Europos Komisija patvirtino pirmąjį Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitimą – atlikus pakartotinę daugiamečių pievų nustatymo analizę, pasitelkus naujausius duomenis ir įrankius patikslinti referenciniai rodikliai. Atstatytinų daugiamečių pievų plotas bus ženkliai mažesnis.
Gruodžio mėnesį Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos informuos ūkininkus, kurie, remiantis trejų ankstesnių metų (2020-2022 m. laikotarpiu) paraiškų duomenimis, suarė ar kitaip pakeitė daugiametes pievas ar einamaisiais metais deklaruoja plotus, kurie per ankstesnius trejus metus buvo suarti ar kitaip pakeisti ankstesnių pareiškėjų.
Atkurti suartos daugiametės pievos plotą galima toje pačioje vietoje arba kitame plote, kuriame pagal KŽS_DR5LT žemės ūkio naudmenų sluoksnį nėra nustatyta daugiametė pieva ar ganykla.
Pareiškėjai atstatyti daugiamečių pievų plotus privalės iki kitų metų tiesioginių išmokų paraiškos pateikimo dienos.
Jei pareiškėjas nevykdys pareigos atkurti suartų daugiamečių pievų ploto, jam bus taikomos sankcijos už geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų nesilaikymą, kaip tai numatyta Sankcijų už paramos sąlygų reikalavimų pažeidimą taikymo metodikoje.
Šiuo metu TAIS yra patalpintas Metodikos keitimo projektas, kuriuo siekiama sumažinti taikomas sankcijas už daugiamečių pievų atstatymo pareigos nevykdymą. Metodikos keitimu plečiamos pažeidimo ploto ribos ir pažeidimams iki 10 ha pirmaisiais metais numatoma taikyti minimalią 1 proc. sankciją. Be to, atsisakoma visiško 100 proc. sankcijos taikymo.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-11-29
Rusijoje užderėjo rekordinis derlius: planuoja eksportuoti milijonus tonų grūdų
Užderėjus rekordiniam derliui, Rusija, vyriausybės duomenimis, planuoja eksportuoti daugiau kaip 65 mln. tonų grūdų. Išauginus daugiau kaip 151 mln. tonų grūdų ir ankštinių augalų, įskaitant beveik 99 mln. tonų kviečių, Rusija galės patenkinti savo pačios poreikius ir nusiųsti rekordinį kiekį „užsienio partneriams“, antradienį, pasak valstybinės žiniasklaidos, pareiškė žemės ūkio ministras Dmitrijus Patruševas.
Rusija ankstesnį sezoną baigė su rekordiniu 60 mln. tonų eksportu. D. Patruševo teigimu, Rusija per sezoną tarp 2023 m. ir 2024 m. vasarų jau pasiekė antrą pagal dydį grūdų derlių šalies istorijoje. 2023 m. esą taip pat išaugo įvairių kitų žemės ūkio produktų gamyba.
Po to, kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, žemės ūkio sektoriui buvo pritaikytos sankcijos. Vyriausybė Kyjive kaltina Maskvą nuo invazijos pradžios pavogus daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių (912 mln. eurų) vertės ukrainietiškų grūdų.
„Rusijos vykdomas plėšikavimas Ukrainoje tęsiasi ir dabar“, – praėjusį savaitgalį sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą skundėsi sankcijomis, kurios, anot jo, trukdo eksportuoti rusiškus grūdus. Liepą V. Putinas pažadėjo ateinančiais mėnesiais nemokamai patiekti kai kurioms Afrikos šalims 25 000–50 000 tonų grūdų.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-11-29
Ukrainos ūkininkai švenčia mažą pergalę – ginklu iškovotas jūrų kelias pamažu vėl išjudino grūdų eksportą
Ukrainos žemės ūkis skelbia pajutęs mažą atokvėpį – šalies kariuomenei pavyko iš pozicijų išvaryti Rusijos Juodosios jūros laivyną ir taip užtikrinti Kyjivo vienašališkai paskelbto grūdų koridoriaus saugumą. Nors Ukrainos maisto eksportas jūra nė iš tolo neprilygsta prieškariniams laikams, bent jau pavyko pasiekti panašų našumą, koks buvo per Rusijos sužlugdytą Juodosios jūros iniciatyvą.
Vidurio Ukrainoje tuštėjantys grūdų sandėliai – geras ženklas nuo žemės ūkio priklausomai šaliai. Vagonas po vagono šis Ukrainos turtas keliauja į Juodosios jūros uostus. Per juos grūdai gabenami Kyjivo vienašališkai paskelbtu jūriniu koridoriumi.
„Plukdyti krovinius per Odesos uostą ir našiau, ir pelningiau. Eksportuoti per Dunojų – ne sprendimas, nes tai mums buvo nuostolinga“, – pripažįsta įmonės „Agroprosperis“ direktorius Ihoris Osmačko.
Žlugus grūdų susitarimui su Rusija, tai, ko nepasiekė diplomatinėmis priemonėmis, Ukraina išsikovojo jėga.
„Dėl mūsų karinės sėkmės Juodojoje jūroje, kai iš Krymo išvarytas Rusijos Juodosios jūros laivynas, pavyko atstatyti laivybą iš Ukrainos uostų ir į juos“, – sako Ukrainos ekonomikos viceministras Tarasas Kačka.
Koridorių prižiūri ir pasako, kada plaukti, Ukrainos kariuomenė. Rusija anksčiau grasino, kad visi į Ukrainą plaukiantys laivai bus laikomi gabenančiais ginklus. Mėnesio pradžioje net paleido raketą į laivą, plaukusį su Liberijos vėliava.
Ukrainos prezidentas sako sulaukęs patikinimų iš partnerių, kad koridoriui saugoti bus suteikta papildomos oro gynybos ir patrulinių katerių.
„Yra labai konkretus skaičius oro gynybos sistemų su konkrečiais pavadinimais, kurių prašome. Ir teigiamas atsakymas jau yra. Šios sistemos padės saugoti regioną“, – pabrėžia V. Zelenskis.
Vyriausybė kartu su bankais ir draudimo bendrovėmis taip pat sukūrė mechanizmą, leidžianti užtikrinti prieinamas laivybos kainas. Verslai net įžvelgia pranašumų – netekusi teisės tikrinti laivų, Rusija prarado galimybę tyčia juos gaišinti.
„Nelikus Juodosios jūros susitarimo patikrinimų, neliko ir gaišinimo bei jo sukeltų nuostolių. Tuo pat metu, išlieka karinė grėsmė ir ne visi draudikai pasiryžę rizikuoti“, – aiškina I. Osmačko.
Per nuo rugsėjo veikiantį koridorių Ukraina jau išvežė virš 5 mln. tonų maisto produktų – panašiai, kiek vidutiniškai per mėnesį išveždavo galiojant susitarimui su Rusija, bet net keturis kartus mažiau nei iki Maskvos sukelto karo.
„Rusija keitė vardus, bet ne savo prigimtį ir veiklos metodus. Praėjus beveik amžiui po Holodomoro, esame liudininkai, kaip Rusija niokoja civilinius Ukrainos uostus, grūdų saugyklas ir blokuoja Juodąją jūrą“, – sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.
Ukrainos žemės ūkis svarbus ne tik jos pačios ekonomikai, bet ir visam pasauliui. Iki karo Ukraina sudarė 10 proc. planetos kviečių, 15 proc. – kukurūzų ir 50 proc. saulėgrąžų aliejaus rinkų.
Šaltinis: Tadas Paškevičius, lrt.lt, 2023-11-29
Nacionalinė mokėjimo agentūra: ūkininkams išmokėta 309 mln. eurų avansinių išmokų
Nuo spalio vidurio iki šiol ūkininkams išmokėta 309 mln. eurų avansinių išmokų už deklaruotus plotus, skaičiuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė sako, kad nuo gruodžio 1 dienos bus pradėtos mokėti galutinės išmokos – per mėnesį jų planuojama išmokėti 194 mln. eurų. E.Raibytės teigimu, šiuo metu daugiausiai sunkumų kyla dėl ekoschemų.
„Didžiosios priemonės, kaip tiesioginės išmokos, perskirstymo išmokos, susietosios, tikrai didelis procentas paramos gavėjų gavę, šiek tiek stringa ekologinės sistemos naujos priemonės, kur ne visas mokame, o tik ten, kur pasibaigė įsipareigojimai ir šiek tiek turime sunkumų su ekologija, kadangi anksčiau buvo viena paramos priemonė, dabar turime keturias“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį sakė E.Raibytė.
„Pareiškėjai pildydami gal šiek tiek nesuprato ir neteisingai priskyrė tam tikrus laukus, tai siunčiame pranešimus pareiškėjams, prašom patikslinimų. Šiai dienai visas įdirbis yra su ekologinėmis paraiškomis, kad pajudėtų ekologinės išmokos per gruodžio mėnesį“, – teigė ji. Pasėlių deklaravimas vyko iki birželio pabaigos. Šiemet norėdami gauti papildomas išmokas ūkininkai pirmą kartą turėjo rinktis bei pritaikyti aplinkos apsaugai skirtas ekoschemas. Išmokas už visas paramos schemas tikimasi išmokėti gruodžio mėnesį.
