Žemės ūkio naujienos: 2024-02-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkų proteste dalyvavęs 20-metis Linas: žmonės galvoja, kad smirdame tvartu, nors taip nėra
„Daug žmonių, ypač miestiečių, galvoja, kad ūkininkas yra visada smirdantis tvartu žmogus. Tie laikai jau praėjo“, – sako 20-metis ūkininkas iš Kupiškio rajono Linas Giedrys. Vilniuje surengtame proteste dėl netinkamos žemės ūkio politikos dalyvavęs jaunuolis džiaugiasi, kad kartu su ūkininkais pasirodė solidžiai ir sulaukė nemažo žmonių palaikymo. „Toks pasitikėjimas savimi net atsiranda, kad kažkas mus supranta“, – LRT RADIJUI atvirauja jis.
Džiaugiasi, kad ūkininkai proteste puikiai pasirodė
Sausio pabaigoje laidos „Už Vilniaus“ herojus Linas, kaip ir dar tūkstantis kitų Lietuvos ūkininkų, traktoriumi atvažiavo į Vilnių protestuoti prieš, žemdirbių teigimu, netinkamą žemės ūkio politiką.
Daugybė žmonių jaunuoju ūkininku iškart susižavėjo, kai pamatė jo trumpą interviu vienai komercinei televizijai. Dar daugiau dėmesio vaikinas sulaukė, kai praeivius gatvėje fiksuojantis žinomas fotografas Vincas Alesius paviešino nuotrauką, kurioje Linas užsilipęs ant traktoriaus stogo, o už jo fone – visu gražumu ir didybe stovi Vilniaus Arkikatedra.
„Argi ne faini Lietuvos ūkininkai?“ – „Facebook“ įraše klausė nuotraukos autorius. Šimtai žmonių puolė komentuoti: „Labai simpatiškas jaunasis ūkininkas“, „Kokie visi jauni ir faini. Darbuojasi tėvų ūkiuose, o ne išvyko į užsienį“, „Duokit šitą ūkininką į prezidentus“.
Pasibaigus protestui ne vienas sakė, kad ūkininkai savo elgesiu nustebino iš gerosios pusės – laikėsi tvarkos, nepiktnaudžiavo alkoholiu ir miesto nenusiaubė. Kad su kolegomis išties pasirodė „labai puikiai“, mano ir pats Linas iš Kupiškio rajono.
„Mes nebandėme pasirodyti, kuo mes nesame. Mes parodėme tai, kuo mes esame. Tuo aš labai didžiuojuosi. Nebuvo tokių vaizdų, kad prisigėrę kažkur gulėjo. (…) Iš tikrųjų labai smagu, kad ūkininkai buvo tokie vieningi“, – LRT RADIJUI atvirauja 20-metis.
Pašnekovas įsitikinęs – laikas keisti įsisenėjusį požiūrį apie ūkininkus. „Daug žmonių, ypač miestiečių, galvoja, kad ūkininkas yra visada smirdantis tvartu žmogus, kuris melžia karves, vairuoja traktorių, keikiasi, rūko cigaretę.
Iš tiesų taip nėra. Tie laikai jau praėjo. (…) Šiandien ūkininkas yra išsilavinęs žmogus, kuris išmano kartais netgi daugiau dalykų nei žmogus iš miesto“, – pabrėžia Linas.
Nustebino aplinkinių palaikymas
Kalbėdamas apie tai, kokių aplinkinių reakcijų sulaukė protesto metu, vaikinas sako, kad jos buvo dvejopos. Pavyzdžiui, vieni žmonės, tarp jų ir keli žinomi veidai, ūkininkus peikė, neva šie nuolat skundžiasi patiriantys sunkumų, o štai važinėja tokiais prabangiais traktoriais.
„Jūs kaip tik turite džiaugtis, kad mes turime prabangius traktorius. Tai leidžia jums pirkti pigesnius maisto produktus ir valgyti lietuvišką produkciją“, – kritikams atšauna Linas.
Anot jo, neretai žmonės tiesiog nesupranta, koks yra šiuolaikinis ūkis, todėl ir tie ūkininkų nusiskundimai jiems atrodo keisti.
„Sakoma, kad „ūkininkai visada verkia“. Ūkininkas verkia, nes jis tikisi, jis prisiėmęs paskolų, prisiėmęs kitų įsipareigojimų ir, kai būna netinkami metai, ar tai lietūs, ar tai sausros, ar dar kažkas, mes rizikuojame išnykti, bankrutuoti, įsiskolinti“, – tikina jaunuolis.
Visgi, skuba pridurti LRT RADIJO pašnekovas, tokias kritikų replikas atperka iš kitų žmonių jaučiamas palaikymas. Kad jo protesto metu sulauks tiek daug, ūkininkas nesitikėjo.
„Priėjo močiutė ir pasakė: „Ačiū, kad ūkininkaujate. Ačiū, kad mes turime kažką valgyti.“ Netgi sugebėjo mums duoti sūrelį dovanų. (…) Arba kitas pavyzdys: ėjo du jauni paaugliai, sustojo prie mūsų ir paklausė: „O kodėl ūkininkai protestuoja?“
Mes jiems pradėjome aiškinti. Po kokių 5 ar 10 minučių tie vaikinai pasakė: „O kaip jus galima palaikyti? Kaip mums prisidėti?“ (…) Toks pasitikėjimas savimi net atsiranda, kad kažkas mus supranta, kažkas mus palaiko“, – neslepia Linas.
Ūkį plėsti planuoja po studijų
Laidos „Už Vilniaus“ herojus pasakoja pats ūkį turintis dar tik metus. 25 hektarų plote jis sėja „viską, kas auga“, tarp jų – pupas, rapsus ir grikius. Prižiūrėti augalus jam padeda taip pat ūkininkas tėtis.
„Esu ketvirtos kartos ūkininkas. Ūkininkavo mano proseneliai, jie buvo ištremti į Sibirą. Vėliau, atgavus nepriklausomybę, ūkininkavo mano senelis. 2013–2014 metais mano tėtis, pasitraukęs iš verslo, perėjo į ūkį. Ir dabar, nuo 2023 metų, tapau ūkininku ir aš.
Tas ūkininkavimas [man] buvo [svarbus] nuo pat vaikystės. Mama juokavo: „Tavo vienas iš pirmųjų žodžių buvo „pupupu“. Pamatydavai traktorių ir visada sakydavai „pupupu“, – pasakoja Linas.
Šiuo metu jaunuolis dar ir studijuoja agronomiją Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje, tad nuolat važinėja tarp Kupiškio ir Kauno.
„Atsimenu, dalyvaudavome žemės ūkio parodose Kaune ir tėvai sakydavo: „Štai, Linai, tu studijuosi čia“ ir rodydavo į VDU. Taip atsitiko, kad įstojau. Daugelis sako: „Čia tėvų įtaka.“ Čia nebuvo tėvų įtaka – čia buvo mano paties sprendimas ir tvirta nuomonė“, – tikina pašnekovas.
Vaikinas neslepia, kad suderinti mokslus su darbu nėra pati lengviausia užduotis, ypač rudenį ir pavasarį, kai ūkyje pats darbymetis. Dėl to, bent jau kol studijuoja, savo ūkio plėsti Linas neketina.
Paklaustas, ar nepagalvoja apie judresnį gyvenimą didesniame mieste, 20-metis sako – jam kaimas daug artimesnis.
„Lietuva nėra didelė, iki Vilniaus dvi valandos kelio. (…) Gali permiegoti pas kokius draugus ir pamatyti tą miestą. (…) Man kažkaip labiau patinka gamta, miškai, ežerai“, – teigia jaunasis ūkininkas.
Su šeima jis šiuo metu gyvena kaime itin įdomiu pavadinimu – Skapiškio geležinkelio stotis. Linas sako, kad dėl to neretai nutinka juokingų situacijų, todėl jaunuolis džiaugiasi, kad gyvenvietės pavadinimą greitu metu planuojama keisti.
„Labai sunku žmonėms išaiškinti. Pasakai „Skapiškio geležinkelio stotis“, o jie galvoja – stoty gyvena“, – juokiasi vaikinas.
EK: daugiametės pievos Lietuvoje įregistruotos teisingai
Pieva, kuri penkerius metus nebuvo nei ariama, nei dirbama ar pakeista kitomis kultūromis, po 5 metų deklaravimo privalo tapti daugiamete pieva, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), gavusi išsamų teisinį Europos Komisijos (EK) išaiškinimą dėl daugiamečių pievų atkūrimo.
„Gavome atsakymą dėl mistinių kai kurių žemės ūkio atstovų kalbų, kad ministerija kažko nepadarė, kad galėjo pasinaudoti galimybe ir daugiametes pievas palikti sėjomainoje, kas leistų joms likti ariamoje žemėje. Mes metų pradžioje susiderinom klausimus, į visus gavom neigiamus atsakymus“, – BNS sakė viceministras Egidijus Giedraitis.
Tokia tvarka galioja pievoms, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo anksčiau sėjomainos dalis, ar ne.
Ministerija EK paaiškinimo paprašė po sausį vykusių žemdirbių protestų – praėjusi pirmadienį Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) laikinai sustabdė sprendimus dėl jų atkūrimo. Žemdirbiai teigė, kad daugiamečių pievų įregistruota per daug – naudojant pievas sėjomainai jų nebuvo galima deklaruoti kaip kultūrinių pievų.
Anot ministerijos, EK pažymėjo, kad valstybė narė negali vienašališkai nuspręsti, jog minimalus laikas, per kurį pieva nenaudojama sėjomainai, kol ji virsta daugiamete, galėtų būti ilgesnis nei penkeri metai.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas trečiadienį BNS aiškino, kad problema dėl daugiamečių pievų atkūrimo kilo 2014 metais, kai penktus metus deklaruojamos pievos galėjo būti registruojamos tik kaip daugiametės, nepaisant to, kad jos galėjo būti sėjomainos dalis: „Tos pievos daugiametės išaugo kultūrinių pievų sąskaita – šitų sumažėjo, o šitų išaugo dėl biurokratinės klaidos“.
EK narys Virginijus Sinkevičius praėjusią savaitę pabrėžė, kad sisteminę klaidą buvo galima matyti jau anksčiau – nuo 2015 iki 2018 metų daugiamečių pievų plotas šoktelėjo nuo 500 tūkst. ha iki 750 tūkst. ha.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-02-02
Pateiktos paraiškos dėl konsultavimo paslaugų teikimo ir įsigijimo
Sausio 2–31 d. konsultavimo paslaugų teikėjai galėjo teikti paramos paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“ dėl konsultavimo paslaugų teikimo ūkininkams ir miško valdytojams, o nuo sausio 29 d. ūkininkai ir miško valdytojai pagal tą pačią paramos priemonę teikė paraiškas dėl konsultavimo paslaugų įsigijimo. Pateikiame paraiškų teikimo rezultatus.
Konsultavimo paslaugų teikėjų paraiškų teikimo rezultatai
Paraiškas dėl konsultavimo paslaugų teikimo galėjo teikti pareiškėjai, patvirtinti ir nurodyti VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros sudarytame Galimų pareiškėjų sąraše.
Per mėnesį trukusį paraiškų teikimo laikotarpį į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) dėl paramos kreipėsi 16 konsultavimo paslaugų teikėjų – konsultavimo paslaugas teikiančių fizinių ir juridinių asmenų.
Šiuo metu jau vertinama šių pareiškėjų atitiktis Įgyvendinimo taisyklėse nurodytiems tinkamumo kriterijams. Atlikusi vertinimą, NMA per 2 mėnesius nuo paraiškų priėmimo laikotarpio pabaigos priims sprendimą dėl pareiškėjo patvirtinimo ar nepatvirtinimo konsultavimo paslaugų teikėju.
Konsultavimo paslaugų gavėjų paraiškų teikimo rezultatai
Paraiškos dėl konsultavimo paslaugų įsigijimo kompensavimo NMA buvo priimamos nuo sausio 29 d., o pasiekus šiam paraiškų teikimui skirtą paramos sumą – 700 000 Eur – priėmimas stabdomas. Jau sausio 29 d., paraiškose prašomai paramos sumai pasiekus skirtąją, kitą dieną, t. y. sausio 30 d., paraiškų rinkimas buvo sustabdytas.
Per pora paraiškų teikimo dienų NMA buvo užregistruotos 1 828 ūkininkų ir miško valdytojų, taip pat Europos inovacijų partnerystės (EIP) grupės susikūrimą ir inovacinį projektą planuojančių inicijuoti subjektų paraiškos. Bendra pareiškėjų prašoma paramos suma sudaro 1,059 mln. Eur, kuri daugiau kaip 40 proc. viršija šiam paraiškų teikimui skirtą paramos sumą (700 000 Eur).
Kadangi prašoma paramos suma viršija skirtąją, tai įvertinus paraiškų tinkamumą gauti paramą ir nustačius, kad joms reikalingų finansuoti lėšų poreikis viršija 10 proc. paraiškų priėmimo etapui skirtą lėšų sumą, sprendimą dėl papildomo lėšų skyrimo šioms paraiškoms finansuoti priims Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano valdymo komitetas. Jei jis neskirs papildomų lėšų, paslaugų gavėjai bus atrenkami pagal paraiškos pateikimo pirmumą – datą ir laiką.
Jeigu, atlikus pateiktų paraiškų tinkamumo vertinimą bus nustatyta, kad paraiškoms reikalingų finansuoti lėšų poreikis neviršija 10 proc. paraiškų priėmimo etapui skirtos lėšų sumos, visos paraiškos bus finansuojamos iš 2027 metams paraiškų priėmimo etapams skirtų lėšų.
Remiamos konsultavimo paslaugos ir paramos suma
Primintina, jog pagal SP intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“ galės būti teikiamos ir įsigyjamos Įgyvendinimo taisyklėse nurodytų kvalifikuotų ir specializuotų individualių konsultacijų sričių ir temų konsultavimo paslaugos. Konsultavimo paslaugų temas ir paslaugų teikimo trukmę paslaugų gavėjas gali pasirinkti savo nuožiūra pagal individualius poreikius.
Paslaugų gavėjas 2024 metais gali pasinaudoti konsultavimo paslaugomis, kurių vertė ne didesnė kaip 580 Eur be PVM. Paslaugų gavėjas SP intervencinės priemonės „Konsultavimo paslaugos“ įgyvendinimo laikotarpiu (2023–2027 m.)gali pasinaudoti konsultavimo paslaugomis, kurių vertė 2 000 Eur be PVM.
Paramos intensyvumas – 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-02-05
Europos Komisijos atsakymas nepaliko vietos interpretacijoms
Žemės ūkio ministerija, prašiusi išsamaus teisinio Europos Komisijos (EK) išaiškinimo dėl daugiamečių pievų atkūrimo, gavo atsakymą. Jame nurodoma, jog žolinė danga, kuri penkerius metus nebuvo nei ariama, nei dirbama ar pakeista kitomis kultūromis, nepriklausomai nuo to, buvo anksčiau sėjomainos dalis ar ne, po 5 metų deklaravimo privalo tapti daugiamete pieva (DGP). Žemės ūkio ministro klausimai ir EK atsakymai yra čia.
EK pažymėjo ir tai, kad nacionaliniais teisės aktais apibrėžti sėjomainos termino nereikalaujama, o net ir apibrėžus, kaip buvo siūloma, tai nebūtų sprendimas, nes sėjomainos sąvoka visoms šalims narėms taikoma vienodai – žolės pakeitimas kitais augalais.
Be to, rašte pabrėžta, kad valstybė narė negali vienašališkai nuspręsti, jog minimalus laikotarpis, per kurį pieva nenaudojama sėjomainai, kol ji virsta DGP, galėtų būti ilgesnis nei 5 metai.
Taigi, Lietuva, įgyvendindama reglamentinę nuostatą dėl daugiamečių pievų apibrėžimo ir referencinio dydžio apskaitymo, tai darė pagal privalomus ES teisės aktus, kurie nesuteikia galimybių platesnėms interpretacijoms Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane.
Primename, kad Žemės ūkio ministerija Strateginiame plane yra suplanavusi naujas priemones, kurios didintų daugiamečių pievų deklaravimo patrauklumą, sudarant galimybes jas atnaujinti neariminiu būdu, taip išsaugant prievolę išlaikyti tokias pievas.
