Žemės ūkio naujienos: 2024-04-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Trijų šalių atstovai Vilniuje sutarė ieškoti sprendimų dėl rusiškų grūdų draudimo
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų ir ūkininkų atstovai sutarė ieškoti bendrų sprendimų dėl rusiškų grūdų importo į Europos Sąjungą (ES) ar jų gabenimo per ES teritoriją draudimo. Trijų šalių parlamentarų bei žemdirbių atstovų susitikime Vilniuje penktadienį sutarta, kad deklaracijos tekstas bus suderintas raštu. Vienas svarbiausių jos punktų – siekis uždrausti rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos importą.
„Tai yra tikras juodraštis, bet iš tokių dokumentų gali gimti geros iniciatyvos“, – sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Pasak jo, visų valstybių atstovai linkę pritarti tokios produkcijos importo draudimui, o ne didesniam apmokestinimui.
„Ar mokesčiai, ar draudimas rusiškiems grūdams? Visi pasisakiusieji sutinka, kad reikėtų uždrausti rusiškų grūdų prekybą į ir per ES, sureguliuoti žemės ūkio produkcijos srautus, naudojant Ukrainos ūkininkų tiekiamą produkciją“, – susitikime Vilniuje teigė V. Pranckietis.
ES institucijos ir valstybės taip pat raginamos svarstyti rusiškos ir baltarusiškos kilmės žemės ūkio produkcijos tranzito per ES teritoriją uždraudimą.
Deklaracijoje taip pat būtų numatytas įsipareigojimas šalims suvaldyti nesąžiningą prekybą, ieškoti intervencinių grūdų pirkimų Ukrainoje būdų bei teikti pagalbą Ukrainai siekiant atkurti rinkas, turėtas iki karo.
Briuselis penktadienį pradėjo svarstyti Europos Komisijos (EK) pasiūlymą įvesti importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams. Lietuva siūlo juos taikyti ir šios kilmės daržovėms bei žuvies produkcijai.
Kovą Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija paragino EK išanalizuoti galimybę apriboti Rusijos ir Baltarusijos kilmės maisto produktų importą į Bendriją.
Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2024-04-05
Toliau skatinama trumpųjų tiekimo grandinių veikla
Šiemet ūkio subjektai, ketinantys kurti ir dalyvauti trumposiose žemės ūkio maisto tiekimo grandinių veikloje, toliau kviečiami teikti paraiškas. Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus priimamos du kartus. Pirmasis šių paraiškų teikimo etapas jau prasidėjęs ir truks iki gegužės 13 d.
Kam skirta parama ir pagrindiniai reikalavimai gauti paramą
Veikla
Pagal priemonę dėl paramos kviečiami kreiptis fiziniai asmenys ir privatūs juridiniai asmenys, planuojantys bendradarbiavimo veiklą žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo srityje, t. y. skatinti tiesioginius pardavimus, vykdant trumposios tiekimo grandinės veiklą (transportavimą ir pardavimą), siekiant, kad tiekiami produktai kuo greičiau pasiektų vartotoją.
Galimi pareiškėjai
Pareiškėjai turi užsiimti žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, fiziniai asmenys turi būti savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, privatūs juridiniai asmenys turi atitikti labai mažai įmonei keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
Paraiška turi būti teikiama kartu su projekto partneriu (-iais) ir, jeigu būtina, su vienu tarpininku. Pareiškėjas ir projekto partneris (-iai), ir tarpininkas (jei yra) laikomi grandinės dalyviais.
Reikalavimai pareiškėjams
Pareiškėjo bendradarbiavimas su partneriu (-iais) turi būti įtvirtintas jungtine veiklos sutartimi. Taip pat tiek pareiškėjas, tiek partneris (-iai) žemės ūkio, maisto produktų gamybos ir (arba) perdirbimo srityje turi nepertraukiamai veikti ne trumpiau kaip 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos, jų pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos ir (ar) maisto produktų perdirbimo, ir (ar) gamybos veiklos per ataskaitinį laikotarpį iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo ir partnerio (-ių) veiklos pajamų bei ne mažiau kaip 51 proc. projekto grandinės dalyvių, dalyvaujančių projekte, žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, paramos paraiškos pateikimo dieną turi būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur.
Kokia gali būti skirta paramos suma
Vienam projektui įgyvendinti gali būti skiriama iki 150 tūkst. Eur be PVM.
Paramos intensyvumas gali skirtis atsižvelgiant į įsigyjamas išlaidas:
* 60 proc. paramos intensyvumas taikomas finansuojant verslo plano įgyvendinimo išlaidas (transporto priemones, mechaninius-hidraulinius vežimėlius ar krautuvus, prekybinius baldus kitą prekybinę įrangą ir kt.). Paramos intensyvumas gali būti padidintas 10 proc. ir sudaryti daugiausia 70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, kai pareiškėjas ir jo partneris (-iai) yra jaunieji ūkininkai, investuojantiesiems penkerių metų laikotarpiu po įsikūrimo.
* 100 proc., kai įsigyjamos bendrosios išlaidos, einamosios bendradarbiavimo išlaidos, einamosios projekto įgyvendinimo išlaidos ir skatinamosios veiklos, susijusios su trumposios tiekimo grandinės plėtra, išlaidos.
Atrankos kriterijai
Pagal KPP veiklos sritį pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal atrankos kriterijus, už kuriuos bus suteikiamas atitinkamas balų skaičius ir sudaroma paraiškų pirmumo eilė.
1. Projekto grandinės dalyvių, gaminančių ir (arba) perdirbančių žemės ūkio ir maisto produkciją, skaičius:
* 5 ir daugiau – suteikiama 20 balų;
* nuo 3 iki 4 – suteikiama 15 balų.
2. Projekte numatyti šie prekybos būdai (galima pasirinkti kelis būdus, tokiu atveju atrankos balai būtų sudedami – suteikiama ne daugiau kaip 40 balų) (už periodines (ar) laikinas prekybos vietas atrankos balai nesuteikiami):
* tiesioginis produktų pristatymas vartotojams – suteikiama 15 balų;
* pardavimai ūkiuose – suteikiama 10 balų;
* naujų prekybos vietų ne ūkiuose steigimas – suteikiama 15 balų.
3. Projekto grandinės dalyviai yra žemės ūkio kooperatyvas arba tokio kooperatyvo narys – suteikiami 5 balai.
4. Suplanuotų prekybos vietų skaičius (už periodines (ar) laikinas prekybos vietas atrankos balai nesuteikiami):
* 1 prekybos vieta – 4 balai;
* 2 prekybos vietos – 8 balai;
* 3 prekybos vietos – 12 balų;
* 4 prekybos vietos – 16 balų;
* 5 ir daugiau prekybos vietų – 20 balų.
5. Projekto grandinės dalyviai rinkai tieks skirtinguose žemės ūkio sektoriuose pagamintų ir (ar) perdirbtų produktų:
* 3 produktus – 5 balai;
* daugiau kaip 3 produktus – 10 balų.
6. Projektas įgyvendinamas be tarpininkų – suteikiami 5 balai.
Tam, kad paraiška būtų toliau vertinama, privaloma surinkti 30 balų. Nesurinkus šio balų skaičiaus, paraiška atmetama.
Paraiškos teikimo būdai
Paraiškos kartu su papildomais dokumentais NMA gali būti teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“) arba pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-04-08
Likimas lėmė ūkininkauti
Gražiškių miestelio (Vilkaviškio r.) ūkininkė, tautodailininkė, žodžio meistrė Renalda Mačiulskienė šeimos ūkį puoselėja kartu su vyru Romu – elektriku, auksinių rankų meistru. Sutuoktiniai plėtoja augalininkystės ūkį, sėja grūdines kultūras, bet prioritetą teikia šiltnamiui – savo stalui anksti užsiaugina žalumyninių daržovių, susinokina ankstyvųjų braškių, neįsivaizduoja kiemo be gėlių, nes nėra žiedų, kurių jie nemylėtų.
Meniškos prigimties ūkininkė tikino, kad kartais gera užsiimti monotoniškais darbais, tačiau šį kartą visos mintys sukasi apie gėles, augalus, sėją, sodinimus – kaip pavasariais įprasta ūkininkams. Ir visiškai nelinksta rankos prie jokio rankdarbio.
Sodinimo darbus Renalda pradėjo žiemą, dar net nesulaukusi pavasario šilumos. Pirmą kartą šiemet rankas į žemę sukišo sausio 24 d., „darže“ ant palangės pasėjusi bazilikus. Norėdama kuo anksčiau imti ankstyvųjų žalumyninių daržovių derlių, Renalda vasario 3–4 d. šiltnamyje sėjo gūžines salotas, krapus, ridikėlius ir svogūnus. Jie jau stiebiasi. Kiek palūkėjusi, vasario 12 d. „darže“ ant palangės sėjo paprikas ir baklažanus, o vasario 23 d. – pomidorus.
„Viskas, atrodo, auga puikiai, bet pasitaikė ir nesudygusių sėklų“, – darbo rezultatus vertino ūkininkė.
Renalda su vyru Romu augina gūdines kultūras, o daržoves – tik savo reikmėms, iš ūkinių gyvūnų yra pasilikę 10 vištų. Gražiškietė pasakojo, kad jų šeimos ūkio kūrimas prasidėjo, kai ištekėjus jos mama nusprendė iš močiutės paveldėtas gimtinės žemes padovanoti Renaldai kaip kraitį, todėl jai nieko kito nebeliko, kaip tapti ūkininke.
Jos sutuoktinis Romas labai mylėjo techniką, tai ji pernelyg ir nesispyriojo, nes kitos išeities nebuvo. Pradėjo ūkininkauti nuo 13 ha dovanotų gimtinės žemių, iš kurių 6 ha miško ir 7 ha – dirbamos. Pradžioje augindavo kasmet po 2 ha cukrinių runkelių ir grūdines kultūras. Vėliau cukrinių runkelių auginimo atsisakė, nes nesuspėjo tiek lakstyti, ypač imat saldžiųjų šaknų derlių.
Svarbiu ūkininkavimo akcentu tapo, kai, pasinaudoję parama, pirko pirmą kombainą ir nedidelį traktorių. Vėliau didino naudmenų plotus – nusipirko 11 ha, po to – dar 2 ha žemės.
„Dirbame ne tik mano žemes Šakių rajone, bet ir uošvei priklausančias žemes Vilkaviškio rajone. Važinėjimas per du rajonus truputį vargina. Bet mums ūkis reiškia daug – tai vienintelis pragyvenimo šaltinis, nes iš ko tada gyventi?“ – atviravo ūkininkė-tautodailininkė, knygų autorė.
Darbai artėja
Orams šylant, ūkininkas R.Mačiulskas jau planuoja, jog vos pradžius, galės pradėti pirmuosius darbus laukuose. Mačiulskų šeimos ūkis nedidelis, per abu ūkius rūpinasi iš viso apie 60 ha žemės, tik atstumai dideli, kai žemė išsidėsčiusi per du rajonus, todėl norint iš vienų laukų nuvažiuoti į kitus, tenka sukarti apie 55 km. Tiek važinėti tenka ne tik sėjos metu, bet ir prižiūrint pasėlius, nuimant derlių.
Šeimos galva pasakojo, kad rudenį yra pasėjęs žieminių rapsų ir kviečių. Jie neblogai peržiemojo, tik pavasarį pasėlių laukuose yra nemažai išmirkusių plotelių. Pavasarinei sėjai pasilikęs žemės nedaug. Pernai buvo užsimojęs auginti pupų – purškė augalų apsaugos priemonėmis, bet jas vis vien labai puolė kenkėjai, todėl šiemet apsiribos tik vasariniais kviečiais, ankštinių neaugins.
Nuo rankdarbių iki literatūros
Ūkininkė R.Mačiulskienė yra kilusi iš Žėglių kaimo (Žvirgždaičių sen., Šakių r.). Žvirgždaičių devynmetėje, po to Griškabūdžio vidurinėje mokykloje prabėgo jos vaikystės ir jaunystės metai.
„Net nežinau, ką svarbaus apie save galėčiau pasakoti iš jaunystės laikų. Atrodo, nebuvo nieko ypatingo. Tiesiog buvau tyli, lėta pelytė, rankdarbius pamėgusi nuo mokyklinių laikų. Pajutau užsidegimą rankdarbiams tada, kai būdama šeštoje klasėje nunėriau vašeliu daug vienodų apykaklių mokyklos choro moksleivėms. Tuo laiku už kiekvieną dar po 2 rublius uždirbau. Kitą užsidegimą nerti pajutau, kai pirmą kartą mano kūrybą išspausdino ir už tai gavau honorarą. Vėliau aplinkybės susidėliojo taip, kad metus laiko, kai man buvo 17–18 metų, dirbau Vilkaviškio siuvimo fabrike“, – apie rankdarbius, kurie ją lydėjo vos ne nuo pradinių klasių, pasakojo Renalda, už nėrimo vašeliu pamokas dėkinga savo močiutei.
Po to ji atrado vis daugiau širdžiai mielų užsiėmimų, dabar visiems jiems suskaičiuoti reikėtų abiejų rankų pirštų. „Būdama 17 metų pradėjau rašyti eilėraštukus, bet iki 30 metų juos slėpiau. Tik išmokus naudotis kompiuteriu, pradėjau juos viešinti, pirmiausia – viename tam skirtame portale, vėliau ir socialiniuose tinkluose. Šiuo metu jau esu išleidusi 4 autorines poezijos knygeles“, – kalbėjo R.Mačiulskienė, paaiškinusi, kad poezija prasideda tada, kai kalbi ir negali sustoti.
2016 m. išleido pirmąją savo poezijos knygą, vėliau – dar dvi, o 2023 m. – poezijos knygą „Palinkėsiu Tau“. 2017 m. įstojo į Lietuvos kaimo rašytojų sąjungą. Jos kūryba publikuota įvairiuose periodiniuose leidiniuose.
Kaime savirealizacija – būtina
Kūrybingos prigimties Renalda neslėpė, kad dabar jos geriausias draugas fotoaparatas – mobilusis telefonas, kuriuo ypač patinka fotografuoti gėles, gyvūnėlius, gamtą, o kartais fiksuoti renginius, giminių suėjimus. Yra tarsi savo krašto, giminės metraštininkė. Moteriai neblogai sekasi suktis ir virtuvėje – kartais iškepa pyragų, o atėjus derliaus sezonui, mėgsta konservuoti. Dar – entuziastinga uogautoja, grybautoja.
Naujausias jos pomėgis – augalai, gėlės, pomidorai, darbai šiltnamyje, gėlyne. Šiek tiek domisi apželdinimu. Kaime gyvenančiai kūrybingai moteriai reikia savirealizacijos. Kai tik randa laiko, Renalda sėda prie kompiuterio ir išsilieja kokia nors graži mintis, padiktuota orų permainų.
„Lietus kartais vargina sielą. Mėgstu saulės šilumą. Atrandu naują hobį. Kai kuriuos ankstesnius užsiėmimus palieku praeityje. Tačiau nesakau, kad prie jų nesugrįšiu. Tai laiko ir aplinkybių reikalas. Daugelis mano pomėgių atsiranda iš niekur. Kartais norisi tylos. Kartais – kažko naujo ir neišbandyto. O kartais gera užsiimti monotoniškais darbais. Kūryba kaip debesėliai, plaukiantys dangumi. Kartais jų gali būti daug, o kartais – mažai“, – teigė žodžio ir minties meistrė Renalda.
Pasak kaime gyvenančios ir ūkyje dirbančios moters, šiuo metu rankdarbius padėjo į šalį ir ėmėsi daugiau judėjimo reikalaujančių užsiėmimų. Atsisakyti jų privertė ir laiko stoka, nes tenka susitaikyti su prastėjančia vyro mamos sveikata, daugiau laiko skirti jos priežiūrai. Iš anytos virtuvėje teko perimti „samtį“, kuomet visi moteriški darbai „sulipo“ ant pečių marčiai.
„Kol mama dar pajėgė gaminti maistą, aš galėjau laisvai užsiimti rankdarbiais“, – vyro mamai už tai dėkinga gražiškietė tautodailininkė.
Brangų laisvą laiką Renalda išnaudoja produktyviai – jai patinka gilintis į šiuolaikiškus kompiuterinius mokslus. Moteris mokėsi Marijampolės kolegijoje ūkininkavimo. Nors tai buvo tik keleto savaičių kursai, kad įgytų baigimo pažymėjimą, gautos žinios ūkyje praverčia.
„Niekada nenorėjau būti ūkininke, bet likimas taip lėmė“, – atviravo ji, teigdama, kad profesijos pasirinkimą nulėmė vienas skaudus kuriozinis gyvenimo žingsnis – vidurinėje mokykloje teko išeiti iš 11 klasės, kad neliktų antramečiauti dėl trimestre gresiančio dvejeto iš lietuvių kalbos.
Vienas kitam – atrama
Asmeniniame gyvenime Renalda ištraukė gerą bilietą – sutiko darbštų vyrą. Jos Romas daugelį ūkinių padargų susimeistrauja pats – pavyzdžiui, yra susikonstravęs šakų smulkintuvą, kultivatorių ir kitus ūkio padargus. Tai daryti tiesiog priverčia pats gyvenimas.
Žmona girdi, kaip savo dirbtuvėje jis vis tekina, virina, pjausto. Namus taip pat remontuoja pats – dažo, kloja plyteles, sutvarko santechniką. O pagal profesiją Romas yra elektrikas, šį darbą dirba Gražiškių seniūnijoje, dažnai skuba į pagalbą ir kitiems.
„Kartais, kai seniūnijos darbuotojai prikalbina, jis dalyvauja ir renginiuose. Pavyzdžiui, per šventes maišo sriubą, įsitraukia į tradicinį Šyvio šokdinimą, visada puošia seniūnijos kalėdines eglutes, taip pat prireikus talkina bendruomenės namams ir bažnyčiai“, – gerąsias vyro savybes vardijo ūkininkė.
Nors Renalda teigė, kad jos vyras yra puikus bendrakeleivis, kūrybingas žmogus, kartais, kaip ir kiekviena moteris, suabejoja, kad jis gal techniką ir geležį myli labiau nei ją. Ne visada gilinasi į jos poeziją.
„Suprantu, kad gal vyras labiau norėtų, jog aš daugiau būčiau virtuvėje tarp puodų. Kartais kaip mažas vaikas reikalauja dėmesio. Deja, sveikata ne geležinė. O kokia aš būčiau ūkininkė be jo?“ – rūpestingai pasakojo Renalda.
Romas apie žmonos kūrybinius ieškojimus nedaugžodžiavo: „Rašo kai kada – kai turi laiko. Duota iš prigimties. Aš nesikišu į tuos reikalus.“
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-04-08
Lenkijai nežadant protestų prieš Ukrainos grūdus pabaigos, siūloma juos vežti per Klaipėdą
Nepaisant gerokai sumažėjusio Ukrainos grūdų gabenimo per Lenkiją, šios šalies valdžios ir žemdirbių atstovai nežada, kad protestai šalyje greitai baigsis. Vis dėlto abi pusės bando ieškoti būdų, kaip išspręsti problemą, o vienas jų – gabenti per Klaipėdos uostą. Lenkijos Seimo atstovas sako, kad šalies ūkininkai toliau blokuos kelius protestuodami prieš Ukrainos grūdų ir kitų žemės ūkio produktų importą į Europos Sąjungą (ES).
Pasak jo, iš Ukrainos plūstant pigiai žemės ūkio produkcijai, padėtis Lenkijoje labai pablogėjo – ypač didelė konkurencija yra parduodant grūdus, rapsus, cukrų, saulėgrąžas, obuolių sultis, šaldytas avietes.
Lenkijos žemės ūkio viceministras Stefanas Krajewskis sako, kad lenkų ūkininkai protestuoja, nes dėl užplūdusios produkcijos iš Ukrainos bloginama jų padėtis – jie turi uždirbti iš savo užaugintos produkcijos, jiems reikia grąžinti paskolas, maitinti šeimas, mokėti dideles energijos kainas.
„Ūkininkų reikalavimai yra mums iššūkis“, – sakė viceministras.
Lenkijos grūdų augintojų asociacijos pirmininko pavaduotojas Grzegorzas Majewskis tvirtino, kad dalis lenkų ūkių atsidūrė ant bankroto ribos ir, pasak jo, dabar „jau aiškiai reikia parodyti ir priversti kalbėtis, kad būtų rasti kompromisai“.
„Ant mūsų nekrenta bombos, bet mūsų ūkiai gali kristi nuo bankrotų. Gali atrodyti, kad mes per griežtai elgiamės, bet mes nematome kitos išeities. Mums rūpi išlaikyti mūsų ūkius“, – tvirtino jis.
Ūkininkas siūlo Lenkijai ir Ukrainai bendradarbiauti auginant sojas, kurias lenkai pirktų pašarams: „Lenkijai sojų reikia daug“.
G. Majewskis taip pat siūlo Lenkijos valdžiai investuoti į jūrų uostus, kad per juos būtų galima išvežti daugiau grūdų.
Tuo metu Ukrainos agrarinės politikos ir maisto viceministras Vitaliy Golovnya lenkams siūlė savo perteklių gabenti per Lietuvos uostus.
Ukrainos žemės ūkio tarybos pirmininkas Andrii Dykunas priminė, kad grūdus Ukraina eksportuoja ir jūra: „Mums neapsimoka tranzitas per Lenkiją“.
Pasak jo, dabar per Lenkijos sieną gabenami tik grūdai, įsigyti pagal senas sutartis.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados Agrarinės ir žemės politikos komiteto sekretorius Ivanas Chaykivskyj pareiškė, kad Ukrainos ir Lenkijos sienos apkrova yra „fantastiškai sumažėjusi“, nes Ukraina produkciją veža kitomis kryptimis.
Anot jo, Ukrainos ir Lenkijos siena neturi būti blokuojama.
„Labai daug praradome žemės ūkio sektoriuje, perdirbimą ir saugojimą, daug žemdirbių nukentėjo, kurie dabar nieko nebeturi, noriu, kad kolegos suprastų tai“, – kalbėjo jis.
Ketvirtadienį įvyko Lenkijos ir Ukrainos premjerų Donaldo Tusko ir Denyso Šmyhalio derybos, kuriomis siekta sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų.
Protestuodami prieš žemės ūkio produktų importą iš trečiųjų šalių, Lenkijos ūkininkai vasario pabaigoje pradėjo blokuoti kelius.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-04-05
Briuseliui pradedant svarstyti muitus rusiškiems grūdams, Lietuva siūlo plėsti jų taikymą
Briuseliui penktadienį pradėjus svarstyti Europos Komisijos (EK) pasiūlymą įvesti maksimalius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, Lietuva siūlo juos didinti ir šios kilmės daržovėms bei žuvies produkcijai. Kovą Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija paragino EK išanalizuoti galimybę apriboti Rusijos ir Baltarusijos kilmės maisto produktų importą į Bendriją.
„Gauname didžiulį spaudimą ne tik iš grūdų sektoriaus atstovų, tačiau ir daržovių bei kitų žemės ūkio sektoriaus atstovų“, – teigė ministerija.
Penktadienį Briuselyje iš Bendrijos šalių atstovų sudaryta ES Tarybos Muitų sąjungos darbo grupė pradėjo svarstyti kovą EK pateiktą pasiūlymą įvesti maksimalius importo tarifus grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus.
Lietuvai darbo grupės posėdyje atstovauja muitinės atašė Briuselyje Kastytis Šklenskas, už muitus ir prekybą atsakingi šalies atstovybės ES darbuotojai, jame taip pat dalyvauja žemės ūkio atašė Lina Bažinskienė.
EK pasiūlymas dėl muitų rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams toliau turėtų būti svarstomas Bendrijos šalių ambasadorių lygiu Nuolatinių atstovų komitete (COREPER), vėliau dėl jo kvalifikuota balsų dauguma bus balsuojama ES ministrų taryboje.
EK kovą pasiūlius nustatyti maksimalius tarifus rusiškų ir baltarusiškų grūdų importui į Europos Sąjungą (ES), jos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis tuomet sakė, kad tai faktiškai sustabdytų jų patekimą į Bendrijos rinką.
Jo teigimu, importo tarifai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną, kietiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.
Lietuvos daržovių augintojai šią savaitę pranešė, jog į Lietuvą per Baltarusiją ir Lenkiją suklastojus kilmės dokumentus patenka Rusijoje užaugintos daržovės, daugiausia – agurkai ir pomidorai. Pasak Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA), tokia produkcija šalyje parduodama kelis kartus pigiau nei vietinė ar užauginta Lenkijoje arba Latvijoje.
Remiantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis, Rusijos eksportuojamiems žemės ūkio produktams dabar netaikomi jokie ES importo muitai.
EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.
Šaltinis: Giedrius Gaidamavičius, lrt.lt, 2024-04-05
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
