Žemės ūkio naujienos: 2024-05-02. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Prasideda pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas
Ketvirtadienį prasideda vienas svarbiausių procesų žemės ūkyje – pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas. Žemės ūkio ministerija anksčiau skelbė, kad deklaracijų rengimas ir tikslinimas prasidėjo balandžio viduryje – ūkininkai galėjo elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) ir pradėti pildyti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo paraiškas.
Tačiau tik nuo gegužės 2-osios žemdirbiai gali pasirašyti deklaracijas ir pateikti prašymus tiesioginėms išmokoms gauti.
Deklaravimo pradžia porai savaičių buvo atidėta, nes laukta oficialaus Europos Komisijos patvirtinimo dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano keitimų. Jis buvo gautas balandžio pabaigoje.
Vieni iš svarbiausių strateginio plano pokyčių yra atnaujintas daugiamečių pievų referencinis dydis, nustatytos didesnės ekologinio ūkininkavimo išmokos, atidėtas šlapynių ir durpžemių apsaugos reikalavimų taikymas.
Pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas tęsis iki birelio 21 dienos. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki liepos 1-osios.
Pernai deklaracijas pateikė 116 tūkst. ūkininkų.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-05-02
Užsiimantiems veislininkyste – galimybė gauti paramą
Balandžio 30 d. – gegužės 28 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) priima paraiškas iš norinčių gauti valstybės pagalbą konkursams, prekybos mugėms ir (arba) parodoms, kurios skirtos ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti, organizuoti ir dalyvauti juose. Paraiškos rengiamos ir administruojamos vadovaujantis Pagalbos veislininkystei finansavimo taisyklėmis (Taisyklės).
Remiama veikla
Šiuo paraiškų teikimo kvietimu pagalba teikiama tik vienai iš Taisyklėse nurodytų veiklų – konkursų, prekybos mugių ir (arba) parodų, kurios skirtos ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti, organizavimui bei dalyvavimui juose (Parodos).
Pagalba skiriama vienai parodai per kalendorinius metus.
Šiai veiklai finansuoti skirta 100 000 Eur nacionalinės paramos lėšų. Finansuojama iki 100 proc. pagal veiklos kryptį susijusių einamųjų metų išlaidų.
Paraiškas gali teikti veisimo organizacijos ir (ar) jas vienijanti institucija ir kiti ūkinių gyvūnų veislininkystės veiklą vykdantys ir (ar) paslaugas teikiantys juridiniai asmenys (informaciją apie veisimo organizacijas galima rasti Žemės ūkio agentūros (ŽŪA) svetainėje www.zua.lt).
Pagalba galės būti suteikta, jeigu paroda, kuri numatyta paraiškoje, atitinka šiuos kriterijus:
* skirta ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti;
* numatoma parodos vieta Lietuvos Respublikos teritorijoje;
* parodoje numatoma eksponuoti ne mažiau kaip 60 proc. ūkinių gyvūnų (išskyrus kiaulių) veislių, kurioms pagal Grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimo ir jų vykdomų grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo programų patvirtinimo tvarkos aprašą yra patvirtintos veisimo programos, ūkinius gyvūnus (patvirtintos veisimo programas galima rasti ŽUA svetainėje www.zua.lt);
* parodoje numatoma atlikti eksponatų vertinimą / reitingavimą;
* parodoje numatoma surengti edukacijas ir (arba) seminarus, diskusijas, forumus aktualiomis gyvulininkystės ir (arba) ūkinių gyvūnų veislininkystės temomis.
Paraiškų teikimo tvarka
Dokumentai dėl paramos skyrimo turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateikti NMA elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt.
Teikiami dokumentai yra šie: lydraštis, kuriame nurodyti teikiami dokumentai ir jų lapų skaičius, užpildyta paraiška (1 priedas), pasirašyta pareiškėjo vadovo ar pareiškėjo įgalioto asmens, ir pridedami dokumentai (susegti į bylą ir sunumeruoti). Kartu su paraiška turi būti pateikiamos galutinių pagalbos gavėjų paraiškų kopijos (7 ir 8 priedas). Visi dokumentai pateikiami elektronine forma, pateikiant užpildytus dokumentus – suformuotus į bylą ir sunumeruotus PDF formatu, paraiškos formą – DOC arba DOCX formatu.
Vienu metu gali būti keliami ne didesni nei 25 MB apimties dokumentai, didesnės apimties dokumentus galima išskaidyti ir pateikti per kelis kartus.
Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.
Svarbu – kitais būdais pateiktos paraiškos nebus vertinamos.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-04-30
Lietuvos kaimo tinklo nariams parama labai aktuali
Lietuvos kaimo tinklo (Tinklas) nariai jau pasinaudojo šiemet pirmąja galimybe pateikti paraiškas dėl paramos vykdyti komunikacijos projektus. Per mėnesį trukusį paraiškų teikimo laikotarpį pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) buvo pateikta 19 paraiškų, kuriose prašoma paramos suma dukart viršija šiam paraiškų teikimo etapui skirtąją.
Paraiškas dėl paramos organizuoti ir vykdyti renginius, skirtus suinteresuotus subjektus supažindinti su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu, skatinti jų dalyvavimą įgyvendinant šį planą, prisidėti prie jo įgyvendinimo kokybės gerinimo ir užsiimti kita su strateginio plano kokybišku įgyvendinimu susijusia veikla NMA pateikė Tinklo nariai iš skirtingų Lietuvos regionų, daugiausia – Kauno ir Vilniaus apskričių.
Pagrindinės veiklos, kurioms pateiktose paraiškose numatoma panaudoti šios priemonės paramos lėšas – 1-2 dienų teminiai renginiai (seminarų, tarptautinių konferencijų organizavimas) ir elektroninės komunikacijos priemonės: audiovizualinės produkcijos, virtualių turų, elektroninių leidinių kūrimas ir leidimas.
Bendra paraiškose prašoma paramos suma sudaro 1,06 mln. Eur, kai šiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 555 750 Eur paramos lėšų. Prašomai paramos sumai ženkliai viršijus skirtąją, parama galės būti skirta tik daliai paraiškas pateikusių Tinklo narių – tai lems paraiškų pirmumo eilė, sudaryta įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams ir suteikus atitinkamą balų skaičių.
Atrankos kriterijai, taikomi pagal priemonę pateiktoms paraiškoms, yra šie:
1. komunikacijos projektas bus įgyvendinamas:
* daugiau nei 5 Lietuvos apskrityse – suteikiama 20 balų;
* nuo 3 iki 5 Lietuvos apskričių (įskaitytinai) – suteikiama 15 balų;
* Lietuvos apskrityse – suteikiama 10 balų.
2. komunikacijos projektas prisideda prie SP žinomumo didinimo bei SP įgyvendinimo kokybės gerinimo. Per visą komunikacijos projekto įgyvendinimo laikotarpį renginiuose ir (arba) mokymuose dalyvauja:
* daugiau nei 200 asmenų – suteikiama 25 balai;
* nuo 151 iki 200 asmenų (įskaitytinai) – suteikiama 20 balų;
* nuo 101 iki 150 asmenų (įskaitytinai) – suteikiama 15 balų;
* nuo 51 iki 100 asmenų (įskaitytinai) – suteikiama 10 balų;
* nuo 31 iki 50 asmenų (įskaitytinai) – suteikiama 5 balai;
3. komunikacijos projektas įgyvendinamas:
* pareiškėjo, kuris yra nacionaliniu lygmeniu veikiantis Tinklo narys (nepriklausomai nuo projekte dalyvaujančių bendradarbiaujančių subjektų skaičiaus), – suteikiama 20 balų;
* kartu su 3 ir daugiau partnerių – suteikiama 15 balų;
* kartu su 2 partneriais – suteikiama 10 balų.
4. komunikacijos projekte bus tikslingai prisidedama prie didesnio skaičiaus SP priemonių žinomumo didinimo, bei jų įgyvendinimo kokybės gerinimo:
* prie 4 ir daugiau SP priemonių – suteikiama 25 balai;
* prie 3 SP priemonių – suteikiama 20 balų;
* prie 2 SP priemonių – suteikiama 15 balų.
5. komunikacijos projekto tikslas – spręsti specifines, tam tikros srities problemas, taip prisidedant prie efektyvesnio SP įgyvendinimo (projekto rezultatas – pasiūlomi konkretūs problemos sprendimo būdai, siūlymai dėl SP įgyvendinimo tobulinimo) – suteikiama 10 balų.
Norint gauti paramą privaloma surinkti 45 balus – šio balų skaičiaus nesurinkusios paramos paraiškos bus atmestos.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-04-30
Pokyčiai dalyvaujantiems ekologinėse sistemose
Žemės ūkio ministerija, atsižvelgusi į ūkininkų atstovų pateiktus siūlymus, pakeitė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles. Pokyčiai palengvins naštą pareiškėjams, dalyvaujantiems ekologinėse sistemose „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ ir kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklose „Tarpiniai pasėliai“ bei „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“.
Pareiškėjai, 2023 m. prisiėmę įsipareigojimus pagal ekologines sistemas „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, nuo antrųjų įsipareigojimų metų (t. y. nuo 2024 m.) kiekviename deklaruojamame lauke galės įbraižyti iki 50 proc. ploto, nesančio durpžemių ar eroduotos žemės sluoksniuose. Šiuo palengvinimu galės pasinaudoti ne tik šiemet prisiimantys naujus įsipareigojimus, bet ir tie pareiškėjai, kurie penkerių metų įsipareigojimus prisiėmė 2023 m.
Siekiant palengvinti paraiškos teikimo procesą, kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Tarpiniai pasėliai“ patikslinta, kad paraiškoje tarpiniams pasėliams pasirinktų žemės ūkio augalų nereikės žymėti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS). Tačiau siekiant užtikrinti kad tarpiniai pasėliai kitais metais nebūtų deklaruojami kaip pagrindiniai žemės ūkio augalai, atsisakoma kai kurių žemės ūkio augalų kaip tinkamų tarpiniams pasėliams: iš tarpinių pasėlių per žiemą, įsėlio, posėlio sąrašo išbraukti rapsai, iš tarpinių pasėlių per žiemą sąrašo atsisakoma facelijų. Tarpinių pasėlių per žiemą sąrašas papildytas – įtraukti pelėžirniai.
Kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ papildyta, kad naujai įkuriant kraštovaizdžio elementą „Medžių ir krūmų juostos“, paraiškos teikimo metu reikia turėti savivaldybės išduotą laisvos formos leidimą su žemės sklypo plane pažymėta leistina įkurti medžių ir krūmų juosta, kuri nepažeistų melioracijos statinių, esančių melioracijos statinių apsaugos zonose. PPIS tokius plotus reikės įbraižyti pagal savivaldybės darbuotojo žemės sklypo plane pažymėtą leistiną įkurti medžių ir krūmų juostą.
Taip pat papildyta, kad nauja medžių ir krūmų juosta turi būti įkuriama laikantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų atstumų melioracijos statinių apsaugos zonose. Siekiant lankstumo, kraštovaizdžio elementai, išskyrus kraštovaizdžio elementą „Ežios (ribinės juostos), palaukės“ kasmet gali būti deklaruojami kitoje vietoje, taip pat gali būti keičiami kitu kraštovaizdžio elementu, tačiau turi būti išlaikomas pagal šią veiklą įsipareigotas plotas.
Pakeistos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės yra čia.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-05-02
Dvi pieno perdirbimo bendrovės dividendams skirs per 11 mln. eurų
Viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių šalyje „Pieno žvaigždės“, praėjusiais metais uždirbusi 13,3 mln. eurų audituoto grynojo pelno, šiemet dividendams skiria 6,3 mln. eurų, arba 0,14 euro akcijai. Dėl to įmonės akcininkai nusprendė antradienį vykusiame susirinkime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Pieno žvaigždės“.
Akcininkai sprendė dėl 13,7 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 7,4 mln. eurų perkėlė į kitus finansinius metus.
Pernai ir užpernai įmonė dividendų nemokėjo, o 2021 metais jų išmokėta 6,3 mln. eurų, arba 14 centų akcijai.
Audituotais duomenimis, „Pieno žvaigždės“ pernai uždirbo 13,3 mln. eurų grynojo pelno, kai 2022 metais patyrė 5,3 mln. eurų nuostolių.
Įmonės pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos (EBITDA) siekė 23 mln. eurų ir buvo 46 kartus didesnis nei 2022 metais (0,5 mln. eurų).
Pernai įmonė gavo 201,1 mln. eurų pardavimo pajamų – 1,7 proc. mažiau nei prieš tai buvusius metus (204,6 mln. eurų).
„Pieno žvaigždžių“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.
„Rokiškio sūris“ dividendams vėl skyrė 5,25 mln. eurų
Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Lietuvoje „Rokiškio sūris“ dividendams šiemet kaip ir praėjusiais metais skyrė 5,25 mln. eurų – 15 centų akcijai.
Dėl to įmonės akcininkai apsisprendė antradienį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Rokiškio sūris“.
Iš 82,2 mln. eurų paskirstytino pelno dar 6,3 mln. eurų paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti, 30 tūkst. eurų – nepriklausomų valdybos narių tantjemoms, o 70,6 mln. eurų perkelta į kitus finansinius metus.
Balandžio viduryje skelbta, kad iš „Rokiškio sūrio“ pasitraukė trateginė investuotoja, didžiausia pasaulyje pieno eksportuotoja – Naujosios Zelandijos kompanija „Fonterra“, turėjusi 10 proc. akcijų. Jas „Rokiškio sūris“ turėtų supirkti gegužę, sumokant po 2,2 euro už akciją.
Bendrovė „Rokiškio sūris“, audituotais duomenimis, pernai uždirbo 1,8 mln. eurų grynojo pelno – 7,4 karto mažiau nei užpernai (13,3 mln. eurų), jos pajamos siekė 264,1 mln. eurų – 22,9 proc. mažiau (342,5 mln. eurų).
„Rokiškio sūrio“ grupės konsoliduotas grynasis pelnas pernai siekė 15,1 mln. eurų – 20,4 proc. daugiau nei 2022-ais (12,5 mln. eurų), konsoliduotos pajamos – 304,3 mln. eurų, arba 15 proc. mažiau (359,3 mln. eurų).
Pernai „Rokiškio sūris“ taip pat išmokėjo 5,25 mln. eurų dividendų, Tuo metu 2022, 2021, 2020 ir 2019 metais – 3,5 mln. eurų dividendų.
„Rokiškio sūrio“ akcijos kotiruojamos biržos Oficialiajame prekybos sąraše.
