Žemės ūkio naujienos: 2024-05-03

Ūkininkai galės rinktis jiems reikalingą paramos formą: dotaciją, t. y. vienkartinę išmoką, dotaciją ir lengvatinę paskolą arba tik lengvatinę paskolą.

Šiuo paraiškų teikimo etapu dotacijoms skirta 25 934 441 Eur, lengvatinėms paskoloms – 19 337 149 EurEuropos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų.

Galima veikla

Parama pagal priemonę skirta vykdyti žemės ūkio produktų pirminę gamybą bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą, įskaitant pirminį perdirbimą. Perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas.

Atkreiptinas dėmesys, jog paramos lėšomis nebus remiama veikla, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius.

Galimi pretendentai į paramą

Dėl paramos kviečiami kreiptis jaunieji ūkininkai – ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus ir ne vyresni kaip 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai) fiziniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį, bei juridiniai asmenys, kurių dalyviai (akcininkai, pajininkai ir kt.), vienasmenis valdymo organas arba visi kolegialaus valdymo organo nariai neturi būti vyresni nei 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai), savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą.

Pareiškėjas – fizinis asmuo – turi pirmą kartą steigtis žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojas, juridinis asmuo – pirmą kartą steigtis žemės ūkio valdoje.

Jaunasis ūkininkas turi turėti kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti (įgytas žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimas ar kvalifikacija (kriterijų atitiks ir ne žemesnio kaip 3 kurso žemės ūkio ir (arba) veterinarijos sričių studentai), arba kompetenciją, įgytą išklausius su žemės ūkio veikla susijusius mokymus, kursus, arba turėti ne trumpesnę kaip vienų metų praktinę ūkininkavimo patirtį, arba pareiškėjas turi savo vardu Ūkininkų ūkio registre registruotą ūkį. Jei pareiškėjas juridinis asmuo – kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti, turi turėti vienasmenis valdymo organas, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių (akcininkų, pajininkų, kt.).

Pareiškėjo ūkis ir valda (jei juridinis asmuo – valda) paraiškos pateikimo metu turi būti įregistruoti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki paramos paraiškos pateikimo – jaunojo ūkininko įsisteigimo diena yra ūkio įregistravimo pareiškėjo vardu arba valdos įregistravimo pareiškėjo vardu diena, t. y. ta diena, kuri yra iš šių dienų ankstesnė (juridinio asmens atveju – valdos įregistravimo pareiškėjo vardu diena).

Teikiantieji paraiškas turi atitikti kitus jaunajam ūkininkui Administravimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Pareiškėjo žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED) paraiškos teikimo metu turi būti ne didesnis kaip 70 000 Eur bei VED potencialas (paraiškoje ir verslo plane nuo verslo plano įgyvendinimo pabaigos planuojamas VED) paraiškos pateikimo metu ne mažesnis kaip 12 000 Eur ir ne didesnis kaip 70 000 Eur. VED apskaičiuojamas pagal Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Įsipareigojimą turėti ne mažesnį kaip 12 000 Eur VED paramą gavęs jaunasis ūkininkas turės išlaikyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

Kai parama – dotacija

Pagal patvirtintas priemonės įgyvendinimo taisykles – dotacijos suma vienam paramos gavėjui gali siekti 60 000 Eur, kompensuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Jei pareiškėjas ar jo sutuoktinis jau yra gavę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, pareiškėjui ir sutuoktiniui (tik santuokos laikotarpiu, neatsižvelgiant į tai, koks laiko tarpas praėjo nuo paramos gavimo) bendra paramos suma pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir KPP veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ negali viršyti minėtos išmokos sumos.

Parama mokama 2 dalinėmis išmokomis – 80 proc. paramos sumos sudaranti pirmoji išmokos dalis, mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, o likusioji 20 proc. paramos sumos išmokos dalis mokama kitais metais po verslo plano įgyvendinimo. Parama baigiama išmokėti tik tinkamai įgyvendinus verslo planą – to nepadarius, susigrąžinama ir išmokėta paramos dalis.

Laikoma, kad verslo planas įgyvendintas tinkamai:

* kai vykdoma numatyta ūkinė veikla;

* atliktos (apmokėtos, pristatytos į ūkį, įregistruotos viešuosiuose registruose (jei registracija privaloma)) bei naudojamos tik verslo plane numatytai veiklai vykdyti visos verslo plane numatytos investicijos (išskyrus atvejus, kai investicijos buvo pakeistos suderinus su NMA);

* ūkis yra ekonomiškai gyvybingas, kaip nustatyta Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse;

* pasiektas VED yra ne mažesnis kaip 12 000 Eur;

* pasiektos metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, yra ne mažesnės kaip 50 proc. VED reikšmės;

* sukurta ne mažiau kaip viena nauja darbo vieta (taikoma juridiniams asmenims);

* pasiektos metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, ne mažesnės negu 12 (dvylika) paraiškos pateikimo metais galiojusių MMA (taikoma fiziniams asmenims).

Kai parama – lengvatinė paskola

Lengvatinės paskolos suma vienam paskolos gavėjui gali siekti 100 000 Eur – šios sumos negali viršyti ir bendra dotacijos ir lengvatinės paskolos suma. Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokama 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Lengvatinė paskola gali būti suteikiama ne ilgiau kaip 5 metų laikotarpiui nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo. Vienam galutiniam naudos gavėjui (pareiškėjui fiziniam asmeniui, pareiškėjui juridiniam asmeniui, jo vienasmeniui valdymo organui, kolegialaus valdymo organo nariui, juridinio asmens dalyviui (akcininkui, pajininkui, kt.)) iš šios priemonės lėšų gali būti suteikiama viena paskola.

Atrankos kriterijai

Paraiškos, kuriose prašoma gauti dotaciją (vienkartinę išmoką) arba dotaciją ir lengvatinę paskolą, bus vertinamos suteikiant joms balus už atitiktį šiems įgyvendinimo taisyklėse nustatytiems atrankos kriterijams:

1. kuriamas ekologinis ūkis – suteikiama 15 balų. Turi būti sertifikuota ne mažiau kaip 50 proc. deklaruoto žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) ploto, laikomų ūkinių gyvūnų rūšių.

2. projekte numatyta vykdyti gamybą pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos (NKP) reikalavimus – suteikiami 5 balai. NKP produktas turi būti susijęs su verslo plane numatytų žemės ūkio produktų gamyba ar perdirbimu.

3. projektas prisideda prie tvarios žemės ūkio veiklos vykdymo – suteikiama iki 20 balų, už kiekvieną žemiau nurodytą požymį suteikiant po 5 balus:

* projektas prisideda prie aplinkos taršos mažinimo, dalyvaujant ne mažiau kaip 50 proc. deklaruoto ŽŪN ploto bent vienoje (ar keliose) SP intervencinėje priemonėje, patenkančioje į Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas (Eko schemas), išskyrus už dalyvavimą priemonėse „Ekologinis ūkininkavimas“, „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa“ (NKP), „Gyvūnų gerovė“;

* pareiškėjas verslo plane investuoja į įrangą, energiją gaminančią iš atsinaujinančių šaltinių. Balai suteikiami tik už šias investicijas: saulės baterijos, saulės kolektoriai, saulės moduliai, geoterminio šildymo, oras-oras, oras-vanduo šildymo sistemos, kai nurodytos investicijos susijusios su valdos gamybiniais poreikiais. Už kitas investicijas (kai įranga, energiją gaminanti iš atsinaujinančių šaltinių, yra tik priedas prie kitų investicijų) balai nesuteikiami;

* pareiškėjas verslo plane investuoja į gamybinių procesų skaitmeninimo inovacijas. Investicijos turi būti finansuojamos paramos lėšomis;

* projektas prisideda prie veiklos rizikų valdymo. Balai suteikiami dalyvaujant SP kaimo plėtros rizikos valdymo intervencinėje priemonėje „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ arba verslo plane investuojama į remiamos veiklos rizikos (nuo nepalankių klimato reiškinių, aplinkos poveikio, ligų) mažinimo priemones (investicijos turi būti atliktos iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos paramos, nuosavomis ar kitomis lėšomis). Dalyvavimas intervencinėje priemonėje „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ tikrinamas įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu.

4. projekte numatytas savo ūkyje pagamintos ir (arba) užaugintos žemės ūkio produkcijos perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, – suteikiama 20 balų. Balai suteikiami, jei perdirbimas vykdomas savo ūkyje (balai nesuteikiami, jei perkamos perdirbimo paslaugos, darbai).

5. kuriamas mišrusis ūkis (mišriuoju ūkiu laikomas ūkis, kurio pajamos, įgyvendinus verslo planą, gaunamos iš daugiau nei vieno žemės ūkio sektoriaus ir kurio pajamos nė iš vieno žemės ūkio sektoriaus nesudaro daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų, išskyrus, jei pajamos gaunamos tik iš dviejų žemės ūkio sektorių. Jei pajamos gaunamos iš dviejų žemės ūkio sektorių, pajamos iš kiekvieno sektoriaus turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. visų ūkio veiklos pajamų) – suteikiama 10 balų;

6. kuriamas gyvulininkystės ūkis vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, – suteikiama 10 balų;

7. į pareiškėjo žemės ūkio valdą nėra įtrauktų sklypų, kurie 2 metų laikotarpyje iki paraiškos pateikimo buvo artimojo giminaičio ar susijusio asmens žemės ūkio valdoje, – suteikiama 20 balų.

Norint gauti paramą, būtina surinkti 30 atrankos balų. Paraiškos, nesurinkusios šio balų skaičiaus, bus atmestos ir toliau nebevertinamos.

Paraiškų teikimo tvarka

Dokumentai bus priimami tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema (ŽŪMIS) adresu www.zumis.lt.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-05-03

Su asociacijos vadovu Tautvydu Beinoru buvo keičiamasi mintimis, jog išlaikyti kokybišką, sveiką dirvožemį yra būtina, kad jis nebūtų išeikvotas ir teiktų ilgalaikę naudą ateities kartoms. Tiek NMA, tiek asociacijos atstovai sutarė, kad labai svarbu, jog ūkininkams teikiama parama būtų panaudota teisingai – gavę neariminei žemdirbystei skirtas paramos lėšas, ūkininkai jas naudotų efektyviai, t. y. realiai saugotų dirvožemį ir rūpintųsi jo sveikata.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-05-02

Žemėlapių pakeitimai viešinami:

https://biomon.lt/szns (sklypą galite surasti paieškos laukelyje įvedę sklypo unikalų numerį; pakeitimai pažymėti atitinkamais sutartiniais ženklais. Naudojimosi žemėlapiu instrukcija pateikta kairėje žemėlapio pusėje, reikia spustelti mygtuką „Išsamiau”),
www.geoportal.lt/map duomenų rinkinyje Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų teritorijos, kuriose nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Informaciniai pranešimai apie įsakymo pakeitimo projektą skelbiami ir rajonų laikraščiuose.
Šiuo metu viešiname tik įsakymo pakeitimą. Jį patvirtinsime ne anksčiau kaip po 20 d. d. nuo šios informacijos paskelbimo. Žemėlapius keičiame savo iniciatyva pagal nustatytas pagrįstas aplinkybes, informaciją apie sunaikintas natūralias pievas ir ganyklas, kt. Žemėlapiai rengiami ar keičiami vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu ir žemėlapių rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašu. Patvirtinti žemėlapių pakeitimai bus perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Jis patikslins Nekilnojamojo turto registro duomenis.

Primename, kad žemėlapių tikslinimas neturi galutinio termino. Tai nuolatinis procesas vykstantis atsižvelgiant į kintančias gamtines aplinkybes. Mat natūralios pievos ir ganyklos, pelkės ir šaltinynai susiformuoja, kinta ir išnyksta arba keičiasi jų ribos. Kinta ir teisinis reglamentavimas.

Žemės sklypų savininkai arba jiems pagal įgaliojimą atstovaujantys fiziniai ar juridiniai asmenys ir toliau galės teikti argumentuotus prašymus dėl patvirtintų pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių tikslinimo. Prašyme turėtų būti nurodytas žemės sklypų, patenkančių į koreguotinas arba įtrauktinas teritorijas, unikalus numeris, atstovavimo pobūdis (nuosavybės teisė arba atstovavimas pagal įgaliojimą), išdėstyti argumentai, kodėl reikėtų keisti, tikslinti žemėlapį. Su prašymu keisti žemėlapius turi būti pateikta planinė medžiaga apie pelkių ir šaltinynų teritoriją ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų ribas (situacijos brėžinys su vietovėje kartografuotomis faktinėmis žemės naudmenomis ir jų plotais). Taip pat gali būti pridėta papildoma medžiaga (vietovės ir augalinės dangos nuotraukos, planavimo dokumentai, teismo nutartys ir kt.), galinti padėti VSTT priimti vienokį ar kitokį sprendimą. (Prašymo forma).

Prašymai dėl žemėlapių tikslinimo gali būti teikiami VSTT registruotu laišku (Antakalnio g. 25, LT-10312 Vilnius) arba el. paštu vstt@vstt.lt. Konsultacijos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų klausimais teikiamos tel. +370 620 87952 bei el. paštu szns@vstt.lt

Papildomos informacijos apie natūralias pievas ir ganyklas, pelkes ir šaltinynus galite rasti svetainėje: https://vstt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/specialiosios-zemes-naudojimo-salygos

Primename, kad:

Natūralias pievas ir ganyklas neleidžiama suarti, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. Tačiau jose nedraudžiama ir netgi rekomenduojama reguliariai šienauti ir/ar ganyti, šalinti ar retinti sumedėjusią augaliją. Šiuo atveju būtina išsaugoti gamtos paveldo objektus, saugotinus želdinius. Svarbu išsaugoti Europos Bendrijos svarbos buveines 6530 Miškapieves ir 9070 Medžiais apaugusias ganyklas. Šalis yra įsipareigojusi išsaugoti šias buveines, palaikyti gerą jų būklę. Natūralių pievų ir ganyklų nedraudžiama aptverti. Ganydami gyvulius ir šienaudami vadovaukitės ekstensyvaus daugiamečių pievų tvarkymo reikalavimais. Daugiau informacijos apie natūralių pievų priežiūros gerąją praktiką rasite VSTT skelbtame pranešime.
Pelkėse ir šaltinynuose pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 102 str. neleidžiama:
1) sausinti teritorijos, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai;

2) pelkes ir šaltinynus paversti ariama žeme ir (ar) miško naudmenomis, užsodinti želdiniais;

3) pelkes ir šaltinynus paversti paviršiniais vandens telkiniais, bet leidžiama žemės sklype įrengti vieną, ne didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį nepratekamą paviršinį vandens telkinį.

Pelkėse ir šaltinynuose galima šienauti ir šalinti ar retinti medžių grupes ir krūmus, jei nesuardoma pelkių ir apypelkių augalinė danga, o ypač jei tokia veikla atitinka saugomų rūšių ir/ar buveinių apsaugos tikslus, taip pat kai atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai. Šalinant sumedėjusią augaliją būtina išsaugoti gamtos paveldo objektus ir saugotinus želdinius.

Tiek natūraliose pievose ir ganyklose, tiek pelkėse ir šaltinynuose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, atitinkančią specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir gauti atitinkamas išmokas. Be to, tinkamuose plotuose gali būti ūkininkaujama laikantis ekologinių sistemų reikalavimų. Daugiau informacijos šia tema rasite Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse (https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/tiesiogine-parama/tiesiogines-ismokos-ekologines-sistemos-ekoschemos-2023-2027-m/, https://www.paramakaimui.lt/).

Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-05-03

Kodėl tik dabar Žemės ūkio ministerijai parūpo, kad reikia pavaduoti gyvulių augintojus? „Švenčiame Europos Sąjungos dvidešimtmetį ir pagrįstas jūsų klausimas „kodėl?“, bet, aš manau, ten, kur galime padėti, tai ši priemonė tikrai prisidės“, – teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Pasak ministro, pavadavimas ūkiuose – labai reikšminga pagalba. Ji esą padengtų visas arba dalį faktinių ūkininko ar jo šeimos nario pakeitimo išlaidų, pavyzdžiui, sunkios ligos ar mirties atveju – 100 procentų. Privalomosios karo tarnybos, gimdymo ir vaiko priežiūros atostogoms ar kvalifikacijai kelti – 80 procentų. Poilsio atostogoms – 50. „Ypatingai tiems ūkiams, kurie yra šeimos ūkiai, kurie yra maži, kur žmogus fiziškai gali susirgti, o gyvulį reikia ir maitinti, ir šerti, ir melžti, ir panašiai“, – kalbėjo K. Navickas.

Vis dėlto, gyvulių augintojai atkerta, kad šeimos ūkiai užsidaro ne dėl atostogų ar ligų. Ūkininkai prašo bent jau stabilių pieno kainų. „Aš neturiu stabilios pieno kainos, nežinau, kas bus. Mes kas mėnesį pasirašome sutartis“, – teigė vienas jų. „Kad ir metams, kad grynai metų būtų kainos. Sakykime, 20 centų. Tada žinai, kad visus metus gausi 20 centų, pasiplanuosi išlaidas, susispausi. Dabar vieną mėnesį numuša 15 centų, po to – per penkis mėnesius atstato tą kainą“, – dalijosi kitas ūkininkas.

Pasakė, kas galėtų būti galimi ūkio pavaduotojai

Žemės ūkio ministras tikina, kad iš esmės jo siūlymas dėl ūkininkų pavadavimo sulaukė pagyrų, tačiau ūkininkai sako ką kitą. „Tai yra pinigų švaistymas ten, kur nereikia. Dabar ateis nuo gatvės žmogus, nepažįstantis karvės, kuri ką tik apsiveršiavusi, kur pienas netinkamas, melš, sugadins visą produkciją. Svetimo žmogaus negali prisileisti net gyvulys“, – teigė ūkininkas.

Geras augintojas svetimo žmogaus prie gyvulio esą net neprileistų, tad kas tie galimi ūkio pavaduotojai – ūkininkai ministrui klausimų net nekelia. „Yra žmonių, kurie nori savanoriauti ir dabar ateina į ūkius, ir savanoriauja. Ypatingai, iš miesto. Matyt, yra įdomu. Jeigu būtų dar ir kažkokios pajamos – manau, kad atsiras“, – teigė K. Navickas.

Pavadavimui ūkiuose iš Europos Sąjungos lėšų numatyta 900 tūkstančių eurų. Tiesa, tokios paslaugos schema dar nenustatyta, bet aišku viena – ūkininkas pavadavimo paramos tiesiogiai negautų. „Turės būti tos priemonės administratorius, kuris suorganizuotų ir apmokytų žmones, kurie galėtų pasirūpinti gyvuliais, mokėtų jais rūpintis, būtų draudimas“, – teigė K. Navickas. Bandomoji pavadavimo versija turėtų startuoti rudenį.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-05-03

VMVT nurodo, kad kontrolinį pašarų vištoms pirkimą atliko gavę informacijos dėl galimai nelegalios pašarų gamybos ir prekybos.

Nustatyta, kad gamybos vietoje ūkininkas ne tik nelegaliai vykdė pašarų gamybą, tačiau ir gamybos metu neužtikrino minimalių higienos reikalavimų ir saugos: pašarų gamyba buvo vykdoma mechaninių dirbtuvių patalpos dalyje, aplink įrangą rastos žemės ūkio technikos padangos, sukrautos palaidos polipropileninės pakuotės, žemės ūkio technika bei įranga, išbėgę tepalai.

„Gaminant pašarines žaliavas, sudaryta grėsmė pašarą užteršti pašaliniais daiktais. Patalpose nėra galimybės atlikti valymo, dezinfekcijos darbų. Dalis pagamintų pašarų laikomi tiesiogiai ant žemės, kita dalis pašarų laikomi ant medinių palečių lauko teritorijoje, pašarai neženklinami“, – nurodė tarnyba.

Ūkininko veikla neregistruota pašarų ūkio subjektų registre, tad veikla buvo vykdoma nelegaliai.

VMVT inspektoriai uždraudė šią veiklą, taip pat sustabdė minėtų pašarų tiekimą į rinką, galimybę disponuoti žaliavomis neįrodžius jų kilmės.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-05-02