Žemės ūkio naujienos: 2025-02-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Seime – siūlymas iki 60 tūkst. eurų didinti PVM mokėtojo ribą
Grupė Seimo narių siūlo nuo 45 tūkst. iki 60 tūkst. eurų didinti ribą, kai smulkieji verslininkai ir mažos įmonės turėtų registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais. „Per pastarąjį dešimtmetį, kai ši suma nebuvo peržiūrima, susiklostė tokia situacija, kad įmonės, kurių pajamos siekia iki 45 tūkst., negali mokėti konkurencingų atlyginimų, nes per šį laikotarpį rinkoje dirbančių asmenų atlyginimai ženkliai kilo, brango medžiagos, paslaugos ir energetiniai resursai“, – rašoma „aušriečių“ parengtų ir įregistruotų PVM įstatymo pataisų aiškinamajame rašte.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas BNS teigė, jog siūlymas svarstytinas: „Kelti tą ribą logiška, nes pinigų kiekis rinkoje didėja.“
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės teigimu, dabartinė riba skatina verslo liudijimų turėtojus ieškoti landų, kaip jos neviršyti – jie arba keičią veiklos pobūdį, arba priartėjus prie 45 tūkst. eurų neberodo pajamų.
„Tie žmonės, kurie dirba iki tos ribos, nebežino, kur dėtis, pasiskaičiuoja, kada pasieks maždaug tuos 45 tūkst. eurų ir išsiima individualios veikos pažymą ir pradeda veiklą nuo nulio“, – BNS sakė D. Matukienė.
Pasak jos, PVM mokėtojo ribos didinimas paveiktų apie 80 tūkst. smulkiųjų verslininkų.
D. Matukienė, be kita ko, siūlo ribos didinimą sieti su minimalia alga, sumokėtais mokesčiais ar apyvarta.
Praėjusios Seimo kadencijos valdantieji konservatoriai mokesčių reformos pakete, kuris taip ir nesulaukė politikų palaikymo, siūlė šią ribą didinti iki 55 tūkst. eurų.
Biudžeto ir finansų komitetas 2022 metais buvo pateikęs duomenis, kad ribą padidinus iki 55 tūkst. eurų, biudžeto pajamos iš PVM kasmet sumažėtų apie 6,4 mln. eurų, iki 70 tūkst. eurų – apie 16 mln. eurų, o iki 85 tūkst. eurų – apie 26 mln. eurų.
Tada Lietuvos bankas (LB) kritikavo Vyriausybės siūlymą ir teigė, kad jau dabar taikoma riba yra aukšta, ir tai, kaip rodo kitų šalių patirtis, negarantuoja, kad bus surenkama daugiau PVM pajamų.
2025 metais įsigaliojo Europos Tarybos direktyva, pagal kurią maksimali registravimosi PVM mokėtoju riba galėtų būti 85 tūkst. eurų. Tokios ribos nuo 2021 metų ir siekia smulkusis šalies verslas.
Lietuvoje 45 tūkst. eurų kartelė taikoma nuo 2014 metų.
Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2025-02-04
Daugėja naudą nešančios valstybinės žemės
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) aktyviomis pastangomis 2024 m. buvo suformuoti ir registruoti 12 759 nauji valstybinės žemės sklypai. Taip neįregistruotos valstybinės žemės plotas per metus sumažėjo 25,6 tūkst. ha iki 581 tūkst. ha. Viso valstybinės žemės Lietuvoje yra 2 134 701,391 ha. Valstybinės žemės sklypų formavimas pernai buvo vienas iš NŽT veiklos prioritetų, nes tik suformuotus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus sklypus galima tinkamai įveiklinti (parduoti, išnuomoti, suteikti panaudai), kad jie neštų pajamas į valstybės ir savivaldybių biudžetus.
2024 m. NŽT sudarė 10 746 valstybinės žemės nuomos sutartis, 3 869 žemės pardavimo sutartis, 456 žemės panaudos sutartis ir 123 žemę patikėjimo teise valdyti perdavimo sutartis.
Tokiu būdu per metus buvo įveiklinti 19 695 ha valstybinės žemės (2025 m. planuojama įveiklinti 25 000 ha valstybinės žemės), o valstybė vien už valstybinės žemės pardavimą gavo 42,3 mln. eurų pajamų. Žemės nuomos mokestis yra mokamas tiesiogiai į savivaldybių biudžetus, prognozuojama, kad už žemės nuomą savivaldybės gaus daugiau nei 26 mln. eurų.
Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2025-01-29
Siūlant pataisas dėl kainų reguliavimo ministerija įžvelgia valstybės kišimąsi į rinką
Seimui sprendžiant, ar įpareigoti Vyriausybės strateginės analizės centrą ne tik nuolat analizuoti būtiniausių maisto produktų ir paslaugų kainas, bet ir siūlyti keisti įstatymus, Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako, kad tai reikštų valstybės kišimąsi į rinką ir kainų kontrolę. Ministerija siūlo iš esmės pritarti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisų siekiui stiprinti vartotojų apsaugą ir sukurti kainų stebėsenos tvarką, kuri padėtų tiksliau vertinti kainų tendencijas, tačiau siūlo projektą tobulinti.
„Pareiga „Stratai“ (Vyriausybės strateginės analizės centrui – BNS) siūlyti įstatymų pakeitimus suponuoja galimą didesnį valstybės kišimąsi į rinką ir kainų kontrolę. Tai gali sukelti pasiūlos ir paklausos disbalansą ir sumažinti konkurenciją, lemti
sutrikimus būtinųjų maisto produktų gamyboje bei tiekime“, – rašoma ministerijos išvadoje.
2024 metų pabaigoje Seimo priimtomis svarstyti pataisomis norima sumažinti spekuliacijas ir apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningos kainodaros – taip parlamentarams pristatydama pakeitimus aiškino jų iniciatorė, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narė Jekaterina Rojaka.
Ministerijos teigimu, konkretūs siūlymai dėl teisės aktų keitimo turėtų remtis gerokai platesne analize, kuri apimtų ne tik būtiniausių maisto produktų ir paslaugų kainų tendencijų, bet ir jas lėmusių priežasčių analizę – būtų atliktas visapusiškas naujo reguliavimo poveikio įvertinimas.
Ministerija siūlo, kad konkretų stebimų prekių ir paslaugų sąrašą tvirtintų ministras.
Gavusi institucijų išvadas dėl pataisų ministerija parengs siūlymus Vyriausybei, o jos išvadą vertins Seimas.
Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2025-02-05
Pramonininkai į Maisto tarybą žiūri atsargiai, vartotojų atstovai – su viltimi
Valdžiai įsteigus Maisto tarybą, rinkos dalyviai ją vertina atsargiai, o vartotojų atstovai tikisi, kad ji sumažins maisto produktų kainas. „Kol kas esame labai atsargūs dėl šios institucijos veiklos. Labai laukiame tarybos reglamento, norime pažiūrėti, kokie bus jos narių įsipareigojimai, teisės ir atsakomybės“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė tarybos narė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė.
„Mūsų tikslas yra sumažinti maisto kainas, todėl sveikiname visas priemones, kurios siekia to tikslo. Nemanome, kad Maisto taryba yra atsakymas į absoliučiai visus klausimus, bet kaip viena iš priemonių tikrai manome, kad pamėginti tikrai verta“, – sakė Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas antradienį viešai pristatė Maisto tarybos tikslus ir sudėtį.
„Tikslas – siekti tvarios sąžiningos ir skaidrios maisto prekybos, pagrįsto socialinio dialogo, lygiaverčio bendradarbiavimo tarp visų grandinės dalių. Labai svarbu sudaryti gerą konkurencinę aplinką ir mažiesiems rinkoms dalyviams“, – žurnalistams sakė I. Hofmanas.
Anot jo, vasario 20 dieną pirmajame posėdyje taryba analizuos pagrindinių maisto produktų, pavyzdžiui, mėsos ar grūdų produktų, kainas ir aiškinsis, ar jų kainodara teisinga.
„Atliekant analizę turėtų paaiškėti, kur yra problemos, kodėl tos kainos yra didesnės, kokios priežastys tą nulemia. Galbūt galima ieškoti būdų, kaip jas sumažinti“, – sakė I. Hofmanas.
D. Macijauskės teigimu, abejojama, ar tarybos veikla neprieštaraus konkurencijos teisei: „Kaip koreliuos su (…) Konkurencijos įstatymu, kokias kainas taryba prašys atskleisti tiek žemiausios grandies atstovus, tiek perdirbėjus, tiek prekybos centrų atstovus. Ir ar tai nebus konkurencinės teisės pažeidimas.“
I. Hofmanas, be to, teigė, jog Maisto taryba galėtų prisidėti mažinant biurokratinę naštą.
„Atliekant analizę turėtų paaiškėti, kur yra problemos, kodėl tos kainos yra didesnės, kokios priežastys tą nulemia. Galbūt galima ieškoti būdų, kaip jas sumažinti. Vienas iš būdų, galbūt reikalinga mažinti biurokratinę naštą. Galbūt tai sudaro papildomus kaštus kainoje“, – antradienį sakė I. Hofmanas.
Anot jo, dabar labiausiai grandinėje nukenčianti dalis – ūkininkai, kurie kartais dirba nuostolingai, yra priversti parduoti produktus už savikainą.
Pasigenda dėmesio galutiniam vartotojui
Tuo metu kainas stebinčio portalo pricer.lt atstovas Petras Čepkauskas pasigenda dėmesio galutiniam vartotojui.
„Žodis „vartotojas“ čia minimas rečiausiai, kol kas vyksta pyrago dalybos. Tas neramina labiausiai“, – žurnalistams sakė P. Čepkauskas, kurio nėra tarybos sudėtyje.
Anot jo, vartotojai šiuo metu yra skriaudžiami, „pakišti po prekybos tinklų reklaminiu gaubtu“, nežino tikrosios produktų kainodaros.
„Jie nemato visų kainų, mato tik akcijines kainas. Iš tikrųjų vartotoją reikia įgalinti, kad jis galėtų tikrai laisvai rinktis ir tarp didžiųjų, ir tarp mažųjų tinklų“, – teigė P. Čepkauskas.
Jo teigimu, maisto kainos kyla – pricer.lt duomenimis, sausį pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse kainavo 3,1 proc. arba 2,13 euro daugiau nei gruodį bei 7,9 proc. (5,16 euro) daugiau nei prieš metus.
Savo ruožtu R. Jokubauskas kalbėjo, kad siekiant mažinti kainas vartotojams turėtų būti didinama konkurencija.
„Matyt reikėtų kalbėti apie tai, kaip galima padidinti konkurenciją, nes iš konkurencijos trūkumo išplaukia kitas aspektas, t. y., verslo „gobšumas“. Jie siekia maksimalizuoti savo pelnus“, – pabrėžė jis.
Jis ragino į tarybos sudėtį įtraukti ir vartotojų atstovus.
„Žiūrint į šiandieninę maisto tarybos sudėtį manome, kad dalis tos tarybos narių ateina ne tam, kad kažką padarytų, bet kad įsitikintų, jog niekas nebūtų padaryta. Todėl raginame įtraukti ir vartotojų organizacijų atstovus“, – sakė R. Jokubauskas.
Maisto taryboje dirbs 27 nariai – ministerijų, Vyriausybės, žemdirbių, perdirbėjų, prekybininkų, universitetų atstovai, taip pat joje yra Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė.
I. Hofmanas anksčiau BNS sakė, kad pirmasis tarybos uždavinys bus išsiaiškinti, kokius produktus ji stebės, pagal kokius kriterijus bus atliekama analizė, o pirmųjų išvadų galima laukti pavasarį.
Vyriausybė sausio viduryje pranešė, kad Maisto taryba bus skirta stebėti maisto kainų pokyčius bei teikti pasiūlymus, kaip jas sumažinti.
Sudaryti tokią tarybą Vyriausybė yra įsipareigojusi savo programoje. Joje taip pat žadama įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežioms daržovėms ir vaisiams, tačiau finansų ministras Rimantas Šadžius kartoja, kad dabar nėra jokių galimybių jokioms PVM lengvatoms.
Šaltinis: Lukas Juozapaitis, lrt.lt, 2025-02-04
Ministro I. Hofmano komandą papildė dar vienas viceministras
Žemės ūkio viceministro pareigas pradėjo eiti Gediminas Tamašauskis. Raseiniškis G. Tamašauskis Mykolo Riomerio universitete yra baigęs teisės studijas, o Kauno technologijos universitete įgijęs viešojo administravimo magistro laipsnį. Baigęs studijas, G. Tamašauskis beveik dvidešimt metų dirbo aplinkosaugos srityje. Pradėjęs Vilniuje dirbti Valstybinėje aplinkos apsaugos inspekcijoje teisininku, netrukus ėmėsi veiklos Raseiniuose, buvo jauniausias iš visų rajonuose dirbančių aplinkos apsaugos agentūrų vedėjų.
Vėliau G. Tamašauskis tapo Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininku.
Naujojo viceministro pomėgiai yra žvejyba ir bitininkystė.
Žemės ūkio viceministrų pareigas jau eina Andrius Palionis ir Arūnas Jagminas.
