Žemės ūkio naujienos: 2026-07-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Seime skinasi kelią vadinamasis pieno įstatymas
Seime kelią skinasi vadinamasis pieno įstatymas, kuriuo siekiama užtikrinti sąžiningesnius santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų.
Seimas antradienį bendru sutarimu po svarstymo pritarė Nesąžiningos prekybos praktikos pieno sektoriuje draudimo įstatymo projektui ir dėl jo galutinai balsuos po savaitės.
Įstatymu siekiama reglamentuoti pieno kainodaros pagrindinius principus, apriboti nesąžiningą praktiką sudarant pieno pirkimo–pardavimo sutartis, nustatyti draudžiamų veiksmų sąrašą ir sankcijų skyrimo tvarką.
„Tikiuosi, kad įstatymas suveiks ir problemos bus daugmaž išspręstos“, – antradienį Seime teigė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Bronis Ropė.
Paskirtasis žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sakė, kad sprendimų šiuo klausimu bandė ieškoti kelių kadencijų parlamentarai.
„Galbūt tai nėra pats tobuliausias įstatymo projektas, bet tai yra tikrai žingsnis link to, kad ypač smulkieji pieno gamintojai, net ir, turbūt, stambesni ir netgi patys stambiausi, galėtų turėti tas tinkamas derybines galias“, – teigė jis.
K. Mažeikos teigimu, pastaruoju metu kiekvieną mėnesį Lietuvoje karvių sumažėja maždaug po tūkstantį.
Pasak jo, pataisos užtikrins kainodaros skaidrumą, skatins kooperaciją ir numatys galimybę patiems ūkininkams pristatyti pieną supirkėjui ar perdirbėjui.
Būtų draudžiama pieno perdirbėjui vienašališkai nutraukti sutartį apie tai nepranešus gamintojui, keisti sąlygas dėl pieno pristatymo dažnumo, būdo, vietos, laiko arba kiekio, kokybės reikalavimų, mokėjimo sąlygų, kainų, priemokų ar priedų.
Taip pat siūloma neleisti mokėti už tiesiogiai į perdirbimo įmonę pristatomą pieną mažesnę supirkimo kainą negu už pieną, surenkamą tiesiogiai iš ūkyje esančio specializuoto pieno šaldytuvo.
Vadinamuoju pieno įstatymu ketinama nustatyti apribojimus perdirbėjams mokėti gamintojams priemokas ir priedus, kurių dydžiai bendrai būtų didesni kaip 20 proc. pieno pirkimo kainos.
Perdirbėjams ketinama neleisti taikyti nuoskaitų už perkamą pieną, jeigu jų nebus žemės ūkio ministro patvirtintame sąraše.
Taip pat siekiama nustatyti, kad laboratoriniai tyrimai būtų atliekami pagal vieningą sistemą – valstybės valdomoje akredituotoje laboratorijoje.
Reikalavimai bus susiję tik su karvės pienu. Kaimo reikalų komiteto teigimu, netikslinga tuos pačius reikalavimus taikyti perkant ir parduodant kitų gyvūnų pieną, nes Lietuvoje nėra išsivysčiusi ožkų ar avių pieno perdirbimo pramonė, šių gyvūnų pienas paprastai yra perdirbamas ūkiuose, kuriuose jis pamelžiamas.
Brangstant trąšoms, Europos Parlamentas skyrė paramą ūkininkams
Antradienį Europos Parlamento (EP) nariai patvirtino finansinės paramos paketą ūkininkams, susiduriantiems su didėjančiomis trąšų sąnaudomis ir stygiumi.
Išskirtiniam finansinės paramos paketui ūkininkams pritarė 576 EP nariai, 62 nepritarė, o 15 susilaikė. Galutiniam jo taikymui dar būtinas formalus ES Tarybos pritarimas.
EP skubos tvarka ir be papildomų pastabų pritarė Europos Komisijos pasiūlymui dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos pataisų, kurios numato galimybę ES valstybėms padidinti maksimalų išankstinių išmokų žemdirbiams dydį nuo 70 proc. iki 75 proc. ir paankstinti jų mokėjimą, nelaukiant tradicinio spalio 16 d. mokėjimo termino.
Be to, nuo smarkiai išaugusių trąšų kainų nukentėję ūkininkai galės tikėtis išimtinės ir laikinos likvidumo paramos. Jiems ES valstybės galės kompensuoti iki 80 proc. papildomų išlaidų trąšoms.
Trąšos yra labai svarbios žemės ūkio našumui ir apsirūpinimo maistu saugumui ir sudaro 16 proc. ūkininkų gamybos sąnaudų. Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, karo Irane ir Hormuzo sąsiaurio uždarymo bei tiekimo sutrikimų smarkiai išaugo trąšų kainos, o tai daro vis didesnį spaudimą ūkininkams visoje Europoje.
ES apie 30 proc. azoto ir 70 proc. fosfatų trąšų yra importuojama.
Šaltinis: https://www.lrt.lt, BNS, 2026-07-08
Nesuderinus valstybinės žemės pirkimo sutarties ar nesumokėjus kainos, prašymą teks teikti iš naujo
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atkreipia ūkininkų dėmesį, kad gavus teigiamą atsakymą dėl teisėtai naudojamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo be aukciono, svarbu pirkimo proceso neatidėti ir laiku atlikti visus būtinus veiksmus.
Nesuderinus pirkimo–pardavimo sutarties projekto arba laiku nesumokėjus už norimą įsigyti valstybinės žemės sklypą, sprendimas jį parduoti nebus priimtas. Tokiu atveju, norint šį sklypą įsigyti ateityje, prašymą reikės teikti iš naujo.
Pagal galiojančią tvarką NŽT parengia valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą, kuris per 20 darbo dienų turi būti suderintas su pirkėju. Šiuo suderinimu pirkėjas raštu patvirtina, kad sutinka su nustatyta žemės sklypo kaina ir kitomis sutarties sąlygomis.
Tik suderinus sutarties projektą priimamas sprendimas parduoti valstybinės žemės sklypą, kuriame nurodoma parduodamo sklypo kaina ir asmeniui įteikiamas pranešimas su nurodyta suma, kurią valstybinės žemės pirkėjas privalo sumokėti iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo pas notarą, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo.
Jeigu sutarties projektas per nustatytą terminą nesuderinamas arba pirkėjas nesumoka nurodytos sumos, NŽT priima sprendimą valstybinės žemės sklypo neparduoti. Tokiu atveju ankstesnis prašymas nebegalios, todėl asmeniui, kuris vėliau nuspręstų įsigyti tą patį sklypą, reikės iš naujo kreiptis į NŽT ir pateikti naują prašymą įsigyti šį žemės sklypą.
NŽT primena, kad papildomos galimybės ūkininkams įsigyti teisėtai naudojamą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę atsirado nuo šių metų pradžios. 80 proc. už parduotą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę gautų lėšų skiriama Valstybės gynybos fondui, todėl tokie sandoriai prisideda ne tik prie ūkių plėtros, bet ir prie šalies gynybos finansavimo.
Išsamią informaciją apie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą galima rasti NŽT interneto svetainės skiltyje Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas.
Šaltinis: https://nzt.lrv.lt, 2026-07-07
Pateiktos paraiškos sumažinti gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius
Nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d. ūkinių gyvūnų laikytojaiNacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikė paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ (Priemonė).
Per minėtą laikotarpį pateikta 218 paraiškų. Jose bendra paramos suma sudaro 5 344 905 Eur.
Kvietimui pagal Priemonę buvo skirta 2 588 305 Eur, iš kurių:
– Sostinės regiono projektams galėjo būti skirta ne daugiau kaip 274 593 Eur,
– Vidurio ir Vakarų regiono projektams – ne daugiau kaip 2 313 712 Eur suma.
Suskaičiuota, kad:
– Sostinės regione pateikta 12 paraiškų, kuriose bendra paramos suma sudaro 160 932 Eur.
– Vidurio ir Vakarų regione pateiktos 206 paraiškos, kuriose bendra paramos suma sudaro 5 183 973 Eur.
Primintina, jog Sostinės ir Vidurio-Vakarų regiono paraiškos vertinamos ir jų paraiškų pirmumo eilės sudaromos atskirai.
Atsižvelgiant į tai, kadangi prašoma Sostinės regiono paraiškose paramos suma yra mažesnė nei kvietimui skirtoji, Sostinės regiono paraiškų pirmumo eilė, kuri bus sudaryta įvertinus paraiškų atrankos atitiktį atrankos kriterijams, įtakos, kam bus skirta parama, neturės.
Tuo tarpu Vidurio-Vakarų regiono paraiškose prašoma paramos suma gerokai viršija skirtąją. Šiuo atveju paraiškos, kurioms pakaks paramos lėšų, paaiškės įvertinus šių paraiškų atitiktį atrankos kriterijams, skyrus atitinkamus balus ir sudarius paraiškų pirmumo eilę.
Daugiausia balų surinkusios paraiškos bus vertinamos toliau. Dėl likusių paraiškų finansavimo galimybės sprendimą priims Žemės ūkio ministerija. Paraiškos, nesurinkusios privalomojo 20 atrankos balų skaičiaus, bus atmestos ir toliau nebevertinamos.
Paraiškoms taikomus atrankos kriterijus rasite čia.
Primintina, jog, vadovaujantis SP administravimo taisyklėmis, paraiškų pirmumo eilė turi būti sudaryta per 30 darbo dienų nuo paramos paraiškų rinkimo laikotarpio pabaigos, t. y. iki rugpjūčio 12 d.
Informaciją apie savo paraiškos būseną galima matyti NMA Informaciniame portale.
