Žemės ūkio naujienos: 2026-07-10. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Bazinės tiesioginės išmokos avansai ūkininkus pasieks anksčiau – ministras priėmė sprendimą spartinti mokėjimus
Laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Andrius Palionis priėmė sprendimą šiemet bazinės tiesioginės išmokos avansus ūkininkams pradėti mokėti anksčiau nei įprastai.
Įsigaliojus Europos Komisijos sprendimams, leisiantiems anksčiau išmokėti avansus, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) pradės mokėjimus jau pirmoje rugpjūčio pusėje.
„Ūkininkams apyvartinės lėšos svarbios būtent tada, kai vyksta intensyviausi darbai. Todėl priėmėme sprendimą padaryti viską, kad bazinės tiesioginės išmokos avansai žmones pasiektų kuo anksčiau. Tai padės ūkiams lengviau planuoti darbus, atsiskaityti už įsigytas priemones ir sustiprins jų finansinį stabilumą“, – sako laikinasis žemės ūkio ministras.
Ankstesnis avansų mokėjimas taps įmanomas Europos Komisijai priėmus teisės aktų pakeitimus, kuriems įsigaliojus, žemės ūkio ministras patvirtins bazinės išmokos dydį ir avansų mokėjimo tvarką, o NMA pradės pasirengimą mokėjimams.
Planuojama, kad bazinės tiesioginės išmokos avansas sudarys iki 70 proc. pareiškėjui priklausančios bazinės išmokos sumos.
Avansai bus mokami etapais. Pirmiausia NMA atliks paraiškų administracinį vertinimą – tikrins, ar nėra aktyvių neatitikimų, ar baigtos visos būtinos patikros, taip pat vertins Automatinės laukų nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos (ALNSIS) rezultatus.
Į pirmuosius mokėjimų etapus bus įtraukiami tik tie pareiškėjai, kurių paraiškose nebus nustatyta aktyvių neatitikimų, bus užbaigtos visos reikalingos patikros, o ALNSIS sistemoje visi deklaruoti laukai atitiks nustatytus reikalavimus.
Mokėjimai bus vykdomi etapais – reguliariai sudarant naujus reikalavimus atitinkančių pareiškėjų sąrašus. Pareiškėjai, kurie pašalins nustatytus neatitikimus ar pateiks trūkstamą informaciją, nelauks iki galutinio mokėjimų etapo – jie bus įtraukiami į artimiausią avansų mokėjimo etapą, kai tik atitiks visus reikalavimus.
Nuo spalio 16 d., kaip ir kasmet, planuojama pradėti mokėti ir kitų tiesioginių išmokų avansus.
Šaltinis: https://zum.lrv.lt, 2026-07-10
Lietuva siekia 2027 m. tiesioginių išmokų voką padidinti 58,6 mln. eurų
Laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Andrius Palionis siūlo Lietuvai pasinaudoti Europos Komisijos inicijuotais Bendrosios žemės ūkio politikos reglamentų pakeitimais ir padidinti 2027 metų Lietuvai skirtą Europos Sąjungos tiesioginių išmokų voką.
Reglamentų pakeitimų priėmimo procedūros artimiausiu metu bus baigtos, todėl Lietuva jau dabar rengiasi pasinaudoti juose numatyta galimybe koreguoti 2027 metų tiesioginių išmokų asignavimus. Siekiama 2027 metų tiesioginių išmokų voką padidinti nuo 612,7 mln. eurų iki daugiau kaip 671 mln. eurų.
„Tai – Europos Sąjungos atsakas į sudėtingą situaciją žemės ūkyje. Reglamento pakeitimais siekiama padėti ūkininkams susidoroti su dėl krizės Artimuosiuose Rytuose išaugusiomis trąšų ir kitų žemės ūkio gamybai būtinų išteklių kainomis bei sustiprinti ūkių atsparumą. Lietuvos ūkininkai turi gauti visą jiems prieinamą paramą.
Todėl siekiame pasinaudoti maksimalia reglamente numatyta galimybe padidinti 2027 metų tiesioginių išmokų voką. Tai reikštų didesnę finansinę paramą ūkiams ir didesnį jų atsparumą augančioms gamybos sąnaudoms“, – sako laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas A. Palionis.
Reglamentų pakeitimai numato, kad valstybės narės galės padidinti arba sumažinti 2027 metų tiesioginių išmokų asignavimus neviršydamos kiekvienai šaliai nustatytų ribų. Lietuva 2027 metų tiesioginių išmokų voką galėtų padidinti ne daugiau kaip 58 648 549 eurais.
Valstybės narės, nusprendusios pasinaudoti šia galimybe, iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. turės pateikti Europos Komisijai atitinkamus Bendrosios žemės ūkio politikos strateginių planų pakeitimus.
Šaltinis: https://zum.lrv.lt, 2026-07-09
Valstybinės žemės pardavimai šiemet valstybės ir savivaldybių biudžetus jau papildė beveik 48,5 mln. eurų
Per pirmąjį 2026 m. pusmetį už valstybinės žemės pardavimą į valstybės ir savivaldybių biudžetus pervesta 48,46 mln. eurų. Iš šios sumos 27,79 mln. eurų papildė valstybės biudžetą, o 20,67 mln. eurų pervesti į savivaldybių biudžetus.
Tai net 21,43 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.
Palyginimui, per visus 2025 metus pajamos už valstybinės žemės pardavimą sudarė 53 mln. eurų. Taigi vien per pirmąjį šių metų pusmetį jau gauta daugiau kaip 91 proc. visų praėjusių metų pajamų.
Apie 19 mln. eurų gauta pirkėjams anksčiau laiko atsiskaičius pagal ankstesniais metais sudarytas išsimokėjimo sutartis, dar 16,57 mln. eurų – iš karto atsiskaičius pagal naujai sudarytas sutartis. Pagal išsimokėjimo sutartis šiemet gauta 5,85 mln. eurų.
Dar apie 4 mln. eurų gauta pardavus valstybinę žemę aukcionuose, o apie 3 mln. eurų – pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.
Efektyviai naudoti valstybinę žemę yra vienas svarbiausių Nacionalinės žemės tarnybos veiklos prioritetų. Siekiama, kad valstybinė žemė kurtų ekonominę vertę, atlieptų visuomenės ir verslo poreikius, o ją pardavus ar išnuomojus valstybės ir savivaldybių biudžetai gautų pajamų.
Pasak laikinojo Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus Dovydo Petraškos, šių metų pajamos rodo, kad aktyvesnis valstybinės žemės pardavimas duoda konkrečią naudą valstybei ir savivaldybėms.
„Valstybinė žemė neturi būti turtas, kuris metų metus laukia sprendimų. Jei ją galima įveiklinti, turime tai padaryti sklandžiai ir skaidriai. Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus dėl valstybinės žemės pardavimo, sudaro sutartis ir administruoja atsiskaitymus, kad valstybės turtas būtų tvarkomas atsakingai ir duotų kuo daugiau naudos.
Šiemet matome konkretų rezultatą, nes vien per pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo beveik tiek pajamų, kiek per visus praėjusius metus“, – sako D. Petraška.
Prie augančių pajamų prisidėjo ir šiemet įsigalioję teisiniai pakeitimai, suteikę ūkininkams papildomą galimybę įsigyti iki 3 ha jų teisėtai naudojamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Šie pardavimai sudaro palankesnes sąlygas ūkiams tęsti veiklą ir investuoti, kartu prisideda prie Lietuvos gynybos pajėgumų stiprinimo.
Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, 80 proc. lėšų, gautų už parduotą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, skiriama Valstybės gynybos fondui. Per pirmąjį 2026 m. pusmetį į Valstybės gynybos fondą buvo pervesta apie 3,04 mln. Eurų.
Šaltinis: https://nzt.lrv.lt, 2026-07-09
Nauja sūrių gamykla Bauskėje darbuotojų dairosi ir Pasvalio krašte
Viena didžiausių Baltijos šalyse pieno produktų gamybos bendrovių „Vilvi Group“ penktadienį Latvijoje, Bauskėje, oficialiai atidaro naują sūrių gamyklą.
Daugiau nei 60 mln. eurų vertės investicija aktuali ir Šiaurės Lietuvos gyventojams – naujajai gamyklai darbuotojų ieškoma ir Pasvalio, Joniškio bei Šiaulių rajonuose.
Nauja gamykla iškilo pieno perdirbimo įmonės „Baltic Dairy Board“ teritorijoje. Pasak „Vilvi Group“, tai didžiausias investicijų projektas per visą grupės istoriją. Bendrovė jau baigė statybas, įdiegė įrangą, atliko bandymus ir pradėjo komercinę sūrių gamybą. Pirmoji produkcijos partija sausio antroje pusėje jau išgabenta užsakovams į Italiją.
Naujojoje gamykloje numatyta sukurti daugiau kaip 100 darbo vietų. Specialistų ieškoma ne tik Bauskėje ar Rygoje, bet ir Lietuvos pasienio regionuose. Tarp jų minimas ir Pasvalys.
Planuojama, kad gamykloje kasdien bus perdirbama apie 500 tonų pieno ir pagaminama apie 50 tonų sūrio. Metinės gamybos apimtys turėtų siekti 18 tūkst. tonų sūrių. Produkciją ketinama eksportuoti į daugiau nei 40 pasaulio šalių.
Bendra projekto vertė viršija 60 mln. eurų. Maždaug penktadalį šios sumos finansavo Latvijos vyriausybė, dar 43,6 mln. eurų paskolino bankas „Citadele“.
„Vilvi Group“ sudaro Vilkyškių pieninė, „Modest“, Kelmės pieninė, „Kelmės pienas“, „Pieno logistika“, „Marijampolės pieno konservai“ ir Latvijoje veikianti „Baltic Dairy Board“.
Šaltinis: https://www.valstietis.lt, 2026-07-09
Iki rugpjūčio 1 d. negalima vykdyti žemės ūkio gamybos pūdymo plotuose
Primename, jog pareiškėjai, siekiantys gauti išmokas už deklaruotus pūdymo plotus, iki rugpjūčio 1 d. juodojo ir žaliojo pūdymo plotuose negali vykdyti žemės ūkio gamybos.
Deklaruodami pūdymo plotus ūkininkai turi užtikrinti, kad iki rugpjūčio 1 d. juodajame ir žaliajame pūdyme nebūtų vykdoma jokia žemės ūkio gamyba einamųjų metų produkcijai gauti: juodojo pūdymo atveju – sėja, auginimas ir derliaus nuėmimas, o žaliojo pūdymo atveju – ganomi ūkiniai gyvūnai, šienaujama žolė, išskyrus žaliosios masės įterpimą į dirvą ir sutvarkymą.
Juodasis pūdymas turi būti bent kartą po birželio 1 d. įdirbtas taip, kad jame nebūtų subrendusių ir žydėjimo stadiją pasiekusių piktžolių.
Žaliajame pūdyme auginamas bent dviejų einamaisiais metais pasėtų žemės ūkio augalų mišinys turi vyrauti ir būti sudarytas iš šių augalų: vasarinių rapsų, rapsukų, garstyčių, ridikų, vasarinių ar žieminių avižų, facelijų, grikių, saulėgrąžų ir visų klasifikatoriaus II bei III grupės augalų. Augalų mišinys iki rugsėjo 1 d. turi būti įterpiamas į dirvą ar kitaip sutvarkomas, t. y. voluojamas, smulkinamas ar skutamas.
Prieš įterpiant ar sutvarkant žaliąjį pūdymą, draudžiama nuimti augalų derlių. Taip pat žaliąjį pūdymą galima išlaikyti trumpiau nei nurodyta, jei pareiškėjas prieš žaliosios masės įterpimą į dirvą ar jos sutvarkymą per „NMA agro“ programą NMA pateikia auginamo mišinio nuotraukas.
