Žemės ūkio naujienos: 2023-03-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkai – už gyvybingą kaimą ir kiekvieno ūkio teisę išlikti
Žemdirbių savivaldos lyderiai pasiryžę svarbias problemas spręsti konstruktyviai ir suvieniję jėgas, atsižvelgdami į atstovaujamų asociacijų siūlymus. Šiandien vis dar aktualios Aplinkos ministerijos parengtos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisos dėl neribojamo žemės ūkio paskirties žemės ploto įsigijimo, ūkininkams aktualūs Finansų ministerijos siūlomi mokesčių įstatymų pakeitimai, kooperacijos įrankių skatinimo priemonės, smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų kaime išlikimas, parama pieno sektoriui.
Apie solidarumą ir godumo pažabojimą
„2023 m. kovo 23 d. proteste dalyvaujantys žemdirbiai pademonstravo solidarumą. Deja, tenka pažymėti, kad, atsižvelgiant į protesto dalyvių skaičių, matome, jog ūkininkai nebuvo itin aktyvūs. Akcijoje dalyvavo ir Žemės ūkio rūmams (ŽŪR) priklausančių asociacijų nariai – Lietuvos vidutinių pieno gamintojų, Lietuvos šeimos ūkininkų, Lietuvos žvėrelių augintojų, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos ir kt. rajoninių organizacijų atstovai. ŽŪR vienijamos asociacijos bendruomeniškos ir palaiko viena kitą, o į kylančias problemas ir paramą iš valstybės biudžeto lėšų turėtume žvelgti atsakingai ir valstybiškai, gal kai kada vertėtų apriboti savo godumą, kurį būtų naudingiau naudoti konstruktyviam darbui ir imtis iniciatyvų „iš apačios“.
Manau, kad būtent „iniciatyva iš apačios“ ir yra žemdirbių savivaldos stiprybė. Labai svarbu, kad ūkininkai suprastų, jog jie patys valdo situaciją – susivieniję ir atstovaujantys savo organizacijos interesams gali užtikrinti rezultatus, kurių reikia visam sektoriui ir gyvybingam kaimui. Tikiu, kad šie metai bus ūkininkų vienybės metai. ŽŪR atstovauja žemdirbiams ir kaimo gyventojams ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu ir mato, kad tarptautinis atstovavimas ir bendradarbiavimas su užsienio šalių žemės ūkio rūmais ir kitomis žemdirbių savivaldos organizacijomis yra ypatingai svarbus: turime derinti pozicijas, teikti siūlymus, atsižvelgdami į kiekvienos šalies žemdirbių ir kaimo gyventojų poreikius, nes jau šiandien ES institucijose kalbama apie ateinančio laikotarpio BŽŪP po 2027 metų. Jei norime, kad kaimas išliktų gyvas ir jame būtų tikrų ūkininkų, pečius turi suremti ne tik Lietuvos, bet ir ES žemdirbių savivaldos lyderiai – ūkininkai turi išgirsti vieni kitus. Šiandien matome, kad ūkininkų ir korporacijų interesai skiriasi, todėl turime dėti visas pastangas, kad išliktų tikrieji ūkininkai“, – pažymi ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos narys, Kretingos r. ūkininkas (pieno ūkis) Mindaugas Šukys nepritaria Žemės ūkio ministerijos siūlymui 8 mln. eurų paramą pieno gamintojams iš valstybės biudžeto skirti už laikomas karves. „Mano nuomone, parama turėtų būti paskirstyta tiems ūkiams, kurie už parduodamą pieną gauna mažiau nei 35 centus už litrą. Šiandien ypač svarbu ūkininkams kompensuoti negautų pajamų skirtumą, t.y. kompensuoti tiems ūkininkams, kurie už žaliavinį pieną gavo iki 0,35 ct/l. Turėtų būti nustatyta kompensacijos riba. Visi ūkiai, kurie gavo per 0,35 ct/l, neturėtų gauti kompensacijos. Jei parama būtų paskirstyta teisingai, pakaktų 8 mln. eurų, kurią numatė skirti Žemės ūkio ministerija“, – sako M.Šukys.
„Nesutinku ir nepritariu, kad dešimtadalis pelningai dirbančių ūkių susižertų pusę paramos, kuri numatyta šiandienos pieno krizei spręsti. Parama turi atitekti tiems, kuriems šiandien tai yra išgyvenimo klausimas, kad ūkiai nežlugtų – tiems ūkiams, kurie už žaliavinį pieną gavo mažiau nei pieno savikaina. Tie ūkiai, kurie dirba pelningai ir už pieną gavo apie 0,70 ct, neturi gauti kompensacijų – tai nebūtų teisinga nei smulkiųjų ir vidutinių pieno ūkių atžvilgiu, nei pilietiniu požiūriu“, – sako Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos narys, Šilutės r. pieno ūkio savininkas Vytautas Buivydas.
Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkas, Žemės ūkio kooperatyvo „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas akcentuoja kooperacijos naudą ir pažymi, kad jų kooperatyvui priklausantys pieno ūkiai šiandien dar gyvuoja tik dėl to, kad yra susikooperavę.
Šeimos ūkiai – Lietuvos kaimo ateitis
„Šeimos ūkiams ne vis vien, kaip mes gyvensime ateityje, kaip išgyvensime šiuos metus, kaip gyvensime po 2023–2027 m. KPP programinio laikotarpio. Artėja pasėlių deklaravimo pradžia, sistema keičiama iš pagrindų, daug naujovių, todėl kyla daug klausimų ir nerimo, trūksta informacijos, konsultacijų. Šeimos ūkiai turi išlikti ir būti gyvybingi ir gyventi galvas iškėlę, nes šeimos ūkiai yra tarsi nišiniai ūkiai, kurie dirba tose teritorijose, tuose sklypuose, kurie dėl tam tikrų apribojimų, gamtinių sąlygų specifikos yra nepatrauklūs stambiems ūkininkams, labai didelė dalis šeimos ūkių gamina ne žaliavą, o galutinį produktą, taip sukurdami mūsų šaliai didesnę pridėtinę vertę, nuo šeimos ūkių priklauso Lietuvos kaimo ateitis ir gyvybingumas. Į smulkų ūkį turėtų būti žiūrima kaip į tam tikrą ekonominį ir socialinį elementą šalyje, kuris prisideda prie šalies visuomenės gyvenimo kokybės lygio kėlimo“, – sako Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Eglė Markevičiūtė.
Žemės ūkio ministerija parengė ir skubos tvarka pateikė derinti įsakymo projektą dėl nacionalinės pagalbos pieno gamintojams teikimo taisyklių, pagal kurias numatoma parama 40,70 euro už pieninę karvę pieno gamintojams, kurie yra pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariai, o visiems kitiems pieno gamintojams, kurie nėra pripažintų kooperatyvų nariai, – 37 eurus už pieninę karvę. Iniciatyva gal ir gera, bet realią naudą vėl gaus tik stambūs ūkiai, kurie ir taip gauna didžiausią kainą už perdirbėjams parduotą žaliavinį pieną. O mažiausi ūkiai, kurie patiria didžiausius nuostolius, ir vėl liks prie suskilusios geldos. Paklausėme, kodėl negalima išmokų diferencijuoti pagal ūkių dydį, pagal kainą, mokamą už pieną.
Gavome atsakymą, jog to neleidžia Europos Komisija, nes pažeidžiama konkurencija. Tuomet kyla klausimas, o kodėl tuomet galima diferencijuoti susietąją paramą už pienines karves, kodėl numatyta diferencijuoti Papildoma perskirstomoji pajamų paramos išmoka už pirmuosius 50 ha? Gyvenu viltimi, kad gyvulininkystė Lietuvoje išliks kaip tradicinė, bet ne alternatyvi veiklos šaka šalia sliekininkystės, sraigininkystės ar svirplininkystės, o ateities kartos apie ūkinių gyvūnų įvairovę sužinos ne iš gamtos pažinimo vadovėlių ar apsilankę zoologijos sode. Kalbant apie žemės ūkio sektorių, man norisi jį palyginti su ekologine agrosistema, kurioje kiekvienas jos narys užima savo nišą, atlieka tam tikrą funkciją. Tokioje sistemoje tarprūšinė konkurencija neišvengiama, bet tam tikras šalutinis veiksnys gali šitą konkurenciją sušvelninti.
To ir laukiame iš savo valdžios – daugiau dėmesio mažiausiems ir finansine prasme silpniausiems, t. y., smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams. Sakysite, šeimos ūkiai silpni, nekonkurencingi, neperspektyvūs. Su tuo nesutinku. Pasidairykime po Europos šalis, į kurias taip mėgstame lygiuotis, Vokietiją, Belgiją, mūsų kaimynę Lenkiją, – jose dominuoja šeimos ūkiai. Ir jie puikiai išgyvena. Patirtis rodo, kad didelių ekonominių krizių metais daugiausia žlugo stambūs ūkiai. Maži ūkiai neturi tokio perdėto pasitikėjimo savimi, investuodami jie elgiasi konservatyviai, daugiau skaičiuoja ir geriau įvertina visas rizikas. Jau įrodyta, jog būtent šeimos ūkiuose sukuriama daugiau darbo vietų.
Darbą turi visi šeimos nariai, vaikai išleidžiami į mokslus, į gyvenimą. Be to, šeimos ūkiai kūrybingi, inovatyvūs. Kad galėtų išgyventi, jie neapsiriboja tik žaliavos gamyba, dažnai jie sukuria galutinį produktą, kuris yra grynesnis, sveikesnis, tuo pačiu vertingesnis, o vartotojai tokių produktų ne tik laukia, ieško, bet yra pasiruošę mokėti ir aukštesnę kainą. Puikus to pavyzdys – sėkmingai veikiantys ūkininkų turgeliai. Šeimos ūkiai turi išlikti dėl daugelio priežasčių ir viena iš jų – Lietuvos kaimo ateitis“, – sako E.Markevičiūtė.
Kad savo žemėje netaptume tik samdiniais
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos narys Darius Viliušis (Šilalės r. pienininkystės ūkis) akcentuoja ūkininkų ir kaimo gyventojų aktyvumo svarbą nepritariant Aplinkos ministerijos pateikto Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo projektui, kuriame numatoma neriboti didžiausio leistino įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto.
Lietuvoje apie 10 proc. ūkininkų valdo iki 80 proc. Lietuvos žemių. Lietuvoje galiojantis įstatymas, neleidžiantis asmeniui turėti daugiau nei 500 ha žemės, realiai neveikia. Žemę galima įsigyti neribotai, superkant juridinių vienetų akcijas. Neribojant žemės pardavimo per akcijas bei pajus, kyla grėsmė ir nacionaliniam saugumui, kadangi dauguma valstybės nekilnojamojo turto sutelkiama ribotame subjektų rate. Kokia ateitis? Galime sulaukti laikų, kai korporacijos, kurios ateina ir supirkinėja žemes, ims jas perpardavinėti kam tik panorės. Kas gali paneigti, kad anksčiau ar vėliau žemė neatiteks svetimšaliams.
„ŽŪR nariai nuo 2013 m. pasisakė už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimą, parengta ir išsiųsta ne viena rezoliucija atsakingoms institucijoms, deja… Šiais metais kreipėmės ir į LR Prezidentūrą, Seimą ir kitas valdžios institucijas, tarp jų ir į Aplinkos ministeriją, kad būtų operatyviai sprendžiamas žemės ūkio paskirties žemės (valstybinės ir privačios) įsigijimo ribojimo klausimas. Todėl privalome atstovauti savo šalies žemdirbių ir kaimo gyventojų interesams, kad neištiktų Prancūzijos ūkininkų likimas, kai savo gimtoje žemėje teks tik samdiniu dirbti“, – pažymi ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-03-28
Pasėlių deklaravimo pradžia – balandžio 17 d.
Žemės ūkio ministro įsakymu nustatytas žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo laikotarpis. Šiais metais žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus žemdirbiai galės deklaruoti nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d. Pasibaigus paraiškų teikimo laikotarpiui, pavėluotai paraiškos priimamos 10 kalendorinių dienų, t. y. iki birželio 30 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc.
Primename, kad tiesioginę išmoką gali sudaryti bazinė tiesioginė išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, papildoma perskirstomoji pajamų paramos išmoka, susietoji parama už plotą arba ūkinius gyvūnus bei klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos išmoka (ekologinės sistemos). Pareiškėjams parama skiriama ir pagal tęstines Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano kaimo plėtros intervencines priemones.
Taip pat tiesioginių išmokų paraiškoje ūkininkai nurodo duomenis apie dalyvavimą įgyvendinant KPP priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.
Atkreipiame dėmesį, kad deklaravimo metu bus prieinami NMA įsigyti „Sentinel“ 1 metro mastelio visos Lietuvos vaizdai, kurie suteiks galimybę tiksliau įbraižyti deklaruojamus laukus.
Šaltinis: nma.lt, 2023-03-29
Vyriausybė pritarė VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros pertvarkai
VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (KVRPA) bus pertvarkyta į biudžetinę įstaigą prie Žemės ūkio ministerijos, šiam siūlymui pritarta Vyriausybės posėdyje. Visos šiuo metu vykdomos VšĮ KVRPA funkcijos bus perduotos naujai biudžetinei įstaigai, išskyrus eksporto skatinimo, parodų organizavimo ir intervencinių pirkimų. Šios, nebūdingos biudžetinei įstaigai, funkcijos bus perduotos VšĮ „Ekoagros“.
Šiai įstaigai taip pat bus perduotos VĮ Žemės ūkio duomenų centro viešojo administravimo funkcijos, susijusios su ūkio subjektų veiklos priežiūra: valstybinė melioracijos statinių priežiūra ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) atitikties vertinimas). Numatoma, kad nauja biudžetinė įstaiga pripažins ir išduos pažymėjimus kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), taip pat tikrins, ar jos atitinka keliamus reikalavimus.
Šie pokyčiai verslui ir žemės ūkio subjektams nesukurs naujų teisinių reikalavimų ar administracinės naštos.
Pertvarkius VšĮ KVRPA į biudžetinę įstaigą, jos finansavimas iš valstybės biudžeto asignavimų išliks toks pat ir papildomų asignavimų naujos biudžetinės įstaigos išlaikymui nereikės.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-29
NMA – Raginame pasitikrinti elektroninio pašto dėžutes!
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, kad NMA nuolat siunčia klientams su vykdomais projektais susijusias svarbias žinutes, priminimus. Ši informacija projektų vykdytojus pasiekia elektroninio paštu – adresais, kurie buvo nurodyti paraiškoje. Norime paraginti pareiškėjus ir paramos gavėjus nuolat tikrinti paraiškoje nurodytas elektroninio pašto dėžutes, nes jose gali būti svarbių NMA pranešimų.
Žinant, kad projektus įgyvendinantiems pareiškėjams ir paramos gavėjams labai svarbu nepraleisti svarbių terminų ir datų, kitų įsipareigojimų, nurodytais elektroninio pašto adresais yra siunčiama konkrečiam projekto vykdytojui aktuali informacija. Šie pranešimai siunčiami įgyvendinantiems projektus tiek pagal investicines, tiek pagal plotines priemones. Konkrečiam paramos gavėjui rengiami ir siunčiami pranešimai – viena iš patikimų priemonių, padedančių sklandžiai įgyvendinti projektą.
NMA atkreipia dėmesį, jog pasitaiko atvejų, kai NMA pranešimai elektroninėje pašto erdvėje atsiduria „Šlamšto“ ar „Reklamų“ skyrelyje, todėl raginame paramos gavėjus atidžiai tikrinti visus gaunamus laiškus. Kad NMA siunčiami elektroniniai laiškai nepasiklystų, rekomenduojame juos įtraukti į saugių elektroninių laiškų sąrašą – klientų patogumui NMA parengė Laiškų patikimumo užtikrinimo instrukciją, kurioje detaliai rodoma, kaip NMA siunčiamus elektroninius laiškus įtraukti į saugių elektroninių laiškų sąrašą.
Šaltinis: nma.lt, 2023-03-29
ŽŪM pagalbos sprendimai – pleištas Pieno sektoriui ir kooperacijai
Reaguodami į Žemės ūkio ministerijos ketinimą 8 mln. eurų paramą paskirstyti tik tiems ūkiams, kurių šiandien natūralaus pieno kaina yra žemesnė nei 35 centai, manome, kad šis sprendimas kuria atskirtį Pieno sektoriuje, stiprina ūkių diskriminaciją ir neskatina kooperacijos. „Pienas LT“ kooperatyvo pirmininko Tomo Raudoniaus teigimu, tokie valdžios sprendimai griauna Lietuvos žemės ūkį ir kuria prielaidas, kad krizinė situacija gali būti dar gilesnė.
„Nuo krizės nukentėjo visi pieno ūkiai ir pieno gamintojai prašo pagalbos ne pajamų praradimui, bet nuostoliui padengti, kad nebankrutuotų, todėl valstybės parama reikalinga visiems. Matome, kad ūkiai, kurie efektyviai vysto gamybą ir ieško būdų, kaip kooperuotai kurti pridėtinę vertę, nėra paramos taikinyje. Kokiais motyvais remiantis ŽŪM ketina diskriminuoti šiuos ūkius?, – klausia T. Raudonius. – Labai tikiuosi, kad ŽŪM ir LR KRK pavyks surasti ne tik konstruktyvų sprendimą kaip padalinti, bet ir padidinti paramos sumą pieno krizei įveikti“.
T. Raudonius atkreipia dėmesį, kad 35 ct įvertinto natūralaus pieno kainą perskaičiavus į bazinio pieno kainą gauname 0,27 ct/kg. Tai apytiksliai atitinka prekinių ūkių pieno savikainą per 2020 ir 2021 metus. Dėl pandemijos ir karo sukeltos infliacijos, praėjusiais metais bazinio pieno savikaina siekė 35 – 38 cnt/kg.
Šių metų sausio-vasario mėnesiais ŽŪK „Pienas LT“, siekdamas subalansuoti pieno gamintojų pajamas, mažino uždirbamą pelną. „Kooperatyvas visada ieško konstruktyvių ir pagrįstų sprendimų iškilusioms problemoms spręsti. Iš vidinių resursų mokėdami aukštesnę nei rinkos kainą, radome būdą, kuris padėtų išgyventi atėjusį sunkmetį daugiau nei 270 savo narių. Deja, pagal numatomą paramos modelį, dėl šios priežasties nei vienas iš jų valstybės paramos negautų. Mūsų kooperatyvo prisiimta atsakomybė ieškoti sprendimų krizės akivaizdoje, šiuo atveju lemtų ūkių diskriminaciją“, – nusivylimo neslepia T. Raudonius.
Remiantis ŽŪIKVC, statistiniai duomenys rodo (žr. grafiką), kad šių metų pieno supirkimo kaina Lietuvoje, lyginant su praėjusiais metais sumažėjo daugiau nei 20 proc. Teikiant siūlymą dėl pieno ūkių pagalbos, šis skaičius galėtų būti esminis kriterijus. Manome, kad valstybės parama reikalinga visiems pieno ūkiams, kurių pieno supirkimo kaina šiais metais, lyginant su 2022 metų vidurkiu, sumažėjo 20 proc. ir daugiau.
Šaltinis: ŽŪK „Pienas LT“ kreipimąsis, 2023-03-29
S. Gentvilas po susitikimo su ūkininkais: žemės įsigijimo ribojimai išliks
Trečiadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas susitiko su šalies ūkininkų atstovais aptarti aktualius žemės įsigijimo ir naudojimo klausimus. „Kartu su ūkininkais sutarta, kad 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimai išliks, tik jie bus griežčiau kontroliuojami, Nacionalinės žemės tarnybos tvarkose bus diegiami saugikliai. Taip pat bus ieškoma kelių, kaip gilinti juridinių asmenų priežiūrą, kad piktnaudžiaujantieji prisiimtų didesnę atsakomybę”, – LR Aplinkos ministerijoje susirinkusiems ūkininkams garantavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Susitikime dalyvavo Lietuvos ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio tarybos, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos, Lietuvos šeimos ūkių sąjungos, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovai.
Diskusijų metu aplinkos ministras taip pat pabrėžė, jog planuojama palikti pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę besiribojančių sklypų savininkams, kai ta žemė atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką. „Atitinkamai kuriama elektroninė sistema, kuri leis sužinoti, kas ir kokią žemę ketina parduoti“, – pabrėžė Simonas Gentvilas.
Susitikimo metu sutarta, kad asmenys, kuriems iki 2023 m. kovo 9 d. buvo suteikta teisė laikinai naudotis valstybine žemės ūkio paskirties žeme, ir toliau turės galimybę šia žeme naudotis. „Leidimas laikinai naudotis žeme lieka galioti dar dvejus metus. Tačiau turime susitarti, kad iš laikino naudojimo sutarčių per tą laikotarpį reikia išeiti, sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis“, – akcentavo aplinkos ministras.
Minėtiems žemės naudotojams nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį iki 2024 metų gruodžio 31 d. naudojama žemė turės būti suprojektuota, o iki 2025 m. rugsėjo 30 d. suformuoti sklypai ir atitinkamai sudarytos žemės sklypų nuomos sutartys. Taip siekiama sustabdyti neskaidrų ir neteisėtą žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis procesą. Aplinkos ministerijai nuo šių metų sausio perėmus Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumą, buvo aptiktas laikino naudojimo paskirties žemės suteikimo naudotis procesas be teisinio pagrindo ir nevykstant jokiems konkursams.
Ūkininkai kėlė klausimą ir dėl vandens apsaugos juostų bei zonų matavimo sistemos suvienodinimo. Susitikime sutarta išanalizuoti mokslininkų tyrimus ir grįžti prie diskusijos po poros savaičių kartu su Žemės ūkio ministerijos atstovais.
Primename, jog pakrantės apsaugos juostose, pagal šiandieninį reguliavimą, negalima žemės arti, tačiau kitoks žemės naudojimas, pvz., gyvulių ganymui, pievų šienavimui, yra galimas. Už šiuos plotus mokamos ir ES tiesioginės išmokos. Į pakrantės juostą patenkanti žemė neapmokestinama žemės mokesčiu.
Ūkininkai susitikime iškėlė ir stumbrų bei paukščių daromos žalos, Medžioklės įstatymo pakeitimų klausimus. Sutarta, jog susitikimai su ūkininkų bendruomene vyks kartą per mėnesį.
