Žemės ūkio naujienos: 2023-06-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kaip skelbiama ekstremalioji situacija dėl sausros?
Stichinis hidrometeorologinis reiškinys – sausra – šiuo metu nustatyta trijų Lietuvos savivaldybių teritorijose. Savivaldybės turi įvertinti situaciją ir priimti sprendimus dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo, informuoti apie tai rajono gyventojus, Nacionalinį krizių valdymo centrą, Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentą, Žemės ūkio ministeriją ir kitas įstaigas bei įmones, kurioms tai aktualu.
Savivaldybė, gavusi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešimą apie stichinį meteorologinį reiškinį – sausrą augalų vegetacijos laikotarpiu, turi nedelsdama įvertinti, ar jis atitinka nustatytus ekstremaliųjų įvykių kriterijus (reiškinys sukėlė žemės ūkio augalų žūtį – bendras pažeistas plotas ≥ 10 ha savivaldybės teritorijos), ar susidariusi padėtis kelia didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai ir kt.
Savivaldybės turi nuspręsti, ar būtina skelbti savivaldybės lygio ekstremalią situaciją dėl sausros visoje savivaldybės teritorijoje arba jos dalyje, taip pat nusprendžia ir dėl savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo.
Savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia meras.
Savivaldybė organizuoja gyventojų, valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimą apie gresiančią ar susidariusią savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją.
Savivaldybės gyventojai ar subjektai, kuriems stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu pridarė nuostolių, su įrodymais apie padarytą žalą gali kreiptis į savivaldybę.
Savivaldybė nuolat stebi, ar savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmė neišnyko, taip pat renka informaciją ir įrodymus apie padarytą žalą, vertina gyventojų pristatytų dokumentų apie patirtas išlaidas pagrįstumą.
Kaip žemdirbiams ir gyvulių augintojams elgtis sausros metu?
Kaitra (sausra) – tai gamtinio pobūdžio ekstremalus įvykis, kai dienos maksimali oro temperatūra yra didesnė kaip 30 laipsnių ir tai tęsiasi ne trumpiau kaip 3 dienas. Tokiu atveju šalyje gali būti skelbiama ekstremali situacija.
Tačiau ne tik kaitra, bet ir trumpiau trunkantys karščiai gali turėti neigiamos įtakos gyventojų ir jų laikomų gyvūnų savijautai. Pakilus oro temperatūrai, gyvūnų laikytojams bei gyvūnų vežėjams rekomenduojama saugoti gyvūnus nuo perkaitimo ir saulės smūgio. Reikia užtikrinti gyvūnų kelių transporto priemonių tinkamumą, vėdinimą ir temperatūros kontrolę juos transportuojant.
Tiek ganyklose ganomi, tiek patalpose laikomi gyvūnai turi turėti galimybę pakankamai atsigerti arba bent jau reguliariai, kelis kartus per dieną, turi būti girdomi.
Gyvūnai neturi būti laikomi saulės atokaitoje karščiausiu dienos metu. Tam puikiai pagelbėtų medžių paunksnė ganykloje, vidurdienį gyvulių pargynimas į tvartus, gyvūnų aplaistymas vandeniu. Tvartuose, kuriuose laikomi gyvuliai, taip pat paukštininkystės ūkiuose, turi būti užtikrinama pakankamai efektyvi vėdinimo sistema, o jos gedimo atvejais – aliarmo sistemų funkcionavimas.
Gyvūnų laikytojai, pastebėję šiluminiam perkaitimui bei saulės smūgiui būdingų gyvūnų būsenos pakitimų (dažną paviršinį kvėpavimą, stiprų prakaitavimą, nerimą, sutrikusią judesių koordinaciją), visų pirma, privalo apsaugoti gyvūnus nuo tiesioginių saulės spindulių, atvėsinti juos įrengiant pavėsines, apipilant vandeniu ir dėl tolesnio gydymo kreiptis į privačius veterinarijos gydytojus.
Karščių metu gyvūnus puola kraujasiurbiai vabzdžiai. Gyvūnų laikytojai turėtų pasirūpinti gyvūnų apsauga nuo vabzdžių. Ganyklose ganomiems gyvuliams šios priemonės turėtų būti naudojamos reguliariai, atsižvelgiant į priemonių naudojimo instrukcijose nurodytus naudojimo reikalavimus. Apsaugos nuo vabzdžių priemonių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse.
Aukšta lauko temperatūra bei drėgmė keičia gyvūnų gerovės sąlygas juos vežant. Vežėjai ir gyvūnų palydovai turėtų atkreipti dėmesį į transporto priemonių būklę karščių metu, užtikrinti, kad jose veiktų girdymo, vėdinimo bei aliarmo sistemų įrenginiai, vežimo metu būtų suteikiamas didesnis plotas gyvūnams, ypatingai ilgų kelionių metu. Turi būti pakankamas kiekis pakratų, pašarų, daugiau vandens atsargų. Nereikėtų planuoti ilgų kelionių karščių metu, geriau tai daryti vėlesniu paros metu. Trumpas keliones, vežant gyvūnus į skerdyklas, reikia planuoti anksti ryte ar vakare. Vairuotojai ir palydovai turi užtikrinti, kad kelionei užtrukus ar nutrūkus būtų pasirūpinta gyvūnais, numatyta, kur juos iškrauti, žinoti, kur kreiptis veterinarinės pagalbos, veterinarijos gydytojams-inspektoriams pareikalavus pateikti skubios veiklos planus.
Kelių transporto priemonėse turi būti įrengta temperatūros kontrolės sistema, taip pat tokių duomenų registravimo įrenginys. Davikliai turi būti išdėstyti tose sunkvežimio dalyse, kurias, atsižvelgiant į konstrukcines charakteristikas, galėtų labiausiai paveikti nepalankiausios oro sąlygos. Prie tokiu būdu gautų temperatūros duomenų nurodoma data ir, pareikalavus, jie pateikiami kompetentingai institucijai. Kelių transporto priemonėse turi būti įrengta aliarmo sistema, kuri praneštų vairuotojui, kai garduose, kuriuose laikomi gyvūnai, temperatūra pasiekia aukščiausią arba žemiausią ribą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visos ilgos kelionės turi būti iš anksto planuojamos, numatant privalomus sustojimus gyvūnams pašerti, pagirdyti ar poilsiui.
Reikėtų riboti fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę:
– karštuoju metų laiku fizinius darbus, jei dirbama arkliu, reikia atlikti ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama riboti fizinį aktyvumą, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val.;
– riboti buvimo trukmę karštoje aplinkoje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio.
Karščio metu gyvūnai nukenčia dėl:
– saulės nudegimų;
– perkaitimo, vadinamojo šilumos smūgio;
– saulės smūgio;
– hipoksijos (deguonies bado).
Kylant sausros pavojui reikia:
– vykdyti nuolatinę augalų ir dirvos stebėseną;
– riboti vandens naudojimą drėkinimui;
– nusistatyti prioritetinius pasėlius, kurie, esant galimybei, turi būti drėkinami. Daugiamečiams augalams skirti mažiau dėmesio (mažiau drėkinti);
– esant galimybei, drėkinti per šaknų sistemą kuo lėčiau. Tai padeda augalams vystyti gilesnę šaknų sistemą, kuri leidžia geriau išgyventi sausringą periodą;
– riboti cheminių augalų apsaugos priemonių ir trąšų naudojimą. Planuojant augalų tręšimą, daugiau dėmesio reikia skirti subalansuotai augalų mitybai elementais, didinančiais atsparumą sausroms – kaliu, mikroelementais. Dėl galimų dažnesnių ligų ir kenkėjų protrūkių augalų apsaugos nuo žaladarių programose turi būti numatytos veiksmingiausios priemonės.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-06-09
Dėl ilgiausių sausrų ir žemų supirkimo kainų Lietuvos grūdų augintojų padėtis – viena nepalankiausių Europoje
Dėl prastesnių klimato sąlygų nei Europoje bei žemų grūdų supirkimo kainų rinkoje, didžiausiam Lietuvos žemės ūkio sektoriui šie metai gali būti itin prasti, o derlius susitrauks, sako ekspertai. Savo ruožtu Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) dėl sausros padarinių kreipsis į Europos Komisiją (EK).
„Kai lijo, rodos, balandžio 17-ą, o po to liepos 11-ą pakrapnojo. Net kai kurie krūmai tuomet buvo numetę lapus, visi žolynai buvo visiškai sausi“, – Eltai pasakojo parlamentaras.
Anot jo, ūkininkai, tęsiantis sausiems orams, planuoja beveik trečdaliu mažesnį javų derlių.
„Kalbėjau su ūkininkais, jie planuoja, kad jau negaus apie 30 proc. derliaus – kalbant apie javus, kas yra standartinis dalykas. 30 proc. yra didelis skaičius“, – kalbėjo politikas.
Dėl tik regione esančios sausros ir žemų rinkos kainų Lietuvos ūkininkų padėtis – prastesnė
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, esą jau „akivaizdu“, kad grūdų ir rapsų – pagrindinių šalies žemės ūkio segmentų – derlius bus mažesnis.
„Kas Lietuvai yra svarbiausia, iš ko ūkininkai gauna didžiausias pajamas ir į ką stipriai esame nuėję – tai augalininkystę, konkrečiai grūdų ir rapsų auginimą. Matant, kiek Lietuvoje per pastaruosius pusantro mėnesio iškrito kritulių bei žiūrint į kitos savaitės prognozes, kertiniu momentu drėgmės labai trūksta“, – Eltai sakė T. Povilauskas.
„Dabar turbūt tik klausimas, kiek šiais metais tar grūdų ir rapsų derlius bus mažesnis nei prieš metus ir kokia bus kokybė“, – tęsė jis.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas kalbėjo, jog šie metai žemdirbiams bus sudėtingi ir prastesni nei 2022 m. Nors reali sausros žala dar nejuntama, tačiau ji neišvengiama, sako jis.
„Tiesiogiai dar nepajautėme. Padarinius pajusime, kai nuimsime derlių ir jį pardavinėsime. Dabar tik galime spėlioti, kokie nuostoliai dėl sausros bus. Kad jų bus – neišvengiama“, – Eltai teigė A. Macijauskas.
Tiek jis, tiek T. Povilauskas pažymi, kad šiuo metu biržoje laikosi gerokai mažesnės grūdų supirkimo kainos.
T. Povilauskas pabrėžė, kad Lietuvoje sąlygos išskirtinai nepalankios: kritulių didžiausiose rinkose – Vokietijoje, Prancūzijoje, taip pat Rumunijoje, Bulgarijoje – esą pakanka, o grūdai yra pigūs.
„Ten sąlygos geros, tad iš esmės mūsų ūkininkams gaunasi nepalankiausia padėtis, kai kainos žemos ir gamtinė orų padėtis Baltijos šalyse yra bene prasčiausia Europoje. Turbūt prasčiau yra tik Ispanijoje“, – dėstė analitikas.
„Jei pagrindinėse rinkose taip pat būtų blogos sąlygos, kviečių kaina sukiltų, tada galėtum atsiimti: taip, tavo mažesnis derlius, bet gauni didesnę kainą. Ir per pajamas gaunasi visai neblogai. Bet šiuo atveju turime ir labai tikėtiną mažesnį derlių, ir kainos yra gerokai mažesnės nei ankstesniais metais“, – kalbėjo ekonomistas.
T. Povilauskas dar pastebėjo, jog mažesnis derlius reikš mažesnes pajamas ne tik ūkiams, bet ir kitiems grūdų tiekimo grandinės dalyviams.
„Mažiau derliaus reiškia mažiau darbo elevatoriams, transportininkams, vežantiems sausumos transportu, geležinkeliais. Mažiau darbo turi uostas, nes mažiau grūdų yra krauti“, – pažymėjo ekonomistas.
Pasak eksperto, 10 proc. mažesnis derlius galėtų lemti apie 0,7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto nuosmukį trečiąjį metų ketvirtį.
Kreipsis į eurokomisarą
KRK trečiadienio posėdyje aptarė galimybę dėl sausros padarinių prašyti EK pagalbos. Pasak V. Pranckiečio, parlamentarai ruošia kreipimąsi į už žemės ūkį atsakingą eurokomisarą Januszą Wojciechowskį, jau yra parengę rašto juodraštį.
„Rašome tokį laišką eurokomisarui, klausdami, kaip būtų galima panaudoti galimybes, kada yra force majeure situacija. Yra speciali direktyva, kurioje numatyta ir karas, ir (…) sausros dalykai. (Klausiame – ELTA) kaip galima įjungti tuos rodiklius“, – teigė komiteto pirmininkas.
Su žemės ūkiui nepalankių klimato sąlygų padariniais susiduria ir pietinės Europos šalys – Portugalija, Ispanija, Prancūzija, Italija. Įtempta padėtis šiose valstybėse jau buvo aptarta Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje gegužės pabaigoje.
Jos tarybai pateiktoje pažymoje dėstė, kad dabartinė sausra regiono ūkininkus užklupo po taip pat sausringų 2021–2022 hidrologinių metų, kuriais iškrito 26 proc. mažiau kritulių nei daugiametis vidurkis.
„Tai buvo svarstoma prieš dvi savaites. Tada sakėme, kad turbūt tos teritorijos (paveiktos sausros – ELTA) plėsis, kadangi jų atsiras daugiau, įskaitant ir Lietuvą“, – teigė V. Pranckietis.
Seimo narys neatmetė, kad dėl sausros gali būti prašoma skirti lėšų iš ES Žemės ūkio krizių rezervo fondo.
„Geriau paramos nereikėtų, bet kai yra bėda, matyt, reikės kažkaip spręsti ir šitą klausimą“, – pažymėjo V. Pranckietis.
Tikrieji ūkininkų nuostoliai dėl nesibaigiančios sausros, pasak A. Macijausko, paaiškės, „kai į laukus įvažiuos kombainai“ – prasidėjus javapjūtei, antroje vasaros pusėje.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba penktadienį pranešė, kad stichinis hidrometeorologinis reiškinys – sausra – nustatyta Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų teritorijose.
Šaltinis: Lukas Juozapaitis, ELTA, lrt.lt, 2023-06-12
Protestuodami Lenkijos ūkininkai blokuoja sienos kirtimo punktą su Ukraina
Protestuodami prieš rinkos iškraipymus dėl pigių žemės ūkio produktų importo iš Ukrainos, Lenkijos ūkininkai blokavo sienos kirtimo punktą su kaimynine šalimi. Dorohusko pasienio punktas šiuo metu yra nepravažiuojamas krovininiam transportui iš Ukrainos, penktadienį pranešė kelių direkcija. Organizatorių duomenimis, blokada truks iki sekmadienio vakaro.
Ukraina yra viena didžiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lenkija ir kitos regiono šalys pasiūlė padėti Kyjivui gabenti ukrainietiškus grūdus tranzitu į trečiąsias šalis, nes Rusija blokavo tradicinius prekybos maršrutus. Tačiau tolesnis produkcijos gabenimas įstrigo, nes, be kita ko, nepakako uostų pajėgumų.
Dalis tranzitui skirtų grūdų, be to, pateko į Lenkijos rinką, tai šalyje sukėlė kainų kritimą. Jau balandį Lenkijos ūkininkai dėl to rengė protestus. Lenkijos vyriausybė pradžioje sustabdė importą, o vėliau susitarė su Ukraina grūdų tranzitą kontroliuoti taikant stebėsenos sistemą.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-06-09
Teismas: Lukšių pieninės bankrotas – neteisėtas, jis nutraukiamas
Bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ valdomos sūrio „Liliputas“ ir „Senolių“ produkcijos gamintojos Lukšių pieninės bankrotas ne teismo tvarka pradėtas neinformavus visų kreditorių, todėl jis nutraukiamas, nusprendė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį panaikino balandžio Kauno apygardos teismo nutartį ir tenkino kreditorės – bendrovės „Karpis“ – apeliacinį skundą. Apeliacinis teismas pripažino kreditorių sprendimą dėl bankroto negaliojančiu bei bankroto procedūrą nutraukė.
Kauno apygardos teismas balandžio 11-ąją „Karpio“ skundą atmetė dėl to, kad, anot teismo, bendrovės balsai nebūtų nulėmę kitokio kreditorių sprendimo priėmimo dėl bankroto, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.
Apeliacinis teismas skelbia, jog tokia nutartis yra neteisėta.
„Tik tinkamas įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos informuoti kreditorius apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka laikymasis gali užtikrinti tokios procedūros teisėtumą“, – teigiama nutartyje.
Lukšių pieninės nemokumo administratorius Gintaras Adomonis BNS penktadienį sakė, kad Apeliacinio teismo nutartimi panaikintas ir administratoriaus paskyrimas, todėl jo darbas baigsis perdavus įmonės turtą, kam – spręs akcininkai.
„Kažkam reikės perduoti turtą, akcininkai priims sprendimą, turbūt paskirs vadovą ir perduos“, – sakė G. Adomonis.
„Karpis“, kuriam Lukšių pieninė skolinga 31 tūkst. eurų, nurodė, kad apie šiemet vasarį vykusį Lukšių pieninės kreditorių susirinkimą, kuriame nuspręsta inicijuoti bankrotą, įmonė sužinojo iš žiniasklaidos.
„Karpiui“ priklauso 90 proc. „Marijampolės pieno konservų“ akcijų.
Lukšių pieninė veikia trijuose padaliniuose Šakių rajone, Jurbarke ir Jurbarko rajone, 2021 metais juose dirbo vidutiniškai 257 darbuotojai. Šiuo metu, „Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba 98 žmonės. „Marijampolės pieno konservai“ valdo 100 proc. Lukšių pieninės akcijų.
Apie ketinimus įsigyti pieninę yra užsiminęs didžiausias Baltijos šalyse pieno gamintojų kooperatyvas „Pienas LT“, šią savaitę jo valdybos pirmininkas Tomas Raudonius BNS teigė, kad sprendimas dėl to dar nepriimtas, nes dėl bankroto procedūros dabar tai teisiškai neįmanoma.
Šaltinis: lrt.lt, Valdas Pryšmantas, BNS, 2023-06-09
Aiškinamasi, kodėl šiemet žūsta daugiau bičių: kaltina ūkininkus
Šiemet nuo balandžio pabaigos tarnybos sulaukė 35 pranešimų dėl keistai besielgiančių arba žuvusių bičių. Dažnu atveju įtariama, kad tai lemia augalų apsaugos priemonės, kurių šiemet naudojama daugiau. Augalininkystės tarnyba sako, jog šiemet gauta iki dešimtadalio daugiau pranešimų apie žūstančias bites.
„Yra tokie beicai, sakysime, kukurūzų sėklas išbeicavo, po kukurūzų pasėjo baltus dobilus ir ant jų atsitūpusi bitė miršta“, – kalbėjo jis.
A. Amšiejus taip pat sako pastebintis, kad ūkininkai šiemet naudoja daugiau fungicidų rapsams, kurie taip pat kenkia bitėms. „Šiemet kas atsitiko – rapsai pašalo dėl šalnų, tada atsirado ligos, trūkinėja stiebai, papurškė fungicidų ir jie iš karto bitėms nekenkia, o tik po kiek laiko. Čia labai sunku užfiksuoti, nes, pavyzdžiui, insekticidai iškart kenkia, o fungicidai veikia lervoms, vaikams bičių“, – teigė bitininkas. Augalininkystės tarnyba BNS nurodė, kad šiemet gauta iki dešimtadalio daugiau nei pernai pranešimų apie žūstančias bites.
Dauguma jų užfiksuoti Panevėžio, Šiaulių, Pakruojo rajonuose. Tarnybos vadovas Sergejus Fedotovas BNS sakė, kad bičių žūtį gali lemti ligos arba apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis. Siekiant išaiškinti priežastis, bitės turėtų būti tiriamos. „Svarbu išaiškinti priežastis ir mes bendradarbiausime su Maisto ir veterinarijos tarnyba. Aišku, gali ir bitininkas pats žinoti, jei jis turi informacijos apie tai, kad neleistinu laiku buvo purškiami žydintys augalai, gali tą informaciją pateikti ir mes tada žinome, ko ir kur ieškoti“, – teigė S. Fedotovas.
„Jei nėra žinomos jokios aplinkybės, bitės turi būti tiriamos ir jei bus nustatyta, kad jos apsinuodijo cheminėmis medžiagomis, tada galime žiūrėti, kur jos galėjo būti panaudotos, tarkime, 2,5-3 kilometrų spinduliu ir tikrinant augalus išsiaiškinti“, – pridūrė jis. Norint, kad bitės būtų apsaugotos nuo kenksmingų cheminių medžiagų, bičių šeimas bitininkas turi deklaruoti ir pažymėti jų laikymo vietas. Tuo metu ūkininkai bent prieš dvi dienas apie planuojamą purškimą turi pranešti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje, kad apie tai sužinotų bitininkai ir galėtų pasirūpinti bičių saugumu.
Ūkininkams už pažeidimus gali būti skirta nuo 500 iki 2,4 tūkst. eurų bauda. Paklaustas apie šiųmetinį medaus derlių, A. Amšiejus sako, kad apie tai kalbėti dar per anksti. „Aš visada skaičiuoju viščiukus rudenį. (…) Vietovėmis Dzūkijoje yra badas bitėms, kaip kur. Vidurys Lietuvos, vakarų Lietuva, kur daug rapsų, to medaus iš rapsinių augalų buvo. Žemaitijoje – velniška sausra, ten net rapsas mažai skyrė nektaro“, – sakė A. Amšiejus. „Šiandien nieko nenorėkime sakyti, bičių šeima gyvena 35-36 laipsnių šilumoje avilyje, dabar atšilo, o beveik tris savaites buvo šalnos, tai jos viską, ką dieną atveža, tą naktį suvalgo, nes joms reikia šildyti, palaikyti temperatūrą. Po žolinių, rugpjūtį aš galėsiu pasakyti (koks buvo derlius – BNS)”.
Šaltinis: tv3.lt, 2023-06-12
Nepraleiskite progos, smulkiems ūkiams dalija pinigus: galite gauti iki 900 eurų
Smulkūs kiaules laikantys ūkiai galės teikti paraiškas ir gauti valstybės pagalbą biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Paraiškos savivaldybėse renkamos nuo birželio 12 d. iki liepos 31 d., rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime.
Pagalba teikiama pareiškėjams, kurie sudarė sąlygas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams patikrinti ūkinių gyvūnų laikymo vietą, taip pat įsigijo biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti reikalingas priemones.
Pareiškėjai 2022 m. paskutinį ketvirtį ir iki paraiškos pateikimo dienos turėjo laikyti nuo 1 iki 100 suženklintų ir registruotų kiaulių. Norintys gauti paramą kiaulių laikytojai neturi būti gavę pagalbos pagal šią priemonę 2022 metais, taip pat neteisėtos ES pagalbos. Jei lėšų poreikis pagal pateiktas paraiškas viršys pagalbai skirtas lėšas, kiekvienam pagalbos gavėjui apskaičiuota pagalbos suma bus mažinama proporcingai trūkstamų lėšų kiekiui, tačiau ne daugiau nei 40 proc.
Paraiškos ir kiti privalomi pateikti dokumentai priimami savivaldybėse pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinės adresą. Kartu su užpildyta paraiška pateikiamas asmens tapatybės patvirtinimo dokumentas, o juridinių asmenų įgaliotas asmuo turės pateikti ir atstovavimo pagrindą pagrindžiantį dokumentą bei biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti reikalingų priemonių įsigijimo įrodymo dokumentų originalus arba patvirtintas jų kopijas.
Šaltinis: tv3.lt, 2023-06-11
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
