Žemės ūkio naujienos: 2023-06-13. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministras K. Navickas: „Kalbant argumentais, sprendimai randami ir politiniame lygmenyje“
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dalyvavo ir žemės ūkio aktualijas aptarė 37-ajame Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime. Diskusijoje „Lietuvos žemės ūkio politikos nūdiena ir ateitis“ aptarti vykdomos žemės ūkio politikos rezultatai, pagrindinis dėmesys skirtas ūkininkų keliamoms problemoms: sausrai ir jos padariniams, nacionalinei žemės ūkio strategijai ir klimato kaitai, šių metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, padėčiai gyvulininkystėje ir kt.
Ministras suvažiavime kvietė ūkininkus keistis nuomonėmis, taip pat išgirsti ir kitokią poziciją: įtraukiant Žemės ūkio konsultavimo tarnybą sukurti ekspertinį – analitinį centrą, nes kalbant argumentais sprendimai randami ir politiniame lygmenyje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-06-12
Ekologiškai ūkininkaujantiems įsipareigojimų trukmė – nuo 3 iki 5 metų
Ekologiškai ūkininkaujantys iki birželio 20 d. gali teikti paraiškas pagal ekologiniams ūkiams remti skirtas intervencines priemones. Žemės ūkio ministerija primena apie įsipareigojimų trukmę pretenduojantiems į ekologiniams ūkiams skirtą paramą. Siekiant stiprinti ekologinį ūkininkavimą bei didinti ekologinių ūkių skaičių, šiemet startuoja trys Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) priemonės: „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ ir „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“.
Ekologinės sistemos „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ parama skiriama už plotus, kuriuose pradedama taikyti ekologinio ūkininkavimo praktika ir metodai, auginant javus, daugiametes žoles, daugiametes žoles sėklai, vaisius, uogas, daržoves, vaistažoles, prieskoninius augalus.
Įsipareigojimų trukmė yra 2–3 metai. Jei deklaruojamame plote auginami vienmečiai žemės ūkio augalai arba daugiametės žolės, didžiausias galimas pereinamojo laikotarpio terminas yra 2 metai. Jei deklaruojamame plote auginami daugiamečiai žemės ūkio augalai – 3 metai.
Pasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui pagal šią ekologinę sistemą, su tais pačiais įsipareigotais plotais privaloma toliau dalyvauti ekologinėje sistemoje „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ ir (arba) SP intervencinėje priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“. Bendra įsipareigojimų laikotarpio trukmė – 5 metai.
Ekologinės sistemos „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai) parama skiriama už plotus, kuriuose, taikant ekologinio ūkininkavimo praktiką ir metodus, auginami vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniais augalai.
Įsipareigojimų trukmė yra 5 metai. Į šį laikotarpį įskaičiuojami ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ ir (arba) ekologinę sistemą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ įvykdyti įsipareigojimai, tuomet įsipareigojimų laikotarpis sutrumpėja iki 3 metų.
SP intervencinės priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ parama skiriama už plotus, kuriuose, taikant ekologinio ūkininkavimo praktiką ir metodus, auginami javai, daugiametės žolės bei daugiametės žoles sėklai.
Įsipareigojimų trukmė taip pat 5 metai. Į šį laikotarpį įskaičiuojami ir pagal KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ ir (arba) ekologinę sistemą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ įvykdyti įsipareigojimai, tuomet įsipareigojimų laikotarpis sutrumpėja iki 3 metų.
Galima pasirinkti: tęsti veiklą arba ją nutraukti
Ekologiškai ūkininkaujantys tęstinius įsipareigojimus vykdys KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklose: „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ ir „Parama ekologiniam ūkininkavimui“.
Pareiškėjai, 2021 m. prisiėmę įsipareigojimus pagal šias dvi KPP priemonės veiklas, gali nutraukti ekologinio ūkininkavimo praktiką arba vykdyti tęstinę veiklą 2023-2027 m. laikotarpio priemonėse.
Po įvykdytų veiklos „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ įsipareigojimų, įsipareigojimai pagal 2023-2027 m. laikotarpio intervencines priemones prisiimami 3 metams, o po veiklos „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ įsipareigojimų – 5 metams.
Pareiškėjai, 2022 m. prisiėmę įsipareigojimus pagal šias dvi veiklas, privalės vykdyti tęstinę veiklą dar vienerius metus senojoje programoje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-06-12
Pasėlių draudimo įmokos kompensavimas prisideda prie ūkio rizikų mažinimo
Verslas po atviru dangumi gali būti pelningas, tačiau tuo pat metu labai rizikingas. Tai puikiai žino augalininkystės ūkių šeimininkai, kurie kiekvienais metais susiduria su gamtos stichijomis. Tačiau tam, kad rizikas būtų galima valdyti paprasčiau, jie gali kreiptis dėl pasėlių draudimo įmokų kompensavimo. Iki birželio 30 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“. Parama susijusi su pasėlių ir augalų, auginamų Lietuvos teritorijoje, draudimu nuo sausros. Tai pirmasis toks paraiškų kvietimo etapas šiemet, jam skirta 235,4 tūkst. eurų.
Kas gali kreiptis paramos?
Žemės ūkio draudimo rinka auga, Lietuvos ūkininkai aktyviai naudojasi sparčiai populiarėjančia augalų ir pasėlių draudimo sistema. Jie vis dažniau naudojasi galimybe dalį draudimo įmokos kompensuoti. O iki birželio 30 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“. Į pasėlių ir augalų draudimo įmokas gali pretenduoti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą.
Paramos paraiškos priimamos ir registruojamos savivaldybėje, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, asmeniškai, per įgaliotą asmenį arba elektroniniu paštu. Svarbu nepamiršti, kad paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų išlaidas. Pareiškėjas turi teikti vieną paramos paraišką dalį draudimo įmokų kompensuoti pagal vieną draudimo sutartį vienam vegetacijos laikotarpiui. Teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas.
Pagal KPP veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ kompensuojama augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės draudimo nuo sausros išlaidų dalis. Pretendentai į šią paramą turi atitikti keliamus reikalavimus. Svarbu žinoti, kad draudimo sutartis arba draudimo paraiška su draudimo bendrove turi būti pasirašyta iki pateikiant paramos paraišką savivaldybei.
Pareiškėjas savo produkciją nuo sausros rizikų turi būti apdraudęs šiomis sąlygomis:
· pagal draudimo sutartį numatomi padengti nuostoliai, kai dėl sausros sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų kalendorinių metų laikotarpio produkcijos;
· draudimo liudijimas arba draudimo paraiška pasirašoma ne ilgesniam kaip vienam augalų vegetacijos laikotarpiui ir joje turi būti nurodyta: duomenys apie draudimo įmonę ir subjektą, kuriam nuosavybės teise priklauso draudžiama produkcija; kiekvienos apdrausto augalo ar pasėlio rūšies plotas hektarais; kiekvienos augalų rūšies draudimo įmokos suma; kiekvienos augalų rūšies draudimo suma, draudimo laikotarpis, apdraustų augalų plotai pagal augalų rūšis ir rizikos, nuo kurių draudžiamasi, ir 20 proc. kiekvienos apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija;
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija apskaičiuojama pagal tos savivaldybės, kurioje yra registruotas aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto ūkis, vidutinį metinį praėjusių trejų metų produkcijos rūšies derlingumą tonomis iš hektaro. Ši informacija skelbiama Lietuvos statistikos departamento svetainėje.
Paramos intensyvumas
Kalbant apie paramos intensyvumą, nepriklausomai nuo to, įvyko draudžiamasis įvykis ar ne, pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius arba augalus nuo sausros, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos sumos. Pabrėžiama, kad kompensuojama suma negali viršyti LR žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal pasėlių arba augalų rūšis, atsižvelgiant į tais metais paramai draudimo įmokoms kompensuoti Žemės ūkio ministerijos skiriamus LR valstybės biudžeto asignavimus, nustatomi atskiru LR žemės ūkio ministro įsakymu.
Kokia paramos išmokėjimo tvarka?
Dalyvaujant minėtoje priemonėje yra taikomas išlaidų kompensavimo būdas, kai finansuojama iki 70 proc. draudimo įmokos sumos. Ūkininkas, gavęs pranešimą apie sprendimą skirti paramą ir sumokėjęs draudimo įmonei visas draudimo sutartyje nurodytas draudimo įmokas bei einamaisiais metais deklaravęs žemės ūkio naudmenas pagal Tiesioginių išmokų taisykles, nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. turi pateikti savivaldybei šiuos dokumentus: 1. Draudimo sutartį ir visų jos pakeitimų (tuo atveju, jei draudimo sutartis per jos galiojimo laikotarpį buvo tikslinama ar buvo nutraukta) kopijas; 2. Visų įvykusių draudiminių įvykių (jei jų buvo) žalų pranešimų originalus arba kopijas, paaiškinimus dėl augalų atsėjimo ar atsodinimo, jeigu drausti plotai yra didesni negu deklaruoti; 3. Visų draudimo sutartyje nurodytų draudimo įmokų sumokėjimo patvirtinimo dokumentų kopijas.
Dokumentus reikia pateikti savivaldybei asmeniškai, per įgaliotą asmenį arba elektroniniu paštu. Kiekvienas mokėjimo dokumento lapas turi būti patvirtintas paramos gavėjo parašu, siunčiant elektroniniu paštu – saugiu elektroniniu parašu.
Dėmesys pasėlių draudimui – ir Strateginiame plane
Ūkininkai įsitikino, kad nepastovūs orai jau tapo nuolatiniu reiškiniu, todėl vis aktyviau domisi pasėlių draudimu. Šiuo metu jau įgyvendinamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) išlaikomas šios intervencinės priemonės tęstinumas – SP numatyta augalų, pasėlių ir ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalinio kompensavimo priemonė. Paramai suplanuota apie 12 mln. eurų, o pagrindinės draudimo ir kompensavimo sąlygos išlieka tos pačios.
Rizikų valdymas įgauna vis didesnę prasmę
Savo pasėlius jau bemaž 17 metų draudžiantis Raseinių r. ūkininkas Alfredas Bardauskas sako, kad draudimo įmokos kompensavimo tvarka puikiai veikia, šia galimybe kiekvienais metais pasinaudoti nori vis daugiau ūkininkų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apdraustas kas trečias hektaras nuo viso draustino žemės ūkio naudmenų ploto. Draudimas ypač vilioja jaunuosius ūkininkus, kurie į žemės ūkio verslą žengia su nemažai finansinių įsipareigojimų, o ši priemonė puikiai padeda valdyti ūkio rizikas.
„Šia priemone kiekvienais metais pasitiki vis daugiau žemdirbių. Žinoma, kuo daugiau žemdirbių nori gauti kompensaciją, tuo didesnė rizika, kad bus mažinamas paramos intensyvumas. Tikimės, kad bus išlaikytas kompensavimo dydis. Mes Europos Sąjungoje ne vienus metus buvome lyderiai pagal apdraustus pasėlius, prie to labai prisidėjo kompensavimo mechanizmas. Rizikų valdymas žemės ūkyje įgauna vis didesnę prasmę. Turime dar labiau susivienyti ir dirbti, kad dar daugiau pasėlių būtų apdrausta. Šiandieną apdraustų pasėlių turime apie trečdalį, bet būtų puiku, jei pasiektume apie 80 proc. Reikia suprasti, kad kuo daugiau žmonių dalyvaus savidraudos fonde, tuo bus didesnė tikimybė, kad paslaugos pigs. Draudimo paslauga nėra pigi, todėl kompensacija yra labai reikalinga“, – pabrėžė A.Bradauskas.
Jis paraišką dėl pasėlių ir augalų draudimo įmokos jau užpildė, o tuos, kurie to dar nespėjo padaryti, skatina neatidėlioti ir pasinaudoti šia galimybe. Pasak jo, vasara jau čia pat, o būtent šis laikas žemdirbiams yra didžiausių iššūkių metas. Jo nuomone, ūkininkai privalo būti patys atsakingi už savo finansų ir žalų, atsirandančių dėl gamtos stichijų, valdymą.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-06-13
„Vilvi Group“ pardavimai per metus sumažėjo 5,6 proc. iki 85,5 mln. eurų
Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ konsoliduoti pardavimai sausį–gegužę siekė 85,48 mln. eurų – 5,6 proc. mažiau nei tuo pat laiku pernai. Vien gegužę pardavimų pajamos siekė 15,66 mln. eurų – 24 proc. mažiau nei pernai gegužę, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.
Grupę sudaro įmonės Vilkyškių pieninė, „Modest“, Kelmės pieninė, „Kelmės pienas“, „Pieno logistika“ ir Latvijos „Baltic Dairy Board“. Grupės akcijos kotiruojamos biržos Oficialiajame prekybos sąraše.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-06-12
Pasaulinė kviečių sunaudojimo 2023–2024 m. prognozė, palyginti su 2022–2023 m., sumažinta 2,95 mln. t (iki 791,70 mln. t)
Mažesnis kviečių sunaudojimas pasaulyje prognozuojamas pašarams ir pramonėje. Dėl didesnės pašarinių grūdų pasiūlos 2023–2024 m. kviečiai gali būti mažiau konkurencingi. Didžiausias pašarinių kviečių sunaudojimo sumažėjimas prognozuojamas Ukrainoje, Indijoje, Rusijoje ir Kinijoje. Analizuojamu laikotarpiu kviečių eksportas pasaulyje turėtų sumažėti 5,52 mln. t ir sudaryti 209,72 mln. t. Tikimasi, kad Rusija vėl gali būti viena iš didžiausių eksportuotojų, po kurios sektų ES, Kanada, Australija, JAV ir Argentina.
Didelis eksporto sumažėjimas prognozuojamas Australijoje, Indijoje ir Ukrainoje, kurį daugiau nei kompensuoti turėtų eksporto padidėjimas iš Argentinos, ES ir Rusijos. Kviečių importas 2023– 2024 m. pasaulyje gali sudaryti 207,54 mln. t ir tai būtų 0,35 mln. t daugiau nei 2022–2023 m.Naujausiais USDA duomenimis, 2023– 2024 m. kviečių atsargos pasaulyje, palyginti su 2022–2023 m., gali būti mažesnės 1,94 mln. t ir sudaryti 264,34 mln. t. Didžiausias kviečių atsargų sumažėjimas prognozuojamas Rusijoje ir ES, bet didesnės turėtų būti Kinijoje ir Indijoje.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 9 (423) / 2023 m.
Sausra jau atėjo: dega miškai, kviečių ir daržovių derlius bus menkas
Sinoptikai kasdien praneša apie laukiančią dar vieną dieną be kritulių. Sausros padarinius labiausiai jaučia žemdirbiai ir miškininkai. Panevėžio miškų urėdija tapo pirmąja šalyje, kurioje šiomis dienomis paskelbtas aukščiausias – penktos klasės – gaisringumo lygis. Miškininkai jau gesina beįsiplieskiančią ugnį. Į sausros nualintus laukus žvelgiantys ūkininkai jau mato, kad dalis derliaus pražuvo, prapliupęs lietus dar nors dalį jo išgelbėtų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, per visą gegužę Panevėžyje lijo vos keturis kartus – gegužės 2, 16, 17 ir 25 dienomis. Du kartus žemė buvo vos sudrėkinta, tik mėnesio viduryje palijo kiek gausiau.
Duonytei amen
Formaliai sausros Panevėžyje dar nėra, tačiau sausringumas auga ir situacija kasdien darosi vis sudėtingesnė. „Jeigu nepalis, duonytei bus amen“, – atsidūsta Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Panevėžio rajone, Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovė Danguolė Kuzmienė. Jos teigimu, šiuo metu vasariniams pasėliams itin blogai: jei lietaus dar nebus, rudeniop gali nebereikėti ir kulti. Net ir sunokę grūdai nebebus tokie kokybiški, nes dabar visą energiją javai skiria ne grūdams brandinti, o išgyventi. Ne pyragai ir daržovių augintojams. Su nerimu į dangų žvalgosi ir gyvulių ūkių savininkai – žolė neauga, tad pasiruošti pašarų taip pat bus nelengva. „Su gamta niekas nejuokinga. Vienintelė vieta, kur negali sudaryti sutarties ir užsisakyti geresnio oro. Ką gali prognozuoti, jei viskas iškeps?“ – sako D. Kuzmienė.
Apie gerą derlių nebegalvoja
Velžio ir Miežiškių seniūnijose ūkininkaujantis Simonas Barzda skaičiuoja, kad, palyginti su praėjusių metų geguže, šiemet jo laukuose kritulių buvo vidutiniškai keturis su puse karto mažiau. Ūkininkas augina 500 hektarų kviečių, 350 hektarų rapsų ir 200 hektarų pupų. Jo teigimu, žiemkenčiai, augantys lengvesnėje žemėje, baigia išdegti. Vasariniai pasėliai vysta. Pasak ūkininko, pasėliai dar neužauginę žaliosios masės, taigi, derlius bus mažesnis. Dėl sausros ūkininkui tenka stabdyti ir technologinius purškimus, tręšimus, kurie paprastai atliekami siekiant didesnio derliaus.
„Gali būti, kad vasarojui nieko ir nebedarysime – kaip pasėjome, taip nupjausime, kas užaugs. Apie dar kokį nors derliaus siekimą nė kalbos nėra“, – sako S. Barzda. Pasak jo, šiemet keliomis savaitėmis anksčiau prasidės ir javapjūtė. Įprastai rapsus ūkininkas kulia liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje, bet jei padėtis nesikeis, greičiausiai kombainai į laukus išropos jau liepos 10–15 dienomis. „Net jei dabar palytų, derlius nebebūtų toks, kokio tikėjomės metų pradžioje, bet lietus vis tiek padėtų. Neramu, kad žydint kviečiams prasidės dar ir karščiai. Nuo to priklausys, kiek grūdų užsimegs ir kokio stambumo jie bus“, – nerimauja S. Barzda. Pasak ūkininko, pasėlius paveikė ir vėlyvos, ilgos šalnos. Didžiosios šalnos užėjo žydint žieminiams rapsams, tad dalis žiedų nušalo. Kiek šalnos paveikė kviečius, kol kas sunku suprasti.
Augimas sustojo
Upytės seniūnijoje ūkininkaujanti Milda Mikelionienė maždaug 50-yje hektarų augina bulves, burokėlius, svogūnus, kitas daržoves. „Neauga, tik laikosi įsikabinę į žemę. Prasčiausiai svogūnams. Dabar turėtų būti pats jų augimas, o drėgmės labai trūksta“, – sako ūkininkė. Anot jos, dabar reikėtų, kad išlytų bent 30 mm – maždaug trys kibirai į kvadratinį metrą, kad drėgmė bent jau 50–60 cm nueitų gilyn. Dalis ūkininkės laukų arčiau namų laistomi, tačiau jie išsimėtę po visą apylinkę – kai kurie nutolę ir po kelis kilometrus, tad visų palieti neįmanoma.
„Pagrindinė mūsų kultūra yra pekininiai kopūstai, kurie bus sėjami nuo vasaros vidurio. Brokoliai bus sodinami kiek vėliau. Dabar jie auga laistomi daigyne. Tikiuosi, kad pradės lyti, kai reikės sodinti“, – viliasi M. Mikelionienė. Ji spėja, kad šiemet dėl mažesnio derliaus daržovių kainos, ko gero, bus tokios pat aukštos kaip pernai, nes kiekvieno hektaro laistymas kainuoja kelis šimtus eurų. Be to, Lenkijoje, kitose Europos šalyse taip pat kol kas sausa. Miškuose – aukščiausias gaisringumas Iš dangaus neiškrentant nė lašo grėsminga situacija klostosi ir miškuose.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet ugniagesiai gelbėtojai jau gesino 110 miško ir miško paklotės gaisrų, o per visus 2022 metus buvo gesinti 134 tokie gaisrai. Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio miško apsaugos specialisto Andriaus Ropės teigimu, per pastarąjį mėnesį Panevėžio urėdijos miškuose jau kilo trys gaisrai. Laimei, jie nebuvo dideli.
Per didžiausią išdegė apie 21 arą miško. Miškininkai budi ne tik dviejuose bokštuose nuo 8 ryto iki 22.30 val., bet ir važinėja po miškus, savaitgaliais organizuoja reidus. „Kai toks didelis gaisringumas ir nenumatoma lietaus, pavojus, kad kils gaisras, labai didelis“, – sako A. Ropė. Pirmadienį Žaliojoje girioje kilo gaisras dėl žmogaus neatsargumo. Tvyrant sausrai, savo sodybos, esančios miške, teritorijoje žmogus sumanė deginti šiukšles. Kadangi buvo vėjuota, ugnis greitai persimetė ant sausos žolės. Laimei, spėta laiku užgesinti ir ugnis iki miško nenukeliavo.
Bus visiems negerai
„Blogiausia situacija Vakarų Lietuvoje, bet sausringumas plinta ir apima visą šalį“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika. Kadangi artimiausios dienos prognozuojamos karštos, sąlygos dar blogės. G. Valaikos teigimu, kai sausa, bet vėsu, nevyksta toks stiprus garavimas ir gilesniuose žemės sluoksniuose dar laikosi drėgmė. Kai karštis įkaitins orą ir žemę, situacija blogės.
„Ateinančiomis dienomis lietaus ir toliau nematyti. Į savaitės pabaigą atsiranda nedidelė tikimybė, kad palis, bet tik kai kur“, – teigė meteorologas. Naujausi skaičiavimai rodo, kad net ir vietomis žadama vis mažiau kritulių. Tad vyraus sausi orai. Nieko naujo neverta tikėtis ir iš ilgalaikės orų prognozės. Pasak G. Valaikos, artimiausios savaitės prognozuojamos šiltesnės už vidutinę normą ir sausesnės. Lietaus galima tikėtis antroje mėnesio pusėje, ypač apie Jonines. Mat tuo laiku suaktyvėja įvairūs ciklonai. „Žiūrėsime, kaip bus, bet skaičiavimai nieko gero nežada. Bus tikrai sausa ir šilta.
Vasariška šiluma poilsiautojams gerai, bet ūkininkams – ne. O rudenį turbūt visiems bus negerai, kai maisto kainos pakils, nes tokie dalykai dažniausiai geruoju nesibaigia“, – sako G. Valaika. Vis dar naktimis pasirodo ir šalnos. Jų buvo ir naktį į antradienį. Aplink Panevėžį dirvos paviršiuje fiksuota 0,3 šalčio, o didžiausia šalna spustelėjo Varėnoje – 1,7 šalčio. Pasak G. Valaikos, sausas paviršius greičiau išspinduliuoja per dieną sukauptą šilumą, todėl greičiau atvėsta. „Todėl gal ir šalnos dirvos paviršiuje tokios dažnos. Drėgmė sulaiko šilumą, palijus būtų mažesnė šalnų tikimybė“, – sako meteorologas.
