Gera žinia ūkininkams – pavėluotai deklaruojantiems žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus išmokų suma nebus mažinama. Tokį sprendimą, atsižvelgęs į žemdirbių pageidavimus, priėmė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 20 d. Pavėluotai paraiškas galima teikti iki birželio 30 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma turėjo būti mažinama 1 proc.
„Susitikimuose su ūkininkais, jų organizacijomis išgirdau raginimus nemažinti išmokų, kai pasėliai deklaruojami po birželio 20-osios. Ne visi ūkininkai spėjo laiku deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, buvo daug naujovių, tad atsižvelgę į šį išties neeilinį deklaravimą nusprendėme nemažinti išmokų sumos pavėluotai teikiantiems paraiškas“, – Kauno rajone susitikęs su Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) nariais informavo žemės ūkio ministras K. Navickas.
LGAA visuotiniame narių susirinkime diskutuota apie pasėlių deklaravimo pagal naująjį Strateginį planą aktualijas ir iššūkius, aptarti kiti svarbūs grūdininkams klausimai.
Po diskusijų ministras K. Navickas kartu su LGAA atstovais vyko į Kėdainių rajono ūkius apžiūrėti, kaip praktikoje įgyvendinami reikalavimai pagal naująjį Strateginį planą.
Labūnavos žemės ūkio bendrovėje apžiūrėtos apsauginės vandens juostos prie melioracijos griovių ir natūralių paviršinių vandens telkinių, negamybiniai plotai, mėšlo tvarkymo pavyzdžiai.
UAB „Ingleby Lithuania Agro“ susirinkimo dalyviai apžiūrėjo, kaip įrengtos medinių augalų juostos, dirbtinis laistymas, koks yra alternatyvios, atsinaujinančios energijos panaudojimas žemės ūkyje. Taip pat domėjosi ekologinio ūkininkavimo, išplėstos sėjomainos ir tarpinių augalų, augalų-partnerių auginimo įgyvendinimu.
VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, iki birželio 19 d. patvirtintos 107 317 paraiškos (90 proc. 2022 m. iš viso patvirtintų paraiškų), deklaruotas plotas – 2 401 397,83 ha. (83 proc. 2022 m. deklaruoto bendro ploto).
Pavėluotai paraiškas galima teikti iki birželio 30 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-06-19
Navickas: Komisija dar nepriėmė sprendimo dėl paramos Lietuvos pieno ūkininkams
Europos Komisija (EK) dar nepriėmė sprendimo dėl finansinės paramos krizę išgyvenantiems Lietuvos pieno ūkininkams, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Anot jo, sprendimo priėmimas yra įstrigęs. „Trečiajame pakete, kuriame yra suprojektuota ir pasiūlyta pagalba mūsų ir Latvijos pieno gamintojams taip pat yra įstrigusi“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Navickas.
Ministras sako, kad Komisija dėl paramos Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių ūkininkams spręs tik po to, kai bus išspręstas klausimas dėl su Ukraina besiribojančių valstybių, į kurias patenka pigesni grūdai, klausimas.
„Matyt, Komisija vistiek pirmiausiai sau prioritetais kelia susitarti dėl pasienio šalių, dėl Ukrainos grūdų, ir tada paleisti tą trečią paketą, kuriame yra šalys – Ispanija, Portugalija dėl sausrų, Italija – dėl potvynių, o mes su Latvija – dėl pieno. Tai pasiūlymas yra pateiktas, bet sprendimas nepriimtas“, – kalbėjo K. Navickas.
Jo teigimu, dėl pagalbos Lenkijai ir kitoms šalims taip pat dar neapsispręsta, vyksta intensyvios diskusijos, todėl Lietuva yra tapusi šios situacijos įkaite.
„Europos Komisijoje iki šiol nėra sutarimo dėl pagalbos pasienio šalims, nes tas vadinamas antras pagalbos paketas iki šiol nėra aktyvuotas ir vyksta tikrai intensyvios diskusijos užkulisiuose, ne tarybose, ne viešai, apie tai, kad būtų išspręstas šis klausimas. (…) Lenkijos situacija, aš tikiuosi, bus išspręsta, nes mes esame įkaitai tapę šios situacijos“, – kalbėjo K. Navickas.
Gegužės pradžioje ministras sakė, kad Lietuva gali tikėtis iki 18,6 mln. eurų paramos.
Balandžio 27 dieną dėl itin kritusių pieno kainų nukentėję Lietuvos ūkininkai lankėsi Briuselyje ir ten susitiko su už žemės ūkį atsakingu EK nariu. Susitikimo metu J. Wojciechowskis ūkininkams pažadėjo pasistengti surasti lėšų ir juos paremti.
Kovo pradžioje į K. Navicko prašymą padėti ūkininkams J. Wojciechowskis atsakė, kad pieno supirkimo kainos augo dvejus metus, jos ES, taip pat ir Lietuvoje buvo pakilusios iki rekordinio lygio, o dabartiniai pokyčiai nėra „rimtas rinkos disbalansas“.
Lietuva sunkumų patiriantiems šalies pieno gamintojams EK prašė skirti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį, kol kainos normalizuosis. K. Navickas anksčiau teigė, kad pagalba Lietuvai galėtų būti numatyta kitame EK pakete.
Siekiant stabilizuoti krizinę situaciją sektoriuje, Žemės ūkio ministerija gamintojams iš valstybės biudžeto skyrė 8 mln. eurų paramos už laikomas karves, tuo metu ūkininkai prašo bent 40 mln. eurų.
Šaltinis: Valdas Pryšmantas, BNS, 2023-06-20
Pasirašytas Lietuvos ir Taivano memorandumas dėl bendradarbiavimo žemės ūkio srityje
Žemės ūkio viceministro Vytenio Tomkaus vizito Taivane metu birželio 16 d. pasirašytas Savitarpio supratimo memorandumas dėl Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimo žemės ūkio srityje. Lietuva tapo penktąja Europos Sąjungos šalimi, pasirašiusia su Taivanu šį memorandumą. „Šis memorandumas leis toliau sparčiai plėtoti strateginę partnerystę ne tik eksporto skatinimo, bet ir kitose svarbiose žemės ūkio sektoriaus srityse, ypač perimant ir taikant Taivano inovacijų ir technologinę pažangą“, – sako žemės ūkio viceministras V. Tomkus, kartu su Taivano Žemės ūkio tarybos viceministre Wen-Jane Tu dalyvavęs pasirašymo ceremonijoje.
Susitarimą pasirašė Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atstovas Eric Huang ir Lietuvos prekybos atstovybės Taivane atstovas Paulius Lukauskas.
Memorandumu susitarimo šalys įsipareigojo sukurti bendrą žemės ūkio dialogo platformą, kurioje šalių atstovai galės aptarti žemės ūkio politikos, inovacijų technologijų, rinkos atvėrimo ir prekybos palengvinimo klausimus.
Šalys siekia sparčiai stiprinti dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio srityje
Prieš Memorandumo pasirašymą Taipėjuje įvyko pirmasis Lietuvos ir Taivano Žemės ūkio darbo grupės posėdis, kuriam pirmininkavo viceministrė Wen-Jane Tu ir Lietuvos žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.
Aptartos strategijos, kurias šalys įgyvendina siekdamos sumažinti žemės ūkio anglies dioksido emisijos kiekį. Taip pat buvo pasiekti susitarimai dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės stiprinimo žemės ūkio maisto pramonės srityje, inovatyvių žemės technologijų integracijos bei dvišalės žemės ūkio prekybos skatinimo iniciatyvų, Lietuvos žinomumo didinimo Taivane veiklų.
Didelis dėmesys skirtas Lietuvos eksportuotojų Taivano rinkoje patiriamiems iššūkiams. Sutarta, kad Lietuvos ir Taivano atsakingosios institucijos aktyviau bendradarbiaus, kad kiaušinių produktų ir paukštienos eksporto leidimai, kurių tikimasi jau šių metų rudenį, būtų gauti kuo greičiau.
Abi šalys įsipareigojo skatinti bendradarbiavimą ekologinio žemės ūkio srityje. Svarbus dėmesys skirtas technologijų ir inovacijų pažangos klausimams, universitetų ir tyrimų centrų bendradarbiavimui, apsibrėžtos pirminės galimo bendradarbiavimo temos (pvz. neariminė žemdirbystė, gyvūnų ligų tyrimai ir kt.).
Vizito Taivane metu viceministro vadovaujama Lietuvos delegacija taip pat susitiko su šios šalies Arbatos tyrimų centro atstovais ir Žemės ūkio technologijų tyrimų instituto mokslininkais.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-06-19
Naujoje svetainėje – visa informacija apie ALNSIS
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) klientai visą informaciją apie automatinę laukų nuolatinio stebėjimo sistemą (ALNSIS) nuo šiol gali rasti vienoje vietoje – naujoje ALNSIS svetainėje, adresu www.alnsis.lt. ALNSIS – tai naujas monitoringo įrankis, skirtas reguliariai ir sistemingai nuotoliniu būdu stebėti ir vertinti žemės dangą bei žemės ūkio veiklas deklaruotuose paramai gauti tinkamuose plotuose visoje Lietuvos teritorijoje, remiantis palydoviniais duomenimis. ALNSIS stebėjimo rezultatus pareiškėjai galės matyti NMA informaciniame portale, o naujoje svetainėje bus teikiama aktualiausia ir nuolatos atnaujinama informacija apie ALNSIS naujoves, dažniausiai užduodamus klausimus, kad NMA klientai ją galėtų rasti lengvai ir greitai.
Tikimasi, kad ši monitoringo sistema ir toliau leis skirti daugiau paramos ūkininkams, realiai vykdantiems žemės ūkio veiklą, padės mažinti NMA apsilankymų jų ūkiuose, nesąžiningi pareiškėjai bus atgrasyti nuo bandymo pasinaudoti parama, ūkininkai bus iš anksto informuojami apie dar neįvykdytas veiklas, o ALNSIS svetainė taps informatyviu ir patogiu įrankiu sužinoti aktualiausią informaciją.
Apie ALNSIS piešia, rašo ir kalba dirbtinis intelektas
Naujoje svetainėje NMA siekia supažindinti klientus ne tik su nauja monitoringo sistema, bet ir su kitomis NMA naudojamomis technologinėmis naujovėmis – dirbtinio intelekto įrankiais, kurie piešia, rašo ir kalba apie ALNSIS.
ALNSIS svetainėje informaciją vizualizuoja robotas dailininkas – tai „Midjourney“ dirbtinis intelektas, kuris pagal nurodytas užklausas kuria paveikslėlius. Roboto Dailininko sukurtus išskirtinius dizainus galite pamatyti ALNSIS svetainės naujienų skiltyje.
Informaciją apie ALNSIS padeda rengti robotas rašytojas – „ChatGPT“ įrankis, rašantis tekstus, kurių ištraukos yra naudojamos ALNSIS svetainėje pateikiamoje informacijoje.
Dar vienas robotas, naudojamas ALNSIS svetainėje, gali perskaityti parengtus straipsnius – naujienoje tereikia paspausti „Play” mygtuką ir išgirsite roboto balsą.
Aktualiausią informaciją apie ALNSIS pristato ir į dažniausiai užduodamus klausimus atsako robotai konsultantai – Žemyna ir Vėjas Nemigos, kurių žinios apie ALNSIS yra nuolat plečiamos, kad visa informacija būtų suteikiama 24 valandas 7 dienas per savaitę. Su Žemyna ir Vėju Nemigomis NMA klientai gali susitikti ir pabendrauti ALNSIS svetainės DUK skiltyje.
Šaltinis: nma.lt, 2023-06-19
Ministras apie ekstremalios situacijos skelbimą šalyje dėl sausros: ne tas atvejis
Ekstremali situacija nacionaliniu mastu pirmiausiai turi būti skelbiama siekiant skubiai gelbėti žmonių gyvybes ir turtą, o sausra – ne tas atvejis, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Noriu pabrėžti vieną dalyką – ekstremalios situacijos instrumentas yra pirmiausiai gelbėti žmonių gyvybes ir turtą, bet pirmiausiai gyvybes. Instrumentas tam, kad būtų galima per trumpą laiką sukonsoliduoti valstybės išteklius gelbėjant gyvybes ir turtą – tai tikrai ne tas atvejis, mes truputį kai kuriais atvejais gal per daug tikimės iš ekstremalios situacijos instrumento“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Navickas.
Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijose jau paskelbė 11 savivaldybių, kelios iš jų praėjusią savaitę Vyriausybės prašė skelbti ją ir visos valstybės mastu, tačiau Nacionalinis krizių valdymo centras praėjusį penktadienį nutarė to nedaryti.
Ministras sako, kad ekspertai situaciją vertino būtent dėl tuo aspektu – ar yra poreikis mobilizuoti tarnybas dėl žmonių gyvybių ir turto gelbėjimo.
„Ekspertai tuo aspektu ir pasidomėjo, kad iš esmės poreikio sutelkti kažkokius valstybės išteklius, priešgaisrinę saugą, civilinę saugą – nėra. O situacija, kuri vyksta, kaip ir neišvengiamai žemės ūkis bet kokiu atveju tiesiogiai priklauso nuo gamtos sąlygų ir čia jau yra kitas dalykas, ne ekstremalios situacijos“, – teigė K. Navickas
Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijose yra paskelbusios Klaipėdos, Kretingos, Vilkaviškio, Rokiškio, Plungės, Šilutės, Pakruojo, Šakių, Telšių ir Mažeikių rajonų savivaldybės.
Kai kurių iš jų vadovai tikisi, kad ekstremalios situacijos paskelbimas padės gauti kompensacijas už sausros padarytus nuostolius.
Gentvilas: situacija dėl sausros nėra tokia katastrofiška, kaip 2015-aisiais
Nacionaliniam krizių valdymo centrui (NKVC) penktadienį pasiūlius kol kas neskelbti ekstremalios situacijos visoje šalyje dėl sausros, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad situacija šiemet nėra tokia katastrofiška, kokia buvo 2015 metais. Ministro teigimu, norint paskelbti ekstremalią situaciją stichinė nelaimė turėtų paliesti ne tik žemės ūkio, bet ir kitus sektorius.
„Jis (sprendimas neskelbti ekstremalios situacijos – BNS) atitinka kriterijus. Tie kriterijai nustatyti prieš gerus penkis metus ir jie nekeičiami dėl to, kad norisi. Iš tikrųjų, kad būtų paskelbta nacionalinė ekstremali situacija, turi būti paliestas ne tik žemės ūkio sektorius, bet ir kiti sektoriai, ir tai turi būti visuotina, nes (kitaip – BNS) devalvuojame iš esmės ekstremalią situaciją“, – LRT RADIJUI pirmadienį sakė S. Gentvilas.
„Matant prognozes penktadienį, kad savaitgalis bus lietingas, buvo pasiūlyta palaukti po savaitgalio. Matome, kad iš esmės visoje Lietuvoje palijo. (…) Ta situacija nėra tokia kritiška, kad galėtume pasakyti, kokia buvo, pavyzdžiui, 2015 metais, kai iš tikrųjų buvo visuotinė sausra“, – pridūrė aplinkos ministras.
Klaipėdos rajono meras, buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas teigė, kad ekstremalią situaciją būtina paskelbti, nes ūkininkai turėtų galimybę kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl nuostolių atlyginimo, o jiems negalint vykdyti įsipareigojimų būtų galima pritaikyti force majaure sąlygas.
„Tik paskelbus ekstremalią situaciją atsiranda galimybė kompensuoti tuos nuostolius ir kreiptis į Europos Sąjungos Komisiją, prašyti paramos iš Komisijos. Jeigu mes neturėsime paskelbtos situacijos, neturėsime ir galimybės. Tada reikėtų parengti metodiką, kaip tie nuostoliai turėtų būti skaičiuojami“, – LRT RADIJUI sakė B. Markauskas.
„Vis dėlto yra pakankamai nemaža tikimybė, kad kai kurie ūkiai nevykdys savo įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Tai ekstremalios situacijos paskelbimas ir force majaure sąlygų taikymas būtų pakankamai didelė lengvata ūkininkams, kurie nevykdys savo įsipareigojimų“, – pridūrė Klaipėdos rajono meras.
Pasak jo, preliminariais skaičiavimais šiuo metu yra paruošta 60 proc. mažiau pašarų nei ankstesniais metais, o grūdų derlius prognozuojamas 40 proc. mažesnis.
B. Markausko teigimu, savivaldybė svarstys sausros paveiktus ūkininkus atleisti nuo žemės mokesčio, kuris siekia apie 7 eurus už vieną dirbamos žemės hektarą.
„Kalbant apie savivaldybių galimybes padėti ūkininkams mes turime tik minimalias. Mes renkame žemės mokestį ir nekilnojamo turto mokestį. Tai mes galime ir svarstysime galbūt ūkininkus visai atleisti nuo žemės mokesčio“, – teigė B. Markauskas.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikino, jog dėl sausros įsipareigojimų negalintys vykdyti ūkininkai sankcijų gali išvengti ir nepaskelbus ekstremalios situacijos.
„Mes padarėme pakeitimus praeitą savaitę, kad ūkininkai per NMA (Nacionalinė mokėjimo agentūra – BNS) programėlę siunčia duomenis apie sausros poveikį – nuotraukas iš laukų – ir mes matydami iš Hidrometorologijos tarnybos tuos regionus, kur kritulių kiekis yra mažas, mes tas force majaure arba neišvengiamas aplinkybes iš karto pritaikysime“, – LRT radijui sakė K. Navickas.
Pasak ministro, neturint visų duomenų žemės ūkio nuostolių mastą kol kas prognozuoti sunku.
„Mes tikrai neturime tiek duomenų, kad galėtume daryti išvadas dėl praradimų apimties, masto. Tikrai jų bus, tikrai yra, ir mes gauname informacijos ir ją siunčiame. Bet keli dalykai, į kuriuos noriu atkreipti dėmesį, – dar nesibaigė pasėlių deklaravimo laikotarpis ir mes negalime sukirsti duomenų su tais regionais, kurie patiria stichinę sausrą“, – teigė K. Navickas.
„Sumažėjimą tikrai prognozuojame, ypatingai vasarojaus“, – pridūrė jis.
