Žemės ūkio naujienos: 2023-06-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
MMA nuo kitų metų didės dešimtadaliu: samdomi darbuotojai uždirbs daugiau, bet dirbantiems savarankiškai – liūdnos žinios
Minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų didės dešimtadaliu. Ekspertai sako, vieniems – tai gera žinia. Kitiems – atvirkščiai: samdomi darbuotojai uždirbs daugiau, dirbantiesiems savarankiškai didės su minimalia alga susieti mokesčiai.
Dėl minimalios algos net vyko piketai. Taip smarkiai anksčiau nesutarė darbdaviai, Vyriausybė ir profsąjungos. Šios sakė, kad apie orų atlyginimą kalba visi, bet niekas tokio nemato, kaip oro. Piketo simbolis buvo pripūsti balionai.
Šiemet tokių plakatų nereikėjo. Trišalė taryba pirmąkart per 5-erius metus susitarė, kad minimali alga nuo kitų metų didėtų iki 709 eurų į rankas. Vyriausybė trečiadienį tai patvirtino.
„76 eurai papildomi į rankas žmogui nuo sausio 1 dienos, manome, kad tikrai bus ženklus didėjimas“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Didėjimas 76-aisiais eurais gaunantiems minimalią algą bus, jeigu kartu didės ir neapmokestinamasis pajamų dydis.
Būtent dėl to sutarė Trišalė taryba – minimali alga didėja 10 proc., NPD – 20 proc.
Bet verslo atstovai sako, šitas susitarimas negali būti pretekstas mokesčių reformai.
„Mes pasijautėm apgauti, nes dabar, ką girdim, kad mokesčių pakėlimas ir argumentuojamas tuo mūsų susitarimu Trišalėje taryboj. Mes sutinkame kelti atlyginimus ir mes tikėjomės, kad Vyriausybė iš savo pusės finansuos NPD kėlimą, kaip ir iki šiol buvo, iš biudžeto. O štai dabar tą bandoma finansuoti dvigubai“, – teigia Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
„Biudžetas toks dalykas, kuris turi būti subalansuotas. Tai ten turi būti ir pajamos, ir išlaidos. Jeigu pajamos mažinamos per neapmokestinamą pajamų dydį, tai tam, kad užtikrintume, kad visos išlaidos yra finansuojamos, natūralu, kad kiti sprendimai taip pat turi būti padaryti“, – komentuoja ministrė G. Skaistė.
Dalis ekonomistų sako, minimalios algos didinimas gali pasijauti toli gražu ne visiems, gaunantiems tokią. Tokia mokama už nekvalifikuotą darbą. Kai kas esą gali likti išvis be darbo.
„Daugeliui darbuotojų gali kilti kita problema – darbo išsaugojimo problema. Ir apskritai šiuo metu matydami, kad Europa jau yra recesijoje, daugelis didelių eksporto rinkų Lietuvos yra recesijoje, tai pagrindinis tikslas yra užkirsti kelią nedarbo lygio didėjimui“, – pastebi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, kai vietoje ūkio augimo Lietuvoje – ūkio nuosmukis, norint pagerinti dirbančiųjų padėtį saugiau būtų didinti vien NPD. Bet NPD didėjimo gali nebūti, jeigu Seimas nepatvirtins viso mokesčių reformos paketo, kuriame tai numatyta.
Profsąjungų vadovė sako, kad gąsdinimas nedarbu esą jau atsibodęs.
„Ar tai būtų geras ekonominis laikotarpis, ar tai būtų blogas, mes matome tą pačią retoriką, mes girdime tuos pačius žodžius, kad, neduok Dieve, pakelsit atlyginimą, susidursite su dideliais atleidimais“, – sako Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Rinkos ekspertė sako, žinia apie minimalios algos didėjimą dirbantiems ne pagal darbo sutartį, o savarankiškai, nėra džiugi. Kas pats sau susikuria darbo vietą, pajus ne pajamų ūgtelėjimą, o atvirkščiai – mažėjimą.
„MMA yra susiję su PSD dirbantiems pagal individualią veiklą ir pagal verslo liudijimą. Tai nereikėtų stebėtis, kad dabartiniam ypač ekonominiam fone gali pabrangti ar manikiūro paslaugos, ar kirpėjo paslaugos dėl to, kad jiems taip pat augs privaloma PSD įmoka“, – pastebi Laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė.
„Jiems yra padidėjimas mokesčių, bet lygiai taip pat yra padidėjimas ir apsaugos, ir išmokų tuo pačiu“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pati valstybė sau taiko mažesnį PSD, mokėdama už studentus, pensininkus, kitus nedirbančius žmones. Ekspertė sako, kad tai – paradoksalu, nes sau – vienos sąlygos, privačiam verslui – kitos.
Šaltinis: www.lrt.lt, Irma Janauskaitė, 2023-06-28
Ūkininkai leis skintis uogas keletą kartų pigiau nei turguje
Sekmadienį, liepos 2 d., Lietuvos uogų augintojų asociacija organizuoja Nacionalinę uogų dieną, kai į ūkius kviečiami žmonės ir jiems bus siūloma uogas skintis iki trijų kartų pigiau nei turguje.
Šiuo metu yra braškių, žemuogių, amelankių, sausmedžių, aviečių. Šilauogės dar nesunoko, tik kai kur trešnės „ant ribos“. Mūsų puslapyje galima susirasti ūkį, pažiūrėti ką augina ir ar priima lankytojus. Problema, kai kai kurių uogų po šalnų tiesiog neliko“, – pasakoja Tautvydas Gurskas, Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas.
Jis pats augina amelankius (medlievas) ir vienas jo laukas visiškai tuščias. Kitame derliaus nedaug ir viename uogų yra – ten bus galima skintis. Ūkis Lapainios k. Kauno raj.
Kalbant apie kainų skirtumą, turguje amelankio kilogramas parduodamas nuo 6 iki 9 eurų, o pas jį ūkyje bus 3 eurai.
„Pilvo nesversime, kiek suvalgys, tiek, o žmonės galės už patrauklią kainą įsigyti uogų. Jau girdžiu, kad žmonės ruošia kibirus. Jei vaikai sugalvos prisiskinti ir nusivežę į turgų perparduoti, niekas nedraus“, – šypsosi T. Gurskas.
Kalbant apie patį uogų derlių, tai amelankiai nušalo. Kai kur iki 90 proc. o išgyvenusios uogos smulkesnės.
Mūsų ūkininkai vis daugiau įsirengia apsaugas nuo šalnų. Vienas geriausių būdų prieš šalną lieti vandenį ant žiedų, jie sušąla į ledą ir taip išlieka, nes šaldamas vanduo išskiria šilumą. Iki vieno ar dviejų laipsnių žemiau nulio galima nupurkšti specialiais preparatais. Tačiau tai tinka tik nedidelėms šalnoms. Galima leisti dūmus, nors šie draudžiami. Kai kas maišo orą – plantacijoje kabinamos didžiulės turbinos ir jos maišo orą, nes viršuje jis šiltesnis. Žiedai nenušąla.
„Kainos dėl šalnų ir derliaus praradimo nepakilo. Dauguma mūsų narių jų nedidino“, – sako T. Gurskas.
Kalbant apie šiuos metus, pirmosios braškės nušalo, tačiau vėliau derlius buvo neblogas. Sausmedžio derlius buvo geras, bet badauja paukščiai ir kai kuriuose ūkiuose jie nulesė beveik visą derlių.
Šilauogės noksta, uogos didelės, bet derlius gali būti šiek tiek mažesnės. Dauguma šių plantacijų savininkų turi laistymo sistemas ir taip apsaugojo krūmus. Tačiau „siaubingai“ nušalo vynuogės. Dauguma neteko trečdalių vynuogynų. Apkandžioti ir aviečių ūgliai. Kas jų nedengė prarado, jų bus vėlesnis derlius.
Šaltinis: www.delfi.lt, 2023-06-29
Prižiūrintiems melioracijos griovių šlaitus – tris kartus didesnės kompensacijos
Ūkininkai, savo deklaruojamuose žemės ūkio naudmenų plotuose turintys melioracijos griovių šlaitų, gali juos susitvarkyti Europos Sąjungos paramos lėšomis.
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikla „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ yra viena iš 13 priemonės veiklų, kuria siekiama paskatinti žemdirbius tvarkyti melioracijos griovių šlaitus – nušienauti, iškirsti krūmus ir jų ataugas.
Ūkininkams mokama parama atsižvelgiant į pasirinką melioracijos griovių šlaitų priežiūros būdą. Paramos gavėjai, vykdantys tęstinius įsipareigojimus (prisiimtus iki 2023 m.) ir nuo 2023 m. prisiėmę naujus įsipareigojimus 3 metams, gali gauti kompensacijas už šias išlaidas tvarkant melioracijos griovių šlaitus:
– išvežant nušienautą žolę – 589 Eur už ha;
– nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 536 Eur už ha.
Vykdantiems naujus ir tęstinius įsipareigojimus bus taikoma paraiškos pateikimo dieną aktuali veiklos „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ įgyvendinimo taisyklių redakcija.
Preliminariais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo duomenimis, šiemet dėl melioracijos griovių šlaitų priežiūros paramos kreipėsi 144 ūkininkai, jų deklaruotas plotas sudaro 634,21 ha.
Šaltinis: www.zum.lrv.lt, 2023-06-28
Ūkininkus gąsdinantis virusas grįžta – pietų Lietuvoje kiaulės krinta nuo maro
Po metų pertraukos Lietuvoje, dviejuose smulkiuose ūkiuose vėl užfiksuotas kiaulių maras.
Vilkaviškio rajone, Gražiškių seniūnijoje tvarkomas afrikinio kiaulių maro židinys, atliekama teritorijos dezinfekcija. Ji bus dezinfekuojama dar porą kartų. Ūkio savininkui teks pačiam išsivalyti tvartą. Smulkus kiaulių augintojas neteko šešių kiaulių, nuostoliai siekia 4 tūkst. eurų, teks susimokėti ir už kiaulių utilizavimą. Kaip afrikinio kiaulių maro virusas pateko į tvartą, aiškinamasi.
„Matoma, kad buvo žinoma apie biosaugos priemones, kad turi būti atitvėrimai, kad turi būti dezinfekuojamas apavas, kad keičiama apranga, nuolat atnaujinamos šios priemonės, yra tų ženklų, kad tai buvo daroma“, – konstatuoja VMVT Marijampolės departamento vadovas Gediminas Gvazdaitis.
Šią savaitę kiaulių maro virusas aptiktas ir kitame ūkyje Marijampolės savivaldybėje, Valavičių kaime. Ten smulkus kiaulių augintojas neteko dviejų kiaulių. Kaimo apylinkėse per du mėnesius miškuose rasta per 40 užkrėstų šernų gaišenų. Veterinarijos specialistai gyventojus, norinčius apsaugoti kiaules ir nepatirti nuostolių, perspėja elgtis atsargiai ir imtis visų saugumo priemonių.
„Yra reikalavimai, kad jie turi būti apsitvėrę laikymo patalpas, kad nebūtų tiesioginio kontakto su kiaulėmis ir laukine fauna, taip pat tie patys naminiai gyvūnai neturėtų patekti. Šviežios žolės šėrimas taip pat gali būti ligos sukėlimo šaltinis. Laukinėje faunoje cirkuliuoja maras, šernai vaikšto plačiai, visur“, – dėsto VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.
Aplink afrikinio kiaulių maro židinius dėl saugumo nustatyti ribojimai aplinkinių ūkių savininkams.
„Trijų kilometrų spinduliu vyksta surašymas kiaulių aktyvių ūkių, informuojami visi ūkininkai, kurie laiko ar karves, ar kiaules, kad jiems yra stabdomas 30 dienų judėjimas ūkinių gyvūnų“, – sako G. Gvazdaitis.
Dešimties kilometrų spinduliu draudimas išvežti gyvūnus galios 15 dienų. Po kiaulių maro auginti gyvūnus toje pačioje teritorijoje bus galima ne anksčiau, kaip pusmečio. Tačiau teks įvykdyti biologinės saugos reikalavimus, kaip ir naujai pradedantiems auginti kiaules – įrengti aptvarus, įsigyti pašarų terminio apdorojimo įrenginius, dezinfekcinius barjerus ir purkštuvus, plovimo įrangą. O smulkūs kiaulių augintojai gali gauti kompensaciją. Tam valstybė skyrė 300 tūkstančių eurų.
„Paraiškos priimamos savivaldybėje nuo birželio 12 iki liepos 31 dienos. Pareiškėjai gali gauti iki 90 proc. kompensuotinų išlaidų, bet ne daugiau nei 900 eurų vienam pareiškėjui. Reikėtų užpildyti paraišką, turėti asmens tapatybės dokumentą ir išlaidas patirtas įrodančius dokumentus“, – pataria laikinoji Vilkaviškio žemės ūkio skyriaus vedėja Vilma Galinaitienė.
Lietuvoje afrikinis kiaulių maras smulkiuose ūkiuose nustatytas po metų. Latvijoje fiksuotas vienas židinys 100 kiaulių laikiusiame ūkyje. Lenkijoje virusas palietė du stambius ūkius, juose po 1000 ir daugiau gyvūnų. Nuo 2014-ųjų metų pirmas afrikinio kiaulių maro atvejis fiksuotas Kroatijoje.
Šaltinis: www.lrt.lt,Rūta Ribačiauskienė, 2023-06-28
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
