Žemės ūkio naujienos: 2023-06-28

Lengvatinėmis paskolomis apyvartiniam kapitalui finansuoti 2022 m. pasinaudojo 363 žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose veikiantys ūkio subjektai, kuriems suteikta paskolų už 31 mln. eurų, šiemet – 383 ūkio subjektai (suteikta 30 mln. eurų). Vidutinė lengvatinės paskolos suma siekia 81,8 tūkst. eurų.

Daugiausia lengvatinių paskolų suteikta augalininkystės veikla užsiimantiems ūkiams – 26,4 mln. eurų (43 proc.), mišriems ūkiams – 16,3 mln. eurų (27 proc.), užsiimantiems gyvulininkyste – 15,4 mln. eurų (25 proc.), teikiantiems paslaugas žemės ūkiui – 1,8 mln. eurų (3 proc.), akvakultūros ūkiams – 1,1 mln. eurų (2 proc.).

Daugiausia lengvatinių paskolų priemone naudojosi ūkininkų ūkiai, kuriems suteikta paskolų už 28,6 mln. eurų (47 proc.), bei žemės ūkio bendrovės ir įmonės – 22,8 mln. eurų (37 proc.). Taip pat šia priemone naudojosi žemės ūkio kooperatyvai ir kitos įmonės – joms suteikta paskolų už 9,6 mln. eurų (16 proc.).

Besitęsiant Rusijos agresijos prieš Ukrainą veiksmams, situacija daugelyje ūkių vis dar išlieka sudėtinga. Todėl Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai pateikė derinti lengvatinių paskolų priemonės schemą, pagal kurią ir toliau (t. y. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) būtų teikiamos lengvatinės paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti.

Šaltinis: www.zum.lrv.lt, 2023-06-27

Gyvūnai turi būti reguliariai tikrinami visą dieną, ar nėra karščio streso požymių. Labai svarbu, kad tomis labai karštomis dienomis jūsų gyvūnai turėtų pakankamai vandens ir lauke laikomi gyvūnai – šešėlio.

Ūkinių gyvūnų priežiūra vasaros metu

Vandens loviai ar talpyklos turi būti pakankamai dideli ir įrengti taip, kad visi gyvūnai galėtų lengvai prieiti. Jei kartu laikoma daug gyvūnų, reikėtų padidinti girdymo vietų skaičių ir vandens srautą. Vandens vieta gyvūnams turėtų būti žinoma dienomis prieš prasidedant dideliam karščiui.

Gyvūnams reikia suteikti pastogę ilgą laiką esant aukštai aplinkos temperatūrai (30 0C ir daugiau). Tai ypač svarbu labai jauniems ar seniems gyvūnams ir blogos būklės ar sergantiems gyvūnams. Jeigu didelėms gyvulių grupėms nėra pakankamai pastogės, kyla pavojus jiems perkaisti.

Svarbu, kad pastogė būtų prieinama visiems gyvūnams vienu metu. Pageidautina, kad pastogėje būtų pakankamai vietos, kad visi gyvūnai galėtų atsigulti, nes tai padeda vėsintis.

Esant ekstremalioms karščio sąlygoms, vėjo srautas yra svarbus, kad gyvūnams būtų vėsiau, todėl į tai reikia atsižvelgti parenkant pastogės įrengimo vietą, pvz., atokiau nuo pastatų, tankaus miško, krūmokšnių, kurie užstotų vėjo srautą.

Pavieniai medžiai su plačia laja laukuose – puikus „skėtis“ nuo saulės kaitros. Medžiai turi vėsinantį poveikį, nes jų lapai sugeria šilumą. Miškingi plotai gali suteikti laikiną prieglobstį nuo didelio karščio.

Nedirbti laukuose su arkliais esant dideliam karščiui, o jei tai niekaip neišvengiama – tik ankstyvą rytą ar vėlai vakare, atvėsus.

Naminiams paukščiams, itin svarbu palaikyti patogią oro temperatūrą itin didelio karščio laikotarpiais. Visose paukštidėse turi būti ventiliatoriai, užtikrinantys pakankamą oro srautą visiems gyvūnams. Taip pat rekomenduojamos purkštuvų sistemos arba purškimo įrenginiai, padedantys aušinti esant ekstremalioms temperatūroms.

Purkštuvai yra mažiau veiksmingi, jei oro drėgnumas viršija 80%, o temperatūra pakyla virš 30°C. Tokiomis sąlygomis viščiukams turi būti įrengta mechaninė ventiliacija. Kad paukščiai neperkaistų, paukščiams reikalinga erdvė, kad būtų lengviau prarasti kūno šilumą, ir turi būti įrengtos temperatūros kontrolės sistemos, kad aplinkos temperatūra paukščių lygyje neviršytų 33°C.

Visose paukštidėse privalu įrengti ir reguliariai patikrinti alternatyvią vėdinimo sistemą ir aliarmo sistemą, įspėjančią apie temperatūros ar vandens tiekimo sistemos problemas.

Šilumos streso nustatymas

Yra daug karščio streso požymių, kurie gali padėti nustatyti gyvūnų perkaitimą. Bendrieji požymiai yra šie:
– alsavimas,
– padidėjęs kvėpavimo dažnis,
– padidėjęs vandens suvartojimas,
– apetito praradimas,
– apatija ar letargija,
– padidėjęs seilėtekis,
– sunkiais atvejais gyvūnas gali netekti sąmonės.

Atidžiai stebėkite savo gyvūnus karštuoju periodu, apsaugokite juos nuo pavojaus perkaisti.

Šaltinis: www.vmvt.lt, 2023-06-27

Akcentuotina, kad iki birželio 30 d. ŽŪMIS užpildant elektroninę paraiškos teikimo formą dėl paramos gali kreiptis pareiškėjai, planuojantys įgyvendinti projektus pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Paraiškos pagal šias priemones NMA galės būti priimamos ne ilgiau kaip iki šio penktadienio 24 val. – vėliau šių dokumentų pateikti galimybės teikti nebus.

Taip pat primename, jog birželio 30 d. 24 val. baigiasi paraiškų teikimo laikotarpis pagal šias SP intervencines priemones:
– „Investicijos į vyno sektorių“;
– „Parama gamintojų organizacijoms vaisių ir daržovių sektoriuje“;

bei pagal šias KPP priemones:
– „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“;
– „Labiausiai nykstančių rūšių buveinių ir EB svarbos natūralių buveinių išsaugojimas“;
– „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“;
– „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“.

Paraiškos ir kiti prašomi dokumentai pagal šias paramos priemones Nacionalinei mokėjimo agentūrai gali būti teikiami juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt, arba naudojantis ŽŪMIS, pasirenkant meniu punktą „Pranešimai“. Visi dokumentai turi būti pasirašyti tik elektroniniu būdu, t. y. kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Raginame pareiškėjus nelaukti paskutinės paraiškų teikimo dienos – taip būtų išvengta ŽŪMIS sistemos strigimų ir užtikrintas sklandus paraiškų registravimas.

Šaltinis: www.nma.lt, 2023-06-27

Palaikoma iniciatyva visoje ES uždrausti ūkiuose auginti kailinius žvėrelius

Taryboje Lietuva kartu su keliolika kitų šalių palaikė Austrijos, Nyderlandų bei Vokietijos iniciatyvą peržiūrėti gyvūnų gerovę reglamentuojančius ES teisės aktus ir uždrausti kailinių žvėrelių auginimą ūkiuose visoje ES.

Lietuvos įsitikinimu, svarbus ne tik gyvūnų gerovės aspektas. Kailių fermų draudimas taip pat yra moralinis ir etinis klausimas. „Lietuva nacionaliniu lygiu priėmė principinį sprendimą nuo 2027 metų atsisakyti kailinių žvėrelių auginimo. Tikimės, kad tokį draudimą Europos Komisija netrukus pasiūlys ir visos ES lygiu“, – taryboje kalbėjo žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.

Ieškomi kompromisai dėl augalų apsaugos produktų naudojimo

Prieš metus Europos Komisija paskelbė reglamento pasiūlymą dėl tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo. Norima ne tik iki 2030 metų 50 proc. sumažinti bendrą cheminių augalų apsaugos produktų ir pavojingesnių augalų apsaugos produktų naudojimą, bet ir kiekvienai valstybei narei nustatyti nacionalinius augalų apsaugos produktų mažinimo tikslus.

Kadangi kyla daug klausimų, kaip siekiant tokių ambicingų tikslų užtikrinti tinkamą augalų apsaugą, išlaikyti konkurencingą žemės ūkio ir maisto sektorių, užtikrinti apsirūpinimą maistu, Europos Komisija buvo įpareigota atlikti papildomą poveikio vertinimą. Jo belaukiant buvo svarstomos reglamento pasiūlymo nuostatos dėl integruotos kenkėjų kontrolės, augalų apsaugos produktų naudotojams taikomų reikalavimų ir kt.

ES Tarybos posėdyje Švedijai pristačius pažangos ataskaitą, viceministras V. Abukauskas padėkojo už pastangas ieškant kompromisų šiuo ypač jautriu klausimu, tačiau neslėpė nerimo dėl praktinio nuostatų įgyvendinimo ir galimai išaugsiančios administracinės bei finansinės naštos.

Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kad reikia peržiūrėti nacionalinių augalų apsaugos produktų mažinimo tikslų apskaičiavimo metodiką. Ji turi būti sąžininga – labiau atsižvelgti į realų augalų apsaugos produktų sunaudojimą valstybėse narėse, skirtingas jų startines pozicijas ir specifiką. Svarbu įvertinti ir mažesnį veiksmingų alternatyvų prieinamumą Lietuvoje, aiškiau apibrėžti „jautrias teritorijas“, kuriose būtų ribojamas augalų apsaugos produktų naudojimas.

Šiuos klausimus, kaip vienus svarbiausių siekiant rasti kompromisą dėl viso reglamento, minėjo daugelis valstybių narių. Diskusijos dėl reglamento bus tęsiamos sulaukus EK atlikto poveikio vertinimo, kurį numatoma paskelbti liepos mėnesio pradžioje.

Parama Ukrainai – ir prekybos priemonėmis

Tarybos posėdyje ministrai aptarė ir tarptautinę prekybą žemės ūkio produktais. Šioje diskusijoje nemažai dėmesio buvo skirta Ukrainai. Sutarta, kad sklandus Ukrainos grūdų ir kitų žemės ūkio produktų eksportas labai svarbus aprūpinant pasaulio šalis maistu.

Lietuva akcentavo prekybos priemonių svarbą padedant Ukrainai, toliau kovojančiai su nepateisinama Rusijos karine agresija. Autonominių prekybos liberalizavimo priemonių pratęsimas buvo išties svarbus sprendimas, nes prekybos santykių su Europos Sąjunga stabilumas yra viena iš sąlygų padėti sunkmetį išgyvenančiai Ukrainos ekonomikai.

„Tikimės, kad pavyks rasti sprendimus dėl sklandaus Ukrainos žemės ūkio produktų tranzito užtikrinimo, nebus taikomos jokios vienašališkos Ukrainos eksportą ribojančios priemonės. Būtina susitelkti į geresnį Solidarumo koridorių veikimą, dėti pastangas, kad išliktų ir sklandžiai veiktų Juodosios jūros kelias“, – taryboje sakė viceministras V. Abukauskas.

Diskusijos dėl žuvininkystės sektoriaus ateities

Tarybos posėdyje nemažai dėmesio skirta žuvininkystės klausimams. Ministrai, išklausę EK pranešimą apie dabartinę bendros žuvininkystės politikos (BŽP) padėtį, išsakė savo šalių prioritetus nustatant 2024 m. žvejybos galimybes.

„Lietuva remia pagrindinius tikslus – padidinti žvejų atsparumą ir užtikrinti žvejybos išteklių tvarumą. Toks balansas mums yra prioritetas, tačiau Baltijos jūroje galimai sunkiai įgyvendinamas“, – nuogąstavimus dėl žvejybos šiame regione perspektyvų išsakė viceministras V. Abukauskas. Jis paragino EK priimant sprendimus vertinti aplinkybių Baltijos jūroje visumą, daugiau dėmesio skirti socialiniam bei ekonominiam žuvininkystės sektoriaus tvarumui.

Taryboje taip pat buvo patvirtintos išvados dėl Žuvininkystės dokumentų rinkinio, siūlančio priemones, kaip sustiprinti BŽP, geriau apsaugoti jūrų ekosistemas ir užtikrinti perėjimą prie klimatui neutralaus žvejybos bei akvakultūros sektoriaus.

Lietuva laikosi nuostatų, kad kertinis naujų iniciatyvų principas turėtų būti balansas tarp aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių tikslų. Susirūpinimą kelia tai, kad Žuvininkystės dokumentų rinkinyje siūlomi užmojai nepritaikomi dėl regioninės žuvininkystės sektoriaus specifikos, todėl Komisija paraginta inicijuoti atvirą dialogą su žvejais ir valstybėmis narėmis, siekiant įveikti kylančius iššūkius.

Žvilgsnis į BŽŪP ateitį – iš naujos perspektyvos

Pastarųjų metų įvykiai, nestabilumas rinkose ir tiekimo grandinėse verčia į apsirūpinimą maistu pažvelgti iš naujos perspektyvos. Diskutuodami apie bendrąją žemės ūkio politiką po 2027 metų, žemės ūkio ministrai svarstė, kaip užtikrinti apsirūpinimą maistu kartu įgyvendinant didelius aplinkos apsaugos užmojus, kaip padaryti šią politiką paprastesnę paramos gavėjams ir valdžios institucijoms.

Kadangi Lietuvos tiesioginės išmokos vis dar vienos mažiausių visoje ES, mūsų šaliai tiesioginių išmokų suvienodinimas tarp valstybių narių yra ir liks ypač svarbiu klausimu. Taryboje viceministras akcentavo ir adekvataus finansavimo keliamiems tikslams, tinklaveikos, realaus BŽŪP supaprastinimo, žemės ūkio produkcijos gamintojų apsaugos krizių atvejais stiprinimo svarbą.

Šaltinis: www.zum.lrv.lt, 2023-06-28