Žemės ūkio naujienos: 2024-03-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Šimonytė sako, kad pieno supirkimo kainos negrįš į 2022 metų lygį
Ūkininkų atstovams užsimenant apie naują protestą dėl nesprendžiamos pieno kainų problemos, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nėra būdų sugrąžinti jo supirkimo kainų į 2022 metų lygį, kai jos buvo rekordiškai aukštos. „Yra toks didelis pasiilgimas tų kainų, kurios buvo 2022 metais. Praėjusiais metais kainos stipriai nukrito, dabar jos stabilizavosi ir mažiausią kainą gauna tie, kurie turi labai mažus ūkius, kur vidurkis turbūt 2,5-3,5 karvės“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, stambesni pieno ūkiai už parduodamą pieną gauna stabilią, didesnę nei savikaina kainą.
„Pakeisti rinkos konjunktūros, grąžinti į 2022 metus – tas aukštas supirkimo kainas – tikrai nėra jokių prielaidų“, – teigė ji.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas LRT RADIJUI ketvirtadienį sakė, kad nesprendžiant, jo teigimu, tebesitęsiančios pieno krizės žemdirbių bendruomenė gali atnaujinti protestus.
Anksčiau BNS jis teigė, kad svarbiausias ir ne vienerius metus keliamas klausimas dėl pieno kainų lieka „mirties taške“, esą daliai ūkių sunku išsilaikyti. Jis priminė, kad kovo 20-ąją vyks dar vienas žemdirbių atstovų susitikimas su I. Šimonyte.
Premjerė savo ruožtu sako, kad su ūkininkų bendruomene bus diskutuojama dėl galimų sprendimų, tačiau būtina įvertinti galimas pasekmes smulkiems pieno ūkiams.
„Girdisi, kad kažkur įstatyme reikia tą kainą parašyti, neleisti už mažesnę kainą nupirkti. Galima daug dalykų parašyti įstatyme, bet reikia įsivertinti, kokios bus to pasekmės. Jos gali būti tokios, kad tie mažiausi ūkiai apskritai neturės galimybių savo pieno parduoti“, – ketvirtadienį kalbėjo I. Šimonytė.
Naują Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo redakciją Vyriausybė parlamentui pateikė dar praėjusį pavasarį, tačiau projekto svarstyme padaryta pertrauka, nesulaukus pritarimo Kaimo reikalų komitete.
Projektas netrukus turėtų grįžti į parlamento darbotvarkę, jį aptarus su žemdirbiais bei užbaigus ekspertinį teisės akto vertinimą.
Šaltinis: Lukas Juozapaitis, lrt.lt, 2024-03-07
Žemės ūkio tarybos vadovas sako, kad ūkininkai gali vėl protestuoti
Nesprendžiant pieno ūkių problemų, ūkininkai gali atnaujinti protestus, sako sausį vykusios akcijos Vilniuje organizatorės, Lietuvos žemės ūkio tarybos, pirmininkas Ignas Hofmanas. „Yra tokia tikimybė – ir nemaža – kad galime grįžti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I. Hofmanas. „Nebūtinai gali būti Vilnius kaip taikinys“, – pridūrė jis.
Ūkininkų atstovo teigimu, ne vienerius metus keliamas klausimas dėl pieno supirkimo kainų vis dar nesprendžiamas.
„Jei pienininkystės sektoriaus klausimas nebus sprendžiamas, tai yra labai jautru: pieno ūkiai uždaromi, gyvulininkystė traukiasi. Vien šito gali pakakti, kad ūkininkai sugrįžtų vienokia ar kitokia forma“, – kalbėjo I. Hofmanas.
Naują Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo redakciją Vyriausybė parlamentui pateikė dar praėjusį pavasarį, tačiau projekto svarstyme padaryta pertrauka, nesulaukus pritarimo Kaimo reikalų komitete (KRK).
Šio ir kitų ūkininkų reikalavimų įgyvendinimą KRK aptarė trečiadienį. Jo pirmininkas Viktoras Pranckietis anksčiau BNS sakė, jog dvi problemos išspręstos – nuo 304 iki 13 eurų už toną sumažintas suskystintų naftos dujų akcizas ir sugrąžintos pernai galiojusi vadinamojo žymėto dyzelino naudojimo tvarka. Be to, Seimo nariai jau pasiūlė pataisas, draudžiančias rusiškų grūdų ir pašarų importą bei tranzitą per Lietuvą.
Dar žemdirbiai reikalauja panaikinti reikalavimą atkurti daugiametes pievas, stabdyti saugomų teritorijų plėtrą, susiaurinti apsaugos juostas.
Šaltinis: Lukas Juozapaitis, lrt.lt, 2024-03-07
Premjerė: rusiškų grūdų tranzito draudimui būtinas ES sprendimas
Parlamentarų siūlymai drausti rusiškų žemės produktų tranzitą per Lietuvą pažeistų Europos Sąjungos (ES) teisę, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Kol europinio sprendimo nėra priimta, tie kolegos, kurie tokius sprendimus teikia, turi suprasti, kad tokie pasiūlymai pažeidžia ES teisę, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė I. Šimonytė, komentuodama jos partijos kolegos, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus siūlymą uždrausti ir rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos ir pašarų tranzitą per šalį.
Jos teigimu, dėl sankcijų Rusijos žemės ūkio produktų importui būtina apsispręsti bendru ES sutarimu, o Lietuva tam pritartų.
„Dėl tranzito situacija keblesnė, nes ES paradigma riboti maisto patekimą į trečiąsias šalis (…) reiškia kelti tam tikras įtampas dėl maisto tiekimo saugumo“, – kalbėjo premjerė.
Beveik 20 įvairių frakcijų parlamentarų iš Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų siūlo laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus.
Jeigu Seimas pataisas priimtų, draudimas galiotų nuo balandžio 15 dienos iki 2025 metų liepos 1-osios.
Šaltinis: Lukas Juozapaitis, Greta Zulonaitė, Roma Pakėnienė, lrt.lt, 2024-03-07
Navickas: realu išspręsti daugiamečių pievų atkūrimo problemą iki pasėlių deklaravimo
Daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo problema gali būti išspręsta iki pasėlių deklaravimo pradžios balandį, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Taip jis kalbėjo kitą savaitę Europos Parlamentui (EP) ketinant svarstyti Europos Komisijos (EK) parengtą administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, be kita ko, peržiūrintį reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos.
„Realu, kalbėjomės su europarlamentarais, palaikymą kaip ir turime. Tikimės, kad neatsitiks kažkokių netikėtumų“, – trečiadienį BNS sakė K. Navickas.
„Viskas kaip ir vyksta pagal tą planą, kurį pažadėjusi Komisija. Kovo 13 dieną jie žada pateikti (deleguotojo reglamento pakeitimus – BNS) Europos Parlamentui. Klausimas, kada Parlamentas priims sprendimą, nors dirbame ir su EP nariais, kad sprendimas būtų priimtas kuo greičiau“, – teigė ministras.
Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis trečiadienį Seime teigė, kad EP siūloma į referencinį plotą – palyginti su kuriuo einamaisiais metais daugiamečių pievų negali mažėti daugiau nei 5 proc. – įtraukti ir nedeklaruotus pievų plotus. Jo pateiktais Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, tai sudarytų 82-83 tūkst. hektarų.
Anot viceministro, ūkininkams nereikėtų atkurti suartų pievų – pakeitus reglamentą būtų padengti visi atstatyti būtini daugiamečių pievų plotai.
K. Navickas tikino, kad EP priėmus dokumentą prievolės atkurti pievas neliktų.
„Jei deleguoti aktai būtų priimti, tada viskas tvarkoje, nereikėtų atkūrinėti. Ten yra pateikti siūlymai ir dėl referencinio dydžio peržiūrėjimo, dėl kurio, kol neturime atsakymo, nenorėčiau sukelti per daug lūkesčių“, – pažymėjo K. Navickas.
Sausį didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai, be kita to, reikalavo panaikinti ES reikalavimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei. NMA sausio pabaigoje laikinai sustabdė sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą.
Žemės ūkio ministerija jau yra sumažinusi dviem trečdaliais daugiamečių pievų plotą, kurį ūkininkai būtų turėję atkurti. Su EK suderintas pakoreguotas 2018 metų referencinis plotas, kuris sumažintas 52 tūkst. hektarų nuo 746 iki 694,5 tūkst. hektarų. Be to, ieškoma techninių galimybių ir sprendimų pagerinti referencinio daugiamečių pievų ploto rodiklius.
Šaltinis: Lukas Juozapaitis, lrt.lt, 2024-03-06
Įtariama, kad per Lietuvą gali būti vežami okupuotose Ukrainos teritorijose pavogti grūdai
Žemės ūkio ministerija praneša, kad reaguodama į gautą informaciją apie galimai Rusijos per Baltijos jūros uostus realizuojamus iš okupuotų Ukrainos teritorijų nusavintus grūdus, skubiai ėmėsi priemonių griežtinti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę.
„Planuojame visapusišką į Lietuvą iš padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų tikrinimą, įskaitant grūdų kilmės tyrimą. Dėl pastarojo tyrimo konsultuojamės su Jungtinės Karalystės Aplinkos, maisto ir žemės ūkio departamentu, nes tik britai turi laboratorijas, galinčias atlikti grūdų kilmės tyrimus. Patikra įsigaliotų artimiausiu metu, suderinus metodinius reikalavimus“, – Eltai nurodė ministerija.
Žemės ūkio ministerija patvirtino, kad vasario 21 d. gavo Ukrainos žemės ūkio ministro laišką, kuriame rašoma apie tai, kad Rusija pelnosi išveždama grūdus iš okupuotų Ukrainos teritorijų į trečiąsias šalis.
Nurodoma, kad vienas iš galimų kelių išvežti pagrobtus grūdus – pasinaudoti Baltijos šalių transporto bei krovos bendrovėmis ir uostais.
„Gautą informaciją vertiname labai rimtai – neturi būti jokios galimybės Rusijai pasinaudoti Lietuvos infrastruktūra ir pelnytis iš ukrainietiškų grūdų pardavimo“, – teigiama ministerijos atsakyme.
LTA primena, kad įvairioms frakcijos atstovaujanti Seimo narių grupė siūlo laikinai uždrausti importuoti į Lietuvą žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.
Siūloma, kad importo draudimas galiotų nuo šių metų balandžio 15 d. iki 2025 m. liepos 1 d. Įstatymo pataisas parėmė beveik 20 parlamentarų.
Vienas iš sausio mėnesį protestavusių Lietuvos ūkininkų reikalavimų buvo sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą.
Savo ruožtu Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius yra įregistravęs pasiūlymą, kuriuo siekiama laikinai uždrausti ne tik importuoti į Lietuvą žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija, bet taip pat uždrausti ir jų gabenimą per Lietuvą tranzitu.
Lenkijos ūkininkai praėjusią savaitę pradėjo iš dalies blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu norima tikrinti transportuojamų ukrainietiškų grūdų kiekius.
Anksčiau Lenkijos ūkininkai blokavo kelius į Ukrainą, taip pat – pagrindinį šalies greitkelį į Vokietiją. Protestuojama dėl, lenkų žemdirbių vertinimu, nesąžiningos konkurencijos, nes ukrainiečių grūdai yra pigesni ir mažina produkcijos kainas visoje Europoje.
Baiminamasi, kad įtampa tarp Lenkijos ir Ukrainos gali būti išnaudota Rusijos provokatorių.
