Home » Žemės ūkio naujienos: 2024-05-16
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-05-16

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2024-05-16. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Kada žemės ūkio paskirties sklypo dovanojimas gali būti pripažintas fiktyviu?

Negalite įsigyti žemės ūkio paskirties sklypo dėl nustatytos pirmumo teisės? Ne bėda – susitarkite, kad tą sklypą jums padovanotų. Arba bent jau taip viskas atrodė anksčiau, kai neretai po dovanojimo sandoriu slypėdavo elementari pirkimo–pardavimo sutartis, rašoma advokatų profesinės bendrijos „FORT“ pranešime žiniasklaidai. 

Kai būdavo norėta perleisti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pavykdavo išvengti pareigos tą žemės sklypą pirmumo teise siūlyti įsigyti kaimyninių sklypų savininkams.

Balandžio pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį, kuria paaiškino, kada tokiais atvejais dovanojimo sutartis pripažįstama pirkimo–pardavimo sutartimi ir į ką turėtų atkreipti dėmesį notarai, tvirtindami tokio tipo sandorius.

Advokatų profesinės bendrijos „FORT“ partnerė Rūta Radzevičiūtė–Meizeraitė sako, kad šis LAT sprendimas pagaliau pabaigs mėginimus apeiti prievolę siūlyti pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemę besiribojančių žemės ūkio paskirties sklypų savininkams.

Dovanojimo sutartis ar pirkimo–pardavimo sandoris?

LAT sprendė situaciją, kai į teismą kreipėsi asmuo (toliau – ieškovas), sužinojęs, kad šalia jo esančio 1/2 žemės ūkio paskirties sklypo kaimyninio sklypo savininkas (toliau – atsakovas) dovanojimo sutartimi padovanojo kitam asmeniui (kartu su dar dviem sklypais).

Taigi asmuo kreipėsi į teismą siekdamas: pripažinti žemės sklypų dovanojimo sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi; perleisti pirkėjo teises ir pareigas į dovanojimo sutartimi padovanoto besiribojančio žemės sklypo dalį pagal šią sutartį, nustatant, kad 1/2 žemės sklypo įsigyta už dovanojimo sutartyje nurodytą sumą – 500 eurų.

Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad dėl atlygintinumo aplinkybės turi būti sprendžiama ne vien iš tiesioginių įrodymų, patvirtinančių atsiskaitymą, bet ir iš dovanojimo motyvų, dovanotojo valios neatlygintinai perleisti daiktą. Dovanojimo sutarčių, kaip apsimestinių sandorių, sudarymo atvejais, ypač kai sumokama grynaisiais pinigais ar įskaitomos anksčiau susidariusios skolos, ne visada būna tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių tokių sandorių atlygintinumą.

Minėtu atveju, žemės sklypų dovanojimo sutartimi buvo pridengta žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, ši buvo sudaryta pažeidžiant Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatytą žemės ūkio paskirties sklypo pirkimo pirmumo teise procedūrą, taip pat pažeidžiant ieškovo pirmumo teisę įsigyti dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo.

Tiesa, šiuo konkrečiu atveju, LAT netenkino ieškovo reikalavimo perkelti 1/2 žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas ieškovui, nes šis nesutiko sumokėti žemės sklypo dalies, kurios savininku prašė teismo jį pripažinti, kainos (sutiko mokėti tik dalį kainos).

Dovanojimo sutartimi pridengta sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo būti palikta galioti, kadangi ši sutartis yra neteisėta dėl to, kad ji sudaryta pažeidžiant žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo pirmumo teisę. Pripažinus dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu, atsakovo nuosavybėn grąžinti visi žemės sklypai.

Notarai turėtų patikrinti, ar dovanojamo turto vertė atitinka realią turto vertę

LAT atskira nutartimi taip pat pasisakė ir kitu klausimu: tvirtindami nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius (ypač, kai šie sudaromi ne tarp artimų giminaičių), notarai turi patikrinti, ar šalių nurodoma dovanojamo turto vertė nėra akivaizdžiai neatitinkanti tikrosios to turto vertės. Nustatę akivaizdų minėtų verčių neatitikimą, turi aiškintis tokio neatitikimo priežastis, o nepašalinus abejonių dėl sandorio šalių nurodomo fakto neatitikimo tikrovei, atsisakyti tokius sandorius tvirtinti.

Anksčiau minėtoje byloje dovanojamo turto vertė buvo daugiau nei aštuonis kartus mažesnė už Nekilnojamojo turto registre nurodytą jo vidutinę rinkos vertę, tačiau dovanojimo sandoris notaro buvo patvirtintas. Tokiu būdu galėjo būti sudarytos prielaidos išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą, taip pažeidžiant viešąjį interesą.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-05-15

Parama ūkiui modernizuoti – projektui galima gauti iki 700 tūkst. eurų

Žemės ūkio ministerija primena, kad iki gegužės 31 d. priimamos paraiškos investicinei paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (dotacijoms ir paskoloms) gauti. Šia priemone siekiama remti žemės ūkio valdų modernizavimą.

Didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas, naujas technologijas, skatinant tvarią žemės ūkio produktų gamybą bei ją skaitmenizuojant.

Paramos nauda – modernesnis ūkis

Parama investicijoms – viena reikšmingiausių ir populiariausių paramų per visus jos teikimo laikotarpius. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) duomenimis, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pateiktos 10 963 paraiškos, iš jų 6 968 skirta beveik 695 mln. eurų.

„2022 m. pateikiau paraišką pagal 2014–2020 m. KPP veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas.“ Bendra projekto vertė – 137 tūkst. eurų, o paramos intensyvumas – 70 proc., nes vertinant projektą papildomi balai buvo skirti kaip jaunajai ūkininkei“, – kalbėdama apie paramą dėmesį jauniesiems ūkininkams akcentuoja Šiaulių rajone veislinę avininkystę plėtojanti Eimantė Laucevičienė. Ji kartu su vyru Evaldu augina sufolkų veislės avis.

Didžiausią dalį paramos ūkininkai skyrė infrastruktūrai kurti. „Avidę esame įkūrę Ketūnų dvaro karvidėje, pastatytoje 1928 metais. Pastatui buvo būtinas remontas, tad pasinaudodami parama jį atnaujinome. Susiremontavome ir šalia esančią tais pačiais metais pastatytą buvusią dvaro arklidę, kuria iki tol nesinaudojome. Taigi pasinaudodami parama ne tik pagerinome avių laikymo sąlygas, bet ir praplėtėme jų laikymo plotą ir dabar galime didinti bandą, – paramos naudą apžvelgia ūkininkai. – Įgyvendindami šį projektą taip pat įsigijome automatinę avių šėryklą, kitos įrangos, leidžiančios pakankamai išmaniai ūkininkauti.“

Šio kvietimo galimybės

Aktyviai naudojamasi ir SP intervencinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ teikiamomis galimybėmis. Lapkričio 6–gruodžio 29 d. buvo pateiktos 159 paraiškos.

Per kvietimą, vykstantį iki gegužės 31 d., paraiškas paramai gauti gali teikti tiek ūkininkai, tiek ir juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminę gamybą, ir pateikimu rinkai. Parama teikiama pieninės ir mėsinės galvijininkystės bei kitos gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriams.

Remiamos veiklos:

*Žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose;

*Žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.

Didžiausia parama projektui negali viršyti 500 000 Eur, kai teikiama negrąžintina dotacija, ir 700 000 Eur, kai teikiama negrąžintina dotacija ir lengvatinė paskola.

Paramos intensyvumas – ne didesnis kaip 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, besikreipiantiems paramos penkerių metų laikotarpiu nuo jų įsisteigimo dienos pagal šią intervencinę priemonę pirmą kartą, paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų.

Tinkamos išlaidos

Kai parama teikiama kaip investicinė parama (negrąžintina dotacija), ją galima naudoti naujai žemės ūkio technikai, įrangai, technologiniams įrengimams, kompiuterinei ir programinei įrangai įsigyti. Galima pirkti naujas N kategorijos transporto priemones (tik pienovežius, sunkvežimius ūkiniams gyvūnams vežti, priemones su temperatūriniu rėžimu), naujus bepiločius orlaivius (dronus), kurie yra priskiriami specialiajai kategorijai ir kurių didžiausia kilimo masė viršija 25 kg. Finansuojamas daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimo darbai (rangos būdu).

Lėšos gali būti panaudotos projekte numatytai veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių naujai statybai, rekonstravimui, kapitaliniam ar paprastam remontui, tik tuo atveju, kai saulės energijos šviesos elektrinės elementai yra montuojami ant esamo (užbaigto statyti) pastato stogo, naujoms statybinėms medžiagoms įsigyti.

Kai parama teikiama lengvatinės paskolos forma, lėšas galima naudoti investicijoms į materialųjį turtą, būtiną veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti, į nematerialųjį ir biologinį turtą, apyvartiniam kapitalui papildyti.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-05-16

Gyvenimas kaime: strategijos, kurios atneš inovacijas ir modernius sprendimus

Neretai išgirdę žodį „kaimas“ jį susiejame su inovacijų, modernumo ar aukštųjų technologijų priešingybe. Vis dėlto toks įsitikinimas klaidingas – daugelyje Europos šalių moderniosios technologijos, o kartu su jomis ir socialinė įtrauktis, įdarbinimo galimybės, moksliniai tyrimai ir skaitmenizavimas, siejama būtent su žemės ūkiu bei kaimo vietovėmis.

Galiausiai, stiprūs kaimo vietovių atstovai prisideda prie lokalių problemų sprendimų, įgyvendina projektus, kurie prikelia vietoves visai kitam gyvenimui ar atskleidžia naują potencialą. Būtent siekiant vystyti šią kryptį startavo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonė „Sumanieji kaimai“, kuria domėjosi portalas „15min”.

Kas yra sumanus kaimas?

Žemės ūkis kai kurių kaimų ir kaimiškų vietovių – varomoji grandis, bet dažnai nutylima apie ten esančią infrastruktūrą, socialinį gyvenimą, paslaugas, technologijas ir inovacijas. Net jei kam nors atrodo, kad tai nesuderinama – tiek Lietuvos, tiek Europos pavyzdžiai rodo, kad stiprūs vietos gyventojai neretai įgyvendina projektus, iniciatyvas, kurios stiprina visą vietovę, gerina jos įvaizdį, o svarbiausia – visų ten dirbančių ir gyvenančių gyvenimo kokybę.

Sumaniais kaimais laikomi tokie, kurie yra orientuoti į kokybinius pokyčius, ieško savo stipriųjų pusių ir jas išnaudoja, siekdamas įvairių rezultatų – tiek ekonominių, tiek socialinių. Tai kaimas, pasirengęs priimti pažangą, suteikti galimybes moksliniams tyrimams, ieškantis galimybių gerinti infrastruktūrą ir laukiantis inovacijų.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonė „Sumanieji kaimai“ siekia pakviesti įgyvendinti būtent pažangius ir inovatyvius sprendimus, kurie pagerintų gyvenimą konkrečioje vietovėje.

Paraiškas dėl šios priemonės Nacionalinė mokėjimo agentūra renka nuo balandžio 2-osios, o paskutinė diena, kai galima pateikti dokumentus – gegužės 31 d. Pačių veiklų, kurias kviečiama įgyvendinti, spektras itin platus – nuo atsinaujinančių išteklių, klimato atšilimo švelninimo, robotizuotų ūkio sprendimų iki tvarios miškininkystės, skaitmenizuotų viešųjų paslaugų ar bioekonomikos.

Pasiryžusieji įgyvendinti teigiamą ir labai reikšmingą pokytį kaimo vietovėje turėtų atsižvelgti į konkrečios teritorijos specifiką bei pagrįsti planuojamus veiksmus. Sumanaus kaimo strategiją gali teikti vietos veiklos grupės, veikiančios kaimo vietovėje.

Sumanaus kaimo strategija – tai partnerystės principu parengta dokumentų visuma, apimanti skirtingas sritis, tokiu būdu užtikrinant kaimo vietovės ekonominį, socialinį, aplinkos apsaugos ir vietos gerovės lygį.

Fiziniai asmenys, ne jaunesni nei 18 metų, nevyriausybinės organizacijos, ugdymo įstaigos, juridiniai asmenys ar savivaldybių atstovai rengs atskiras projektų paraiškas su skirtingomis veiklomis ir investicijomis, kurios bus sudėtinės Strategijos dalys ir teiks juos vietos veiklos grupėms pagal joms priklausančią teritoriją. Svarbu atkreipti dėmesį, kad projektų vykdytojai suplanuotomis veiklomis savo projektuose turės įsilieti į bendrą Strategijos koncepciją bei atliepti Strategijos tikslą bei spręsti bendrai Strategijoje numatytus iššūkius.

Svarbu partnerystė

Kadangi „Sumanieji kaimai“ tai priemonė, kuri orientuota į kaimo vietovės, bendruomenės gyvenimo gerovę, kokybę ir pažangius pokyčius, natūralu, kad dažniausiai jie pajudins ne vieną sritį, ne vieną veiklą. Būtent tai ir skatina priemonė – jungti skirtingas veiklas, įgyvendinti gerąsias praktikas platesniu mastu ir tuomet tikėtis didesnių investicijų. Parama numato, kad sumanaus kaimo strategijos įgyvendintojai, sujungę pajėgas, turės didesnius finansinius resursus.

Jei sumanaus kaimo strategiją teiks viena vietos veiklos grupė, didžiausia jai galima skirti parama sieks iki 500 tūkst. Eur, jeigu dvi – iki 600 tūkst. eurų, o jei apsijungtų trys iniciatoriai – parama siektų iki 700 tūkst. eurų.

Tiesa, būtina pabrėžti, kad didžiausia galima suma vienam projektui įgyvendinti – 200 tūkst. eurų.

Teikti paraiškas dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonės „Sumanieji kaimai“ galima iki gegužės 31 d. Paraiškos teikiamos kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt arba naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-05-15

Olandų ūkiuose – nematytos technologijos, padedančios mažinti nepageidaujamas emisijas

Amoniako emisijos iš fermų – opi problema kiekvienam gyvulininkystės ūkio šeimininkui. Ūkiuose vis dažniau taikomos mikrobiologinės priemonės, padedančios išskiriamus amoniako kiekius. Tačiau olandai pademonstravo technologijas, kurios mūsų ūkiuose dar nematytos. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) konsultantas Alvydas Pečiulaitis aplankęs tris Nyderlandų pieno ūkius atviras – tokios inovacijos yra itin modernios, tačiau mūsų ūkiams – per brangios. 

Maža to, olandų politikai ieško būdų kaip į Baltijos šalis galėtų eksportuoti kuo daugiau perdirbto mėšlo.

Lietuvoje nematytos technologijos

Nyderlandų žemės ūkio sektorius toliau žengia devynmyliais žingsniais. Jų ūkininkai kasmet užaugina 3,8 mln. galvijų, 13 mln. kiaulių ir 104 mln. viščiukų ir yra viena didžiausių Europos mėsos eksportuotojų. Daugiau nei pusė Nyderlandų žemės yra naudojama žemės ūkiui, šioje šalyje fiksuojamas didelis azoto nusėdimas. Dėl to olandų ūkininkai jau kuris laikas diegia įvairius technologinius sprendimus, padedančius kontroliuoti taršą, sklindančią iš gyvulininkystės ūkių. Nyderlanduose itin daug paviršinių vandens telkinių, upės kanalizuotos, o jų kanalai suraizgyti į itin tankų tinklą. Dėl to nenuostabu, kad mėšlo ir srutų tvarkymo sprendimai olandų fermeriams itin aktualūs.

Praėjusią savaitę susipažinti su inovatyviais mėšlo tvarkymo sprendimais į Olandijos ūkius vyko delegacija iš Lietuvos. Tris olandų pieno ūkius su žemdirbiais ir Žemės ūkio ministerijos atstovais aplankęs ŽŪR konsultantas A. Pečiulaitis džiaugėsi turėjęs galimybę iš susipažinti su mūsų šalyje dar nematytomis inovacijomis.

Pirmasis aplankytas olandų ūkis – eksperimentinis ir jame jau kuris laikas veikia amoniako ir kitų medžiagų perdirbimo sistema. Technologija iš tiesų įdomi ir neįprasta. Prieš karvėms patenkant į robotizuotą melžimo aikštelę, jos pašaru viliojamos į zoną, kurioje piendavės roboto pagalba masažuojamos siekiant, kad jos ištuštintų šlapimo pūslę. Tokiu būdu surenkamas visas šlapimas ir jis perdirbamas pašalinant nereikalingas medžiagas: amoniaką, metaną ir kt. Perdirbtas ir aplinkai nebekenksmingas šlapimas vėliau išliejamas laukuose kaip trąša. „Iš visų karvių tokiu būdu surenkamas šlapimas, kuris vėliau perdirbamas. Viskas veikia kaip laboratorijoje išgaunant distiliuotą vandenį. Tai nėra pigi technologija, mums investicijos nebuvo detalizuotos. Šis ūkis Nyderlanduose kol kas vienintelis ir eksperimentinis. Ūkio savininkas sakė esantis patenkintas tokia naujove“, – įspūdžiais po vizito dalijosi A. Pečiulaitis.

Karvės laikomos ant smėlio

Lietuvoje įprasta, kad fermose laikomos pieninės karvės stovi ant betoninių grindų, o ilsisi ant guminių kilimėlių. Jeigu pieno ūkis turi galimybes – piendaves išleidžia ganytis pievose arba pasivaikščioto mociono aikštelėse. O štai olandai taiko kiek kitokią praktiką. Jie dalį galvijų laiko ant smėlio. Taip ir yra dėl paprastos priežasties – dalyje Nyderlandų vyrauja šlapynės, dėl to gyvulius laikyti atvirame lauke nėra galimybių. Anot ŽŪR konsultanto A. Pečiulaičio, dėl gyvūnų gerovės principų įgyvendinimo, pastatytos didelės, erdvios pastogės, o ant žemės supiltas storas smėlio sluoksnis. Po metų smėlis yra surenkamas, mėšlas atskiriamas ir nugabenamas perdirbimui, o smėlis – išvežamas į durpynus.

Mėšlo garų surinkimas

Dviejuose iš lankytų olandų ūkių demonstruotas karvių laikymas ant grotelinių grindų siekiant perdirbti mėšlo ir srutų skleidžiamus garus. Lietuvoje grotelinės grindys laikomos kiaulės, o olandų fermeriai tvirto plastiko grindis su tarpeliais kloja ir galvijams, mat per grindyse esančius tarpelius mėšlas ir srutos patenka į surinkimo rezervuarą, o jame besikaupiantys garai perdirbami, nusodinamos nepageidaujamos, atmosferą teršiančios medžiagos. Šios inovacijos tikslas – į atmosferą išleisti kuo švaresnį orą, stiprinti kvapų kontrolę.

Viename iš ūkių ši technologija taikyta laikant 70 karvių, o investicijos mėšlo garų surinkimui ir perdirbimui atsiėjo 80 tūkst. eurų. 200 karvių laikančiam pienininkui įdiegti tokį sprendimą kainavo apie 300 tūkst. eurų. „Ūkininkai džiaugėsi, kad nutraukus ir apdorojus garus mėšlas taip nebesmirda, tausojama ir aplinka. Taip pat ūkiuose pamatėme ir mėšlo separavimo sistemas, tačiau tai jau mūsų nenustebino, nes didesni pieno gamintojai jau ir pas mus taiko šią technologiją“, – tikino A. Pečiulaitis.

Kol kas inovacijos per brangios

Jis apgailestavo, kad mūsų pieno ūkiams tokios pažangios inovacijos būtų per ne lyg didelė finansinė našta. Su valstybės pagalba tai galėtų bandyti įgyvendinti tik stambesni ūkiai ar žemės ūkio bendrovės. „Lietuvos žemės ūkio ministerija galėtų viename eksperimentiniame ūkyje įdiegti tokią sistemą tam, kad sužinotume, kokia maksimali to nauda, ir kiek efektyvus yra amoniako, metano surinkimas. Olandai už pieno litrą gauna daugiau kaip 50 ct, todėl natūralu, kad jiems daug laisvesnės rankos investuoti į išmaniąsias technologijas, nukreiptas į aplinkos tausojimą“, – pažymėjo A. Pečiulaitis.

Nori mėšlą eksportuoti Baltijos šalims

Nyderlanduose buvo lankomi ne tik ūkiai, bet ir organizuotas dvišalis žemės ūkio ministerijų atstovų susitikimas. Pasak A. Pečiulaičio jame iš olandų politikų buvo itin juntama, kad jie suinteresuoti perdirbtą mėšlą eksportuoti į Baltijos šalis. „Jie pristatė kiek kainuotų mėšlo tona jeigu Lietuvos ar Latvijos ūkiai pirktų olandišką mėšlą. Buvo juntamas didelis suinteresuotumas“, – pabrėžė A. Pečiulaitis.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-05-16

ES šalių avių augintojai vienijasi dėl vilkų daromos žalos

Europos Sąjungos šalių avių augintojai bendradarbiauja ir tęsia diskusijas dėl vilkų daromos žalos. Europos Komisija (EK) pasiūlė sumažinti vilkų apsaugos statusą Berno konvencijoje, tačiau tam reikalinga balsų dauguma Aplinkos ministrų taryboje. O tai pasiekti nėra lengva. Šiandien, gegužės 15 d., Belgijos pirmininkavimo metu, turėtų įvykti posėdis, skirtas aplinkos ministrų diskusijai dėl avininkystės ūkių situacijos.

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė Gintarė Kisielienė drauge su kolegomis dar 2024 m. vasario 1 d. kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursula von der Leyen prašydami dėmesio ir pagalbos avininkystės sektoriui.

Balandžio 5 d. Europos Komisijos (EK) pirmininkės biuras pateikė atsakymą, kuriame rašoma, kad EK pripažįsta, jog vilkai sugrįžo į ES regionus, kuriuose jų ilgą laiką nebuvo. Remiantis išsamia vilkų padėties ES analize, EK pateikė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo būtų pritaikytas vilko apsaugos statusas pagal Europos Tarybos konvenciją dėl Europos laukinės gamtos ir natūralių buveinių išsaugojimo. EK skatina valstybes nares visapusiškai išnaudoti esamą ES finansavimą, kad padėti gyvulių augintojams, susiduriantiems su iššūkiais ir išlaidomis, susijusiomis su vilkų populiacijos atkūrimu pagal atitinkamas EK gaires ir turimą geriausią praktiką.

LAAA vadovė G. Kisielienė pripažįsta, kad iš visos ES Lietuva išsiskiria didžiausiu vilkų skaičiumi. Pasak jos, nors Prancūzija yra 10 kartų didesnė už Lietuvą turi viso labo 1 100 vilkų, Švedija – 460, Suomija – 400 vilkų, Čekija – 150-200 vilkų. „Lietuva turi mažiausiai 91 vilkų šeimą, t. y. perskaičiavus vilkų skaičių (91*8=728), įskaitant vienišius iki 2023 metų vados, plius prieaugis 91*3,75=341,visa populiacija būtų ne mažiau 1 069 vilkų!, – skaičiuoja G. Kisielienė. – Prancūzija yra maždaug dešimt kartų didesnė už Lietuvą ir turi tiek pat vilkų kaip mes. Prancūzų ūkininkai jau mato problemą dėl vilkų daromos žalos, o mūsų politikai – ne. Tai labai stebina. Mes esame tarp lyderių pagal vilkų gausą ir sudraskytų ūkinių gyvulių skaičių.“

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-05-15

Ankstesnės žemės ūkio naujienos