Žemės ūkio naujienos: 2024-09-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkio ministerijai mažinant administracinę naštą ūkininkai įspėja: kai kurie sektoriai gali nukentėti
Žemės ūkio ministerijai pateikus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano keitimą, administracinės naštos žemdirbiams mažinimas tapo vienu iš ministro prioritetinių darbų, teigia žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus. O žemdirbių atstovai sako, kad ne visiems sektoriams supaprastinimai yra vienodai priimtini.
Pasak V. Tomkaus, nauja tvarka leis žemdirbiams įsigyti ūkio gamybinį potencialą viršijančią techniką, su sąlyga, kad įsigijimo kainos skirtumą padengs pats ūkininkas. Ši taisyklė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) atstovės Zofijos Cironkienės teigimu, nėra priimtina daržovių augintojams. „Jos (naujos taisyklės – ELTA), ko gero, yra labiausiai patogios ir būtinos grūdininkų sektoriui. Pavyzdžiui, kad ir dirbti su technika, įsigyta tam tikram sektoriui. Mes žinome kaip buvo dirbtinai pereinama prie daržininkystės kai kurių didelių ūkių, ten pasisodinant plotus moliūgų, ar pupų, ar žirnių ir perkama technika iš esmės yra grūdininkystei“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjo Z. Cironkienė.
Pasak LDAA atstovės, sulyginus paramos intensyvumą su kitais sektoriais, daržovių augintojams jis gali siekti vos 20-40 proc. „Norėjau atkreipti dėmesį, kad toliau kuriant taisykles reikėtų dar kartą vėl sugrįžti prie to, jog negali visiems sektoriams būti vienodi supaprastinimai ir ne visiems sektoriams jie tinka“, – pabrėžė ji. Klausimo kuratorius, Seimo narys Vigilijus Jukna paragino Žemės ūkio ministeriją atsižvelgti į išsakytus siūlymus sudarytoje darbo grupėje, į kurią įtraukti ir socialiniai partneriai. „Kas buvo išsakyta, ypač LDAA, irgi tikiuosi, kad pasižymėjote ir tai kažkur bus nagrinėjama ir diskutuojama, kad būtų galima rasti tą kompromisą, kad nenukentėtų ir kiti sektoriai, ne vien tik sudarant prioritetus tam tikriems sektoriams“, – kalbėjo V. Jukna.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis pastebėjo, kad nors Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ir yra pareiškusi, kad mažesnių nei 10 ha ūkių nebetikrins, ūkių kontrolę atliekančių darbuotojų skaičius liks toks pat. „Parašiau tokį drastišką pasiūlymą – apskritai sumažinti asignavimus tiems departamentams, tiems tikrintojams, kurie važinėja, nes apimtys tai mažėja, o finansavimas išlieka toks pat“, – teigė J. Sviderskis.
LŽUBA vadovas tikino, kad nuolatinės patikros yra didžiulė našta žemdirbiams ir šie baiminasi, kad nesumažinus tikrintojų skaičiaus, patikros bus toliau atliekamos tokiu pat dažniu. Jis taip pat kėlė klausimą dėl tikrintojų kvalifikacijos tinkamumo.
„Ar nereikėtų visiems tiems tikrintojams išlaikyti kvalifikacinį egzaminą? Nes kad naudotume augalų apsaugos produktus mes turime tai padaryti, ir atliekame, bet tikrintojas nieko nežino“, – tvirtino jis. Viceministras patikino, kad patikrų skaičius ir dažnis toliau mažės, o daliai ūkių jie net nebus atliekami. „Tikrinimo apimtys yra mažinamos ir periodiškumas, ir mažiau rizikingi projektai galbūt apskritai nebus tikrinami, tai dirbama daug šia kryptimi“, – pabrėžė V. Tomkus.
ELTA primena, kad nuo spalio 7 d. ūkininkai, investuojantys į žemės ūkio valdas, paraiškas paramai gauti galės teikti supaprastinta tvarka. Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, papildomas kvietimas galios iki lapkričio 4 d. Nurodoma, kad kvietimams skirtos lėšos bus paskirstytos pagal atskirus žemės ūkio sektorius: 13,5 mln. eurų bus išdalinta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, dar 40 mln. eurų – pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.
Ministerijos duomenimis, keisis ir paramos dydis – ji galės siekti iki 80 tūkst. eurų, o paramos su lengvatine paskola suma negalės viršyti 280 tūkst. eurų. Tarp planuojamų pakeitimų numatytas ir traktorių bei žemės ūkio technikos įsigijimo finansavimas visuose žemės ūkio sektoriuose, verslo plano informacijos integracija į paraišką, finansinių prognozių atsisakymas bei atitikties ekonominio gyvybingumo kriterijams nustatymas pagal faktinių ataskaitų duomenims.
Išrinktas metų jaunasis artojas: lietuviams nosį nušluostė kaimynai
Rugsėjo 26 d. Plungės technologijų ir verslo mokyklos laukuose, žemę drebino tarptautinio profesinio meistriškumo konkurso „Jaunasis artojas 2024“ dalyviai. Kaip rašoma pranešime spaudai, konkurso metu savo talentą ariamame lauke pademonstravo jaunuoliai iš visos Lietuvos bei dalyviai iš Latvijos. Šių metų konkurse moterys taip pat nepabūgo sėsti už traktoriaus vairo ir įrodė, kad arti gali ir jos.
Kol jaunieji artojai arė, renginio žiūrovai turėjo progą pasimėgauti muzika, vietoje ruoštais pietumis bei išbandyti save įvairiose rungtyse.
Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad šių metų arimo konkurse triumfavo Latvijos atstovai iš Kandavos (Kandava Agricultural Technical School). Arimo apverčiamais plūgais kategorijoje laimėtoju tapo Dzintars Grosbardis, o arimo tradiciniais plūgais laimėtojas – Maris Janis Zuments. Plungės technologijų ir verslo mokykla konkursą „Jaunasis artojas 2024“ organizuoja jau ketvirtus metus iš eilės.
Kol kas tai vienintelis tokio pobūdžio konkursas Lietuvoje, kuris kasmet vis labiau populiarėja ir pritraukia vis didesnį visuomenės dėmesį. Konkurso tikslas – ugdyti jaunimo meilę žemės ūkiui, kelti profesijos įvaizdį propaguojant žemės ūkiui ir kaimui reikalingas profesijas, formuoti praktinius įgūdžius, stiprinti profesinio mokymo įstaigos partnerystės ryšius su socialiniais partneriais.
Šaltinis: delfi.lt, 2024-09-26
Joniškio rajono žemės ūkio bendrovė atleidžia virš trečdalio darbuotojų
Joniškio rajone veikianti Darginių žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) atleidžia 17 iš 44 darbuotojų. Apie tai įmonė informavo Užimtumo tarnybą. Užimtumo tarnyba Eltai teigė, kad darbuotojai atleisti bendru akcininkų sprendimu numačius naikinti Darginių ŽŪB gyvulininkystės veiklą. Darbo neteks 6 fermos operatoriai, 4 budėtojai ir kiti darbuotojai.
„Darbuotojai bus atleidžiami pagal LR darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą (darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla – ELTA)“, – rašoma Užimtumo tarnybos siųstame pranešime.
Su Darginių ŽŪB pirmininku Juozu Dūda susisiekti nepavyko.
Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje nurodoma, jog bendrovė pernai fiksavo 139 tūkst. eurų grynąjį pelną, o užpernai jis siekė 404 tūkst. eurų. Įmonės pajamos sumažėjo beveik 17 proc. – pernai jos siekė apie 3,12 mln. eurų, o 2022 m. – 3,73 mln. eurų.
Skolos „Sodrai“ bendrovė neturi.
Iki šiol įmonė užsiiminėjo mišriu žemės ūkiu bei grūdinių, ankštinių ir aliejingų sėklų auginimu. Darginių ŽŪB Lietuvoje veikia nuo 1992 m.
Lietuvoje įvyko 4-asis Europos Sąjungos (ES) šalių Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) nacionalinių kaimo tinklų atstovų susitikimas. Susitikimą Birštone, kuriame dalyvavo daugiau kaip 70 nacionalinių kaimo tinklų, Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (angl. DG-AGRI) atstovų, surengė ES BŽŪP tinklas kartu su Lietuvos kaimo tinklu.
ES kaimo vietovėse, kurios sudaro daugiau kaip 80 proc. jos teritorijos, gyvena 137 mln. žmonių, t. y. beveik 30 proc. ES gyventojų. Šiandien kaimo vietovės susiduria su daugybe iššūkių: gyventojų skaičiaus mažėjimu, kartų kaitos problema, sveikatos priežiūros, socialinių, švietimo paslaugų teikimo ir kitais trūkumais. BŽŪP padeda kaimo vietovėms spręsti šias problemas, siekia pagerinti gyvenimo kokybę, skatinti ekonomikos augimą.
Nacionalinių BŽŪP tinklų susitikimuose susirenka skirtingų šalių atstovai, atsakingi už BŽŪP įgyvendinimą savo šalyse. Tokie susitikimai padeda užtikrinti, kad BŽŪP būtų įgyvendinama kuo efektyviau ir atsižvelgiant į skirtingų šalių poreikius.
DG-AGRI skyriaus vadovė Antonia Gámez Moreno akcentavo nacionalinių BŽŪP tinklų vaidmenį sprendžiant iššūkius, kylančius šalims įgyvendinant savo strateginius planus, taip pat pasidžiaugė indėliu kuriant idėjas, padėsiančias planuoti BŽŪP ateityje.
Esminį nacionalinių BŽŪP tinklų vaidmenį formuojant Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros ateitį pabrėžė ir žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus. „Dėkoju, kad atvykote čia iš visos Europos pasidalyti savo patirtimi, žiniomis ir idėjomis, kaip galėtume toliau stiprinti savo žemės ūkį ir kaimo vietoves. Linkiu, kad naujai gimusios idėjos būtų įgyvendintos ir taptų dideliais projektais jau netolimoje ateityje“, – sakė viceministras.
V. Tomkus atkreipė dėmesį į tai, kad nacionaliniai BŽŪP tinklai ne tik remia BŽŪP įgyvendinimo priemones – jie yra inovacijų, bendradarbiavimo ir žinių mainų platformos. Naudodamosi šiais tinklais, suinteresuotosios šalys iš viso žemės ūkio sektoriaus gali susisiekti, mokytis vieni iš kitų ir bendradarbiauti įgyvendinant projektus, kurie peržengia šalių sienas. Nacionaliniai kaimo tinklai suburia ūkininkus, kaimo verslininkus, mokslininkus, konsultantus, vietos bendruomenes ir politikos formuotojus.
Nacionalinių kaimo tinklų susitikimai yra svarbi platforma, kurioje dalyviai dalijasi aktualijomis apie savo šalyse vykdomas BŽŪP reformas, naujoves ir kylančius iššūkius, diskutuoja probleminiais klausimais, ieško bendrų sprendimų, kaip efektyviau įgyvendinti BŽŪP principus. Susitikimai padeda užmegzti ir stiprinti ryšius tarp skirtingų šalių atstovų, skatina bendradarbiavimą.
Susitikime Birštone visi dalyviai buvo suskirstyti į grupes, kurių kiekviena dirbo pagal konkrečias nustatytas temas: „Bendradarbiavimo tarp nacionalinių kaimo tinklų stiprinimas“, „Efektyvi komunikacija“, „Vertinimai“, „Inovacijos bei Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema“, „Supaprastinimas“, „Jauni žmonės ir kaimo vietovės“. Šiuo nauju hakatono formatu siekiama nacionaliniuose tinkluose skatinti bendradarbiavimą ir novatoriškų idėjų bei sprendimų kūrimą.
Paskutiniąją susitikimo dieną dalyviai buvo pakviesti aplankyti tris ES paramos lėšomis įgyvendintus LEADER priemonės projektus Druskininkų ir Kaišiadorių rajono savivaldybėse.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-09-27
Lietuvoje 2024 m. rugsėjo antroje pusėje padidėjo grūdų ir rapsų supirkimo kainos
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2024 m. 38 savaitę (09 16–22) kviečius supirko vidutiniškai po 207,05 EUR/t. Palyginti su kaina buvusia prieš mėnesį (34 savaitę (08 19–25), ji padidėjo 5,23 proc., bet buvo 5,66 proc. mažesnė negu prieš metus (2023 m. 38 savaitę (09 18–24).
Pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami vidutiniškai po 153,99 EUR/t – 3,11 proc. didesne kaina, palyginti su rugpjūčio antroje pusėje buvusia kaina, bet 26,72 proc. pigiau negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu. Analizuojamu laikotarpiu kvietrugiai buvo superkami vidutiniškai po 167,83 EUR/t – atitinkamai 9,13 proc. ir 0,33 proc. didesne kaina negu prieš mėnesį bei metus.
Rapsų vidutinė supirkimo kaina šių metų 38 savaitę buvo 1,56 proc. didesnė negu prieš mėnesį bei 3,44 proc. didesnė, palyginti su prieš metus buvusia kaina, ir sudarė 455,24 EUR/t.
