Žemės ūkio naujienos: 2025-02-26. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Investicijoms į šalies ūkių modernizavimą – papildomas 40 mln. eurų finansavimas
Šalies ūkių modernizavimui nuspręsta skirti papildomą 40 mln. eurų finansavimą, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Šios lėšos yra Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano investicinių priemonių dalis – joms finansuoti iš viso numatoma skirti 311,25 mln. eurų dotacijų ir 35 mln. eurų lengvatinių paskolų.
„Parama ūkiams modernizuoti yra labai svarbi ne tik ūkininkams, bet ir visai visuomenei dėl apsirūpinimo maistu aspekto, kuris tampa vis aktualesnis. Atsižvelgus į tai, kad šiai priemonei liko tik trečdalis skirtųjų lėšų, rasta papildomų nacionalinio biudžeto lėšų naujiems investiciniams projektams finansuoti“, – pranešime cituojamas žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
Iki šiol priemonei „Investicijos į žemės ūkio valdas“ jau panaudota beveik 75 proc. dotacijoms skirtų lėšų. Ji populiari tarp ūkininkų dėl didelės paramos, plataus tinkamų finansuoti išlaidų sąrašo ir paprasto paraiškų teikimo proceso.
ŽŪM teigimu, iki 2025 m. gautiems projektams finansuoti jau suplanuoti du trečdaliai visų 2023–2027 m. laikotarpiui investicinėms priemonėms skirtų lėšų.
Pagal šią priemonę finansuojamos įvairios investicijos, tokios kaip žemės ūkio technikos ir įrangos įsigijimas, pastatų statyba ir rekonstrukcija bei naujų technologijų diegimas.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-02-25
Kovo 3 d. NMA išmokės 19,04 mln. Eur paramą ūkinių gyvūnų laikytojams
Pirmadienį (kovo 3 d.) Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradeda mokėti susietąją paramą už mėsinius galvijus, avis ir ožkas – pirmąją mokėjimų dieną NMA išmokės beveik 19,04 mln. Eur paramą. Kovo 3 d. daugiau kaip 19 tūkst. pareiškėjų pasieks beveik 19,04 mln. Eur parama už mėsinių galvijų, avių ir ožkų auginimą.
Iš viso iki balandžio 30 d. tinkamiems paramai gauti pareiškėjams planuojama išmokėti 21,6 mln. Eur.
Primename, jog išmokos už mėsinį galviją yra diferencijuojamos pagal laikomo galvijo mėsinės veislės kraujo laipsnio dalį ir vykdytą produktyvumo tyrimą:
* už mėsinį galviją, kurio mėsinės veislės kraujo laipsnio dalis siekia 51 proc. ir daugiau, mokama 143,09 Eur išmoka;
* už mėsinį galviją, kurio mėsinės veislės kraujo laipsnio dalis nesiekia 51 proc., mokama 76,72 Eur išmoka;
* už mėsinį galviją, kurio produktyvumo tyrimas buvo vykdytas, mokama 6,00 Eur išmoka.
Išmokos dydis už avį yra 18,83 Eur, o už ožką – 25,70 Eur.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-02-26
Ūkininko laukuose išbandyta, kaip veikia atnaujinta medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos vertinimo metodika
Kauno rajono ūkininko Juozo Staliūno laukuose, nukentėjusiuose nuo šernų ir elnių, surengtas praktinis medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos pasėliams vertinimas, taikant atnaujintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo metodiką.
Žemės ūkio ir aplinkos ministrų patvirtinta atnaujinta metodika įsigaliojo nuo 2025 m. sausio 1 d. Joje patobulintos ir išplėstos galimybės nustatyti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir melioracijos statiniams.
Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius, norėdamas kuo teisingiau įvertinti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą, ieško inovatyvių sprendimų: naudoja bepiločius orlaivius, samdo nepriklausomus agronomus.
Šįkart savivaldybės administracijos iniciatyva surengtame praktiniame vertinime dalyvavo ir Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus, Vytauto Didžiojo Universiteto žemės ūkio akademijos ir Valstybinės miškų urėdijos atstovai.
Specialistai apžiūrėjo penkis pasėlių laukus, kurių bendras plotas viršijo 50 hektarų. Nustatyta, kad žieminiams rapsams didelės žalos padarė elniai, o daugiametei pievai – šernai.
Vertindami padarytus nuostolius, specialistai ne tik praktiškai taikė atnaujintą metodiką, bet ir aptarė tolesnius galimus žingsnius siekiant dar efektyvesnio žalos vertinimo bei prevencijos.
,,Žemės ūkio ministerija atidžiai stebi situaciją ir girdi ūkininkų susirūpinimą dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos. Siekiame rasti geriausius sprendimus situacijai gerinti”, – sakė praktiniame vertinime dalyvavęs ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyr. specialistas Tomas Vaištaras.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-02-25
Pamelžtas pienas iš Alytaus rajono keliauja į Izraelį
Alytaus rajono „Atžalyno“ žemės ūkio bendrovė per mėnesį parduoda daugiau kaip penkis šimtus tonų pieno – kiekvienais metais ji pripažįstama viena iš efektyviausių pieno gamintojų Lietuvoje. Simniškis Vytautas Kančiauskas tris dienas iš eilės keliasi trečią ryto, o už pusvalandžio jau būna Verebiejuose, karvių fermoje. Čia jo laukia įprastas ir sunkus rytinis darbas – per penkias valandas kartu su kolege Rita Šveiteriene pamelš daugiau kaip 500 „Atžalyno“ žemės ūkio bendrovės karvių.
Saulei krypstant vakarop, Vytautas vėl pravers fermos duris, dar kartą peržiūrės melžimo agregatus ir vėl tas pats penkių valandų, tik jau vakarinis darbas. Per dieną Vytautas kartu su porininke Rita pamelžia daugiau kaip tūkstantį karvių, o Vilkyškių pieninė iš Verebiejų kaimo išsiveža daugiau kaip devyniolika tonų pieno.
Ar sunkus melžėjo darbas? Vytautas šypsosi: kaip ir visi darbai – jeigu dirbi sąžiningai, esi ir pats patenkintas, ir darbdavys laimingas. Fermos vedėja Albina Zubrienė „Alytaus naujienoms“ papasakojo, kad šiuo metu fermoje dirba keturi melžėjai, į „rankas“ gauna apie pusantro tūkstančio eurų atlyginimą – tokiu uždarbiu žmonės patenkinti, nes dirba, galima sakyti, tik pusę mėnesio – tris paras dirba, o tris ilsisi.
„Nuostabūs žmonės, esame tarsi viena draugiška šeima, jeigu kuris suserga, žmogaus iš pašalies ieškoti nereikia – į jo vietą stos kitas, nors tuo metu jam ir priklauso išeiginė diena“, – pasakojo fermos vedėja.
Albina Zubrienė fermai vadovauja jau dvidešimt vienerius metus. Ji nebaigė jokių žemės ūkio mokslų, tik vidurinę, tačiau, anot bendrovės vadovo Algio Žėko, Albina žino daugiau už profesorius – ir kaip karves pašerti gerais pašarais, ir kaip jas apsaugoti nuo ligų.
Užtat ir rezultatai nuostabūs. Pažangiausių pieno ūkių rinkimuose Alytaus rajono žemės ūkio bendrovė „Atžalynas“ kiekvienais metais pripažįstama viena iš efektyviausių pieno gamintojų Lietuvoje, nuolat patenka į geriausiųjų šalies pieno gamintojų dešimtuką.
Pastaraisiais metais bendrovė iš kiekvienos karvės primelžia daugiau kaip 12 tūkst. kilogramų pieno. Šis pienas Mažojoje Lietuvoje, Vilkyškių pieninėje, virsta sūriais, o iš čia keliauja į Izraelį. Šios valstybės gyventojai giria lietuvių parduodamus maisto produktus, tačiau kartu yra gana reiklūs košerinio pieno kokybei.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-02-25
Ekspertus iš Kanados domina Lietuvos žemės ūkio inovacijos ir eksporto sėkmės paslaptis
Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) lankėsi Kanados Ontario regiono instituto atstovai, besidomintys Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriumi. Kartu su Lyderystės programos direktore Gabe Ferguson atvyko Kanados kiaušinių, paukštienos, kiaulienos, sojų, pieno gamintojų, inovatorių bei ūkininkų kreditorių atstovai. Delegacijos narius itin domino maisto saugos, inovacijų žemės ūkyje, eksporto veiklų klausimai.
ŽŪM Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus apžvelgė Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektorių, papasakojo, kaip skatinamas lietuviškų produktų eksportas ir kokius privalumus turi mūsų šalies gamintojai bei perdirbėjai.
„Lietuva yra žemės ūkio sektoriaus šalis, turinti gilias tradicijas ir sparčiai žengianti inovacijų keliu. Vienas svarbiausių – pieno sektorius, kuris vaidina didelį vaidmenį eksporto struktūroje. Pagaminame daugiau nei suvartojame, tad eksportuojame daugiau kaip pusę pagaminamos produkcijos. Jautienos ir veršienos pagaminama dvigubai daugiau nei yra poreikis, tad ši produkcija taip pat sėkmingai eksportuojama. Esame produktyviausi grūdų augintojai pasaulyje, jei skaičiuotume pagal gyventojų skaičių. Esame labiausiai grūdais apsirūpinusi šalis – pagaminama daugiau kaip du kartus grūdinių kultūrų nei galime perdirbti “, – sakė Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas A. Venckus.
Pabrėžta, kad žemės ūkio produkcijos gamintojai ir perdirbėjai sėkmingai sujungia tradicijas su inovacijomis: taiko skaitmenines technologijas, tokias, kaip GPS navigacija, nuotoliniai jutikliai ir duomenų analizės įrankiai, kad galėtų tiksliai stebėti savo pasėlių būklę ir optimizuoti tręšimą bei drėkinimą. Tai padeda taupyti išteklius ir sumažinti poveikį aplinkai.
„Daug investuojame į inovacijas, technologinius sprendimus, taip sujungiame tradicijas su aukštos kokybės, inovatyviais sprendimais, tai duoda puikių rezultatų. Vargu ar yra kita šalis, kuri skirtų tiek dėmesio kokybės reikalavimams, kaip Europos Sąjunga. Norime pasiekti kitų šalių prekybos centrus savo kokybe. Mūsų gamintojai nėra labai dideli, bet labai lankstūs, pavyzdžiui, pritaikę japonų užsakovų receptūrą, sėkmingai eksportuojame ledus į šią šalį. Tai – viena mūsų sėkmės priežasčių, nes mokame atliepti aukščiausius kitų šalių vartotojų poreikius“, – sakė A. Venckus.
Pabrėžti ir kiti Lietuvos privalumai: strateginė geografinė padėtis, puikus logistikos tinklas, palankus klimatas, dirbama žemė, spartus inovatyvių įmonių augimas, patrauklus kokybės ir kainos santykis.
Ekspertai iš Kanados Ontario regiono instituto domėjosi, kaip Lietuva skatina rinkų plėtrą, įveikia kylančius iššūkius, kokius turi finansinius įrankius padėti gamintojams ar perdirbėjams, inovacijų diegimo ir valdymo programomis. Svečiai papasakojo apie maisto programas mokyklose, pasidalino darbuotojų įdarbinimo ūkiuose problematika.
Ontario regiono instituto atstovai jau lankėsi Estijoje, Latvijoje, šio vizito metu taip pat susitinka su Lietuvos gamintojais ir ūkininkais.
