Žemės ūkio naujienos: 2025-08-11. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Išimtiniai sprendimai nuo lietaus nukentėjusiems ūkininkams: lankstesni terminai
Dėl užsitęsusio gausaus lietaus dalis ūkininkų iki šiol negali pradėti javapjūtės ir laiku nušienauti ar tvarkyti pievų. Tai įvertinusi, Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimus dėl įsipareigojimų lankstesnių įvykdymo terminų tose šalies teritorijose, kuriose dėl užsitęsusio lietingo laikotarpio paskelbta ekstremalioji situacija.
-Keičiasi posėlio, deklaruoto pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Tarpiniai pasėliai“ (įskaitant GAAB 7), sėjos ir išlaikymo terminai
Nutarta vietovėse, kuriose paskelbta ekstremalioji situacija dėl ilgo lietingo laikotarpio, posėlio sėją po pagrindinės kultūros nuėmimo pratęsti iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. (buvo iki rugpjūčio 15 d.) ir iki 6 savaičių(buvo 8 savaitės) sutrumpinti posėlio išlaikymo terminą. Atsižvelgiant į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkų rekomendacijas taip pat numatyta galimybė posėlį sėti į nenukultus žemės ūkio augalus, naudojant trąšų barstytuvą arba droną.
-Keičiasi sėjos terminas pirmą kartą dalyvaujantiems ekologinėje sistemoje „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“
Nutarta, kad pareiškėjai, šiais metais pirmą kartą dalyvaujantys ekologinėje sistemoje „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, galės įsėti žolinius augalus arba jų mišinįiki 2025 m. rugpjūčio 31 d.
-Keičiasi reikalavimo sutvarkyti žaliąjį pūdymą terminas
Nutarta, jog žaliajame pūdyme auginamas bent dviejų einamaisiais metais pasėtų žemės ūkio augalų mišinys turi būti įterpiamas į dirvą arba kitaip sutvarkomas (voluojamas, smulkinamas, skutamas) ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. (anksčiau buvo rugsėjo 1 d.) Tačiau reikalavimas, draudžiantis nuimti augalų derlių prieš įterpiant ar sutvarkant žaliąjį pūdymą, lieka galioti.
Atsisakyta reikalavimo sutvarkyti pievas
Savivaldybėse, kuriose paskelbta ekstremalioji situacija, nutarta nereikalauti sutvarkyti pievų iki rugsėjo 1 d., kaip numatyta nacionaliniuose teisės aktuose, paramai už deklaruotus plotus gauti.
Vis dėlto, paramos priemonėse, kuriose yra nustatyti vėlesni šienavimo terminai nei rugsėjo 1 d., reikalavimas nušienauti pievas išlieka.
Provėžas, tiesioginės sėjos metu susidariusias dėl nepalankių klimato sąlygų, reikės prieš išlyginant nufotografuoti
Šis pakeitimas skirtas dirbantiems laukus, deklaruotus pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“. Laukuose, kuriuose pjaunant javus labai įmirkusioje žemėje ir juos išvežant susidarė gilios provėžos, reikalavimas sėti javus tuose pačiuose laukuose 2 metus iš eilės taikant tiesioginę sėją, tampa neįgyvendinamas, jei laukai neišlyginti. Dėl šios priežasties nutarta, jog pareiškėjai prieš provėžų išlyginimą turi užfiksuoti esamas provėžas – padaryti nuotraukas ir jas pateikti per mobiliąją „NMA agro“ programėlę prieš tiesioginę sėją.
Rugpjūčio 7 d. duomenimis, Biržų, Rokiškio, Anykščių, Akmenės, Kėdainių, Kaišiadorių ir Šilutės rajonų savivaldybės jau yra paskelbusios savivaldybės lygio ekstremaliąsias situacijas dėl stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio augalų vegetacijos laikotarpiu. Jei bus paskelbta ekstremali situacija ir kitose savivaldybėse arba visos Lietuvos mastu, išimtys galios visoje ekstremaliosios situacijos paskelbimo teritorijoje.
Žemės ūkio ministerija rugpjūčio 5 d. raštu kreipėsi į Nacionalinį krizių valdymo centrą su siūlymu skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje valstybės teritorijoje. Atkreipiame dėmesį, kad sprendimą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo priima Vyriausybė Nacionalinio krizių valdymo centro siūlymu.
Ką daryti ūkininkui, jei jis negali įvykdyti ir kitų įsipareigojimų, arba jei ekstremalioji situacija nepaskelbta?
Žemės ūkio ministerija primena, kad jei nėra paskelbta savivaldybės lygio ar valstybės lygio ekstremalioji situacija, ar jei ji paskelbta, tačiau negalima įvykdyti ir kitų čia neišvardintų įsipareigojimų, dėl kurių taikomos išimtys, pareiškėjai vis tiek turi kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) per 15 darbo dienų.
Teisė gauti paramą neprarandama, jei pareiškėjai paramos skyrimo sąlygų nesilaikė dėl pripažintų nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių. Todėl pareiškėjai, susiduriantys su sunkumais ir dėl nepalankių oro sąlygų vėluojantys laiku atlikti nustatytus įsipareigojimus, turėtų kreiptis į NMA per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie šias aplinkybes. Jie turi pateikti tai įrodančius dokumentus, nurodydami priežastis, dėl kurių negali įgyvendinti nustatytų reikalavimų paramai už deklaruotus plotus gauti. Prašymą būtina išsiųsti el. paštu dokumentai@nma.lt, o nuotraukas pateikti per mobiliąją programėlę „NMA agro“. Kiekvieno pareiškėjo situacija bus vertinama individualiai.
Pareiškėjai taip pat turi teisę iki rugsėjo 15 d. atsisakyti paramos už deklaruotą lauką, išskyrus tuos atvejus, kai pareiškėjas buvo informuotas apie NMA planuojamą patikrą vietoje, taip pat paraiškoje aptiktas klaidas, NMA prašymą pateikti deklaruojamų plotų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus ar patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-08-08
„Augalai neatlaikė“: dėl liūčių šių metų grūdų derlius ir kokybė bus prastesni
Ūkininkai dėl ypač lietingos vasaros ir užmirkusių laukų šią vasarą negali laiku nuimti derliaus – javapjūtė vėluoja beveik tris savaites. Šiųmetinis grūdų derlius, anot BNS kalbintų žemdirbių, nebus rekordinis, jų kokybė bus prasta – augalai, neatlaikę vėjų ir lietaus, sugulė ir varpos ėmė dygti. „Vėluoja (javapjūtė – BNS) ir gan smarkiai. Žemaitija dar pilnai nepradėjo kūlimo, dar dorojami rapsai, yra ūkininkų, kurie dar ir kombainų iš garažų neišvarė“, – BNS teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.
Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus, šiuo metu javapjūtė jau turėjo būti įsibėgėjusi, bet taip nėra, nes lietus pridarė daug problemų, todėl javapjūtė kai kur gali trukti ne dvi savaites, o mėnesį ar pusantro.
„Su derliaus nuėmimu, kūlimu jau turėtume būti įpusėję, verstis į antrą pusę, bet derliaus nuėmimas yra labai sudėtingas, ypač pietų Lietuvoje, Zarasuose, Rokiškyje“, – BNS sakė A. Svitojus.
Anot A. Vanago, priklausomai nuo regiono, kviečiai paprastai pradedami kulti liepos 17–20 dienomis, bet ne vėliau kaip rugpjūčio 1-ąją.
Jį neramina tai, kad kviečiai dar nenukulti, o jau ant nosies – rapsų sėjos pradžia: „Po kviečių dažniausia sėjamas rapsas. Su terminais nespėsime tinkamai jo pasėti.“
A. Svitojaus teigimu, didelės ir sunkios varpos rodo, kad šiemet grūdų derlius galėtų būti jeigu ne rekordinis, tai tikrai didelis, tačiau kombainai negali įvažiuoti į laukus.
„Įvažiuoti į laukus sudėtinga, varpos sunkios, bet sulindusios atgal į žemę, laukuose spindi vanduo ir varpos jame guli. Tai dalis ūkininkų derliaus nepaims, o derlius būtų geras. Tai bus derlingumas vidutinio dydžio per visą Lietuvą įvertinus, kad dalis jo nebus paimta. Kitaip būtų (derlius – BNS) geresnis nei anksčiau. Mažiausiai 10 proc., gal 15 proc.“, – svarstė A. Svitojus.
Tuo metu A. Vanagas teigė, kad šiemet subrandintas derlius panašus į pernykštį, bet ar tiek jo atsiras aruoduose, paaiškės nuėmus. Tačiau jau dabar aišku – grūdų kokybė bus prasta: „Didesnė dalis tikrai važiuos į pašarinius kviečius – nes trūksta svorio arba baltymų.“
Pasak A. Svitojaus, grūdų derlių dar galima išgelbėti – reikia šiltų ir saulėtų dienų, kad laukai apdžiūtų ir į juos įvažiuotų kombainai: „Kai guli, sakyti, kad visiškai nepaimsi, negalima, bet tada didelė drėgmė būna, reikia džiovinti, kas kainuoja, grūdai užteršiami žole.“
A. Vanagas kitos nuomonės: „Nesu dar toks optimistas, sugulusius javus labai sunku kulti ir ar to derliaus juose bus, vėliau pamatysime.“
Anot Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko, nesugulusius javus kuliantys ūkininkai sako, kad derlius siekia 7–8 tonas iš hektaro.
Jo teigimu, šiemet mažos ir kviečių kainos – 170 eurų už toną antros klasės grūdų: „Aukštos klasės kviečių galime daug ir neturėti. Kviečius pradėjo kulti pietų Lietuvoje, tai kad vežtų ekstra klasės grūdų, labai mažai teko girdėti.“
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-08-11
Lietuvoje 2025 m. liepos mėn. pabaigoje grūdų supirkimo kainos kito nevienodai
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų 31 savaitę (07 28–08 03) kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 189,53 EUR/t., tai 10,1 proc. mažesne kaina palyginti su prieš savaitę (2025 m. 30 savaitę (07 21–27) buvusia kaina bei 1,9 proc. mažesne negu 2024 m. 31 savaitę (07 29–08 04). Rugių vidutinė supirkimo kaina 31 sav. sudarė 132,77 EUR/t ir buvo 8,65 proc. didesnė, palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio kaina.
Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina analizuojamu laikotarpiu buvo 145,22 EUR/t, tai 3,22 proc. didesnė negu prieš savaitę, bet 4,95 proc. mažesnė negu prieš metus. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina 31 savaitę sudarė 159,90 EUR/t ir buvo 9,15 proc. mažesnė negu prieš savaitę, bet 7,32 proc. didesnė, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Rapsų vidutinė supirkimo kaina 2025 m. liepos mėn. pabaigoje sudarė 454,97 EUR/t ir buvo atitinkamai 0,56 ir 1,36 proc. didesnė negu prieš savaitę ir metus.
Šaltinis: Agro RINKA, 2025 m. Rugpjūčio 11 d. Nr. (466)
Estijoje pieno supirkimo kainos per metus pakilo 22,5 proc.
Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje birželį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, pakilo 22,5 proc. iki 507,54 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį, t. y. birželį, palyginti su geguže, vidutinė kaina smuko 1,3 procento.
Pirmąjį vasaros mėnesį supirkta iš viso 77,9 tūkst. tonų pieno – 300 tonų mažiau negu 2024 metų birželį.
Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas siekė 3,8 proc., o vidutinis baltymų kiekis – 3,4 procento. Per metus abu rodikliai paaugo po 0,1 procentinio punkto.
Šaltinis: agrobite.lt, 2025-07-26
Žemės ūkio viceministrai priims interesantus
Žemės ūkio viceministrai šių metų III ketvirtį interesantus priims pagal nustatytą grafiką. Informacija apie viceministrų priėmimo organizavimo tvarką teikiama telefonais +370 5 239 1281, +370 5 239 1391; el. paštu Maryte.Vitoniene@zum.lt, Vilija.Gaigaliene@zum.lt ar atvykus į ministerijos priimamąjį J. Lelevelio g. 6, 172 kab.
Viceministras Arūnas Rutkauskas (kab. 281)
Rugsėjo 2 d.
10.00 – 11.15
Viceministras Andrius Palionis (kab. 286)
Rugsėjo 2 d.
10.00 – 11.15
Viceministras Arūnas Jagminas (kab. 387)
Rugsėjo 9 d.
13.00 – 14.15
Registruodamiesi asmenys turi nurodyti savo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis ir trumpai pateikti klausimo ar problemos esmę.
