Lietuvoje pienininkystės ūkis – viena svarbiausių žemės ūkio šakų. Žemės ūkio ministerijoje diskutavusius pieno gamintojus, perdirbėjus ir valdžios institucijų atstovus ypač jaudino šalies pieno sektoriaus ateitis panaikinus pieno gamybos kvotas.
Turės didžiulės įtakos
Europos Sąjunga ketina nuo 2015 metų balandžio 1 d. atsisakyti pieno kvotų sistemos, kuri buvo reikalinga sureguliuoti pieno kiekį, patenkantį į rinką. Nors mūsų šalis nustatytos pieno kvotos niekada neviršijo, tačiau neabejojama, kad šis pasikeitimas turės didžiulės įtakos visiems rinkos dalyviams.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, paraginusi visus pasidalyti įžvalgomis, pabrėžė, kad Lietuvos pieno sektorius yra labai įvairus ir rinkoje turi išlikti visi jos dalyviai. ,,Turime kalbėti apie ateitį, kaip gyvensime po kvotų panaikinimo. Kiekvienas turi galvoti, ką padaryti, kad liktų konkurencingas“, – sakė ministrė. ŽŪM daro viską, kad gamintojų pajamos, negautos dėl Rusijos embargo, būtų iš dalies kompensuotos valstybės ir ES lėšomis. Tačiau ji atkreipė dėmesį į tai, kad šios kompensacijos bus tik vienkartinė injekcija. „Galime padėti įsilieti į bendrąją rinką, bet nereiškia, kad valdžia kiekvieną nuostolį turi dengti. Turime suvienyti jėgas, kad Lietuva būtų konkurencinga, kad gertume savą pieną“, – teigė V. Baltraitienė.
Pieno gamyba pakibs ant plauko
ES pieno sektoriaus perspektyvas, panaikinus kvotas, apžvelgė į susitikimą Žemės ūkio ministerijoje specialiai atvykęs Europos pieno tarybos, vienijančios apie 100 tūkst. pieno gamintojų, prezidentas Romualdas Schaberis, pats laikantis 45 karves. Anot jo, daugelyje ES šalių pieno gamintojai neturi pelno, jie nepadengia savo kaštų. Remdamasis įvairia statistika ir schemomis, biržų duomenimis, remdamasis JAV ir Kanados pavyzdžiais, vokietis papasakojo, kaip taryba įsivaizduoja būsimą laikotarpį. „Mes visi sėdime viename laive ir turime galvoti, kaip išsigelbėti. Jei nieko nesiimsime, pieno gamyba ES pakibs ant plauko“, – kalbėjo vokietis.
R. Schaberis atkreipė dėmesį į tai, kad pieno gamintojai yra priklausomi ne tik nuo pasaulinės rinkos, bet ir nuo politinių sprendimų, ką parodė Rusijos embargas. Ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, ir svečias iš Vokietijos ypač akcentavo kooperacijos svarbą. „Pieno gamintojai turi vienytis su perdirbėjais, kad galėtų bendrai įveikti sunkumus“, – savo nuomonę išsakė vokietis.
Nenori nutraukti pieno gamybos
Lietuvos pieno sektoriaus aktualijas apžvelgęs Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis nebuvo linkęs pritarti svečio pesimistinėms prognozėms. „Tik 8 ES šalys viršijo skirtąją pieno kvotą. Visų šalių bendroji kvota liko nepanaudota. Gal ir galėtų mus užplūsti pieno upės, tačiau abejoju, kad Kipras ar Austrija galėtų pagaminti labai pigų pieną“, – neslėpė skeptiško požiūrio direktorius, pabrėžęs, kad Lietuvoje problemų dėl kvotos viršijimo niekada nebuvo – virškvočio mokesčio niekam nereikėjo mokėti.
„Perspektyvą turime, pasaulyje pieno produktų poreikis didėja, yra kur didinti pieno gamybos efektyvumą. Mūsų pramonė gali perdirbti daugiau pieno, akivaizdu, kad gamintojai nenori nutraukti pieno gamybos. Norint gerų rezultatų, pieno gamintojai turi vienytis dėl geresnių kainų“, – sakė direktorius, kuris papasakojo ir apie naujas ŽŪM vykdomas ir planuojamas paramos priemones gyvulininkystės sektoriuje.
Neišvengiama supirkimo kainų krizė
Susitikime dalyvavusių žemdirbių atstovų teigimu, būtent Baltijos šalyse pieno gamyba smarkiai mažės, o tai neišvengiamai lems 2–3 metų pieno supirkimo kainų krizę. Kaip pagrindinės priežastys buvo įvardytos vienos mažiausių ES pieno supirkimo kainos ir tiesioginės išmokos, silpna kooperacija. Beveik 25 metus ūkininkaujantis, laikantis 70 karvių Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas apgailestavo, kad pieno gamyba tampa nepatrauklia žemės ūkio gamybos šaka. Anot jo, pagaminti litrą pieno dabar brangiau negu parduoti. Vis dėlto jis pabrėžė nenorintis mažinti nei gamybos, nei karvių skaičiaus.
Lietuvos neužplūs pigus pienas
Įžvalgomis dėl pieno kvotų sistemos panaikinimo pasidalijo ir šalies pieno perdirbėjai. Ieškančios naujų rinkų ir didinančios gamybos efektyvumą bendrovės „Vilkyškių pieninė“ gen. direktorius G. Bertašius nenorėjo sutikti su perdirbėjams metamais kaltinimais dėl žemų pieno supirkimo kainų. „Jeigu mes mažiau mokėtume už pieną, jis visas išplauktų į Lenkiją“, – pečiais gūžčiojo perdirbėjų atstovas. Jo nuomone, po kvotų panaikinimo Lietuvos neturėtų užplūsti pigus pienas – į Lietuvą jo tiesiog neapsimokės vežti dėl didelių transporto kaštų. Pienas bus perdirbtas senosiose ES šalyse, kurios jau dabar stato naujas gamyklas. „Pieno supirkimo kainai įtaką darys pasaulinis paklausos ir pasiūlos santykis, o ne pieno kvotų panaikinimas“, – buvo įsitikinęs G. Bertašius.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis atkreipė dėmesį į tai, kad pieno kainų svyravimai vyko ir esant pieno kvotų sistemai, taigi pieno kvotų panaikinimas neturėtų įnešti didelių pokyčių.
V. Baltraitienė pabrėžė, kad dotuojama sritis niekada nebus pelninga. „Pats ūkis turi dėti pastangas, kad būtų konkurencingas“, – situaciją apibūdino susitikime aktyviai dalyvavusi ministrė, pasigedusi konkrečių pasiūlymų, kaip pieno sektorių padaryti labiau konkurencingą.
Pagal Žemės ūkio ministerijos informaciją
