Ūkininkams metai geri, bet kainoms kilti trukdo Viduržemio jūros kurortai. Nors šie metai leis atsigauti daugeliui sektorių – grūdininkai kalba apie rekordą skaičiuojant eksportuotą grūdų kiekį vienam gyventojui, uogų ir vaisių augintojų laukia neblogas derlius, tačiau auga nerimas dėl eksporto rinkų. Dėl koronaviruso smukęs maisto vartojimas dar neatsistato. Šį kritimą ypatingai pajuto pieno perdirbėjai, kurie į ES veždavo daug taip vadinamų „industrinių“ produktų, skirtų tolimesniam perdirbimui ar vartojimui viešbučių ir restoranų meniu. Plačiau
Žemės ūkio surašyme užpildyta 12,8 proc. anketų. „Palyginimui, rugsėjo 10 dienos duomenimis (pasibaigus savarankiško pildymo pirmam etapui), ūkiai savarankiškai buvo užpildę per 13 tūkst. arba 8,3 proc. anketų“, – Eltai nurodė Statistikos departamentas. Žemės ūkio surašymas prasidėjo rugpjūčio 19 dieną. Tris savaites – iki rugsėjo 9 dienos ūkininkai duomenis galės pateikti internetu per sistemą. Tuos, kurie to nepadarė, nuo rugsėjo 10 dienos lanko arba telefonu apklausia klausėjai. Žemės ūkio bendrovės ir įmonės savo statistinius duomenis visą mėnesį gali pateikti internetu nuo spalio 12 dienos. Plačiau
Ukrainos derlius mažesnis nei prognozuota. Ukrainos ekonomikos, prekybos ir žemės ūkio ministerija pranešė, jog šių metų grūdinių kultūrų derlius nesieks numatytos 70 mln. tonų ribos, bet tikimasi gauti 68 mln. tonų. Rugsėjo 17 d. duomenimis, iš laukų jau nuimta 43,2 mln. tonų žemės ūkio derliaus, iš jų – 36 mln. tonų grūdų ir ankštinių augalų (64 proc. viso pasėlių ploto), praneša „BusinessCensor“. Plačiau
Politikai žemės ūkio nepamiršo. Artėjantys rinkimai į Seimą verčia politikus vis daugiau kalbėti visuomenei aktualiomis temomis. Viena tokių – žemės ūkis, europinė parama ir jos skirstymas, mokesčiai, melioracija. Pirmadienį Žemės ūkio rūmų organizuotą diskusiją „Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros politika“ moderavęs Aistis Zabarauskas pasiūlė partijų atstovams trumpai pristatyti savo žemės ūkio viziją bei vėliau paprašė konkrečių atsakymų itin aktualiomis temomis. Viena iš jų – tiesioginių išmokų ribojimas ir pozicija dėl pirmųjų hektarų rėmimo. Plačiau
Jungtinėje Karalystėje bręsta ekologinis skandalas. Britai importuoja iš Nyderlandų tūkstančius tonų nuotekų dumblo, kurį planuoja naudoti žemės ūkio naudai, nepaisant jo toksiškumo ir pavojaus žmonių sveikatai bei aplinkai. Tarptautinės aplinkos apsaugos organizacijos „Greenpeace“ Jungtinės Karalystės padalinio ekspertai išsiaiškino, jog Aplinkos agentūra išdavė leidimą priimti į šalį 15 siuntų su nusausintu komunalinių nuotekų dumblu iš Nyderlandų. Plačiau
Veršeliams geriau po du negu po vieną. Britų Kolumbijos universiteto (Kanada) mokslininkai siūlo grupuoti naujagimius veršelius po du, nes tokia praktika ne tik taupo darbo sąnaudas, bet ir teigiamai veikia jauniklių augimą. Dažniausia pieninių veislių veršeliai iki nujunkymo laikomi individualiuose nameliuose, vėliau grupuojami pagal amžių. Kanados mokslininkai įsitikinę, jog iš karto po atvedimo auginant veršelius po du ar daugiau, naudą pajustų tiek ūkininkai, tiek gyvūnai. Automatinės girdyklos galėtų aptarnauti daugiau veršelių, sumažėtų darbo jėgos poreikis. Plačiau
Panevėžio rajono ūkininkai patenkinti ir derliumi, ir supirkimo kainomis. Nuimto derliaus tolimesnis kelias įvairus: didžioji dalis keliauja tiesiai į grūdų supirkimo įmones, dalis lieka ūkiuose sėklai ar pašarams, dalis – ūkių sandėliuose ar saugyklose, tikintis aukštesnių supirkimo kainų. Javų derlingumas Panevėžio rajone vidutiniškai 6 tonos iš hektaro, rapsų – 3,5 t/ha. Nors yra ūkių, kur kviečių derlingumas siekė 8 t/ha. Supirkimo kainos javų augintojams, kurie suspėjo laiku fiksuoti ir sudaryti sutartis, patenkinamos: kviečių 130–160 eurų už toną, miežių – 128 eurai už toną, rapsų – apie 350 eurų už toną. Plačiau
Ūkininkai už pusdykę grūdų neatiduoda. Užauginę gerą derlių, Lietuvos ūkininkai ir derliaus supirkėjai kasdien žvalgosi į grūdų sektoriaus užsienio biržas bei rinkas, nes kainos kol kas tokios menkos, kad netenkina nei vienų, nei kitų. Tačiau laiko dairytis turi ne visi, nes ūkininkus slegia kreditai, skolon paimtos sėklos ir javų priežiūros priemonės. Kėdainių krašte įkurto kooperatyvo „Lietuviški javai“ direktorius Nerijus Liukenskis skaičiuoja, kad grūdinių kultūrų derlius šiemet pas juos didesnis nei penkerių pastarųjų metų buvęs vidutinis derliaus vidurkis. Plačiau
