Nuo gegužės 2 d. šalies jaunieji ūkininkai kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Paraiškų teikimo laikotarpis truks du mėnesius – iki birželio 30 d. Paraiškos bus renkamos pagal naujai patvirtintas SP intervencinės priemonės įgyvendinimo taisykles – supažindiname su paramos teikimo sąlygomis ir reikalavimais.
Remiama veikla
Pagal priemonę remiama jaunųjų ūkininkų vykdoma veikla – žemės ūkio produktų pirminė gamyba bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą.
Kreiptis dėl paramos gali ir juridiniai asmenys
Naujai patvirtintose įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad į paramą jauniesiems ūkininkams gali pretenduoti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys.
Reikalavimai fiziniams asmenims išlieka, teikiantys paraiškas jaunieji ūkininkai turi būti:
- ne jaunesni kaip 18 metų ir ne vyresni kaip 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai);
- pareiškėjo vardu registruotas ūkininko ūkis ir (arba) žemės ūkio valda ir jis priima sprendimus dėl ūkio valdymo, vykdo ilgalaikę ūkio kontrolę, yra finansiškai atsakingas bei prisiima su ūkio veikla susijusias rizikas;
- turi turėti kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti (įgytas žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimas ar kvalifikacija (kriterijų atitiks ir ne žemesnio kaip 3 kurso žemės ūkio ir (arba) veterinarijos sričių studentai), arba kompetenciją, įgytą išklausius su žemės ūkio veikla susijusius mokymus, kursus, arba yra ne trumpesnė kaip 1 metų praktinė ūkininkavimo patirtis, arba pareiškėjas turi savo vardu Ūkininkų ūkio registre registruotą ūkį);
- pirmą kartą steigtis žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojas.
Pareiškėjai – juridiniai asmenys turi atitikti šiuos reikalavimus:
- jo dalyviai (akcininkai, pajininkai, kt.), vienasmenis valdymo organas arba visi kolegialaus valdymo organo nariai turi būti ne vyresni nei 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai) fiziniai asmenys;
- jo vardu turi būti registruota žemės ūkio valda;
- kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti, turi turėti vienasmenis valdymo organas, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių (akcininkų, pajininkų, kt.);
- pirmą kartą steigtis žemės ūkio valdoje.
Pareiškėjas taip pat tinkamas gauti paramą, jei jo ūkis ir valda (juridinio asmens atveju – valda) paraiškos pateikimo metu įregistruoti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki paraiškos pateikimo. Taip pat svarbu, kad teikiant paraišką valdos ekonominis dydis (VED) būtų ne didesnis kaip 70 000 Eur per metus, o VED potencialas – ne mažesnis kaip 12 000 Eur ir ne didesnis kaip 70 000 Eur per metus. Kiti reikalavimai pareiškėjui nustatyti įgyvendinimo taisyklėse.
Žinotina, jog taisyklėse neliko nuostatos, jog pareiškėjas tinkamas gauti paramą, jei jis, kaip ūkio ir (arba) valdos valdytojas, nebuvo ir nėra pateikęs paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti.
Paramos formos ir skirtos lėšos
Parama jauniesiems ūkininkams (juridiniams asmenims) galės būti teikiama dviem būdais – teikiamos dotacijos (vienkartinės išmokos) ir (arba) lengvatinės paskolos (teikiamos pagal NPĮ valdomą finansinę priemonę palankesnėmis sąlygomis nei siūloma komercinėje paskolų rinkoje).
Šiuo paraiškų rinkimo etapu dotacijoms skirta 15 mln. Eur paramos lėšų, lengvatinėms paskoloms – 19,94 mln. Eur paramos lėšų.
Pareiškėjas, teikdamas paraišką, gali pasirinkti paramos formą ir kreiptis:
- tik dėl dotacijos;
- dotacijos ir lengvatinės paskolos;
- tik dėl lengvatinės paskolos.
Didžiausias dotacijos (vienkartinės išmokos) dydis vienam jos gavėjui – 60 000 Eur.
Didžiausia paskolos suma vienam paskolos gavėjui – 100 000 Eur.
Bendra dotacijos ir lengvatinės paskolos suma – 100 000 Eur.
Tiek dotacija, tiek lengvatinė paskola skirta kompensuoti 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Dotacija (vienkartinė išmoka) mokama 2 dalinėmis išmokomis – 80 proc. paramos sumos sudaranti pirmoji išmokos dalis, mokama po sprendimo skirti paramą. Likusioji 20 proc. paramos sumos išmokos dalis mokama kitais metais po verslo plano įgyvendinimo, tinkamai įgyvendinus verslo planą, t. y.: vykdoma numatyta ūkinė veikla, atliktos bei naudojamos tik verslo plane numatytai veiklai vykdyti visos verslo plane numatytos investicijos, grynojo pelningumo arba skolos rodiklio reikšmė atitinka Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse nurodytas reikšmes, pasiektas VED ne mažesnis kaip 12 tūkst. Eur. Tinkamai neįgyvendinus verslo plano, išmoka nemokama bei susigrąžinama ir išmokėta paramos dalis.
Lengvatinė paskola suteikiama ilgiausiai 5 metų laikotarpiui nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo. Paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai, palūkanų norma nustatoma finansų tarpininkų atrankos sąlygose. Visos papildomos paskolos teikimo ir grąžinimo sąlygos nustatomos Finansavimo sąlygų apraše, NPĮ ir finansų tarpininko sudarytoje dvišalėje sutartyje ir (arba) paskolos sutartyje, pasirašytoje tarp finansų tarpininko ir paskolos gavėjo.
Svarbu žinoti, kad vienam pareiškėjui gali būti skirta tik viena dotacija ir viena lengvatinė paskola.
Atrankos kriterijai – tik besikreipiantiems dėl dotacijos
Paraiškų vertinimas pagal atrankos kriterijus bus taikomas tik toms paraiškoms, kuriose prašoma dotacijos (vienkartinės išmokos) arba dotacijos ir (arba) lengvatinės paskolos.
Žemiau patiekiami atrankos kriterijai, kuriuos atitikus suteikiamas atitinkamas balų skaičius.
1. kai kuriamas ekologinis ūkis, suteikiama 15 balų;
2. kai projekte numatyta vykdyti gamybą pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos (NKP) reikalavimus, suteikiama 5 balai;
3. kai projektas prisideda prie tvarios žemės ūkio veiklos vykdymo, daugiausia gali būti suteikiama 20 balų. Už kiekvieną nurodytą požymį gali būti suteikiama po 5 balus:
- projektas prisideda prie aplinkos taršos mažinimo, dalyvaujant ne mažiau kaip 50 proc. deklaruoto ŽŪN ploto bent vienoje (ar keliose) Strateginio plano intervencinėje priemonėje, patenkančioje į Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas (Eko schemas), išskyrus už dalyvavimą priemonėse „Ekologinis ūkininkavimas“, „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa“ (NKP), „Gyvūnų gerovė“. Tikrinama įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu;
- pareiškėjas verslo plane investuoja į įrangą, energiją gaminančią iš atsinaujinančių šaltinių (balai suteikiami ir tuo atveju, kai investicijos atliktos (pateikiama šios įrangos pirkimo-pardavimo sutartis ir apmokėjimą įrodantis dokumentas) arba numatomos atlikti naudojant ir kitų fondų ar nuosavas lėšas (pateikiamas patvirtinimo dokumentas). Balai suteikiami tik už šias investicijas: saulės baterijos, saulės kolektoriai, saulės moduliai, geoterminio šildymo, oras-oras, oras-vanduo šildymo sistemos, kai nurodytos investicijos susijusios su valdos gamybiniais poreikiais (pardavimui skirta energija neremiama). Investicijos turi būti atliktos iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos;
- pareiškėjas verslo plane investuoja į gamybinių procesų skaitmeninimo inovacijas. Balai suteikiami, investuojant į skaitmenines technologijas, nurodytas Projektų inovatyvumo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-181 „Dėl projektų inovatyvumo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Inovatyvumo metodika) 1 priedo kriterijuje „Skaitmeninimas“. Investicijos turi būti atliktos iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos;
- projektas prisideda prie veiklos rizikų valdymo. Balai suteikiami, dalyvaujant Strateginio plano kaimo plėtros rizikos valdymo intervencinėje priemonėje „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ arba verslo plane investuojama į remiamos veiklos rizikos (nuo nepalankių klimato reiškinių, aplinkos poveikio, ligų) mažinimo priemones (investicijos turi būti atliktos iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos paramos, nuosavomis ar kitomis lėšomis). Dalyvavimas intervencinėje priemonėje „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ tikrinamas įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu;
4. kai projekte numatytas savo ūkyje pagamintos ir (arba) užaugintos žemės ūkio produkcijos perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, suteikiama 20 balų. Balai suteikiami, jei pajamos iš savo ūkyje pagamintos ir (arba) užaugintos žemės ūkio produkcijos perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų subjekto veiklos pajamų;
5. kai kuriamas mišrusis ūkis, suteikiama 10 balų. Mišriuoju ūkiu laikomas ūkis, kurio pajamos, įgyvendinus verslo planą, gaunamos iš daugiau nei vieno žemės ūkio sektoriaus ir kurio pajamos nė iš vieno žemės ūkio sektoriaus nesudaro daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų, išskyrus, jei pajamos gaunamos tik iš dviejų žemės ūkio sektorių. Jei pajamos gaunamos iš dviejų žemės ūkio sektorių, pajamos iš kiekvieno sektoriaus turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. visų ūkio veiklos pajamų;
6. kai kuriamas gyvulininkystės ūkis vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, suteikiama 10 balų. Ūkis laikomas esančiu vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, jei šiose vietovėse yra ne mažiau kaip 50 proc. jo ŽŪN ploto (vietovės, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, yra nurodytos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“). Gyvulininkystės ūkiu laikomas ūkis, kurio pajamos iš gyvulininkystės įgyvendinus verslo planą sudaro daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų;
7. kai į pareiškėjo žemės ūkio valdą nėra įtrauktų sklypų, kurie 2 metų laikotarpyje iki paraiškos pateikimo buvo artimojo giminaičio ar susijusio asmens žemės ūkio valdoje, suteikiama 20 balų.
Norint gauti paramą, būtina surinkti 30 atrankos balų. Paraiškos, nesurinkusio šio balų skaičiaus, bus atmestos ir toliau nebevertinamos.
Paraiškos – per ŽŪMIS
Dokumentai bus priimami tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema (ŽŪMIS) adresu www.zumis.lt.
Svarbu – NMA rekomenduoja pradėti pildyti paraiškas kuo anksčiau, nelaukiant jų priėmimo termino pabaigos, kad būtų pakankamai laiko tinkamai užpildyti informaciją paraiškos bei verslo plano formose ir pasirūpinti reikalaujamais dokumentais.
Tuo atveju, jeigu paskutinę kvietimo teikti paramos paraiškas dieną dėl didelio dokumentų srauto įvyksta masinis ŽŪMIS gedimas ir nepavyksta pateikti paramos paraiškos, informacija apie tai paskelbiama NMA svetainėje www.nma.lt. Tokiu atveju, pareiškėjai paraiškas ir kitus prašomus dokumentus vis tiek privalo pateikti iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 val., tačiau jie gali būti skenuoti arba pasirašyti elektroniniu parašu ir siunčiami elektroniniu paštu. Kai informacija apie ŽŪMIS neveikimą paskelbiama paskutinę paraiškų priėmimo dieną po 12 val., paraiška ir prašomi skenuoti arba pasirašyti el. parašu dokumentai gali būti siunčiami visą likusią paskutinę paraiškų priėmimo dieną el. paštu paraiskos@nma.lt.
Naudinga informacija:
Daugiau apie NMA paramas
