Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2023-04-19

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2023-04-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Žemės ūkio ministerija kviečia kurti regioninius logistikos centrus – pirmosios kregždės jau yra

Lietuvoje atsiras jau antrasis šalyje regioninis logistikos centras, kuris užtikrins, kad vietinių ūkininkų produkcija šalies gyventojus pasiektų trumpiausiu keliu. Tokio centro Kaune projektui jėgas suvienijo viena uždaroji akcinė bendrovė ir keturi ūkininkai. Praėjusiais metais pateikusiems paraišką regioniniam logistikos centrui kurti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinti skirta beveik 1 mln. 300 tūkst. Eur.

Būsimame logistikos centre iš projekto dalyvių ir kitų regiono žemdirbių bus surenkama, apdorojama ir realizuojama žemės ūkio produkcija: daržovės, vaisiai ir uogos, pieno produktai, kiaušiniai ir mėsos produktai, grūdinių kultūrų produkcija ir pan.

Pasak ūkininko, dalyvaujančio šiame projekte, regioninio logistikos centro statybos idėja kilo uždarajai akcinei bendrovei, kuri pritraukė įvairių sektorių žemdirbius į savo idėjos realizaciją.

„Man ši idėja pasirodė itin patraukli dėl jos naujumo šalies mastu. Toks centras leistų trumpinti žemės ūkio produktų tiekimo grandines“, – sako ūkininkas.

Produkcija daugiausia bus realizuojama viešajam sektoriui, taip užtikrinant apsirūpinimą vietiniais, kokybiškais, šviežiais, ekologiškais žemės ūkio gaminiais. Pagal vartotojų užsakymus bus sudaromi maisto krepšeliai. Taip ūkininkams bus paprasčiau dalyvauti savivaldybių arba valstybės įstaigų bei įmonių organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.

Taip pat bus įrengta ir parduotuvė, kurioje vartotojai galės įsigyti šviežių produktų iš pirmų rankų.

Įkurti tokį ar panašų logistikos centrą galimybę turi ir kiti, teikiantys paraiškas pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.

„Šiai priemonei 2023-iesiems skirta 4,9 mln. Eur. Birželio – liepos mėnesiais bus organizuojamas antrasis kvietimas teikti paraiškas. Trečiasis kvietimas rudenį vyks tuomet, jei liks lėšų iš minėtos sumos”, – apie galimybes pretenduoti į paramą trumpoms tiekimo grandinėms vystyti sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Pasak jo, vis daugiau viešųjų įstaigų ir įmonių domisi parama trumpoms maisto tiekimo grandinėms vystyti, o vartotojai aktyviau renkasi savame regione užaugintą ūkininkų produkciją, dažniau susimąstoma apie kokybišką, tvarų maisto kelią, tad regioniniai logistikos centrai gali atliepti šiuos poreikius.

Pagrindiniai tikslai skatinant regioninių logistikos centrų įkūrimą – ūkininkų bendradarbiavimas ir kooperacija bei siekis, kad vietoje užauginti produktai būtų tiekiami to rajono ar regiono vartotojams, ypač švietimo įstaigoms, ligoninėms, įvairiems dienos centrams, globos namams ir pan.

Pirmasis regioninio lygmens logistikos centras turėtų atsirasti Kauno rajone.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-04-18

2023 m. prognozuojamas mažesnis kviečių derlius pasaulyje

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) 2023 m. kovo mėn. duomenimis, bendras grūdų derlius 2022 m. pasaulyje prognozuojamas 2 773,8 mln. t, ir tai būtų 1,3 proc. mažiau, palyginti su 2021 m. Kviečių derlius pasaulyje 2022 m. prognozuojamas 2,1 proc. didesnis nei 2021 m. ir turėtų sudaryti 794,6 mln. t. Kitų grūdų derlius pasaulyje analizuojamu laikotarpiu prognozuojamas 3,1 proc. mažesnis ir turėtų sudaryti 1 462,5 mln. t.

FAO preliminarios prognozės duomenimis 2023 m. kviečių derlius pasaulyje prognozuojamas mažesnis nei 2022 m., ir turėtų sudaryti apie 784 mln. t, bet tai būtų vienas iš gausesnių derlių perpaskutiniuosius metus. JAV, Kanadoje dėl didesnių kviečių pasėlių plotų prognozuojamas didesnis derlius, bet derlius mažesnis numatomas Ukrainoje, Rusijoje, kai kuriose Afrikos šalyse.

Naujausios FAO analitikų prognozės duomenimis, ES šalyse bendras grūdų derlius 2022 m. turėtų sudaryti 271,0 mln. t, tai būtų 8,9 proc. mažiau nei 2021 m. Iš to skaičiaus kviečių derlius 2022 m. turėtų sudaryti 134,5 mln. t (2021 m. buvo 138,1 mln. t), o kitų grūdų – 23,7 mln. t mažesnis, palyginti su paskutinių penkerių metų vidurkiu ir turėtų sudaryti 134,4 mln. t.

Daugumoje ES šalių meteorologinės sąlygos 2023 m. derliaus kviečių pasėliams buvo palankios. Kritulių kiekis pagrindinėse kviečių auginimo srityse buvo pakankamas. Rekordiškai aukšta temperatūra žiemos laikotarpiu turėjo įtakos ankstyvesniam nei įprastai žieminių kviečių pasėlių brendimui. FAO prognozuoja, kad 2023 m. kviečių derlius ES šalyse, esant ir toliau palankioms meteorologinėms sąlygoms, gali sudaryti 136,5 mln. t.

FAO naujausiais duomenimis, Rusijoje 2022 m. grūdų derlius turėtų sudaryti 146,5 mln. t, tai būtų 24,6 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. derliumi. Iš minėto skaičiaus kviečių derlius 2022 m. turėtų sudaryti 102,7 mln. t ir tai būtų 35,0 proc. daugiau negu 2021 m.

2023 m. derliui Rusijoje žieminių javų pasėlių plotas dėl nepalankių supirkimo kainų gali būti šiek tiek mažesnis nei paskutiniais metais. Kviečių derlius minėtoje šalyje gali būti mažesnis ir dėl sausesnių nei įprastai oro sąlygų.Naujausiais FAO duomenimis, Ukrainoje (įUkrainos pateiktą informaciją neįtraukti statistiniai duomenys apie Krymo Autonominę Respubliką, Sevastopolio miestą ir tam tikras Donecko bei Luhansko sritis) 2022 m. visų grūdų derlius turėtų sudaryti 52,6 mln. t ir būtų 38,6 proc. mažesnis, palyginti su 2021 m., bei 25,9 proc. mažesnis už paskutinių penkerių metų vidurkį.

2022 m. kviečių derlius prognozuojamas 37,9 proc. mažesnis nei 2021 m. ir turėtų sudaryti 20,0 mln. t, tai būtų 26,5 proc. mažiau už paskutinių penkerių metų vidurkį.2023 m. derliui Ukrainoje sėja dėl karo vyko su trukdžiais: finansiniai suvaržymai, žala infrastruktūrai ir kai kuriose vietose sunkus patekimas į laukus. Preliminarios prognozės duomenimis, kviečių pasėlių plotas 2023 m. derliui gali būti apie 40 proc.mažesnis nei vidutinis.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 5 (419) / 2023 m.

Žemės ūkio naudmenų ir  pasėlių deklaravimas: bandomosios savaitės ir nuotolinės ūkininkų konsultacijos

Šią savaitę prasidėjo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas – vienas svarbiausių procesų žemės ūkyje. Pirmąsias dvi savaites deklaravimo sistema bus bandoma – žemdirbiai galės tikslinti paraiškos duomenis. Kiekvieną ketvirtadienį bus rengiamos ir nuotolinės ūkininkų konsultacijos. Nuo 2023 m. pradedamas įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas, todėl šių metų deklaravime nemažai naujovių.

Nebelieka žalinimo išmokos, tačiau ūkininkams atsiranda galimybė rinktis papildomas su klimatu, aplinka ir gyvūnų gerove susijusias veiklas (ekologines sistemas). Patvirtinti ir nauji geros agrarinės bei aplinkosaugos būklės reikalavimai, kurių yra daugiau nei anksčiau ir kuriems atitikti reikia daugiau žinių, informacijos bei pasiruošimo. Deklaravimo procesas labiausiai keisis tiems, kurie pretenduos į didesnes išmokas.

Šiemet gausu naujovių ir pakeitimų. Nors pasėlių deklaravimo sistemos techniniai sprendimai yra suprojektuoti, tačiau iššūkių kyla dėl praktinio taisyklių taikymo. Siekiant išlaikyti esminį tikslą – skatinti ir padėti ūkininkams dalyvauti kuo daugiau priemonių, pirmąsias dvi savaites, kad išliktų galimybė atlikti minimalius ūkininkams palankesnius pakeitimus, deklaravimas vyksta nesuteikiant teisės paraiškas patvirtinti. Tai yra svarbu ne tik siekiant suvaldyti teisėtus lūkesčius, bet ir sudaryti visiems vienodas sąlygas.

Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) žemdirbiai galės sukurti paraišką, tikslinti jos duomenis, įbraižyti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius bei visa tai išsaugoti. Šiomis savaitėmis deklaruojantys ūkininkai sulauks didesnio dėmesio ir konsultacijų. Po šių dviejų savaičių ūkininkai paraiškas jau galės tvirtinti.

Žemės ūkio ministerija tikisi, kad ūkininkai pas savivaldybių specialistus ateis jau pasiruošę, susidarę savo veiklos planus, todėl po dviejų bandomųjų savaičių viskas vyks įprastai, kaip ir kasmet. Kažkada didelė naujovė buvo įvestas pasėlių žalinimas, sukėlęs deklaruojančių ūkininkų nepasitenkinimą, bet netrukus visi viską perprato ir problemų nebeliko.

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas tęsis iki birželio 20 dienos.

Siekiantiems papildomų išmokų – naudinga skaičiuoklė

Ūkininkai, siekiantys gauti papildomas išmokas, šiemet pirmą kartą turės rinktis bei savo veikloje pritaikyti aplinkos apsaugai skirtas ekologines sistemas. Norėdami jas įgyvendinti, ūkininkai prieš deklaravimą turėtų tiksliai pagal savo plotą apsiskaičiuoti, kokias sistemas taikys, į kurias lėšas bandys pretenduoti.

Atsižvelgdama į tai, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) sukūrė labai naudingą Excel skaičiuoklę. Ji skirta ūkininkams, siekiantiems pasitikrinti, ar atitinka reikalavimus, keliamus norint dalyvauti kompleksinėje ekologinėje sistemoje „Veiklos ariamojoje žemėje“. Kol kas duomenis į skaičiuoklę reikia suvesti rankiniu būdu, tačiau netrukus VĮ Žemės ūkio duomenų centras šią skaičiuoklę padarys automatinę.

Skaičiuoklę galima rasti čia: https://www.nma.lt/index.php/parama/tiesiogines-ismokos/ekologines-sistemos-veiklos-ariamojoje-zemeje-skaiciuokle/45444#res

Nuotolinės konsultacijos ūkininkams – kiekvieną ketvirtadienį

Siekdama užtikrinti sklandų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių bei ūkinių gyvūnų deklaravimą bei sudaryti sąlygas pareiškėjams konsultuotis visais deklaravimo klausimais, Žemės ūkio ministerija kiekvieną savaitę rengs nuotolines konsultacijas.

Nuotolinis konsultavimas vyks ketvirtadieniais nuo 8 iki 10 val. Ūkininkus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų, tiesioginių išmokų taisyklių klausimais konsultuos ministerijos, NMA, VĮ Žemės ūkio duomenų centro specialistai.

Pirmoji nuotolinė konsultacija vyks balandžio 20 d., 8 val.

Kilus bet kokiems su deklaravimu susijusiems neaiškumams ar klausimams, galite kreiptis specialiu el. paštu tiesiogines@zum.lt.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-04-18

Patvirtinta sankcijų už paramos sąlygų reikalavimų pažeidimą taikymo metodika

Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta Sankcijų už paramos sąlygų reikalavimų pažeidimą taikymo metodika.   Šios metodikos tikslas – nustatyti sankcijų taikymo tvarką dėl paramos sąlygų, t. y. žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų  bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2023 metų, nesilaikymo. Metodika taikoma žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraiškas gauti bazinę tiesioginę išmoką, perskirstomąją išmoką, išmoką jaunajam ūkininkui, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinė sistema) išmoką, susietąją paramą bei dalyvaujantiems įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kaimo plėtros intervencines priemones.

Patikras, kaip ūkiuose laikomasi kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų, atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Nacionalinė mokėjimo agentūra. Patikros atliekamos ūkininko ūkyje arba administraciniu patikros būdu pagal duomenų bazėse ir registruose esančius duomenis – priklausomai nuo reikalavimo, kuris yra tikrinamas.

Už paramos sąlygų pažeidimus pareiškėjams bus taikomos sankcijos – išmokos bus mažinamos apskaičiuotu procentiniu dydžiu. Sankcijų dydis apskaičiuojamas įvertinus:

-pažeidimo mastą (vertinamas pažeidimo sukeltų padarinių dydis bei jo pasireiškimo spektras – ar pažeidimas turi įtakos tik žemės ūkio valdai, ar turi platesnį poveikį);
-sunkumą (pažeidimų sukeltų padarinių svarba bus nustatoma atsižvelgiant į tai, kokių tikslų buvo siekiama nustatant tam tikrą reikalavimą, kuris buvo pažeistas);
-poveikio trukmę (pažeidimo sukeltų padarinių poveikio trukmė įvertinama atsižvelgiant į galimybes tą poveikį nutraukti).

Reikalavimų pažeidimas vertinamas ir pagal pasikartojimo kriterijų. Bus nustatoma, ar reikalavimų pažeidimas yra pakartotinis, tyčinis ar netyčinis – didžiausios sankcijos bus taikomos nustačius tyčinius reikalavimų pažeidimus. Už juos ūkiui mokamos išmokos gali būti sumažintos nuo 15 iki 18 proc., o pakartotinio tyčinio pažeidimo atveju – iki 100 proc. ir išmokų nemokėjimo kitais metais. Už netyčinius pažeidimus mažiausias sankcijos dydis yra 1 proc., o didžiausias – 5 proc. sumažintos išmokos.

Pažymėtina, kad gaunantys paramą pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones privalo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, numatytų 2014–2020 metams.

Atkreipiame dėmesį, kad apskaičiuotu sankcijos procentiniu dydžiu yra mažinamos visos ūkio išmokos pagal priemones, kurioms taikomi paramos sąlygų reikalavimai.

Šaltinis: nma.lt, 2023-04-17

Nuo gegužės 2 d. paraiškas galės teikti šalies smulkieji ūkininkai

Gegužės 2 d. – birželio 30 d. paramos paraiškas dėl paramos vystyti ir atnaujinti savo ūkius kviečiame teikti šalies smulkiuosius ūkininkus – pienininkystės arba kitiems žemės ūkio sektoriams atstovaujančius pareiškėjus.   Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ šiuo paraiškų teikimo etapu pienininkystės sektoriaus atstovų projektams įgyvendinti skirta 5,5 mln. Eur paramos lėšų, kitiems sektoriams atstovaujantiems smulkiesiems ūkininkams – beveik 10,73 mln. Eur paramos lėšų.  

Paraiškos priimamos per ŽŪMIS

Paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai turi būti teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS. Kartu su paraiška teikiami dokumentai turi būti elektroninės formos, t. y. popieriniai dokumentai nuskenuoti PDF formatu.

Pildant paramos paraišką joje turi būti pažymėta, ar paramos kreipiamasi dėl pieninės galvijininkystės, ar dėl kito sektoriaus.

Taip pat visi teikiantys paraiškas smulkieji ūkininkai, kurių pajamos už paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau nei 1 750 Eur, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 55 punkte, turi pateikti ir metinę pajamų deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį.

Svarbu – raginame pradėti pildyti paraiškas kuo anksčiau, nelaukiant jų priėmimo termino pabaigos, kad būtų pakankamai laiko tinkamai užpildyti informaciją paraiškos bei verslo plano formose ir pasirūpinti reikalaujamais dokumentais. Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos – vėliau paraiškos nebus priimamos.

Jei paskutinę kvietimo teikti paramos paraiškas dieną dėl didelio dokumentų srauto įvyksta masinis ŽŪMIS gedimas ir nepavyksta pateikti paramos paraiškos, informacija apie tai paskelbiama NMA svetainėje www.nma.lt. Tokiu atveju, pareiškėjai paraiškas ir kitus prašomus dokumentus vis tiek privalo pateikti iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 val., tačiau jie gali būti skenuoti arba pasirašyti elektroniniu parašu ir siunčiami elektroniniu paštu. Kai informacija apie ŽŪMIS neveikimą paskelbiama paskutinę paraiškų priėmimo dieną po 12 val., paraiška ir prašomi skenuoti arba pasirašyti el. parašu dokumentai gali būti siunčiami visą likusią paskutinę paraiškų priėmimo dieną el. paštu dokumentai@nma.lt.

Sąlygos gauti paramą

Parama pagal KPP veiklos sritį skirta žemės ūkio produktų gamybai vykdyti, taip pat žemės ūkio produktams (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbti ir tiekti rinkai. Gaminamas žemės ūkio produktas bei perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas.

Dėl paramos kviečiami kreiptis minėta veikla užsiimantys fiziniai asmenys, iki paraiškos pateikimo dienos savo vardu įregistravę valdą ir ūkininko ūkį bei kurie bent paskutiniais metais prieš paraiškos pateikimo metus deklaruoja pasėlius ir (arba) registruoja ūkinius gyvūnus. Pareiškėjai turi atitikti mažos ar labai mažos įmonės reikalavimus.

Reikalavimai pareiškėjui, priklausomai nuo to, ar paramos kreipiamasi pieninei galvijininkystei, ar kitai žemės ūkio veiklai vykdyti, yra skirtingi.

Pienininkai, kai jų pateiktame verslo plane planuojama investuoti į pieninės galvijininkystės sektorių, dėl paramos gali kreiptis, kai:

-valdoje pieninių veislių melžiamų karvių vidutinis metinis skaičius sudaro nuo 3 iki 9;
-produkcijos standartine verte išreikšto valdos ekonominio dydžio (VED) struktūroje tik pagal pieninių veislių melžiamas karves apskaičiuotas VED sudaro daugiau kaip 50 proc. bendro VED.

Kitų žemės ūkio sektorių ūkininkai dėl paramos gali kreiptis, kai:

-įregistruotos valdos dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, paraiškos pateikimo dieną yra nuo 4 000 iki 7 999 Eur;
-produkcijos standartine verte išreikšto VED struktūroje pajamos, gautos už paslaugas žemės ūkiui, sudaro mažiau kaip 50 proc. bendro VED.

Mišrių ūkių savininkai laikomi tinkamais pareiškėjais, kai ūkio pajamos, įgyvendinus verslo planą, gaunamos iš daugiau nei vieno žemės ūkio sektoriaus ir kai pajamos nė iš vieno žemės ūkio sektoriaus nesudaro daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų.

Tiek pienininkai, tiek kitų žemės ūkio sektorių atstovai iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos turi išlaikyti arba padidinti reikalavimuose nurodytus vidutinį metinį karvių skaičių arba VED – t. y. gali būti ir daugiau nei 9 karvės arba 7 999 Eur VED. Svarbu atkreipti dėmesį, jog parama gali būti neteikiama, jei būtų nustatytas VED ir karvių skaičiaus neatitikimas.

Žinotina, jog vidutinis metinis karvių skaičius ir VED tik pagal pieninių veislių melžiamas karves, VED dydis ir pajamos, gautos už paslaugas žemės ūkiui, VED struktūroje bus nustatomi pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪDC) portale 2023 m. sausio 1 d. pateiktus duomenis, nurodytus Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo sąraše (Sąrašas). Visi rodikliai, t. y. skaičiai, kurie tikrinami ŽŪDC portale skelbiamame Sąraše, nėra apvalinami iki sveikojo skaičiaus. Svarbu paminėti, kad vidutinis metinis karvių skaičius ir VED tik pagal pieninių veislių melžiamas karves bei VED dydis ir pajamos, gautos už paslaugas žemės ūkiui, turi atitikti aukščiau paminėtas reikšmes nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki verslo plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos. Jei paraiškos vertinimo metu ŽŪDC portale pagal 2023 m. liepos 1 d. duomenis bus nustatytas neatitikimas, parama nebus skiriama.

Primename kitus smulkiesiems ūkininkams svarbius įsipareigojimus norint gauti paramą:

-būtina visas verslo plane numatytas investicijas ne tik visiškai apmokėti, pristatyti į ūkį, bet ir įregistruoti viešuosiuose registruose (jei registracija privaloma) bei naudoti verslo plane numatytai veiklai vykdyti. Už šio įsipareigojimo nevykdymą gali būti taikomos sankcijos. Primintina, kad verslo planas laikomas tinkamai įgyvendintu, kai atliktos (apmokėtos, pristatytos į ūkį, įregistruotos viešuosiuose registruose (jei registracija privaloma)) bei naudojamos verslo plane numatytai veiklai vykdyti visos verslo plane numatytos investicijos, produkcijos standartine verte išreikštas valdos ekonominis dydis padidintas ne mažiau kaip 20 proc., pasiekti verslo plane numatyti veiklos plėtros tikslai, vykdoma pelninga veikla.
-investicijos verslo plano įgyvendinimo metu turi būti naudojamos veikloje. Jei investuojama į kitus sektorius (ne į pieninę galvijininkystę), investicijos privalo būti susijusios su kitu (ne pieninės galvijininkystės) žemės ūkio sektoriumi.
-su paraiška pateiktą verslo planą būtina pradėti įgyvendinti per 9 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos;
-verslo planas turi būti įgyvendintas iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Papildžius priemonės įgyvendinimo taisykles, svarbu atkreipti dėmesį, jog:

-netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos prekės, kurių kilmės šalis ir (arba) kurios pagamintos Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje, Rusijos Federacijos aneksuotame Kryme, Moldovos Respublikos Vyriausybės nekontroliuojamoje Padniestrės teritorijoje, Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamose Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijose, taip pat paslaugos bei darbai, atlikti šių šalių paslaugų ar darbų tiekėjų;
-buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3D-280 „Dėl ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos finansinės apskaitos tvarkos nustatymo“.

Išmoka – iki 15 000 Eur

Išmokos suma vienam ūkininkui, įgyvendinančiam projektą, – iki 15 000 Eur. Išmoka 100 proc. kompensuojamos tinkamos finansuoti išlaidos.

Išmoka mokama 2 dalimis: 80 proc. dalis mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, ir likusi 20 proc. dalis – tuo atveju, jeigu verslo planas įgyvendinamas tinkamai. Netinkamai įgyvendinus verslo planą, likusi išmokos dalis nemokama, o išmokėta išmokos dalis susigrąžinama.

Atrankos kriterijai

Pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį šiems atrankos kriterijams ir joms bus suteikiamas atitinkamas balų skaičius:

Taikoma pieninės galvijininkystės paraiškoms:

-Verslo planas prisideda prie ūkio darbo procesų efektyvumo didinimo: verslo plane numatytos investicijos į melžimo įrangą. Atitiktis šiam kriterijui nustatoma pagal verslo plano duomenis, balai suteikiami, jei numatyta įsigyti specializuotą melžimo įrangą (už įrangos detalių ir (arba) atsarginių dalių įsigijimą balai nesuteikiami), – skiriama 15 balų.

-Verslo planas prisideda prie pieno kokybės gerinimo: verslo plane numatytos investicijos į pieno šaldymo įrangą. Atitiktis šiam kriterijui nustatoma pagal verslo plano duomenis, balai suteikiami, jei numatyta įsigyti specializuotą pieno šaldymo įrangą (už įrangos detalių ir (arba) atsarginių dalių įsigijimą balai nesuteikiami), – skiriama 20 balų.

-Verslo planas prisideda prie aplinkos išsaugojimo ir tvarios plėtros: jei verslo plane numatytos investicijos į betonines mėšlides ar srutų kauptuvus. Atitiktis šiam kriterijui nustatoma pagal verslo plano duomenis, balai suteikiami, jei numatyta statyti sandarias betonines mėšlides ar srutų kauptuvus. Įgyvendinus verslo planą, turi būti pastatyta ir naudojama betoninė mėšlidė ar srutų kauptuvas – skiriama 20 balų.

Taikoma kitų žemės ūkio sektorių paraiškoms:

-Kuriamas specializuotas gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės arba mišrusis ūkis, kurio viena iš veiklų yra gyvulininkystė ir kurio pajamos iš gyvulininkystės veiklos, įgyvendinus verslo planą, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų (atitiktis patikrinama pagal Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas, parengtą vadovaujantis Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika (Metodika); nustatant pajamų iš minėtų sektorių dalį, į pareiškėjo žemės ūkio veiklos pajamas neįskaičiuojamos pajamos, gautos už paslaugas, o įgyvendinus programas, skirtas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (tiesioginės išmokos, kita parama, išskyrus investicinę paramą), gautos lėšos turi būti išskaidytos į / iš gyvulininkystės ar sodininkystės, ar uogininkystės, ar daržininkystės, ar augalininkystės veiklos gautas lėšas). Tikrinama įgyvendinus verslo planą – skiriama 15 balų.

Paramos paraiškos pateikimo metu ūkio produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra mažesnis:

– nuo 4 000 iki 4 999 Eur – skiriama 20 balų;
– nuo 5 000 iki 5 999 Eur – skiriama 15 balų;
– nuo 6 000 iki 6 999 Eur – skiriama 10 balų;
– nuo 7 000 iki 7 999 Eur – skiriami 5 balai.

Įgyvendinus verslo planą, pareiškėjo prognozuojamas produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra bent 21 proc. didesnis nei teikiant paramos paraišką, tikrinama įgyvendinus verslo planą:

-jei pareiškėjas įsipareigoja padidinti produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį nuo 51 proc. ir daugiau, skiriama 20 balų;
-jei pareiškėjas įsipareigoja padidinti produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį nuo 21 iki 50 proc. imtinai, skiriama 15 balų.

Toliau pateikiami bendri kriterijai, taikomi visoms (tiek pienininkystės, tiek kitų žemės ūkio sektorių) paraiškoms:

Pareiškėjams, kurie iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra iki 40 metų imtinai, skiriama 10 balų.

Pareiškėjo narystė kooperatyve, kuris iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvu (su paraiška pateikiami dokumentai, kuriais patvirtinama narystė pripažintame žemės ūkio kooperatyve):

-jei daugiau negu 2 metus yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys, skiriama 15 balų;
-jei iki 2 metų imtinai yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys, skiriama 10 balų.

Jei verslo planas įgyvendinamas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (pareiškėjo ūkis laikomas esančiu vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, jei ne mažiau kaip 50 proc. jo žemės ūkio paskirties žemės ploto yra tokiose vietovėse, vadovaujantis KPP priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis), skiriama 10 balų. Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, žemės ūkio paskirties žemės plotas turi būti deklaruotas ir nustatomas pagal paskutinįjį prieš paramos paraiškos pateikimą deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą.

Jei pareiškėjas nėra gavęs paramos (t. y. dėl jo nėra priimtas sprendimas skirti paramą) pagal priemonės veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, skiriama 10 balų.

Norint gauti paramą, privaloma surinkti mažiausiai 25 atrankos balus – nesurinkusios šio balų skaičiaus paraiškos bus atmestos.

Įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams, bus sudaromos atskiros pieninės galvijininkystės paraiškų ir kitų žemės ūkio sektorių paraiškų pirmumo eilės.

Šaltinis: nma.lt, 2023-04-18

Pakeistos ekologinės sistemos „Gyvūnų gerovė“ veiklų, susijusių su galvijais, taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklos „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ ir veiklos „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ (Priemonė) įgyvendinimo taisyklės.

Pakeistose taisyklėse nebelieka reikalavimo pareiškėjams, siekiantiems gauti paramą pagal Priemonę, paraiškas pateikti iki gegužės 15 d.

Ūkininkai paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoje turi nurodyti, jog prašo skirti ekologinės sistemos išmokas pagal pasirinktą Priemonės veiklą. Paraiškoje privalu įvardinti galvijų bandos, kurioje nurodyta veikla bus taikoma, numerį ir įsipareigotą ganyti ganykloje ar išleisti ganytis į atvirą erdvę sutartinių gyvulių skaičių. Taigi paraiškas bus galima teikti nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas paraiškos pateikimo dieną privalo turėti tokį sutartinių gyvulių (SG) skaičių, kad, susumavus SG ekologinės sistemos išmokų dydžius, ekologinės sistemos išmokų suma viršytų 100 Eur sumą.

Šaltinis: nma.lt, 2023-04-18

Armonaitė susitikime su Buda: Lietuva gali padėti iš Ukrainos išvežti iki 1 mln. tonų grūdų

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Varšuvoje susitikusi su Lenkijos ekonominės plėtros ir technologijų ministru Waldemaru Buda aptarė galimybes, kaip Lietuva galėtų prisidėti Lenkijai sprendžiant kilusią grūdų krizę, skelbiama ministerijos pranešime žiniasklaidai. „Klaipėdos uostas ir Lietuvos geležinkeliai galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį, sukuriant impulsą padėti Lenkijai išspręsti dabartinę situaciją ir garantuoti grūdų eksportą už Europos Sąjungos ribų. Lietuva gali padėti išvežti iki 1 mln. tonų grūdų saugiai geležinkeliais iš Ukrainos. Tai būtų realus sprendimas Ukrainai ir pagalba Lenkijai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

Pažymima, kad praėjusį šeštadienį Lenkija, siekdama apginti vietos ūkininkų interesus, laikinai uždraudė grūdų ir kito maisto importą iš Ukrainos. Paskelbta, kad importo draudimas galios iki birželio 30-osios. Panašius sprendimus priėmė Slovakija ir Vengrija.

Ukrainos grūdai per Europos Sąjungą į trečiąsias šalis gabenami nuo tada, kai karinę invaziją į Ukrainą pradėjusi Rusija blokavo tradicinius ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra maršrutus. Tačiau dalis grūdų likdavo vietos rinkoje ir nebuvo eksportuojami į trečias šalis.

Su Lietuvos verslo delegacija Varšuvoje esanti A. Armonaitė atidarė gyvybės mokslų forumą „CEBioForum 2023“, dalyvavo diskusijoje apie gyvybės mokslų ateitį Europoje, taip pat kartu su Lietuvos biotechnologijų asociacijos „Lithuania BIO“ ir Inovacijų agentūros atstovais aplankė Lietuvos stendą.

Vizito Lenkijoje pridedama, kad ministrė susitiko ir su Lenkijos valstybės sekretoriumi skaitmeninimo klausimais ir Vyriausybės įgaliotu atstovu kibernetinio saugumo klausimais Januszu Cieszyńskiu, lankėsi „Lukasiewicz“ mokslinių tyrimų centre. Tai trečias pagal dydį mokslinių tyrimų tinklas Europoje, kuris vienija 22 tyrimų institutus, 440 laboratorijų, esančių 12 skirtingų miestų. Iš viso šiame tinkle dirba apie 7 000 darbuotojų (4 200 jų yra inžinieriai arba mokslininkai).

Šaltinis: lrt.lt, 2023-04-18

Konkurencijos taryba: ŽŪM parengtas įstatymo projektas gali riboti konkurenciją pieno sektoriuje

Įstatymo projektas, numatantis pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą, gali riboti konkurenciją pieno sektoriuje ir prieštarauti Europos Sąjungos bei nacionalinių teisės aktų reikalavimams. Tokią išvadą projektą rengusiai Žemės ūkio ministerijai pateikė Konkurencijos taryba. Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekte numatoma, jog sutartyje tarp gamintojų ir supirkėjų turės būti nurodyta pieno supirkimo kaina, apskaičiuojama pagal žemės ūkio ministro nustatomus ir skelbiamus rodiklius.

Konkurencijos tarybos nuomone, tokia sistema kelia riziką, kad gali būti paviešinti įmonių komerciškai jautrūs duomenys. Be to, pieno supirkimo kainos turėtų būti nustatomos laisvų derybų būdu, o įstatymo projekte numatytas kainų reguliavimas nėra tinkama priemonė siekiant spręsti derybinių galių disbalanso problemą.

Įstatymo projekte numatyta pareiga pieno supirkėjams viešai skelbti jų taikomus priemokų ir priedų dydžius, ekspertų nuomone, galėtų palengvinti galimybes konkurentams suderinti veiksmus bei apriboti konkurenciją ir taip koncentruotoje pieno supirkimo rinkoje.

„Informacija, susijusi su individualia ūkio subjektų taikoma kainodara, yra strategiškai jautri informacija. Dėl tokios informacijos viešo atskleidimo rinkoje gali būti dirbtinai padidintas skaidrumas, ūkio subjektai turėtų galimybę sužinoti komerciškai jautrią savo konkurentų informaciją, dėl ko galėtų sumažėti konkurentų elgesio rinkoje nepriklausomumas ir jų paskatos konkuruoti“, – rašoma Konkurencijos tarybos vertinime.

Reaguodama į įstatymo projekte numatytą reikalavimą įvertinti pieno sudėtį ir kokybę tik valstybinėje akredituotoje laboratorijoje, institucija įspėjo, kad dėl išimtinių teisių suteikimo vienai įmonei gali didėti teikiamų paslaugų kainos, prastėti paslaugų kokybė, mažėti inovacijų lygis, kilti kitos rizikos. Taip pat atkreiptas dėmesys, jog neatlikta projekto poveikio konkurencijai analizė bei neįvertintas planuojamų įtvirtinti ribojimų būtinumas ir proporcingumas.

Žemės ūkio ministerijai rekomenduojama kuo mažiau varžyti ūkinės veiklos laisvę ir skatinti pieno gamintojų kooperaciją, kuri iki šiol Lietuvoje nėra plačiai paplitusi. Būtent tokios priemonės ilguoju laikotarpiu duotų didžiausią naudą tiek pieno gamintojams, tiek vartotojams.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-04-18

Ankstesnės žemės ūkio naujienos