Raktas į sėkmingą ūkio veiklą – nuolatinis mokymasis ir ėjimas į priekį. Biržų rajono Kirdonių žemės ūkio bendrovės veterinarijos gydytojai Kamilei Kraujalytei ši tiesa puikiai žinoma. Vasario mėnesį ji dalyvavo 2,5 dienas trukusiuose intensyviuose ALTA Dairy Manager School mokymuose Estijoje su pienininkystės sektoriaus ekspertais Glaucio Lopes ir Luis Mendoca.
Pirmiausia šiek tiek papasakokite apie save ir ūkį, kuriame dirbate
Vasara bus 3 metai, kai dirbu Biržų rajono Kirdonių žemės ūkio bendrovėje. Esu veterinarijos gydytoja, o reprodukcijos srityje dirbu 2 metus. Pati sėklinu gyvulius, taikau protokolus.
Ūkyje, kuriame dirbu, laikome apie 500 gyvulių iš kurių 200 – melžiamos karvės. Jas laikome pririštas.
Ko tikėjotės važiuodama į ALTA Dairy Manager School mokymus? Kokios temos jus domino labiausiai?
Labiausiai norėjau išgirsti apie protokolų taikymą ir būdus, padėsiančius naudoti mažiau hormonų sėklinimo metu. Kita aktuali tema – rujų stebėjimo sistemos. Kaip tik šiuo metu statome naują tvartą, ketiname įsigyti rujų stebėjimo sistemą, tad norėjau kuo daugiau sužinoti apie šios įrangos veikimą ir privalumus. Pasibaigus mokymams, galiu pasakyti, kad sužinojau viską, ką norėjau.
Galbūt mokymų metu išgirdote dalykų, kuriems nepritarėte arba apie kuriuos pagalvojote: „Puiku, tačiau Lietuvoje tai tikrai neveiktų“?
Mokymus vedė amerikiečiai, kurie, norėdami gerus rezultatus pasiekti labai greitai, sėklinimui naudoja daug hormonų. Tai buvo vienintelis dalykas, kuriam nepritariau ir likau prie savo nuomonės, kad ūkyje reikia mažinti hormonų naudojimą. Be to, mokymuose daug dėmesio buvo skirta gyvulio fiziologijai, kalbėjome apie panašių hormonų taikymą, kokius naudojame ir savo ūkyje, tad viskas buvo aišku, ir neturėjau kam prieštarauti. Netgi supratau, kad iki šiol savo darbe viską darėme daugmaž teisingai.
Galbūt jau spėjote gautas žinias pritaikyti savo ūkyje?
Šiuo metu išbandome naujas hormonų programas telyčioms. Po 2 mėnesių įvertinsime rezultatus ir spręsime, grįžti prie senosios programos ar toliau taikyti lektorių pasiūlytą programą. Na, o kalbant apskritai, manau, kad ūkyje pritaikysiu apie 50 % mokymuose išgirstų dalykų, kurie labiausiai tiks būtent mums.
Mokymuose dalyvauja ūkininkai iš skirtingų pasaulio šalių. Galbūt pastebėjote kokių nors kultūrinių ūkininkavimo skirtumų?
Kartu su manimi mokymuose dalyvavo 11 pienininkų, kurių dauguma buvo iš Estijos. Kaip ir Lietuvoje, minėtoje šalyje galima rasti ir geresnių, ir blogesnių ūkių, tačiau beveik visuose naudojamos rujų stebėjimo sistemos ir taikomi protokolai. Beje, mokymu metu mus vežė į vieną geriausių šios šalies ūkių. 650 melžiamų karvių turintis ūkis buvo gan paprastas, tačiau nustebino jo švara, darbų organizuotumas ir tai, kad viskas jame buvo puikiai suderinta.
Lektorių pasaulėžiūra į pieno ūkį buvo taip pat panaši. Vienintelis skirtumas, kaip jau minėjau, jie nori kuo greičiau pasiekti rezultatą, todėl naudoja daug hormonų.
