Trečiojoje ciklo dalyje skaitykite apie melžiamų karvių šėrimą bei joms skirto raciono sudarymą.
Melžiamų karvių šėrimas. Energijos ir maisto medžiagų reikmė karvėms nustatoma pagal organizmo poreikio atskirus elementus: gyvybei palaikyti, svorio priauginimui, reprodukcijai ir produkcijai gauti. Dažniausiai reikmė išreiškiama sumine šių elementų forma.
Karvių energijos poreikis atskirose šalyse išreiškiamas skirtingais vertinimo matais – virškinamąja energija, apykaitos energija, grynąja energija, pašariniais vienetais. Lietuvoje karvių energijos poreikį priimta išreikšti grynąja (neto) energija laktacijai (NEL). Tai įsisavinta pašarų maisto medžiagų energija, panaudota pieno sintezei.
Grynosios energijos laktacijai (NEL) poreikis išreiškiamas megadžauliais (MJ). Megadžaulis lygus vienam milijonui džaulių. Vienas džaulis lygus 0,2388 kalorijos, o viena kalorija – 4,1868 džaulio.
Karvių organinių, mineralinių ir biologiškai aktyvių medžiagų reikmė išreiškiama svorio ar jų aktyvumo vienetais gyvuliui per parą arba koncentracija raciono sausojoje medžiagoje.
Geriausiai panaudoti karvių potencinį produktyvumą ir racionaliai naudoti pašarus galima tik taikant pilnavertį normuotą šėrimą.
Racionų sudarymas. Kad patenkinti kasdieninį melžiamų karvių maisto medžiagų poreikį, reikia subalansuoti pagal reikmę racioną, kuris sudaromas iš tam tikro kiekio pašarų derinio. Racionas laikomas subalansuotu, kai pašarai, suėsti per parą, tenkina energijos ir maisto medžiagų poreikį pagal įprastas mitybos normas (1 lentelė).
Sudarant racionus, reikia atsižvelgti į tai, ar nustatytą pašarų kiekį gyvulys galės suėsti, nes suėdamų pašarų kiekį riboja virškinamojo trakto tūris.
Šiuo atveju svarbus raciono rodiklis yra sausųjų medžiagų kiekis jame. Kiekvienam 100 kg kūno masės melžiamos karvės gali suėsti po 3,5 – 3,8 kg, kartais – iki 4,0 – 4,7 kg pašarų sausųjų medžiagų per parą. Sausųjų medžiagų suvartojimas priklauso nuo raciono sudėties, jo visavertiškumo, fizinių – mechaninių savybių. Todėl produktyvioms karvėms skiriami pašarai, kurių svorio vienete (sausosiose medžiagose) yra daugiau energijos ir maisto medžiagų. Mažesnio produktyvumo karvėms galima skirti mažesnės energetinės vertės pašarus.
Pieningiausias laikotarpis yra pirmasis laktacijos šimtadienis. Per tris pirmuosius laktacijos mėnesius primelžiama iki 45 proc. per laktaciją duodamo pieno. Todėl nuo šio laikotarpio pradžios sudarant racionus, ypatingą dėmesį reikia skirti karvių šėrimo gausumui ir pilnavertiškumui.
Pirmomis dienomis po apsiveršiavimo karvės šeriamos iki soties geros kokybės varpinių, varpinių – ankštinių žolių šienu. Kitais pašarais šerti pradedama, palaipsniui didinant jų kiekį. Praėjus maždaug 7 – 10 dienų po apsiveršiavimo, jeigu tešmuo nesutinęs ir gyvulys neserga, racionas sudaromas, laikantis įprastų mitybos normų.
Kritiškiausias laikotarpis karvių šėrimo požiūriu yra nuo apsiveršiavimo iki to laktacijos periodo, kai primilžiai didžiausi. Produktyvioms karvėms jis būna praėjus 45 – 60 dienų po veršiavimosi. Šiuo laikotarpiu didžiausi pieno primilžiai nesutampa su geriausiu gyvulio apetitu. Jis būna didžiausias maždaug 2 savaitėmis vėliau. Tuo metu, netgi laikantis visų normuoto šėrimo ir racionų balansavimo reikalavimų, dėl nepakankamo pašarų ėdamumo karvėms gali trūkti energijos ir maisto medžiagų. Šį trūkumą karvės kompensuoja iš savo organizmo atsargų. Kai naudojama daug organizmo atsargų, gali sutrikti angliavandenių ir riebalų apykaita, o gyvulys susirgti ketoze. Todėl siekiant išvengti medžiagų apykaitos sutrikimų ir nepageidaujamo kūno svorio sumažėjimo, šiuo laikotarpiu karvėms skiriami geriausi, daugiausiai energijos ir maisto medžiagų turintys bei apetitą žadinantys pašarai.
Pagerėjus apetitui ir pašarų ėdamumui, karvių produktyvumui didinti ir jų paveldimoms produktyvumo savybėms išryškinti rekomenduojama skirti 10 – 12 proc. pašarų daugiau negu joms priklauso pagal mitybos normas.
Karvių, gaunančių pašarų priedą, produktyvumas padidėja. Jeigu nuo papildomų pašarų pieno primilžis po kontrolinio melžimo nepadidėjo, raciono dar nereikia mažinti. Nepadidėjus pieno primilžiui ir po kito kontrolinio melžimo, pašarų priedo duoti nebereikia. Dažniausiai produktyvumas išryškinamas, kai karvėms duodama daugiau koncentratų, tačiau tinka ir geros kokybės silosas.
Pirmuosius tris laktacijos mėnesius jaunoms, augančioms (po 1 ir 2 apsiveršiavimo) ir suliesėjusioms karvėms, be pašarų priedo produktyvumui išryškinti, dar skiriama papildomo pašaro augimui skatinti.
Duodant kurio nors pašaro daugiau, reikia stebėti ėdamumą ir karvių sveikatą. Jeigu jos visko nesuėda, tai pašarų priedas nenaudingas. Blogai ėdami prastos kokybės pašarai, jeigu jų duodama per daug ir netinkamas jų santykis su kitais pašarais, jei bloga šėrimo dienotvarkė. Ganykliniu laikotarpiu karvių produktyvumui skatinti duodama daugiau kombinuotųjų pašarų ir koncentratų.
Po 3 – 4 laktacijos mėnesių prasideda stabilios laktacijos laikotarpis. Jo metu, nepriklausomai nuo sąlygų, pieno primilžis tolygiai mažėja ir kaupiamos maisto medžiagos vaisiaus kūno masės prieaugliui. Šiuo laikotarpiu pašarai normuojami ir šeriama taip, kad būtų kuo ilgiau išlaikytas esamas pieno primilžis. Per antrąjį šimtadienį primelžiama apie 30 – 35 proc., o iki laktacijos pabaigos – dar 20 – 25 proc. bendro pieno kiekio per laktaciją.
Baigiantis laktacijai, mažinamas šėrimo intensyvumo lygis, mažiau duodama kombinuotųjų pašarų, kitų koncentratų. Jie pakeičiami apėmingais pašarais. Kaupiamos organizmo atsargos. Prieš užtrūkinimo laikotarpį karvės turi būti normalaus įmitimo.
Ketvirtojoje dalyje bus rašoma apie pašarų sušėrimo tvarką bei karvių šėrimą raciono pašarų mišiniais.
Pieninių veislių galvijų šėrimas, IV dalis
Pieninių veislių galvijų šėrimas, II dalis
Pieninių veislių galvijų šėrimas, I dalis
Parengė dr. V. Uchockis, prof. habil. dr. V. Tarvydas, habil. dr. P. Bendikas.
Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas.
