Žemės ūkio naujienos: 2021-04-20

Jaunų ir drąsių ekologiškai ūkininkaujančiųjų iniciatyva kooperatyvas „EKO tikslas“ įkurtas beveik prieš penkiolika metų. Šiuo metu bendraminčių šeimoje – net 63 nariai iš Rokiškio, Kupiškio, Utenos, Anykščių, Molėtų, Ukmergės, Biržų, Jonavos, Ignalinos, Švenčionių rajonų.

Į kooperatyvą susibūrę ūkininkai dirba apie 5000 ha žemės, augina beveik 1200 karvių, laiko ir mėsinių galvijų. Per metus iš savo narių kooperatyvas superka ir į užsienį parduoda daugiau kaip 7 mln. kilogramų sertifikuoto ekologiško pieno. Į kooperatyvą susibūrę ūkininkai taip pat augina javus, vaisius, daržoves, vaistažoles bei įvairius prieskoninius augalus.

Ūkininkams nereikia rūpintis produkcijos realizavimu – už juos tai padaro kooperatyvas. Turėdamas kur kas didesnę galią, palyginti su pavieniu pieno gamintoju, jis derasi su perdirbėjais dėl geresnių kainų. Be viso to, kooperatyvas dar ir konsultuoja, suteikia visas įmanomas paslaugas, susijusias su pieno gamyba. O pasibaigus metams, kooperatyvo nariai paskirsto pelną, dažniausiai atsižvelgdami į apyvartą.

Pasak kooperatyvo vadovo ir vieno iš įkūrėjų Mindaugo Petkevičiaus, kooperatyvas savo veiklą kasmet plečia, nors tikslo priimti kuo daugiau narių nėra. „Atranka į kooperatyvą griežta. Pagrindinis reikalavimas – pienas turi būti aukštos kokybės, nes mūsų kryptis yra ir Vakarų rinka“, – pabrėžė vadovas.

Pasinaudojęs Europos Sąjungos parama, kooperatyvas prieš keletą metų įsigijo du naujus pienovežius, kurie sustiprino susikooperavusių gamintojų galimybes eksportuoti ekologišką pieną. „Jei tik bus galimybė, vėl naudosimės europine parama. Praverstų dar vienas naujas pienovežis, turime ir daugiau idėjų. Norint sėkmingai judėti į priekį, negalima tenkintis tuo, kas pasiekta, būtina kasdien dirbti, ieškant naujų rinkų, partnerių, galimybių“, – sakė kooperatyvo direktorius.

„EKO tikslas” už superkamą pieną moka gerokai aukštesnę kainą negu vidutiniškai šalyje. Tokią galimybę kooperatyvui visų pirma užtikrina žaliavos pardavimas užsienio rinkose. „Gaila, kad šiame kooperatyve pagamintas ekologiškas pienas iškeliauja svetur. Kooperatyvas neturi problemų su apyvartinėmis lėšomis, tačiau žaliavinio pieno eksportas didelės pridėtinės vertės nesukuria. Nemanau, kad tai geriausias ateities scenarijus“, – apsilankęs kooperatyve teigė žemės ūkio ministras K. Navickas. Tarp prioritetinių Žemės ūkio ministerijos darbų – trumpųjų maisto tiekimo grandinių skatinimas. Siekiama, kad ekologiniai, smulkieji ir vidutiniai ūkiai galėtų tiekti savo produkciją viešajam sektoriui. Pasak ministro, lengvinamos sąlygos kooperatyvams patiems perdirbti pieno produktus.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2021-04-20

Vieni ieško geresnio gyvenimo didmiesčiuose, užsienyje, o kiti – veiklos randa gimtinėje. Kazlauskai, prie ūkio darbų pripratę nuo mažens, augalininkystę plėtoja jau šešiolika metų. Jie 800 ha plote ekologiškai augina dobilus, žirnius, kviečius, avižas, kanapes ir kitus augalus. Nuo praėjusių metų pirmieji Lietuvoje ėmė auginti mėsinius viščiukus izoterminėse puspriekabėse.

Kazlauskų ūkis yra žemės ūkio kooperatinės bendrovės BIO LEUA, kuri vienija beveik trisdešimt vietinių ekologinių ūkių, narys. Kooperatyvui atidarius parduotuvę „Rupūs miltai“, pastebėta, kad asortimentui trūksta atvėsintos vištienos. Taip K. Kazlauskaitei kilo idėja auginti mėsinius viščiukus. Pradėjo nuo mėsinių broilerių, dabar turi ir vištų dedeklių.

Ūkininkė ministrui papasakojo, kad paukščiai ekologiškai auginami dvigubai ilgiau nei standartiniuose pramoniniuose paukštynuose. Iš pradžių viščiukai auginami izoterminėse puspriekabėse, kuriose anksčiau buvo gabenami maisto produktai. Padėvėtose, jau nebetinkamose transportavimui puspriekabėse įrengiamas infraraudonųjų spindulių šildymas, apšvietimas, ventiliacija, lesyklos, girdymo sistemos. Dienos režimas reguliuojamas pagal paros metą. Puspriekabėje viščiukai auga iki keturių savaičių. Nuo antro mėnesio jie iškeliauja į perstumiamus aptvarus lauke. Paaugę viščiukai gyvena laisvėje.

Dalis ūkyje pagaminamos produkcijos iškeliauja į parduotuvę „Rupūs miltai“ ir kitas prekybos vietas, dalį viščiukų ir kiaušinių ūkininkai parduoda vietoje. Jei reikia, atveža ir į pirkėjų namus.

Anot K. Kazlauskaitės, ūkyje dirba visi jos ir brolių šeimų nariai – ir maži, ir dideli. Kai reikia, pavaduoja vienas kitą be jokių pykčių. Darbo ūkyje tiek, kad šeimos pajėgų nebepakanka, todėl samdo keletą ūkio darbuotojų.

K. Kazlauskaitė – ne tik ūkininkė ir agronomė, ji taip pat yra Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos tarybos narė.

„Šeimos ūkių svarba valstybei yra neabejotina. Jie ne tik didina kaimo gyvybingumą, užimtumą, bet ir labiau prisideda prie aplinkos tausojimo. Šeimos ūkininkavimas yra daugiau nei profesinė veikla, jis atspindi gyvenimo būdą, pagrįstą vertybėmis ir tradicijomis“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.

Žemės ūkio ministerijos rengiamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane teigiami pokyčiai laukia ne tik smulkiųjų ir jaunųjų ūkininkų, palankesnės sąlygos numatomos ir ūkininkaujantiems ekologiškai. Daug dėmesio bus skiriama skatinant kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines, padedant smulkiems ir vidutiniams ūkiams savo produkciją tiekti tiesiai į rinką bei gauti didesnę kainą.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2021-04-16

Diskusijoje prie LR ŽŪR priklausančių Lietuvos mėsos perdirbėjų, Lietuvos kiaulių augintojų, Lietuvos galvijų veisėjų, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų, Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų bei Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos atstovas, buvęs VMVT vadovas Kazimieras Lukauskas, rašoma pranešime.

A. Vyšniausko projekte siūloma pakeisti VMVT statusą – ji būtų įstaiga prie Žemės ūkio ministerijos (šiuo metu – įstaiga prie Vyriausybės), taip pat siūloma pakeisti jos vadovo statusą bei jam keliamus reikalavimus, vadovo pavaldumą ir atskaitomybę (VMVT vadovą 5 metų kadencijai skirtų žemės ūkio ministras ir atleistų LR valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka (šiuo metu VMVT vadovu gali būti tik asmuo, turintis veterinarijos gydytojo kvalifikaciją).

Vienose rankose ir vykdantys, ir kontroliuojantys

Pasak Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos vadovo prof. dr. Audriaus Kučinsko, vienas svarbiausių, rizikingiausių pavojų – žemės ūkio ministras galės tiesiog savo nuožiūra skirti VMVT vadovą, o ministerijos rankose būtų ir vykdančioji, ir kontroliuojančioji organizacijos. „Be to, neliktų ir skiriamam vadovui iki šiol keliamų reikalavimų išmanyti šią specifinę sritį.

Man sunku įsivaizduoti, kaip, pavyzdžiui, vadovu paskirtas vadybininkas galėtų ginti Lietuvos interesus tarptautiniuose renginiuose, kur reikia pateikti specifinę nuomonę tuoj pat, nedelsiant ir nesant galimybių pasitarti su šios srities specialistais. Toks vadovas patektų į kuriozinę padėtį“, – sakė prof. dr. A.Kučinskas.

Nėra atsakymo: kodėl reikia tokios reformos?

Prof. dr. K. Lukauskas prisipažino labai nustebęs Lietuvos politikų sumanymu atlikti reformą įstaigoje, kurios darbą itin gerai vertina tiek tarptautinės institucijos, tiek Lietuvos žemdirbių savivaldos organizacijos bei įmonės, tiek vartotojai. „Bandžiau išsiaiškinti, kodėl norima keisti tai, kas gerai veikia. Iš kitų šalių patirties galiu patikinti, kad politikų kišimasis dažniausiai baigiasi blogomis pasekmėmis“, – sakė prof. dr. K. Lukauskas.

Pasak K.Lukausko, būta bandymų ir kai kuriose ES šalyse į ministerijų rankas paimti tokio tipo institucijas, tačiau iki šiol jie baigdavosi nesėkmėmis, nes ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos valstybėms kelia labai aiškius ir griežtus reikalavimus, susijusius su veterinarijos klausimais. „VMVT sukurta laikantis pasaulinių reikalavimų ir iki šiol Lietuvos VMVT buvo visada labai gerai vertinama – iki šiol VMVT net 34 kartus tikrino ES auditoriai ir visada vertinimai buvo arba geri, arba labai geri.

O vienas esminių reikalavimų – organizacija turi būti savarankiška“, – sakė K.Lukauskas. Tiesa, prof. dr. K.Lukauskas pabrėžė, kad diskutuoti dėl reformos galima ir jis pasiruošęs diskusijose dalyvauti pats ir su savo kolegomis – ekspertais iš Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos ar kitų organizacijų. „Tačiau norėčiau sužinoti, kodėl norima atlikti reformą? Kokios priežastys? Jeigu jų nėra, jeigu tai tik politikų norai valdyti tokias institucijas, tai diskusijos yra beprasmiškos“, – sakė K.Lukauskas.

Pasigedo argumentų

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius ir LR ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas papasakojo, kaip tarptautiniuose renginiuose bei posėdžiuose, kuriuose pateikiama valstybės nuomonė, yra svarbūs būtent VMVT vadovo, o ne jo pavaduotojo ar jo pavaldinio argumentai. „VMVT vadovo autoritetas yra labai svarbus ir tuo galėjome įsitikinti, kai VMVT vadovavo prof. dr. K.Lukauskas. Ir jam galime padėkoti, kad iki šiol VMVT yra labai gerai vertinama tarptautinėse organizacijose.

Aš irgi nesuradau paaiškinimų, dėl kokios priežasties politikai nori iš esmės pakeisti gerai veikiančią VMVT sistemą“, – sakė A.Baravykas. Iš esmės vienodas nuomones diskusijoje pateikė Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų asociacijos vadovas Artūras Stimbirys, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas E. Mackevičius bei Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos atstovas Mindaugas Kinderis. „Politikas negali vadovauti VMVT, nes ši institucija priima labai specifinius sprendimus, o jie labai svarbūs eksportui, o mes juk esame eksportuojanti šalis. VMVT vaidmuo žemės ūkyje labai svarbus, todėl bijau, kad siūlantys pakeitimus to nesupranta“, – sakė E. Mackevičius.

M.Kinderis priminė: „Nauja Vyriausybė žadėjo, kad savo veiksmus derins su žemdirbių savivaldos organizacijomis, tačiau dabar matome, kad yra kitaip – pateikia su mumis nederintą parengtą projektą. Mūsų organizacija nepritaria tokiam pasiūlymui“. A.Stimbirys irgi atkreipė dėmesį į politikų nesiskaitymą su žemdirbių savivaldos organizacijomis.

LR ŽŪR pasiūlymas

LR ŽŪR pateiks diskusijoje subrendusius pasiūlymus valstybės institucijoms ir juos pagrįs konkrečiais argumentais bei pasiūlys savo atstovus, jeigu Vyriausybė ar Seimas nuspręstų aptarti šį žemės ūkiui svarbų klausimą.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-04-20

Prasidėjus deklaravimui, kviečiame žemdirbius, kurie laiko žolėdžius gyvūnus bei savo valdose turi natūralių ir pusiau natūralių pievų, daugiamečių ganyklų arba pievų bei pievų iki 5 metų (deklaruojamų GPŽ, GPA pasėlių kodais), prisidėti prie jų ekstensyvaus tvarkymo ir taip padėti išsaugoti įvairiausių natūralių bei saugomų rūšių buveines, kad jos taptų saugiais gausybės augalų, paukščių ir kitų gyvūnų rūšių namais. Parama už ekstensyvų ganyklų arba pievų tvarkymą ganant gyvulius teikiama pagal KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“.

Veikla „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ siekiama paskatinti žemdirbius, laikančius gyvulius, mažinti natūraliose ir pusiau natūraliose pievose bei ganyklose ganomų gyvulių intensyvumą. Ekstensyvus ganymas padės išsaugoti pievinius paukščius, kadangi sumažėja lizdų sunaikinimo rizika. Laikantis ekstensyvaus ganymo reikalavimų, didinama pievų kraštovaizdžio struktūrinė įvairovė. Gamtininkai pastebi, kad ganomose teritorijose mažiau plinta agresyvūs, aukšti ir šiurkštūs žolynai bei sumedėję augalai. Taip pat ekstensyvus pievų tvarkymas prisideda prie azoto junginių išsiplovimo mažinimo.

Pastaruoju metu dėl daugelio, o ypač ekonominių priežasčių, ganymo teritorijos ūkiuose yra sumažėjusios, todėl pievose ir ganyklose ganoma intensyviai – vidutiniškai 1,2 sutartinio gyvulio (SG) 1 ha. Veikla „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ siekiama, jog vidutiniškai ganiavos laikotarpiu gyvuliai būtų ganomi ne mažesniu intensyvumu kaip 0,3 SG / ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG / ha įsipareigoto pagal priemonės veiklą ploto. Šienaujami ir iki spalio 30 d. išvežami iš lauko tik nenuganytos žolės likučiai.

Aktyviausi Utenos, Panevėžio, Vilniaus apskričių ūkininkai

Praėjusiais metais pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ iš viso pateiktos 6 825 paraiškos, deklaruota per 109 093 ha ploto. Pagal veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ buvo pateiktos 1 277 paraiškos, deklaruotas plotas siekia 17 938 ha.

2020 m. aktyviausiai paraiškas teikė Utenos apskrities (282 paraiškos), Panevėžio apskrities (186 paraiškos), Kauno apskrities (165 paraiškos), Vilniaus apskrities (148 paraiškos) ūkininkai. Tauragės apskrityje buvo pateikta 113 paraiškų, Klaipėdos apskrityje 109, Telšių apskrityje 104, Alytaus apskrityje 80, Šiaulių apskrityje 54 ir Marijampolės apskrityje 36 paraiškos.

Veikla įgyvendinama ne tik tose teritorijose, kuriose pareiškėjo deklaruotos natūralios ir pusiau natūralios pievos (kurios daugiau nei 5 m. buvo deklaruotos kaip daugiametės pievos), bet ir ganyklose ar pievose iki 5 metų, kuriose taip pat ekstensyviai ganomi gyvuliai.

Laikyti ne mažiau kaip 0,3 SG / ha

Nusprendę dalyvauti veikloje „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, ūkininkai žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu gali pateikti paraišką ir prisiimti įsipareigojimus pagal šią veiklą. Kadangi ganyklų arba pievų priežiūra galima tik ganant gyvulius, todėl būtina sąlyga, jog pareiškėjai (ar jų valdų partneriai) turi laikyti ne mažiau kaip 0,3 SG/ ha deklaruoto pagal priemonės veiklą ploto.

Valdos valdytojo ir (ar) partnerio ūkinių gyvūnų metinis vidurkis skaičiuojamas nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų liepos 31 d. pagal Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančius duomenis.

SKIRTINGŲ RŪŠIŲ GYVŪNŲ VIENETO ATITIKTIS SUTARTINIAM GYVULIUI
Buliai, karvės ir kiti galvijai, vyresni nei 2 metų, arkliai, vyresni nei 6 mėnesių – 1 SG
Galvijai nuo 6 mėnesių iki 2 metų – 0,6 SG
Galvijai, jaunesni nei 6 mėnesių – 0,4 SG
Avys ir ožkos – 0,15 SG

Kompensacinių išmokų dydis

Išmokų dydis už įsipareigotų natūralių ir pusiau natūralių pievų, daugiamečių ganyklų arba pievų bei pievų iki 5 metų (deklaruojamų GPŽ, GPA pasėlių kodais) tvarkymą ir priežiūrą ekstensyviai jose ganant gyvulius – 101 Eur už ha.

Įsipareigojimai

Vykdydami veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja:
-deklaruoti natūralias ir pusiau natūralias pievas, kurios daugiau nei 5 m. nebuvo persėtos kultūrinėmis daugiametėmis žolėmis, ir (arba) ganyklas arba pievas, deklaruojamas Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriuje nurodytais „GPŽ“ ir „GPA“ kodais;
-nearti pievų ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis;
-neįrengti naujų drenažo, laistymo ir drėkinimo sistemų
-pievose nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų (išskyrus gyvulių ganymą);
-laikyti gyvulius ir vidutiniškai ganiavos laikotarpiu ganyti ne mažesniu intensyvumu kaip 0,3 SG/ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha įsipareigoto pagal priemonės veiklą ploto;
-ganyti gyvulius tuose laukuose, kuriuose yra įsipareigota pagal veiklą;
-nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti iki spalio 30 d.;
-gyvulių ganiavos laikotarpis nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d.

Šaltinis: nma.lt, 2021-04-19

Kitoks žvilgsnis į ūkininkavimą

Kauno rajone esančiame Padaugupio kaime ūkininkaujantis Nikolajus Dubnikovas dar nuo 2007 metų aktyviai dalyvauja KPP programoje pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.

„Vystydamas ekologišką ūkį, ieškojau papildomų galimybių, kurios padėtų jį tobulinti bei skatintų ekologiją šalyje ir maisto pramonėje. Kurti ir plėtoti tokį ūkį pasirinkau norėdamas prisidėti prie aplinkos tausojimo, sveikų produktų kūrimo ir dėl asmeninio požiūrio: siekiau užtikrinti, kad tai, ką valgau aš, mano šeima ir kiti šią produkciją vartojantys žmonės, būtų natūralu ir organiška“, – apie ekologiško ūkininkavimo naudą pasakoja N. Dubnikovas.

Ūkininkas pabrėžia, jog nereikėtų suklysti manant, kad pildyti paraiškos dokumentus gali būti sudėtinga – iš tiesų tai yra gana paprasta. Su priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ aspektais jį supažindino Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistai, o Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) atstovai paaiškino, kaip teisingai užpildyti paraišką.

Grūdines kultūras ir mėsinius galvijus auginantis ūkininkas atskleidžia, jog KPP padėjo transformuoti jo ūkį: anksčiau būdavo naudojamos sintetinės trąšos, cheminės medžiagos, o dabar ūkyje laikomasi griežtų aplinkosauginių priemonių, tręšiama tik natūraliomis medžiagomis, atsisakoma bet kokios chemijos ar sintetikos.

Esminiai pokyčiai taisyklėse

2021 metais paramos pagal „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę sulaukti siekiantys ūkininkai bei juridiniai asmenys, plėtojantys su ekologine žemės ūkio gamyba susijusią veiklą, turi laikytis specialių įsipareigojimų nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų nustatytos žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios datos.

Šiais metais teikiantys paraiškas įsipareigojimus prisiims dvejų metų 2021–2022 m. laikotarpiui. Vienas iš svarbiausių reikalavimų ūkininkams per šį laikotarpį – nuo pirmos paraiškos pateikimo dienos nesumažinti paramos paraiškoje įvardintų plotų daugiau kaip 10 proc. Visgi, jeigu paramos sulaukęs asmuo 2022 metais nesilaikys įsipareigojimų dėl objektyvių aplinkybių, tokių kaip jo ūkio dalyje tvarkomas valstybės turtas ir raštu apie tai informuos NMA ne vėliau kaip 15 darbo dienų nuo žinių apie situaciją gavimo, sankcijos dėl įsipareigoto ploto sumažėjimo taikomos nebus.

Kiekvienais kalendoriniais paramos paraiškos pateikimo metais, apžvelgiama ar bendras tinkamas paramai plotas yra ne mažesnis kaip 1 ha ir susideda iš laukų, kurių plotas ne mažesnis už 0,1 ha. Jeigu šiais metais būtų viršijamos minėtai priemonei įgyvendinti skirtos lėšos, 2021 m. pateiktos paraiškos papildomai būtų vertinamos atliekant žemės plotų reitingavimą. Šis būdas būtų taikomas tik naujai deklaruotiems plotams, kurie praėjusiais metais nebuvo sertifikuoti VšĮ „Ekoagros“. Reitingavimas būtų vykdomas didėjimo tvarka: pirmenybė teikiama mažiausiam pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ naujai deklaruotam plotui, už kurį praėjusiais metais nebuvo prašyta paramos.

Svarbu žinoti

Nuo 2021-ųjų paraiškos pateikimo dienos iki 2022-ųjų birželio 1 d. taip pat bus vertinama, ar pareiškėjas, jei jis yra juridinis asmuo, neturi įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“, o jei paraiškos teikėjas yra fizinis asmuo – tik „Sodrai“.

Kasmet NMA paramos teikimo laikotarpiu iki vasario 28 d., paramos gavėjai, siekiantys paramos už vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus, turi pateikti užpildytą ir nustatyta tvarka patvirtintą pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus už ataskaitinį metų laikotarpį (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.)“.

Prašantieji kompensacinės išmokos už javus bei daugiametes žoles sėklai ir patys tiekiantys rinkai augalinę dauginamąją medžiagą, iki 2022 m. birželio 1 d. taipogi turi pateikti galutinį Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (VATŽŪM) pagal dauginamajai medžiagai keliamus teisės aktų reikalavimus išduotą „Sėklos sertifikatą“. Iki šios datos, auginantys javus ir (arba) daugiametes žoles sėklai pagal sėklų auginimo ir supirkimo sutartis su dauginamosios medžiagos tiekėjais ir ne patys tiekiantys rinkai sertifikuotą dauginamąją medžiagą NMA dar turi pateikti sudarytą augalinės dauginamosios medžiagos auginimo ir supirkimo sutartį.

Parama už įsėlį

2021–2022 m. įsipareigojimų laikotarpiu auginantiems javų grupės arba javų pašarams skirtus grupės augalus, įsėlio reikalavimas, kad laukuose bent vienerius metus turi būti auginami įsėliui priskiriami augalai, nebus taikomas. Parama už javus arba javus pašarui bus mokama atsižvelgiant į tai, pagal kurią veiklos sritį vykdoma veikla, atitinkamai – „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ arba „Parama ekologiniam ūkininkavimui“.

Kompensacinė išmoka už daugiamečių žolių įsėlį bus mokama už tuos laukus, kuriuose auginami šiai grupei priskirti augalai, nurodyti priemonės įgyvendinimo taisyklėse, arba jame nurodytų daugiamečių žolių mišiniai. Parama už daugiamečių žolių įsėlį bus mokama tais metais, kai jos bus auginamos ir deklaruojamos paramai gauti.

Pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, remiamų augalų rūšių sąrašą 2021 metais papildė bolivinės balandos, rapsukai, judros, pluoštinės kanapės sėklai, sorgai, apyniai, putinų uogynai.

Šaltinis: nma.lt, 2021-04-20

„Mėšlo naudojimas yra ypač griežtai reglamentuotas, o mineralinės trąšos ne – tai absurdiška. Mineralinėms trąšoms tręšimo planų nereikia, o mėšlo panaudojimą net sunku aprašyti, nors mėšlas juk savaime susidaro kaip organinė medžiaga“, – sakė Simonas Gentvilas. Pastaruoju metu Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Seimas ir nevyriausybinės organizacijos plačiai diskutuoja dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo.

Pirmadienį Aplinkos apsaugos agentūra skelbia, kad į Baltijos jūrą apie 70 proc. bendro azoto patenka upėmis. Pernai pagal Nitratų direktyvą paskelbta nitratų taršos ataskaita rodo, jog visa Lietuvos teritorija įvardijama kaip nitratams jautri zona.

2016-2019 m. didesnėje dalyje šalies upių nitratų koncentracijos didėjo, o 27 proc. jų maksimalios koncentracijos viršijo direktyvos nustatytą ribinę vertę. Daugėjo nitratais užterštų vietų ir Kuršių mariose bei Baltijos jūros priekrantėje. Tuo metu ežeruose ir tvenkiniuose vandens kokybė pagal nitratus buvo stabili arba gerėjo.

Mineralinės trąšos daro neigiamą poveikį ir klimatui, todėl Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje azotinių mineralinių trąšų naudojimą žemės ūkyje numatyta sumažinti ne mažiau kaip 15 proc.

Susitikime su „Aplinkosaugos koalicija“ penktadienį aplinkos ministras dar aptarė vykstantį Nacionalinį miškų susitarimą, Orhuso konvencijos įgyvendinimą, Anglies užrakinimą medienoje skatinant medinę statybą, kompensavimo mechanizmą miškų savininkams už „Natura 2000“ tinklo atgaivinimą, užtvankų ardymo planus, galimą vilkų medžioklės kvotos mažinimą ir kita.

„Sutinku su 90 proc. jūsų pasiūlymų“, – aptardamas „Aplinkosaugos koalicijos“ atstovų pasiūlytas temas sakė Simonas Gentvilas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-04-19

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija (LVPŪA) ir Žemės ūkio rūmai į nuotolinę diskusiją su žemės ūkio viceministru Pauliumi Lukševičiumi dėl galimo greitesnio efekto gerinant pieno ūkių padėtį pasikvietė ir mokslininkus, veisėjų organizacijų atstovus. Ar tikrai prioritetą reikia teikti vadinamajai „kietajai“ plėtrai – investicijoms į valdas?

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas svarstė, kad kuriamoje Pieno strategijoje numatyti 165 mln. į valdas, t. y. fermų statybai, nėra blogai, tačiau tuos pinigus būtų galima ir efektyviau panaudoti. Pirmiausia reikia didinti primilžius. „Galima paskaičiuoti, kiek vienas įdėtas euras atneša daugiau pieno, bet to niekas nenori klausytis. Galėtume dalyvauti gamintojų organizacijų ar grupių kūrime ir padėti tokiems ūkiams, kurie turi robotus ir melžia tik po 5 t pieno. Jeigu iš tų 165 mln. daugiau lėšų būtų skirta gamintojų grupėms, pinigai būtų daug efektyviau panaudoti.

Šiuo metu gamintojų organizacijoms pinigų yra lašas jūroje“, – kalbėjo J. Kuzminskas. VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Jan Žukovskis pristatė Lenkijos patirtį, kaip, steigiant gamintojų grupes, galima padidinti ūkių pajamas ir padėti pieno sektoriui. Gamintojų grupių kūrimas turėtų būti orientuotas į ūkius, laikančius iki 50 karvių ir tai galėtų atsispindėti kuriamoje Pieno strategijoje. Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius, ŽŪR Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas kalbėjo, kur eina pasaulis genetikos, veislininkystės linkme, kas padeda uždirbti pieno ūkiams, neįdedant milžiniškų investicijų.

Pasak jo, Lietuva pagal pieno primilžį yra ES gale, ūkių efektyvumas mažas. To priežastys – žemos veislinės vertės gyvuliai, vis dar naudojami kergimo buliai, nevisavertis ir nesubalansuotas šėrimas, mažas grynaveislių gyvulių kiekis, nevyksta genominis telyčių tyrimas: „Mažiausių išlaidų reikalaujantys efektyvūs sprendimo būdai, tai skleisti informaciją ir žinias, diegti genominį telyčių tyrimą, naudoti pašarų efektyvumo indeksus veislininkystėje, lengvinti pieno ūkių kūrimąsi.“

Šias priemones diegiančių žemės ūkio bendrovių primilžis didesnis negu ūkininkų ūkiuose maždaug 2,6 t (vidurkis 8,8 t). Tačiau P. Lukševičius aiškiai įvardijo – tie 165 mln. Eur, numatyti Pieno strategijai, yra KPP fondo pinigai, kurie, pagal ES reglamentą, numatyti investicijoms į valdas, ne į vadinamąją „minkštąją“ dalį. „Pinigai nebus perskirstyti, jie bus skirti „kietajai“ plėtrai. Taigi, genetikai, veislininkystei pinigų reikės ieškoti kitur. Bet tai, ką išgirdau, yra labai įdomu, tik reikės pažiūrėti, kiek šiam reikalui galėsime rasti pinigų“, – žadėjo viceministras.

Jis pabrėžė, kad rengiama investicinė pieno sektoriaus strategija, kaip efektyviai panaudoti numatytus sektoriui pinigus: „Mūsų numatyta techninė užduotis strategijoje – ūkio plėtra, pieno kiekio didinimas ir kokybės gerinimas. Realiai suprantame, kad pirmiausia reikėtų stabilizuoti sektoriaus padėtį, nes manome, kad artimiausiu metu pieno ūkių gali dar sumažėti. Numatomų investicijų efektas gali būti matomas tik 2-3 metų. Kiek pavyks rasti pinigų tikslinėms investicijoms į „minkštąją“ dalį, matysime vėliau.“ J. Žukovskis atkreipė dėmesį, kad lenkai pirmiausia investavo į „minkštąją“ dalį – priemones, kurios efektą duoda greičiau.

„Dabar mums irgi reikia greičiau“, – pabrėžė profesorius. LVPŪA pirmininkė Renata Vilimienė taip pat akcentavo nuolat asociacijos pabrėžiamą mintį – nebūtina didinti karvių bandų, jeigu norime daugiau primelžti pieno. „Pirmiausia tai galime padaryti per genetiką ir pašarų kokybę. Procesas vyksta, bet dažniausiai už savas lėšas ir didesniuose ūkiuose. Mažesniems ūkiams, laikantiems 20 ir daugiau karvių, gerinti bandų genetiką trūksta pinigų. Tai ir vėl grįžtame prie tų pačių nelygių konkurencinių sąlygų – kol negausime teisingos pieno kainos, apie kitus veiksmus nėra ko ir kalbėti“, – sakė Anykščių r. ūkininkė R. Vilimienė.

E. Gedgaudas įsitikinęs, kad, pagerinus bandos genetiką ir šėrimą, ūkių padėtį galima pakeisti greičiausiai – tai greičiausiai atsiperkančios investicijos. „Kai, pagerinę bandos genetiką, žmonės pamatys naudą, plėtra neišvengiamai ateis. Tada gali įsijungti ir kitos priemonės. Pirmiausia reikia turėti pamatus, ant kurių statysime naujas fermas – jeigu naujoje fermoje melšime po 5 t, tai bus prarastos investicijos. Todėl priemones reikia nukreipti pirmiausia ten, kas gali greičiausiai padėti“, – reziumavo veislininkystės specialistas. Viceministras pažadėjo į tai atkreipti dėmesį, pirmiausia išsiaiškinęs, kiek pinigų tam bus galima skirti. Tuo pačiu jis patikino, kad investicijų į kietąją dalį niekas nestabdys. Didžiausios lėšos tam numatytos 2022-2024 m.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-19

Vokietijos mašinų ir prietaisų gamintojų sąjungos (VDMA), kuri vienija per 3 200 narių, duomenimis, praėjusiais metais šalies žemės ūkio technikos gamintojai pagamino ir pardavė technikos už 9 mlrd. Eur. Tai yra 5 proc. daugiau negu 2019 metais.

Viena iš pagrindinių tokių žemės ūkio technikos pramonės rezultatų priežasčių buvo nepaprasta kviečių ir kitų javų grūdų kainų raida. Nuo praėjusių metų liepos grūdų supirkimo kainos labai pakilo ir dabar yra didžiausios per pastarąjį dešimtmetį. „Šiuo metu visame pasaulyje jaučiama didelė grūdų paklausa. Tai nėra neįprastas kaupimas krizių metu, tačiau tam tikrą vaidmenį vaidina ir spekuliaciniai lūkesčiai“, – aiškina VDMA komercijos direktorius dr. Bernd‘as Scherer‘is (Berndas Šereris).

Antroji investicijas skatinanti priežastis – tikslinė investicinė parama, remianti klimatui ir aplinkai palankius gamybos procesus žemės ūkyje. „Pažangūs procesų sprendimai, didinantys derlingumą, tačiau gerokai sumažinantys degalų, trąšų ir augalų apsaugos produktų sąnaudas, formavo ilgalaikes mūsų pramonės produktų programas“, – sako B. Scherer‘is. Praėjusiais metais daugiausia – apie 11 proc., augo traktorių pardavimai. Tam įtakos turėjo papildomų gamybos pajėgumų plėtra Vokietijoje.

Daugiau parduota ir augalų priežiūros mašinų: pesticidų purkštuvų augimas pasiekė dviženklį skaičių, trąšų barstomųjų parduota 6 proc. daugiau. Populiariausios buvo mašinos, skirtos minimaliam produktų kiekiui tiksliai paskleisti. VDMA tikisi, kad ir šiais metais žemės ūkio mašinų ir traktorių rinkos augs, tad, įvertinusi dabartinę situaciją, prognozuoja mažiausiai 5 proc. žemės ūkio technikos gamintojų apyvartos augimą. Tai, kad žemės ūkio technikos pardavimai didėja, patvirtina ir kas mėnesį nuo 2020 m. spalio didėjantis bendrasis žemės ūkio mašinų pramonės verslo klimato indeksas, kurį pateikia Europos žemės ūkio technikos gamintojų asociacija (CEMA), vienijanti apie 7 000 gamintojų.

Beje, šis indeksas pirmą kartą nuo 2019 m. vidurio tik praėjusių metų gale buvo teigiamas. Tendencijos nesikeičia iki šiol – kovą patvirtintas 60 balų indeksas, skalėje nuo -100 iki +100. CEMA duomenimis, tik 10 proc. pramonės atstovų galvoja, kad jų užsakymai gali sumažėti, likusioji dalis didina savo lūkesčius – dauguma apklausos dalyvių neabejoja, kad per ateinančius šešis mėnesius jų apyvarta didės visose šalyse.

Ypač gerų rezultatų žemės ūkio technikos gamybos atstovai tikisi Austrijos, Prancūzijos, Italijos, Lenkijos ir kitų šalių rinkose, kur investiciniai poreikiai yra gana dideli. Didelių lūkesčių nekeliama tik Jungtinės Karalystės ir Beniliukso šalių rinkoms. Europos pramonės atstovai prognozuoja, kad 2021 m. žemės ūkio technikos gamintojų apyvarta didės mažiausiai 8 proc. (2020 m. gruodžio prognozėse buvo nurodomas vidutiniškai 4 proc. metinis augimas). Teigiamos raidos kryptys – Europos, Šiaurės Amerikos ir Okeanijos šalys.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-19