Žemės ūkio naujienos: 2021-07-15

Specialistai pataria, ir kada geriau sėti grūdines ar aliejines kultūras, kad jos kuo mažiau nukentėtų ir būtų atsparesnės ligoms ir gamtos išbandymams. Žemdirbiai sako, kad klimato kaitos padarinius jie jaučia jau keletą metų. Ypač padaugėjo ekstremalių gamtos reiškinių: pavasarinės šalnos, liūtys, audros, sausra ar netikėtai užklupusi kruša iš derliaus kartais palieka tik prisiminimus.

„Išgulimas pagrindinis kriterijus, kuris išguldo juos paskui sunku nukult, sudygsta grūdai varpose – daug tų rizikų, ledai ant galo ateina. Kviečiams jie visada pavojingi yra, bet mažiau pavojingi nei rapsams žieminiam, ar pupom, žirniam – tai gali padaryt net 100 proc. nuostolio“, – sako ūkininkas iš Marijampolės Sigutis Jundulas. Kad kruša pati pavojingiausia, antrina ir rapsus 14 metų auginantis ūkininkas Zelba, jis yra netekęs kone viso derliaus. „70 procentų krušos paveiktas ir netekom derliaus. Tai visa laimė, kad buvo draustas, tai ta žala finansinė nebuvo stipri, o šiaip derliaus kūlėm beveik toną, kai potencialas buvo arti keturių tonų“, – teigia ūkininkas iš Šiaulių rajono Tautvydas Zelba.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro specialistai Kėdainių pašonėje plytinčiuose eksperimentiniuose laukuose imituoja krušą įvairiose rapsų brendimo fazėse ir sako, kad jie labai gajūs augalai – pažeisti sugeba ataugti, tik derlių subrandina menkesnį. „Jei kruša pažeidžia ankstyvuose tarpsniuose, kai rapsai dar tik ruošiasi žydėti, kai žiedynai jau matosi, bet dar neišsiskleidę žiedai. Tai rapsų derlius sumažėjo panašiai 38–40 procentų, visiškai nukirtus augalus, tai, kaip matot, šie augalai sugeba regeneruotis“, – teigia centro mokslo darbuotoja Ona Auškalnienė.

Pavojingiausia kruša – bebaigiant nokti. Tad ūkininkai su baime stebi šiųmetes orų prognozes, ar spės nuimti rapsų derlių, ar kruša viską „iškuls“. Draudikai sako, kad kasmet dėl gamtos kataklizmų ūkininkams išmoka milijonus. „Pernai išmokėjome daugiau kaip 9 milijonus eurų, ir pagrindinės rizikos buvo javų išgulimus, kuris padarė milžiniškus nuostolius. Skirtingi metai – skirtingos rizikos, šiais metais jau esam išmokėję daugiau kaip milijoną eurų dėl tų ankstyvų žalų, taip pat iššalimo atvejų“, – kalba Martynas Rusteika.

Dėl klimato kaitos labiau veši ir piktžolės, rapsų ar javų pasėlius dažniau puola ir ligos, ir kenkėjai, ypač kai daug ir gausiai lyja. „Žieminiuose kviečiuose iš pagrindinių ligų būtų miltligė, kviečių dryžligę, ir kenkėjų šiemet buvo fiksuota amarų, lemų pažeidimai. O žieminiuose rapsuose daug visokių ligų, bet pati žalingiausia – sklerotinis puvinys“, – aiškina centro direktoriaus pavaduotojas Antanas Ronis.

Ūkininkai sako, grūdines kultūras nuo žalojančių gamtos reiškinių bando apsaugoti ir rinkdamiesi veisles ar taikydami įvairius trešimo ir purškimo būdus – tik ne visada tai palanku. „Galime mes papurkšt nuo išgulimo chemikalais, bet tada bus netvarus ūkininkavimas, bus chemizuotas ūkis, turim ir privalom tręšimą išbalansuot, netręšt vien azotinėm trąšom, fosforo kalio santykis su azotu turi būt tinkamas, tada mažesnė tikimybė, kad išguls“, – tikina S. Jundulas.

Mokslininkai stebėdami klimato kaitą ir įtaką pasėliams taip pat dalija patarimus, kaip planuoti sėją, kad kuo gausesnis derliaus būtų. Štai žieminius rapsus į dirvą pataria berti kuo anksčiau. „Rapsus mes privalome iki rugsėjo 1-os būtinai pasėti, kad augalas spėtų suformuoti reikiamus parametrus žiemojimui“, – sako O. Auškalnienė. Žieminių kviečių sėją, sako, geriau vėlinti, kad neperaugtų, lengviau žiemotų ir vėliau neišgultų, mažiau ir piktžolių būtų. O štai pavasarį itin anksti su vasarinėmis grūdinėmis kultūromis skubančius į laukus – stabdo.

„Vasarinius augalus sėjam tada kai pradžiūsta dirvos, vėlinti nereikia, bet ir per anksti važiuoti negalima – nes turime saugoti mūsų dirvožemį“, – tęsia ji. Beje, dėl klimato kaitos meteorologiniai reiškiniai tampa labai lokalūs: vieną lauką skandina liūtis ar kapoja kruša, o už keliolikos kilometrų – neiškrenta nė lašo lietaus. Tad planuojama diegti meteorologinių stotelių tinklą, kurios pagelbėtų ūkininkams – kelių kilometrų spinduliu matuotų vėjo greitį, oro bei dirvos paviršiaus temperatūrą, kritulių kiekį.

„Šita stotelė svarbi todėl, kad jie galėtų ūkio darbus atlikti čia ir dabar, žinotų, kokios yra klimatinės sąlygos, kada galima purkšti, tręšti ir žinotų, kad po valandos ar dviejų neateis lietus ir jo tas ūkio darbas bus veltui“, – aiškina pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika. Deja, nuo krušos nėra jokios apsaugos, belieka kliautis, kad žalą padengs draudimas. Specialistai sako, kad norint išvengti didelių nuostolių, svarbu turėti ir kelias ūkininkavimo sritis, kurios kompensuotų viena kitą.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-07-14

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, kad Europos Komisija šalims narėms sudarė galimybę valstybės pagalbos schemas, kurios galiojo iki birželio mėnesio, pratęsti iki šių metų gruodžio 31 d. Taigi ir toliau bus tiesiama pagalbos ranka sunkumų dėl pandemijos patiriantiems ūkininkams ir įmonėms, veikiančioms žemės ūkio, maisto ir miškų ūkio, kaimo plėtros, akvakultūros ir žuvininkystės srityse.

Susiduriantiems su likvidumo problemomis apyvartinis kapitalas reikalingas ūkio veiklai tęsti, žemės ūkio produktams supirkti ir iš anksto atsiskaityti su žemdirbiais, taip pat užtikrinant dirbančiųjų pajamas.

ŽŪM siūlymui teikti individualias garantijas finansų įstaigoms iki metų pabaigos ir taip sudaryti ūkininkams bei įmonėms palankesnes sąlygas pasiskolinti jau pritarė ir Vyriausybė.

Planuojama, kad per š. m. II pusmetį už 20 mln. eurų finansų įstaigų suteiktų paskolų ir lizingo paslaugų bus suteikta 15 mln. eurų garantijų.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-07-14

Seimui išvadą teikiantis Ministrų kabinetas posėdyje palaikė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymą nepritarti iniciatyvai nuo kitų metų liepos 1 dienos uždrausti naudoti augalų apsaugos produktus, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, tvarkant kelių apsaugos juostas, elektros linijas, geležinkelių bėgius, miestų, gyvenviečių ir saugomose teritorijose.

Draudimas nebūtų taikomas žemės ūkyje ir naudojimui naikinant kenksmingus žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalus, kai nėra galimybių panaudoti kitas priemones. „Pati tema dėl glifosato mažinimo tikrai yra aktuali ir Žemės ūkio ministerija jau artimiausiu metu priims, ir ilgalaikiai, kalbant apie Europos žaliąjį kursą, tikrai numačiusi eilę priemonių, kaip glifosato naudojimą mažinti žemės ūkyje. Ir, apskritai, šiuo atveju yra tiesiog ydinga praktika, kada būtų įstatymais uždraustos vietos, kur šitą cheminį preparatą galima naudoti“, – posėdyje kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Seimas jau pradėjo svarstyti tai numatančias Au­ga­lų ap­sau­gos įsta­ty­mo pataisas. Anot jų iniciatoriaus socialdemokrato Lino Jo­naus­ko, jas parengti paskatino atvejai, kai šia me­džia­ga ke­li­nin­kai pernai iš­purš­kė pa­ke­les Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke. Pasak jo, „dėl to vi­sos pa­ke­lės bu­vo nu­ru­da­vu­sios ir ūki­nin­kų lau­kams kliu­vo ši­to che­mi­ka­lo po­vei­kio“. Ministerija argumentuoja, kad minimos ribojimo priemonės yra neproporcingos, kadangi, be kita ko, teisės aktuose jau yra nustatyti augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai ir ribojimai, siekiant apsaugoti žmonių, gyvūnų sveikatą ir aplinką.

Be to, augalų apsaugos produktai yra plačiai naudojami ES valstybėse narėse geležinkelio tinklo priežiūrai ir šiuo metu niekuo nepakeičiami, kadangi alternatyvūs piktžolių kontrolės būdai (šienavimas, ravėjimas, naikinimas ugnimi, garais ir kita) dėl geležinkelių specifikos yra tik pagalbiniai, todėl nevertinti kaip reikšmingi. ŽŪM teigimu, duomenų apie glifosato ar Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra glifosato, riziką, pavojų žmonių, gyvūnų sveikatai, aplinkai nėra gauta. „Remiantis tuo, įstatymo projekte numatytos teisinio reguliavimo priemonės yra neproporcingos ir perteklinės galiojančiam teisiniam reguliavimui“, – konstatuoja ministerija.

Pataisų aiškinamajame rašte teigiama, jog įvairios studijos rodo, kad neigiamas glifosato poveikis pasireiškia augalams, gyvūnams, vabzdžiams. Tyrimai taip pat rodantys, kad miškuose naudojamas glifosatas turi ilgalaikį efektą miško dirvožemiui ir pasilieka jame iki 360 dienų. Europos Komisija 2017 metų rudenį numatė, kad glifosatas Europos Sąjungoje (ES) bus naudojamas iki 2022 metų pabaigos. Tam pritarė ir Lietuva. Tačiau Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus atstovė Raimonda Grigaitė BNS yra sakiusi, kad situacija gali pasikeisti, kai keturios ES valstybės išanalizuos naujausius mokslinius tyrimus apie glifosato poveikį.

Tuomet, pasak jos, bus sprendžiama dėl glifosato patvirtinimo atnaujinimo arba ne. ŽŪM nurodo, kad kol nėra atliktas glifosato vertinimas ir priimtas sprendimas ES lygiu, įstatymo projektu siūlomi draudimai prieštarauja ES teisės viršenybės principui. Glifosatą sukūrė ir 1974 metais juo pradėjo prekiauti JAV chemijos bendrovė „Monsanto“, herbicidą pavadinusi „Roundup“. Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas parodė, kad glifosatas gali sukelti vėžį, bet vėliau atlikti tyrimai ne visada tai patvirtindavo.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-07-15

Šiemet pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ paraiškas atskirai galėjo teikti ūkininkai, prašantys paramos pieninės galvijininkystės sektoriui, ir ūkininkai, užsiimantys kita žemės ūkio veikla.

Dėl paramos pieninės galvijininkystės sektoriui į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) preliminariais duomenimis kreipėsi 328 smulkiųjų ūkininkų. Suskaičiuota, kad jų paraiškose bendra prašoma paramos suma yra beveik tiek, kiek šiam paraiškų rinkimui buvo skirta, – 5,01 mln. Eur (buvo skirta 5 mln. Eur).

Dėl paramos smulkiųjų ūkininkų, vykdančių kitą žemės ūkio veiklą, ūkių stiprinimui preliminariais duomenimis į NMA kreipėsi 1 907 pareiškėjai. Suskaičiuota, jog bendra jų prašoma paramos suma beveik tris kartus viršija skirtąją ir sudaro daugiau kaip 28 mln. Eur. Tuo tarpu šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 10,2 mln. Eur. Taigi paramos gali tikėtis kiek daugiau nei trečdalis paraiškas pateikusių ūkininkų – kam ji galės būti skirta, paaiškės įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams, susumavus gautus prioritetinius balus ir sudarius paraiškų prioritetinę eilę. Primintina, jog paraiškų prioritetinė eilė turi būti sudaryta per 30 darbo dienų nuo paskutinės paraiškų surinkimo dienos, t. y. nuo birželio 30 d.

Su priemonės atrankos kriterijais ir už atitiktį jiems skiriamais balais galima susipažinti kvietime teikti paraiškas.

Pažymėtina, jog gautų paraiškų skaičius gali nežymiai keistis.

Primename, kad dėl paramos pagal KPP veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ galėjo kreiptis žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai asmenys, įregistravę savo vardu valdą ir ūkininko ūkį bei deklaruojantys pasėlius ir (arba) registruojantys ūkinius gyvūnus. Pareiškėjas turi atitikti mažos ar labai mažos įmonės reikalavimus. Parama skiriama vykdantiems žemės ūkio produktų gamybą bei pagamintų (išaugintų) valdoje žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai.

Bus mokama 100 proc. išmoka, siekianti 15 000 Eur vienam paramos gavėjui.

Šaltinis: nma.lt, 2021-07-14

Pakoreguotame grafike nukeltas paraiškų pagal KPP priemonės ,,Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį ,,Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ teikimas. Paraiškos bus priimamos nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. (anksčiau šias paraiškas buvo planuota kviesti teikti rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais).

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-14