Žemės ūkio naujienos: 2022-04-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ukrainos žemės ūkio ministro vizitas Lietuvoje: kaip iš karinę agresiją patiriančios šalies eksportuoti grūdus
Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministras Mykola Solskyi dvišaliame susitikime Vilniuje aptarė grūdų iš Ukrainos eksporto per Klaipėdos uostą galimybes. Susitikime dalyvavo ir Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta.
Po Rusijos karinės invazijos Ukrainoje tai pirmasis šios šalies ministro vizitas Lietuvoje. Atvykti į mūsų šalį Ukrainos ministrą pakvietė prieš dvi savaites Ukrainoje apsilankęs žemės ūkio ministras K. Navickas.
„Kęstutis Navickas – pirmas jūsų šalies ministras, kuris apsilankė Ukrainoje karo metu. Esame dėkingi už pagalbą. Dėkojame visiems lietuviams, kurie palaiko Ukrainą ne tik žodžiais, bet ir darbais“, – sakė M.Solskyi.
Ukrainos ministras M. Solskyi lankosi Lietuvoje ieškodamas kelių eksportuoti praėjusių metų ir būsimo grūdų derliaus iš Rusijos karinę agresiją patiriančios šalies. Įprastai taikos metu iš Ukrainos per mėnesį buvo eksportuojama 5 mln. tonų grūdų. Dėl blokuojamų Ukrainos uostų kovo mėnesį ukrainiečiams pavyko išgabenti tik 200 tūkst. tonų grūdų. O liko neišvežtų 20 mln. tonų pernykščio derliaus grūdų. Šiemet, planuojama, bus prikulta apie 50 mln. tonų, kurios taip pat turės būti išgabentos iš šalies.
Pasak M. Solskyi, jei karas artimiausiu metu nesibaigs, o grūdų nepavyks eksportuoti, naujam derliui trūks saugyklų, o ūkininkai neturės pajamų pasiruošti naujai sėjai.
„Tai susiję ne tik su Ukrainos ekonomika, bet ir su pasaulinės maisto problemos sprendimu, todėl ieškoma galimybių, kaip Ukraina galėtų gabenti grūdus per Lietuvos, Latvijos uostus. Dėl uostų galimybių abejonių nėra. Rūpesčių kelia geležinkeliai. Lenkijoje bėgiai – siauresni nei Ukrainoje, Lietuvoje ir Latvijoje“, – teigė ministras K. Navickas.
Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministras M. Solskyi rytoj Lietuvoje ketina susitikti ir su Europos Sąjungos žemės ūkio komisaru Janusz Wojciechowski.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-04-26
Vandens gręžinių įteisinimas: kokie pokyčiai laukia? Išsklaidome mitus
Netrukus bus galima pradėti gręžinių įteisinimo procedūras. Nuo gegužės 1 d. tai galės padaryti visi gyventojai, kurie naudojasi gręžiniais neįregistruotais Žemės gelmių registre ar šiame registre nėra atnaujinę duomenų apie gręžinio savininką. Siekiant išvengti nepagrįstų baimių apie Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo tikslą griauname sklandančius mitus.
Mitas. Aplinkos ministerija siekia nacionalizuoti gyventojų įsirengtus vandens gręžinius.
Netiesa. Priešingai, Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas suteikia gyventojams galimybę, kokios iki šiol nebuvo – įteisinti nelegalų gręžinį be jokių ekonominių sankcijų ir administracinės atsakomybės.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jeigu Aplinkos apsaugos departamentas nustatytų pažeidimą, gręžinio savininkas būtų įpareigotas jį likviduoti ir susimokėti jam paskirtą baudą. Jei tokiu atveju vanduo gręžinio savininkui būtų toliau reikalingas, jis turėtų įsirengti naują gręžinį.
Atkreipiame dėmesį, kad intervencija (juolab nelegali) į žemės gelmes yra potencialus taršos šaltinis, galintis užteršti vandenį, sukelti vandens lygio pokyčius ir kt.
Jei hipotetinio aplinkosaugininkų patikrinimo metu būtų nustatyta, kad nelegalaus gręžinio savininkas atitinka reikalavimus išteklių naudojimo leidimui gauti, jam papildomai dar tektų susimokėti nesumokėtus mokesčius už išgautus požeminio vandens išteklius padidintu tarifu už praėjusius trejus metus.
Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymu pirmiausia siūloma suteikti galimybę įsiteisinti turimą nelegalų gręžinį, o ne bausti asmenį ir palikti jį be vandens šaltinio. Juk ne visais atvejais gręžiniai įrengti siekiant apgauti valstybę, apeiti galiojančią tvarką.
Įstatymo nuostatos siūlo ne nacionalizaciją, o nelegalios veiklos amnestiją. Legalizavimo tvarkoje numatyti tik tie veiksmai, kurie reikalingi visiems naujiems gręžiniams įteisinti, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo atlikti prieš pradedant naudoti gręžinį.
Mitas. Visiems gręžinių savininkams teks įsirengti skaitiklius ir mokėti mokesčius už vandenį.
Netiesa. Pagal Žemės gelmių įstatymą apskaitos prietaisai privalomi, kai požeminio vandens išteklių naudojimui reikalingas leidimas arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama arba planuojama išgauti 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą. Šis reikalavimas galioja ir dabar.
Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas asmenis atleidžia nuo administracinės atsakomybės ir ekonominių sankcijų, o ne nuo prievolės mokėti mokesčius tais atvejais, kai jie taikomi pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą.
Teiginiai, kad naujame Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme numatytas apmokestinimas, neatitinka tikrovės.
Mitas. Ne visi gręžiniai turi būti įregistruoti Žemės gelmių registre.
Netiesa. Žemės gelmių įstatymo ir Žemės gelmių registro nuostatos numato, kad visi gręžiniai (tiek skirti požeminio vandens išteklių naudojimui, tiek tyrimams, tiek angliavandenilių išgavimui ar geoterminės energijos naudojimui) turi būti registruoti Žemės gelmių registre.
Mitas. Įteisinęs gręžinį esu atleidžiamas ir nuo mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius.
Netiesa. Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatas pareiga mokėti mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius atsiranda tuo atveju, jei išteklių naudojimui reikalingas leidimas.
Žemės gelmių įstatymas numato, kad požeminio vandens išteklių naudojimui reikalingas leidimas, kai per parą išgaunama 10 m3 ir daugiau požeminio vandens arba kai vanduo naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje.
Atkreipiame dėmesį, kad išteklių naudojimo leidimas, o kartu ir mokestis už išgautus požeminio vandens išteklius privalomas ne tik tais atvejais, kai vykdant ūkinę komercinę veiklą išgautas požeminis vanduo tiesiogiai naudojamas gamyboje ar pilstomas į tarą pardavimui. Leidimas ir mokestis privalomi ir naudojant vandenį komercinę veiklą vykdančios įmonės buitiniams poreikiams.
Mokesčio tarifai nurodyti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 2 priede.
Šaltinis: ap.lrv.lt, 2022-04-26
„Lifosa“ pasiruošusi naujam startui
Besitęsiant Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, sankcijos šalies agresorės politikams ir verslininkams tik stiprinamos ir plečiamos. Tam, kad Lietuvoje veikiančios, sąsajų su Rusijos oligarchais turinčios įmonės ir toliau galėtų veikti, Vyriausybė Seimui pateikė įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo pakeitimo projektą. Seimas jam pritarė kone vienbalsiai, o Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį, balandžio 26 d., jas pasirašė.
Tai patvirtino prezidento patarėjas Tomas Beržinskas. „Lifosa“ jau žengė pirmuosius konkrečius žingsnius tam, kad laikinasis administratorius būtų paskirtas kuo greičiau.
Skirs Finansų ministerija
Laikinąjį įmonės administratorių paskirtų Finansų ministerija metams, tačiau ne ilgiau, nei būtų taikomos sankcijos. Išimtiniais atvejais laikinasis administratorius galėtų dirbti ir ilgiau, nei vienerius metus.
Laikinasis administratorius turės imtis visų galimų veiksmų, kuriais sieks užtikrinti, kad būtų laikomasi įgyvendinamų tarptautinių sankcijų.
Laikinuoju administratoriumi gali būti paskirtas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo.
Toks įstatymų pakeitimas leis realizuoti įšaldytus įmonių turtus, taip pat gautas lėšas laikyti depozitinėse sąskaitose.
Taip pat pataisos numato, kad laikinojo administratoriaus civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma turės siekti ne mažiau nei 300 tūkst. eurų vienam įvykiui per metus ir 1 mln. eurų – visiems įvykiams.
„Lifosos“ direktorius: nuotaikos dvejopos
Tuo tarpu pati AB „Lifosa“ jau baigia balandžio mėnesiui suplanuotus einamuosius remonto, pasiruošimo darbus. Įmonė yra kone visiškai pasiruošusi naujam startui, tiesa, su dar mažiau darbuotojų, nei prieš tai. Dalis jų yra apmokamose atostogose, dalis išleista ir į prastovas.
Įmonės direktorius Rimantas Proscevičius sako, kad Seimo patvirtinti įstatymo pakeitimai tėra viso ko pradžia, o kaip įmonės veikla tęstis iš tiesų paskyrus laikinąjį administratorių – spėti nesiryžo.
„Tai tėra pradžios pradžia. Kol neateis naujas laikinasis administratorius, tol situacija pas mus nesikeičia.
Iki tol, kaip ir dabar, dirbame per Užsienio reikalų ministeriją, FNTT bei su SEB banku, atskirus mažus mokėjimus vykdysime.
Įstatymas priimtas, viskas gerai. Svarbu, kad įvedė administratoriaus atsakomybę, civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Tai geri papildymai, kurių anksčiau nebuvo“, – sakė įmonės vadovas.
Jis pridūrė, kad nuotaikos įmonėje dvejopos – viena vertus, matoma galimybė dirbti, kita vertus, nerimo dėl to, kaip dirbti seksis naujajam įmonės laikinajam administratoriui, taip pat yra sočiai.
Galiausiai, sako R. Proscevičius, situacija iš tiesų iš esmės pasikeistų tik pasibaigus karui ir panaikinus sankcijas
Gegužę
Šį trečiadienį „Lifosos“ vadovas vyko į susitikimą su Finansų ministerijos ir Valdymo koordinavimo centro atstovais, susitikimo metu buvo pradėti konkretūs pokalbiai dėl laikinojo administratoriaus įmonėje įvedimo.
„Pristačiau tolimesnį veiklos planą. Planas yra pradžioje dirbti mažu našumu – 2,2 tūkst. tonų sieros rūgšties per parą ir iš to išskaičiuojant visus galutinius produktus. Gamintume tik du produktus – diamonio fosfatą ir monokalcio fosfatą. Žinoma, toks pirminis planas, tačiau jis gali ir pasikeisti.
Jei viskas bus gerai, manau, kad gegužės antroje pusėje mes turėtume pradėti gamybą. Jau gal ir be manęs, su laikinuoju administratoriumi“, – svarstė pašnekovas.
R. Proscevičius patvirtino, kad įmonė yra visiškai pasiruošusi darbui.
Dar per pavasarį
Kėdainietis parlamentaras Viktoras Fiodorovas sako, kad priėmus įstatymo pakeitimus ir parengus visus reikalingus poįstatyminius aktus, „Lifosai“ laikinasis administratorius galėtų būti paskirtas jau gegužės mėnesį.
„Įstatyme numatyta, kad balandžio 30 diena yra tas terminas, kada Vyriausybė turi sutvarkyti visus poįstatyminius aktus. Nuo gegužės pirmosios visos procedūros galėtų užsisukti. Žinoma, bus laukimo laikotarpis, nes Užsienio reikalų ministerija pirmiausia turi kreiptis į Finansų ministeriją, tada vyksta laikinojo administratoriaus atranka.
Tačiau tikėtina, kad per pavasarį visa tai galėtų būti padaryta. Gana greitai visi šie reikalai sukasi“, – kalbėjo V. Fiodorovas.
„Seime esame aktualizavę šią problemą ne tik kaip vienos įmonės klausimą, bet kaip labai svarbų visos Kėdainių ekonomikos klausimą. Tūkstantis darbuotojų Kėdainiams – labai didelis skaičius, – tęsė kraštietis parlamentaras. Jis pridūrė, kad tai, jog pokyčiai, vykstantys šiuo metu, tarsi išbandomi ant „Lifosos“ kailio, sukurs teigiamą precedentą ir kitoms į sankcijų gniaužtus papuolusioms įmonėms. – Tokių įmonių, kaip „Lifosa“ Lietuvoje yra ne viena.
Su „Lifosa“ eksperimentuojama, eksperimentas vyksta, precedentas kuriamas. Pasirinktas švelniausias įmanomas variantas, nes nacionalizavimo idėja jau atmesta – manau, valstybė nelabai žinotų, ką daryti su tokia įmone. Na, o sankcijas panaikinus, viskas grįžtų į senas vėžes. Šis mechanizmas leis įmonei veikti ir tai yra svarbiausia“.
Dėl Lietuvoje taikomų ES finansinių sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, bendra įšaldytų lėšų suma dabar siekia apie 22 mln. eurų.
Antradienį Seimas pritarė Žemės paėmimo įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma numatyti galimybę žemės savininko pageidavimu visuomenės poreikiams paimti daugiau žemės, nei reikia ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti, jeigu tenkinamos įstatyme nustatytos sąlygos.
„Projektas geras, jis tikriausiai iš praktikos parodė valstybės kompensavimo metodiką, kad ji nėra tobula, kai visuomenės poreikiams paimamas turtas. Iš principo projektas tikrai atitinka sąžiningo kompensavimo būdus, bet jį dar reikėtų truputį patobulinti”, – antradienį Seime pritardamas įstatymo pakeitimams teigė Lietuvos regionų frakcijos narys Andrius Palionis.
Jam antrino ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kęstutis Masiulis. Jo manymu, Žemės paėmimo įstatymo pakeitimai yra svarbūs geopolitine prasme.
„Mes matome, kaip svarbu turėti labai patikimą, gerą susisiekimą su Vakarais dėl karo Ukrainoje, kad esant reikalui būtų galima pervežti vienokius ar kitokius krovinius”, – sakė K. Masiulis.
Įstatymo pakeitimus palaikė ir konservatorius Andrius Kupčinskas. Jis aiškina, kad šis projektas yra labai laiku ir vietoje, ypač dėl to, kad gyventojams nereikės mokėti gyventojų pajamų mokesčio, kai valstybė ims žemę svarbiems projektams.
„Labai palaikau šį projektą ir tikiu, kad kituose projektuose, ne tik transeuropiniuose, bet ir kituose svarbiuose infrastruktūros įrengimo projektuose darbai galėtų gerokai paspartėti, juo labiau kad žemės paėmimas eitų lygiagrečiai su projektavimu ir statybos darbų projektu“, – teigė A. Kupčinskas.
Projekte numatoma papildyti komunikacijos su asmenimis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, būdus ir nustatyti, kad institucijų pranešimai ir informacija žemės savininkams ir kitiems naudotojams, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, siunčiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą.
Žemės paėmimo įstatymo pakeitimo bei lydimaisiais projektais siekiama sudaryti galimybę ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti skirtų žemės paėmimo visuomenės poreikiams bei projektavimo etapų veiklas atlikti ne nuosekliai, o paraleliai, t. y. sudaryti galimybę projektavimą ir statybinius tyrimus atlikti Vyriausybei priėmus nutarimą patvirtinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-04-26
Lietuva šių metų kovo mėnesį grūdų eksportavo 3 kartus didesnį kiekį negu 2021 m. kovo mėn.
Lietuvos grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo įmonės 2022 m. kovo mėn. eksportavo 265,638 tūkst. t grūdų – 16,74 proc. didesnį kiekį nei prieš mėnesį, bei 3 kartus didesnį kiekį, palyginti su prieš metus eksportuotu kiekiu. Didžiąją (94,06 proc.) eksportuotų grūdų dalį sudarė kviečiai (249,862 tūkst. t).
Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Suomiją, Norvegiją, Egiptą, Nigeriją, Mozambiką ir PAR (vidutinė kaina – 287,13 EUR/t). Miežiai (568,12 t, iš jų 81,30 proc. sudarė salykliniai miežiai) buvo eksportuoti į Latviją ir Estiją (vidutinė kaina – 284,41 EUR/t), grikiai (4,103 tūkst. t) išvežti į Vokietiją, Prancūziją ir Italiją (vidutinė kaina – 815,73 EUR/t), o kvietrugiai – į Estiją ir Daniją (vidutinė kaina – 261,78 EUR/t).
2022 m. kovo mėnesį eksportuota 12,099 tūkst. t ankštinių augalų grūdų (žirnių ir pupų) – tai 20,62 proc. mažesnis kiekis negu 2021 m. kovo mėnesį. Jie buvo eksportuoti į Latviją, Vokietiją, Nyderlandus ir Egiptą (vidutinė kaina – 364,43 EUR/t). Rapsų eksportas 2022 m. kovo mėnesį, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, buvo 2,4 karto didesnis ir sudarė 15,645 tūkst. t). Jie buvo išvežti į Latviją, Daniją, Suomiją (vidutinė kaina – 783,82 EUR/t).
