Žemės ūkio naujienos: 2022-04-26

Balandžio 26 d.(antradienį),11.40 val. Žemės ūkio ministerijoje vyks dvišalis ministrų susitikimas.
12.15-12.40 val. Žemės ūkio ministerijoje, 399 salėje rengiama ministrų spaudos konferencija.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-04-25

Šventė prasidėjo žemės atrakinimo ceremonija, tradiciškai rengiama per Jurgines. Lauko šeimininku pavadintas žirgininkas iš Šlavantų Algirdas Motiejūnas apėjo būsimą arimą nešinas duonos kepalu ir pavaišino ja artojus. Išaręs pirmąją vagą jis priklaupė, padėjo duonos riekę į šviežią arimą ir persižegnojo. Į taip pagerbtą žemelę jau galėjo savo plūgus smegti ir visi arimo varžybų dalyviai.

Nors ikipandeminiais metais per Jurgines pasivaržyti į Dzūkiją suvažiuodavo po kelias dešimtis arimo arkliais entuziastų, šiemet į Veisiejus jų susirinko vos 9. Iš jų tik pora arė dvikinkiais plūgais, o 7 vienkinkiais. Arimas arkliais iš įprastos ūkininkavimo praktikos jau seniai tapo egzotiška sporto šaka, tačiau varžybos Veisiejuose ir šiemet turėjo teisę vadintis tarptautinėmis, nes į jas atvyko artojas Bogdanas Maršalas iš Punsko valsčiaus Lenkijoje.

Atvyko ūkininkai iš Druskininkų savivaldybės, Alytaus ir Varėnos rajonų, o kai kurie stiprūs jų varžovai turėjo pakeisti planus, nes, pasak varžybų vyr. teisėjo Beniaus Rūtelionio, kumelė atsivedė kumeliuką. „Dabar, kaip žinot, vyksta karas, pranašaujami badai, tai reikia art ir sėt. Džiaugiuosi, kad tradicija nenutrūko. Graži šita šventė, o rytoj Veisiejuose dar bus ir Jurgio atlaidai“, – kalbėjo B. Rūtelionis.

Šventės organizatoriai neabejojo sulaukę šv. Jurgio globos, nes šeštadienį, kai kituose Lietuvos pakraščiuose pliaupė lietus, Veisiejuose pro debesis spigino pavasarinė saulė. Kalbinti artojai džiaugėsi, kad dirva nebuvo nei perdžiūvusi, nei permirkusi, todėl beveik idealiai tiko arti. Po pietų Pirmosios vagos šventė persikėlė į Veisiejų dvaro parką, kuri ir buvo paskelbti bei apdovanoti arimo varžybų nugalėtojai. Dvikinkiu plūgu tiesiausias vagas išarė Ramūnas Kliokys iš Alytaus rajono Aleknonių kaimo. Antrąją vietą užėmė šlavantiškis Algirdas Motiejūnas.

Vienkinkiu plūgu geriausiai arė jau ne kartą šių varžybų nugalėtoju ir prizininku tapęs Bernardas Blažauskas iš Lazdijų rajono Šventežerio miestelio. Nugalėtojo taurę jam įteikė Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė, į sceną užkopusi su dukrele. Šventėje dalyvavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pakviestas įteikti prizus Metų ūkio ir kitų anksčiau vykusių konkursų nugalėtojams, kurie buvo likę neapdovanoti dėl pandemijos. Nors ir dabar ne visi jie atvyko paimti apdovanojimų.

Lazdijų žirgininkai Veisiejų dvaro parke surengė karietų paradą, o jo priešakyje jojo dvi raitosios policijos pareigūnės. Šventės dalyviai pagerbė tylos minute karo Ukrainoje aukas, o lazdijiečių grupė kryžkelė, be įprasto savo repertuaro, pirmą kartą sudainavo ukrainietišką dainą „Červona ruta“.

Šaltinis: delfi.lt, Romas Sadauskas-Kvietkevičius, 2022-04-23

Netradicinis ūkininkas – inovatorius

„Esu netradicinis ūkininkas – inovatorius“, – prisistato Kauno rajono ūkininkas Aidas Adomaitis, pluoštines kanapes auginantis nuo pat 2014 metų. Kitaip sakant, nuo to laiko, kai augalas Lietuvoje įstatymu buvo „legalizuotas“.

Tai ūkis su moksline pakraipa – bendradarbiauja su moksliniais institutais. Čia vykdytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Lietuvos energetikos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto bendras mokslinis projektas. Ir šiais metais trys institucijos atlieka keletą projektų.

Pasak ūkininko, vieno tyrimo metu prieš sėją sėkla buvo apdorojama įvairiais būdais – šalta plazma ir kt. Tam tikrą darbų dalį atlikusio Lietuvos energetikos instituto laboratorijoje sėklos buvo apdorojamos pasitelkiant nanotechnologijas. Tuomet buvo stebimi augalo kokybiniai pokyčiai. Priklausomai nuo metodo, gali užaugti 10–15 proc. daugiau biomasės.

A.Adomaičio ekologinis ūkis nedidelis, pluoštinės kanapės 2 ha plote daugiausia sodinamos rankomis. Dalį biomasės ūkininkas parduoda į užsienį – ES kosmetikos pramonei. Aktualu, kad žaliava būtų ekologiška. Tam reikia pateikti patvirtinamąjį dokumentą.

Tarsi kirviu būtų nukirtę

Kurį laiką viskas buvo sklandu. Sertifikavimo įstaiga VšĮ „Ekoagros“ išduodavo ekologinės gamybos sertifikatą, patvirtinantį, jog šio ūkininko užauginti augalai ir augalininkystės produktai yra sėjamosios kanapės ir kad tai ekologiškas produktas. Bet vienais metais – tarsi kirviu kas būtų nukirtę.

Paskutinis patvirtinamasis dokumentas su tokiu įrašu, kuris taikytas visam augalui (nesvarbu, tai stiebas ar lapai, ar sėklos) ūkininkui buvo išduotas 2017 metų spalį ir galiojo iki 2018 metų pabaigos.

Nuo tada įrašas sertifikate pasikeitė. Pagal jį ekologiškas produktas dabar yra kanapių sėklos. Ir niekaip kitaip.

„Aš neauginu sėklų, dokumentas reikalingas visam augalui“, – ne vienus metus sertifikavimo įstaigai įrodinėja augintojas. Aiškina, kad užsienio gamintojui tiekia pluoštinių kanapių biomasę, taigi lietuvio partneris pageidauja ir atitinkamo sertifikato, nes, savo ruožtu, ant pagaminto ekologiško produkto etiketės turi nurodyti atitinkamą standartą patvirtinančius ingredientus.

Ekologiško produkto patvirtinamajame dokumente žodį „sėklos“ pakeisti įrašu „pluoštinės kanapės“ kategoriškai atsisakoma.

Kantrybės netekęs lietuvis svarsto: gal yra koks nors slaptas valstybės potvarkis, liepiantis spęsti ūkininkui kliūtis?

Prireikė naujų potvarkių

Matydamas, kad pastangos neduoda jokių vaisių, ūkininkas į sertifikavimo įstaigą ryžosi kreiptis per advokatą. Nieko nepešė. Iš formalaus atsakymo paaiškėjo, kad reikia laukti kažkokių naujų poįstatyminių teisės aktų.

Neabejotina, kad pluoštinė kanapė yra ypatingas augalas. Itin griežtai reglamentuojama visa jo tiekimo į rinką grandinė. Ypatingi saugikliai nustatyti dėl augale esančios psichiką veikiančios medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC). Išdžiovintoje žaliavoje didžiausia leistina THC riba yra 0,2 proc. Veikia kontrolės mechanizmas, kuriame yra visas būrys „sargų“. Pluoštinių kanapių auginimą prižiūri Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT), iš laukų imamuose mėginiuose THC kiekį tiria Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorija. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras VAT ir Policijos departamentui ministerijos pateikia detalizuotus duomenis apie pluoštinių kanapių pasėlių plotus…

Tačiau Pluoštinių kanapių įstatymas buvo priimtas 2013 metų gegužę ir įsigaliojo nuo 2014 metų sausio. Kodėl po daugelio metų šio augalo auginimui prireikė naujų potvarkių?

Koją pakišo kelerius metus rengtos to paties įstatymo pataisos, kurios buvo priimtos pernai birželį ir įsigaliojo nuo lapkričio. Atrodo, kad įstatymų leidėjai norėjo kaip geriau, o išėjo kaip visada.

Pataisos ne apie auginimą

Pataisų nekantriai laukė verslas – praplėstos pluoštinių kanapių panaudojimo galimybės. Iki šiol augalą buvo legalu auginti tik pramoniniais tikslais (pluoštui ir sėkloms) bei šiek tiek sodininkystėje. Dabar leista perdirbti visą augalą – gaminti maistą, pašarus, kosmetiką ir kitus gaminius su pluoštinių kanapių produktais.

Tačiau naujosios nuostatos negalioja tol, kol nepriimti įgyvendinamieji teisės aktai. Sritis itin jautri, susijusi su Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija, tad Vyriausybės lygmens darbai užtruko. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) netgi siūlė vėlinti įstatymo įsigaliojimo datą.

Šį kovo mėnesį reikalingi potvarkiai pagaliau priimti. Kovo 16 d. Vyriausybė pritarė gaminių iš pluoštinių kanapių gamybos taisyklėms ir valstybės rinkliavai už šios veiklos leidimą. Kiek anksčiau žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas naujos redakcijos Pluoštinių kanapių auginimo priežiūros ir pluoštinių kanapių produktų tiekimo rinkai kontrolės tvarkos aprašas.

Nepatinka? Kreipkis į teismą

„Mūsų biurokratai ginasi, niekaip to dokumento neišduoda. Pasirengę pralieti paskutinį rašalo lašą, kad tik ūkininkas negalėtų parduoti savo rankomis užaugintos ekologiškos produkcijos“, – apmaudauja ūkininkas. Įstaigai atsisakant keisti įrašą dokumente, jis negali gauti pajamų, valstybė praranda mokesčius.

Sertifikatas su kitokiu įrašu galės būti išduotas tik naujam, 2022 metų derliui.

Nepatinka atsakymas? Prašom kreiptis į teismą. Tačiau bylinėtis su valstybine įstaiga – ne itin perspektyvus kelias. Tam prireiktų mažiausiai pusantrų metų. „Neturiu tam nei laiko, nei išteklių“, – sako ūkininkas, suprasdamas, kad ginčo pusių svorio kategorijos yra nelygios.

„Monopolininkai… Nelabai kuo juos pagąsdinsi“, – atsidūsta ekologinio ūkio šeimininkas.

Dangstymasis įstatymo keitimu nepagrįstas

Pluoštinių kanapių augintojui padėti mėgino Žemės ūkio rūmai (ŽŪR).

ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė po oficialaus susirašinėjimo su „Ekoagros“ ir jos steigėja bei dalininke ŽŪM įsitikino, kad tiesa yra ūkininko pusėje, o formaliuose atsakymuose pasigenda aiškumo.

ŽŪR atstovės vertinimu, yra dangstomasi įstatymo keitimu, nors tas keitimas auginimo procesui jokios įtakos neturėjo. Juk nebuvo draudžiama auginti pluoštinių kanapių.

„Įstatymo pakeitimu tik buvo išplėstas tikslas. Anksčiau galima buvo auginti kanapes pluoštui ir sėkloms ar sodinukams, o dabar tų tikslų yra daugiau, galima tikslingai panaudoti įvairias kanapių dalis. Bet augintojui tai visiškai nesvarbu. „Ekoagros“ nesertifikuoja auginimo tikslo. Ji sertifikuoja augalą“, – teigia A.Žliobaitė.

Problema – paslaugų monopolis

Iš šios istorijos galima būtų padaryti išvadą, kad prieš biurokratinę sistemą verčiau nesišiaušti, nes galiausiai vis tiek liksi neteisus. Išties yra problemų kamuolys.

Viena to kamuolio gija veda į Vyriausybę – į ŽŪM. Vyriausybės nutarimu (2014 m., Nr. 856) jai patikėtos VšĮ „Ekoagros“ savininkės teisės, ji yra vienintelė dalininkė.

Daugelį metų ekologinių ūkių bendruomenė, ŽŪR kalba apie tai, kad sertifikavimo paslaugų rinkoje reikalinga konkurencija. Lietuvoje teisę sertifikuoti ekologiškus gaminius, augalus, produktus turi vienintelė įstaiga.

Pasak A.Žliobaitės, rūmus pasiekia žinios ir apie piktnaudžiavimo galiomis atvejus, tačiau žmonės vengia apie tai garsiai kalbėti, nes yra priklausomi, neturi pasirinkimo. Tuo tarpu oficialiai yra džiaugiamasi, kad klientų pasitikėjimas sertifikavimo įstaiga siekia 99 proc.

Galimybę rinktis turi kaimyninės Latvijos „ekologai“ – ten paslaugas teikia dvi sertifikavimo įstaigos, privati ir valstybinė. Lenkijoje tokių įstaigų net trylika, Belgijoje – keturios, ekologinės žemdirbystės lyderėje Austrijoje – devynios…

Lietuva pasirengusi skatinti ekologinę žemdirbystę, plėsti ekologinius plotus. Tačiau nė žodžiu neužsimenama apie tai, kad kartu turėtų atsirasti patrauklesnė, tobulesnė paslaugų rinka. Valstybė neketina atsisakyti monopolio.

ŽŪM parengė Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisą, kurią ketinama svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Pagal projektą, oficialią kontrolę ekologinės gamybos bei nacionalinių žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų srityse „atlieka viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė“.

Kita nuoroda – tik naujai išaugintai produkcijai

Inga Urbonavičienė, VšĮ „Ekoagros“ I sertifikavimo skyriaus vadovė

2021 m. birželio 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymas Nr. XIV-386 įsigaliojo 2021 m. lapkričio 1 d. Todėl tik nuo 2021 m. lapkričio 1 d. pluoštines kanapes leidžiama auginti visais tikslais.

Ir tik po 2022 m. lapkričio 1 d. užaugintoms pluoštinėms kanapėms, nepriklausomai nuo jų panaudojimo tikslo, ir (arba) pluoštinių kanapių produktams, atitinkantiems Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo bei ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, VšĮ „Ekoagros“ gali išduoti ekologinės gamybos sertifikatus.

Ekologinės gamybos sertifikatai su nuoroda „pluoštinės kanapės / hemp“ bus išduodami tik naujai, 2022 metų išaugintai, pluoštinių kanapių produkcijai.

Dėl 2021 m. išduotų dokumentų keitimo (dėl kanapių) kreipėsi vienas veiklos vykdytojas.

Pažymėtina, kad kontrolės institucija negali elgtis kitaip, nei numato teisės aktai.

Nesvarsto galimybės keisti sistemą

ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius

Pagal ES reglamentą, šalys narės gali pačios pasirinkti ekologinės gamybos oficialiosios kontrolės modelį.

Lietuvoje ši kontrolės kompetencija – ekologinės gamybos oficialioji kontrolė – yra patikėta kontrolės institucijai „Ekoagros“, ir šios sistemos keisti neketinama. Panašias sistemas, kai kontrolę atlieka kompetentingos institucijos, yra pasirinkusios ir kitos ES šalys, tokios kaip Nyderlandai, Danija, Suomija, Estija.

Ši sistema Lietuvoje yra veiksminga – VšĮ „Ekoagros“, kuriai kontrolės kompetenciją patikėjo ŽŪM, sėkmingai atlieka oficialios kontrolės funkcijas ir užtikrina, kad visi ekologinės gamybos nuorodomis paženklinti produktai atitiktų keliamus reikalavimus.

ES reglamentas taip pat numato, kad jeigu valstybės narės pasirenka kontrolės įstaigų modelį, jos papildomai dar turi paskirti institucijas, atsakingas už tokių įstaigų patvirtinimą ir priežiūrą.

Žemės ūkio ministerija nesvarsto galimybės oficialiosios kontrolės užduotis pavesti kontrolės įstaigoms (privačioms), nes tokiu atveju reikėtų papildomai numatyti jų veiklos koordinavimo ir ginčų sprendimo tvarką, užtikrinti, kad jos vienodai vertintų veiklos vykdytojus. Tai padidintų administracinę naštą, oficialios kontrolės sistema taptų sudėtingesnė, kiltų ginčų rizika.

Taigi, pakeitus oficialios kontrolės sistemos modelį, reikėtų iš naujo kurti sudėtingesnę kontrolės įstaigų ir jas tvirtinančių bei prižiūrinčių institucijų struktūrą – paskirti institucijas, atsakingas už tokių įstaigų patvirtinimą ir priežiūrą. Tai reiškia, kad reikėtų sukurti dar vieną naują priežiūros instituciją, tarpinę grandį tarp kompetentingos institucijos ir kontrolės įstaigų. Tai būtų papildoma administracinė našta, palyginti su dabar veikiančia kontrolės institucija, kurios funkcija patikėta „Ekoagros“.

Nieko nekeisti patogiausia

Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas

ŽŪM patogu turėti savo įstaigą. „Ekoagros“ šimtu procentų priklausoma nuo ministerijos. Užsibrėžiam tikslus pasiekt tuos 15 proc. nuo visų žemės ūkio naudmenų, padvigubinti ekologinius plotus – su viena įstaiga. Tose pačiose rankose įsakymų leidimas ir kontrolė. Muziką įstaigai užsako ŽŪM.

Aš nieko blogo negaliu pasakyti apie „Eoagros“ darbuotojus. Nuo jų labai daug kas nepriklauso. Neturi laisvės improvizacijai. Turi dirbti pagal ministerijos nustatytas taisykles.

Žiūrėjome, kokios paslaugų kainos kitur. Man atrodo, kad „Ekoagros“ įkainiai Europoje vieni didžiausių. Latvijos valdiškoje įstaigoje paslaugos 10 proc. brangesnės negu privačioje. Ūkiui 10 proc. yra daug.

Mūsų ŽŪM sako, kad viena viešoji įstaiga yra gerai. Leistų ateiti kitai sertifikavimo įstaigai – pamatytume tikrąjį vaizdą (kiek liktų klientų senojoje įstaigoje). Tada atsirastų bendradarbiavimas, supratingumas, spalvos – nebūtų vien juoda ir balta kaip dabar.

Tačiau ministerija turėtų įkurti skyrių, kuris žiūrėtų, kad būtų vienodos kontrolės sąlygos, ūkininkams būtų taikomos tokios pat taisyklės. Nieko nekeisti yra patogiausia pačiai ministerijai. Daug jos darbų atlieka „Ekoagros“: renka statistinius duomenis, pildo lenteles ir kita.

Nesuprantu, kodėl ūkiniai sprendimai suplakami su politiniais sprendimais.

Šaltinis: valstietis.lt, Inga Stankevičienė, 2022-04-22

Moto – neišradinėti dviračio, o sekti pavyzdžiais

Prieš įvyksiantį ataskaitinį skyriaus narių susirinkimą Rimantas teigė žinojęs, jog pirmininko pareigos gali būti pasiūlytos jam. „Sklandė tokie gandai, bet aš nesiruošiau. Visų pirma maniau, kad tarp rajono ūkininkų yra vertesnių kandidatūrų, iš buvusio pirmininko galinčių perimti vairą, o ir žmona buvo prašiusi neprisiimti papildomų pareigų, nes jų apstu mūsų pačių grūdininkystės ūkyje, valdome per 300 hektarų“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo pašnekovas.

Tačiau, anot šukiškio, niekas tuo pirmininku nenorėjo būti. Liko dvi galimybės: arba imtis vadovauti pačiam, arba grėsė skyrių Kretingoje uždaryti. „Kam būtų nuo to geriau? Kadangi, kaip aš sakau, visoje toje ūkininkavimo kepykloje sukuosi daug metų, matau, ko reikia ūkininkams, kokios yra pagrindinės problemos. Nuo šiol bandysime jas spręsti visi kartu „, – sakė R. Paulikas.

Jo moto – žemės ūkyje išradinėti dviračio nereikia, bet reikia sekti gerais išsivysčiusių šalių, tokių, kaip Vokietija, Danija, Švedija, Suomija, pavyzdžiais, ir, kas vertingiausia, pritaikyti pas save. „Kai jau pagal galimybes būsim ant lygių svarstyklių lėkščių, tada naujovių imkimės, pirmi vieversiai pasauly nebūkim“, – įžvalgomis dalijosi naujasis pirmininkas. Jį skaudina visuomenės požiūris į ūkininkus Lietuvoje, nepatinka, kad miesto gyventojai ir žemdirbiai tarsi sąmoningai kiršinami. Esą to nebūtų, jeigu iš TV ekranų nesklistų tiesmukiškos žinios, jog ūkininkų kišenes antai ir vėl papildys europiniai milijonai. „Miesto žmogus išgirsta, ir jam jau atrodo, kad mums kiekvienam kažkas atneša ir į kišenę įdeda po milijoną. Na, nėra taip!“ – akcentavo R. Paulikas.

Propagandos daug, bet ji neteisinga

Prieš pandemiją naujajam rajono ūkininkų sąjungos pirmininkui radosi galimybių apsilankyti Skandinavijos šalyse, kuriose žemdirbiai, užauginantys maistą, ypač gerbiami. „Pirkėjas Švedijos parduotuvėje į rankas paima pakelį pieno, pasižiūri – aha, ne švedų gaminta, ir deda atgal į vitriną. Pasiima kitą pakelį – o, kaina kad ir dviguba, bet šis pienas – mūsų ūkininko ūkio, reikia jį palaikyti! Tas pats ir perkant mėsą, ir kiaušinius, ir bulves… Pabandykit lenkiškų bulvių nuvežti į Švediją ar Daniją – vargu ar kas pirks, nes ten požiūris į saviškį ūkininką yra pagarbus“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovas.

Tai, kad Lietuvos ūkininkai blogi, nes dar ir gamtą teršia,– taip pat propaganda. Pasak R. Pauliko, lenkų ekologiniuose ūkiuose trąšų, chemijos naudojama kur kas daugiau negu Lietuvos paprastuose ūkiuose. „Jei pas mus trąšų tona kainuotų 20 eurų, tuomet sutikčiau, kad gali būti tręšiama daug. Bet, jei kainuoja apie 1 tūkst. 200–1 tūkst. 500 eurų, tai, įsivaizduokit, kiek reikia turėti lėšų, kad daug tręštum?“ – retoriškai klausė pašnekovas ir pridūrė, jog Lietuvos ūkininkai skaičiuoja kiekvieną trąšų kilogramą. Žemdirbių „biznis“ – nuo rudens iki rudens. Jie nuolat investuoja į žemę, į derlių, kuris didžia dalimi priklauso nuo dangaus: gali darbus atlikti idealiai, bet, jei per daug užkepino saulė, išdžiovino sausra, liūtis ar kruša nuplakė, – neturėsi nieko.

Neretai ūkininkai iš miestiečių atsigirstantys, jog laukuose dirba per daug gerais, per daug brangiais traktoriais, kombainais. „Gal kas norėtų, kad arklius mes pasikinkytume? Arba kad sena, nuolat gendančia rusiška technika, leidžiančia tepalus ir degalus, dirbtume?“ – ironizavo pašnekovas. Jis paaiškino, kad žemdirbiai pagal galimybes įsigyja naujos modernios technikos, nes jos nereikia remontuoti, mažesnės degalų sąnaudos, mažiau teršia aplinką. Anot pašnekovo, kuo mažiau neteisingos propagandos apie ūkininkų kišenėse nusėdančius milijonus bei perteklinį tręšimą, tuo visiems būtų geriau, o Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ministerijos galėtų prisidėti gyventojus skatinant rinktis maistą lietuvišką.

„Anądien su šeima važiuoju į Druskininkus. Ties Kryžkalniu matau pienovežį, ant kurio parašyta „Suvalkų pieninė“. Vadinasi, lenkai išsiveža mūsų pieną, pagamina produktus, paskui juos parduoda. Lenkams visko reikia: pieno, kiaušinių, mėsos, ir jie patys gamina. O mes – ką? Pas mus daugelis produktų yra įvežama iš svetur“, – apgailestavo R. Paulikas.

Bijo, kad nebus, kur dėti grūdų

Artimiausią ateitį jis prognozavo liūdną. Pirmiausia, netiki, kad iki metų pabaigos Ukrainoje baigsis karas, esą Rusija sau neleis kapituliuoti, nors žmonės ten ir badu mirtų, iš antros pasaulio valstybės į 10 ar 15 vietą jai nebus prestižas nusiristi. O Lietuvos ūkininkams smarkiai pabrangs trąšos, mat jų daugiausia ir būdavo įvežama iš Rusijos bei Baltarusijos. Manoma, kad tona azoto trąšų greitu laiku kainuos apie 3 tūkst., kompleksinių trąšų – 5–7 tūkst. eurų, o tona grūdų geriausiu atveju – 600 eurų. Kai taip, daliai ūkininkų gali grėsti bankrotas, javų jie nebeaugins arba augins tik ekologiškus.

Tuomet už duonos kepaliuką mokėtume po 15–20 eurų. R. Pauliko žiniomis, lietuviškas azotas, kuris gaminamas iš rusiškų dujų, už priimtiną kainą yra gabenamas į Vokietiją. Būtų tikslinga išvežamą kiekį riboti, atėmus transportavimo išlaidas, dalį parduoti Lietuvoje. „Bet dar baisiau būtų, jeigu trys prezidentai – Putinas, Lukašenka ir Kazachstano vadovas Tokajevas – vasarą susėstų prie vieno stalo ir nutartų į pasaulį paleisti savo valstybėse, kur trąšų perteklius, pigiai užaugintus grūdus ir užkišti jais Indiją, Egiptą… Kur tada mes savo brangius savo grūdus dėtume?“ – svarstė R. Paulikas.

Informacija pasieks kiekvieną

Tapęs skyriaus pirmininku, jis yra pasiryžęs ūkininkus daugiau sutelkti, plačiau dalytis visiems – tiek didiesiems, tiek smulkiesiems – svarbia informacija. Pašnekovas atviravo dar negavęs kontaktų – ūkininkų telefono numerių, elektroninio pašto adresų, tiksliai nežinantis nė kiek ūkininkų skyriuje yra. „Suprantu buvusį pirmininką Antaną Stonkų – dabar pavasaris, darbymetis, nėra laiko… O veikla Ūkininkų sąjungoje – visuomeniniais pagrindais. Taigi duomenų bazę susikursiu pats – dalis informacijos yra rajono Žemės ūkio skyriuje, dalis – Konsultavimo tarnybos biure“, – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo R. Paulikas.

Su centrine Ūkininkų sąjungos būstine Kaune jis jau sutaręs, kad tiesiai iš ten naujausios žinios internetu bus skleidžiamos ne mažam skyriaus valdybos narių ratui, kaip buvo lig šiol, o kiekvienam grūdų, gyvulių, daržovių, uogų augintojui atskirai. „Kodėl ūkininkui nepasinaudoti priklausančiomis lengvatomis, galimomis paramomis, laiku nesužinoti apie mokestinius pakeitimus, draudimo naujoves? Darbymečiu ne visada lieka laiko pačiam ieškoti ir nagrinėti teisės aktus?“ – svarstė R. Paulikas.

Anot jo, lig šiol skyriaus nariai nario mokestį mokėdavę savanoriškumo principu – kiek kuris gali. Bet ne paslaptis, kad buvusiam pirmininkui A. Stonkui kai kuriems tekdavo ir priminti, paraginti, prašyti… Dalis nario mokesčio pervedama į centrinę Ūkininkų sąjungos būstinę, dalis reikalinga Kretingos skyriui išlaikyti, ūkiškiems reikalams. Visuotiniame susirinkime taryba įpareigota suskaičiuoti, kiek pinigų tam reikia. Svarstoma nario mokesčio sumas ūkininkams nustatyti atsižvelgus į jų dirbamos žemės plotą – galbūt po 50 centų už hektarą. „Jeigu dėl susiklosčiusių aplinkybių žmogus pervesti negalės, jeigu slėgs finansinės problemos, – suprasime ir nesielgsime drastiškai“, – teigė naujasis pirmininkas, pasiryžęs atgaivinti priblėsusią Kretingos skyriaus veiklą.

Šaltinis: lrytas.lt, 2022-04-25, Audronė Griežienė, „Pajūrio naujienos“ 2022-04-25

Ekologiškų grikių supirkimo kaina 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo 61,46 proc., kvietrugių – 29,09 proc., rugių – 21,14 proc., kviečių – 17,34 proc., žirnių – 16,15 proc., rapsų – 0,98 proc., o kukurūzų sumažėjo 3,19 proc., pupų – 3,44 proc., miežių – 4,78 proc., avižų – 7,1 proc., lubinų – 8,27 proc.

Ekologiškų rugių vidutinė supirkimo kaina analizuojamu laikotarpiu sudarė 165,07 EUR/t, kvietrugių – 193,11 EUR/t, avižų – 197,50 EUR/t, miežių – 220,11 EUR/t, kukurūzų – 238,39 EUR/t, kviečių – 249,85 EUR/t, žirnių – 351,64 EUR/t, pupų – 352,69 EUR/t, grikių – 931,82 EUR/t. Ekologiškų rugių supirkimo kaina Lietuvoje praėjusiais metais buvo 10,36 proc. didesnė nei įprastinių rugių, kvietrugių – 10,84 proc., miežių – 18,41 proc., kviečių – 20,30 proc., kukurūzų – 27,07 proc., pupų – 34,07 proc., avižų – 34,62 proc., grikių – 38,51 proc., žirnių – 54,61 proc., rapsų – 69,51 proc. 2021 m.

Lietuvos ekologiškų grūdų perdirbimo ir prekybos įmonės eksportavo 195,22 tūkst. t ekologiškų grūdų. Ekologiški kviečiai sudarė 41,61 proc. visų ekologiškų grūdų eksporto iš Lietuvos, avižos – 23,36 proc., kukurūzai – 11,13 proc., pupos – 8,04 proc., žirniai – 6,77 proc., rugiai – 3,95 proc., grikiai – 2,30 proc. Ekologiškų grikių eksporto vidutinė kaina analizuojamu laikotarpiu buvo 965,40 EUR/t, žirnių – 419,37 EUR/t, pupų – 407,77 EUR/t, kukurūzų – 282,30 EUR/t, miežių – 314,94 EUR/t, kviečių – 275,09 EUR/t, avižų – 255,99 EUR/t, kvietrugių – 228,32 EUR/t, rugių – 213,63 EUR/t.

Sertifkuotos Lietuvos ekologiškų grūdų perdirbimo ir prekybos įmonės 2021 m. į Lietuvą importavo 47,63 tūkst. t ekologiškų grūdų, o jose buvo perdirbta 14,60 tūkst. t ekologiškų grūdų.

Šaltinis: Agro RINKA, 2022-04-11

Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina šių metų 15 savaitę, palyginti su 14 savaitę buvusia kaina, sumažėjo 5,41 proc. ir sudarė 332,59 EUR/t ir tai buvo 95,10 proc. didesnė kaina negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu.

Šaltinis: Agro RINKA, 2022-04-26